Akcijų varantai

Turinys
Įvadas 3
1. Varantų apibrėžimas 4
2. Varantų realizacijos kaina 6
2.1. Varantų kainos nustatymas 7
2.2. Spekuliacija akcijų kainomis ir jų varantais .10
3. Varantų pranašumai, rizika ir jų rinka .11
4. Obligacijos su akcijų varantais ir konvertuojamos obligacijos
palyginimas .13
Išvados .17
Literatūra .18Įvadas
Kiekvienas iš mūsų kasdien naudojasi begale gėrybių ir paslaugų – maitindamasis, rengdamasis, rūpindamasis stogu virš galvos ar paprasčiausiai leisdamas laiką savo malonumui. Savaime suprantama, jos mums prieinamos, jei esame pasirengę už jas mokėti. Pajamų gavimo būdų yra įvairių, vienas iš jų yra investicijos.
Bet kuris finansų rinkos dalyvis siekia to paties tikslo – padidinti savo kapitalą. Tai pasiekiama gaunant palūkanas, dividendus už akkcijas, indėlius ir kt.. Pasaulyje yra daug investavimo būdų: į akcijas, į indėlius, į draudimą, į nekilnojamąjį turtą – to pasirinkimas priklauso tik nuo investuotojo. Investuotojo natūralus noras – apsaugoti savo pinigus, t.y., savo investiciją.
Išvestinis vertybinis popierius – finansinis instrumentas, kurio charakteristikos ir vertė priklauso nuo pagrindinio instrumento ar turto (prekės, obligacijos, akcijos ar valiutos) charakteristikų bei vertės. Pasaulio vertybinių popierių biržose prekiaujama akcinių bendrovių akcijomis bei depozitoriumo pakvitavimais dėl akcijų, bendrovių, vyriausybių, savivaldos organų išleistais skolos vertybiniais popieriais, teisėmis, investicinių fondų akcijomis, išvestiniais vertybiniais popieriais (pvz., paasirinkimo sandoriai, ateities sandoriai, varantai) ir kitais instrumentais.
Varantas yra finansinė priemonė, kuri suteikia jo turėtojui teisę pirkti paprastąsias akcijas arba obligacijas už nustatytą kainą iki ilgalaikės pirkimo teisės varanto galiojimo termino pabaigos. Už ją galima atsiskaityti pristatant pačius vertybinius popierius ar

rba sumokant jų vertę atitinkančią grynųjų pinigų sumą. Kartais varantas siūlomas kartu su vertybiniais popieriais kaip paskata pirkti.
Darbo tikslas. Taigi šiuo darbu apžvelgsiu akcijų varantus, jų kainos kitimą, spekuliaciją jais bei jų privalumus ir trūkumus lyginant su kitomis finansinėmis priemonėmis.1. Varantų apibrėžimas
Akcijų varantas – tai sertifikatas, suteikiantis jo savininkui teisę įsigyti tam tikrą kiekį kompanijos akcijų už fiksuotą kainą. Ta teisė gali būti realizuojama nuo numatytos dienos.
Varantai panašūs į kolų aukcionus akcijoms. Kolų aukcionai suteikia jų savininkui teisę pagal jo nuožiūrą įsigyti tam tikrą kiekį akcijų nustatytą dieną (dienas) ateityje ( arba laikotarpyje tarp dviejų nustatytų datų) ir už tam tikrą sumą. Bet akcijų opcionai išleidžiami dileriais ir sukasi aukcionų rinkoje. Varantai dažniausiai išleidžiami kompanijų, kurių akcijos ar obligacijos gali būti įsigytos varantų saavininkų. Jeigu ta teisė įgyvendinama tai kompanija išleidžia naujas akcijas arba obligacijas už fiksuotą kainą – todėl varantus dar vadina „teise įsigyti“.
Varantai laikomi galiojančiais tik nustatytą laikotarpį, po to jų galiojimas baigiasi. Teisė panaudoti varantą įgyvendinama per nustatytą laikotarpį ateityje, arba per laikotarpį nuo nustatytos datos pradžios iki galiojimo pabaigos.
Varantai būna „amerikietiško tipo“, jeigu jie realizuojami per periodą tarp numatytos datos ir galiojimo laiko pabaigos, ir „ europietiško tipo“, jeigu jie realizuojami numatytą dieną. (Šie pateikti terminai paimti iš opcionų rinkos kur ji
ie dažniausiai vartojami). Varantai, kaip taisyklė, išleidžiami savo kompanijų. Jie daugeliu atvejų primena akcijų opcionus, išleidžiamus kompanijų. Pavyzdys: Britų kompanijos Alfa apyvartoje 50 milijonų akcijų, kurių kiekvienos nominali kaina 1 svarų sterlingų. Jų einamoji rinkos kaina sudaro 400 pensų. Kompanija išleidžia 1 milijoną akcijų varanto, suteikiančio teisę savininkams įsigyti paprastų Alfos akcijų naujos laidos po 5 metų už 480 pensų. Galima daryti išvadą, kad jeigu varantai bus realizuoti per 5 metus, kompanija išleis 1 milijoną naujų akcijų ir gaus 4,8 milijonų svarų sterlingų. Jeigu jokių dar naujų Alfa akcijų išleidimų nebus organizuojama, tai paprastų akcijų kiekis apyvartoje pakils nuo 50 iki 51 milijono.
Kada išleidžiami varantai. Varantai išleidžiami kaip vardiniai arba pateikėjui kaip sertifikatas. Jie gali būti išleidžiami kompanijos darbuotojams ir šiuo atveju akcijų varantai primena akcijų opcionus darbuotojams. Skirtumas tik tame, kad varantai gali būti parduodami, o opcionai darbuotojams yra duodami veltui. Labiausiai paplitęs varantų išleidimo būdas, tai išleidimas nepadengtų obligacijų su akcijų varantais. Juos kai kada dar vadina obligacijomis su akcijų varantais.
Obligacijos su akcijų varantais. Obligacijos yra įsiskolinimas, o obligacijų pirkėjas yra skolintojas. Dažniausiai skolinasi vyriausybės, savivaldybės ir didelės, žinomos bendrovės. Visoms joms reikia pinigų: visuomeniniam sektoriui vystyti, biudžeto deficitui kompensuoti arba verslui plėsti. Obligacijos – tai įsipareigojimai: 1) pasibaigus nustatytam laikui grąžinti kreditoriui (šiuo atveju obligacijos savininkui) tam tikrą pinigų sumą, ku
urią skolininkas gavo išleisdamas obligaciją; 2) mokėti palūkanas nuo nominalios, t.y. obligacijoje pažymėtos, vertės. Obligacinių akcijų varantų išleidimas pasiskirsto tarp investitorių, kurie įsigyja obligacijas. Bet pakartotinėje rinkoje varantai gali būti apyvartoje ir savistoviai. Obligacijų padengimo laikotarpis, kaip taisyklė, yra 5 – 10 metų, o varantų galiojimo laikas – 3 – 5 metai. Obligacijos su akcijų varantais – tai „hibridinis“ instrumentas, nes susideda iš :
1. nepadengtos obligacijos, dažniausiai su fiksuotu kuponų užstatu ir su tam tikru padengimo laikotarpiu;
2. paprastų akcijų varantų.
Obligacijų su akcijų varantais savininkai gauna ir pajamas už obligacijas, ir taip pat turi teisę turėti nepadengtas obligacijas bei turi galimybę gauti naudos nuo kompanijos akcijų kainų pakilimo. Pavyzdys: Britų kompanija Beta planuoja išleisti obligacijas su akcijų varantais. 5 procentų obligacijos galioja 10 metų ir jos bus padengtos pagal nominalą. Vieno varanto nominali kaina atitinka 100 svarų sterlingų įvertintos obligacijos kainą. Akcijų varantai .savo savininkams suteikia teisę įsigyti akcijų santykiui 1 su 2 už 160 pensų. Ta teisė gali bet kada būti realizuota per 5 metus nuo išleidimo datos. Bet po 10 metų varantų galiojimo laikas baigiasi (kaip ir obligacijų padengimo terminas). Einamoji Beta akcijų kaina 15 pensų. Taigi pirkėjams siūlomos obligacijos su fiksuotu procentiniu užstatu ir galimybe pasinaudoti Beta akcijų kainų augimu, jeigu tik toks bus per sekančius 5 – 10 metų. Pavyzdžiui įsivaizduokime, kad per penkis metus akcijų kaina pasiekė 180 pensų. Varantų sa
avininkai šiuo atveju gali įsigyti po 160 pensų už akciją, santykinai už kiekvieną varantą. Beta išleis naujas akcijas mainais už kiekvieną panaudotą varantą, ir varantų savininkai gaus staigias pajamas 40 pensų didumo už varantą (180 minus 160 pensų vienai akcijai, tai reiškia 40 pensų dviem akcijoms, nes Beta išleido akcijas už kiekvieną panaudotą varantą).
Kodėl išleidžiamos obligacijos su varantais. Varantų išleidimo tikslas – pritraukti daugiau investuotojų. Kadangi varantai atveria galimybes investuotojams dalyvauti kompanijos akciniame kapitale, tai jiems gali būti stimulu įsigyti obligacijas, kurios :
1. išleistos nepadengtos ir
2. turi žymiai mažesnį kuponinį užstatą, negu jeigu kompanija organizuotų „tiesioginę“ paskolą.
Varantai esantys apyvartoje atskirai nuo obligacijų. Po išleidimo ir pirminio paskirstymo obligacijų su akcijų varantais, varantai gali būti atskirti nuo obligacijų ir apyvartoje būti vieni, o taip pat kotiruotis fondinėje biržoje. Obligacijos be varantų kotiruojasi kaip tiesioginė paskola.
Jeigu į obligaciją žiūrima, kaip į ilgalaikes investicijas, tai varantai, kaip taisyklė, trumpalaikiai instrumentai. Varantų savininkai, gali tikėtis parduoti juos su pelnu antrinėje rinkoje. Obligacijos išleidžiamos su akcijų varantais santykinai likvidinės. Jos neturi ypatingos paklausos antrinėje rinkoje, tuo metu kai varantai yra paklausūs instrumentai. Taigi varantai gali būti apyvartoje antrinėje rinkoje kaip iki galiojimo pabaigos, taip ir laikotarpiu, kai gali būti realizuota varantų panaudojimo teisė.
Pavyzdžiui, Britų kompanija Hanson išleido obligacijas su akcijų varantais taip pat ir atskirtas konvertuojamas obligacijas. Taigi ir varantai kotiruojasi Londono fondinėje biržoje. Varantų paklausa šiuo atveju yra didesnė nei obligacijų.2. Varantų realizacijos kaina
Varantų realizacijos kaina lygi akcijų kainai, pagal kurią varantų savininkas gali įsigyti kompanijos akcijas. Kai išleidžiami varantai, realizacijos kaina, kaip taisyklė, yra lygi arba truputėli viršija einamąją akcijų kainą. Kaip ir konvertuojamųjų obligacijų atveju, manoma, kad akcijų kaina su laiku kils ir peraugs realizacijos kainą. Jeigu akcijų kaina laikui bėgant nebus aukštesnė už varantų realizacijos kainą, tai varantai nebus panaudoti iki jų galiojimo pabaigos.
Realizacijos kainos keitimas. Kai kompanija išleidžia savo akcininkams naujas akcijas arba konvertuojamas obligacijas, arba naujus varantus už žemesnę negu rinkos kainą, tai varantų esančių apyvartoje kainos gali labai smarkiai sumažėti.
Paprastai varantų išleidimas organizuojamas tik su ta sąlyga, kad ateityje bus išleistos ir akcijos. Šiuo atveju išleidimo sąlygose numatoma akcijų savininkų varantų kainų kritimo galimybė. Pavyzdžiui Japonijos kompanija Sekisni House 1991 metais išleido 4,5% obligacijų su akcijų varantais denominuotų JAV doleriais. Varantų savininkai turėjo teisę įsigyti kompanijos akcijų už 1359,40 jenų nominalią kainą. 1993 metų sausio – vasario mėnesiais kompanija organizavo konvertuojamųjų obligacijų išleidimą ir dar vieną obligacijų su akcijų varantais išleidimą. Todėl ir atitinkamai su išleidimo sąlygomis varantų įsigijimo kaina nukrito lyginant su 1991 metų iki 1343 jenų.
Varantų vertė. Realizacijos laikotarpiu varantų kaina negali būti mažesnė negu:
 nulinė;
 suma, kur einamosios akcijų kainos viršijimas varantų realizacijos kainos, padaugintas iš akcijų kiekio, kuris įsigytas varantų pagalba. Tai dar vadinama teorine varantų kaina.
Teorinė vertė(kaina) = (einamoji akcijų kaina – įgyvendinimo kaina) x akcijų kiekis už vieną varantą
Pavyzdžiui, jeigu varantas suteikia teisę įsigyti vienos kompanijos akciją už 170 pensų, akcijų einamoji rinkos kaina lygi 130 pensų, tai teorinė varantų kaina lygi 40 pensų. Iš principo (tai nebūtinai praktiškai taip turi būti) varantų rinkos kaina turėtų būti 40 pensų arba aukštesnė, bet kai varantai išleidžiami ir kai yra apyvartoje pakartotinoje rinkoje, jų kaina gali būti rinkos kaina, net ir jei einamoji akcijų kaina žemesnė už varantų realizacijos kainą. Iš esmės varantų kaina artima konvertuojamųjų obligacijų konversinei premijai. Tai dydis, kurios pagrindą sudaro tai, kad akcijų kaina ateityje kils ir viršys varantų realizacijos kainą iki tol, kol bus nepasibaigęs jų galiojimo laikas. Tai ta suma, kurią investuotojas turėtų būti pasiruošęs sumokėti už varantus. Taigi matome, kad reali varantų kaina gali ir viršyti jų teorinę kainą, nes investuotojai tikisi akcijų kainų kilimo iki varantų galiojimo termino pabaigos.2.1. Varantų kainos nustatymas
Tam, kad varantai būtų rinkos apyvartoje, jiems turi būti nustatyta tam tikra kaina. Varantų kainų apskaičiavimo metodas yra toks pat kaip ir opcionų kainų nustatymo. Jų kainų nustatymui yra parengti keli metodai, kurių pagrindą sudaro Bleko – Skoulzo formulė. Šis modelis gana sudėtingas, todėl galima pasakyti tik, kad iš esmės varantų rinkos kaina, tai:
• jų teorinė kaina (jeigu tik kaina yra iš viso) pridedant
• premija už teisę įsigyti akcijas už fiksuotą kainą (dar vadinama įsigyjamoji arba konversinė premija).

Jei realizacijos kaina viršija einamąją akcijų rinkos kainą, tai tokiu atveju varantai turi neigiamą teorinę kainą. Šiuo atveju jų rinkos kaina bus lygi premijos už teisę įsigyti akcijas dydžiui atėmus neigiamą teorinę kainą.
1 formulė
Teorinė kaina
(teigiama arba neigiama) + Premija už teisę
įsigyti akcijas = Varanto kaina

1 pav. Varanto kainos apskaičiavimo formulė

Konversinė premija. Pakartotinoje (fondinėje) rinkoje einamoji varantų kaina žinoma. Todėl konversinę premiją galima apskaičiuoti kaip dydį, kuriuo varanto realizacijos kaina plius varanto rinkos kaina viršija einamąją akcijų kainą padaugintą iš akcijų kiekio, kurį gali įsigyti varantų savininkas. Pavyzdžiui, investuotojas turi akcijų varantus, kurie gali būti panaudoti paprastų kompanijos Gama akcijų įsigijimui tokiu principu: vienas prie vieno. Realizacijos kaina yra 310 pensų, tuo tarpu einamoji akcijų kaina yra 300 pensų. Taigi varantai tokiu atveju kotiruojami rinkoje 50 pensų kaina. Taigi premiją galime apskaičiuoti tokiu būdu:

Pensai
Varantų rinkos kaina: 50+
Realizacijos kaina: 310
Suma: 360 –
Akcijų einamoji kaina: 300
Atėmus: 60
Akcijų kiekis už vieną varantą: 1
Premija (60 pensų x 1): 60

Kadangi buvo anksčiau pasakyta, kad už vieną varantą galima įsigyti vieną akciją, taigi premija ir gaunasi 60 pensų. Konversinė premija už varantus kaip jau minėjau, tai jų rinkos kaina minus jų teorinė kaina (jeigu ji teigiama) arba plius jų teorinė kaina (jeigu ji yra neigiama).
Tuos paskaičiavimus galima atlikti ir šiek tiek kitaip. Varantų rinkos kaina – tai jo teorinė kaina plius premija. Iš to seka, kad premija lygi varanto rinkos kaina minus jo teorinė kaina, jeigu ji teigiama arba plius jo teorinė kaina, jeigu ji yra neigiama. Neigiama teorinė kaina susidaro tada, kai realizacijos kaina viršija akcijų einamąją kainą. Pagal praeitą pavyzdį:

Pensai Pensai
Rinkos kaina: 50
Akcijų einamoji kaina: 300
Realizacijos kaina: 310
Teorinė kaina (neigiama): +10
Premija: 60

Premija gali būti išreikšta procentais atitinkamai einamajai rinkos akcijų kainai. Pagal šį pavyzdį tai bus 20% (60/300*100).
Trumpalaikėje perspektyvoje varantų rinkos kainos kinta daugiau ar mažiau priklausomai nuo akcijų kainų kitimo. Jeigu akcijų kaina auga, pavyzdžiui, 5 pensais, tai varantų kaina greičiausiai išaugs panašiai tiek pat. Grįžtant prie anksčiau aprašyto pavyzdžio, įsivaizduodami sau, kad akcijų kaina išaugo nuo 300 iki 355 pensų. Varantų kaina taip pat padidėjo 55 pensais ir siekia 105 pensus už vieną varantą, t. y. 110 % pelno nuo pradinių investicijų.
Perspektyvoje varantų kaina, o vadinasi ir premijos dydis priklausys nuo:
 pirminio varanto panaudojimo periodo trukmės;
 einamosios akcijų kainos palyginus su realizacijos kaina;
 kompanijos vystymosi perspektyvų.
Kaip taisyklė premija už varantus negali viršyti 25%. Priklausomai nuo to, kaip artėja varantų realizacijos periodo galutinė data, premija mažės, kol nusileis iki nulio. Varantų galiojimo laikotarpiu premijų nėra, nes esant premijoms būtų pigiau nusipirkti akcijas rinkoje, o ne per varantų realizaciją.
Varantų vidinė kaina. Kai einamoji akcijų kaina aukštesnė už varantų realizacijos kainą, vidinė varantų kaina teigiama ir lygi teorinei.
Paritetas. Varantai perkami ir parduodami „pagal paritetus“, kai varantų kaina ir realizacijos kaina lygi akcijų einamajai kainai, t. y. kai premija lygi nuliui. Kartais varantus galima parduoti diskontais prie paritet.ų. Taip galima elgtis tik, jeigu:
a. varantai gali būti panaudoti tik numatytomis dienomis arba numatytų laikotarpiu tarp dviejų datų ateityje;
b. tikimasi, kad akcijų kaina nukris iki pirmos datos galiojimo (pavyzdžiui: todėl, kad turi būti išmokėti dideli dividendai).2.2. Spekuliacija akcijų kainomis ir jų varantais
Varantai, kaip taisyklė, yra trumpalaikiai finansiniai instrumentai, ir investuotojai dažnai juos įsigyja tik tam tikslui, kad sėkmingai galės juos perparduoti. Spekuliacijos akcijų kainomis tikslais yra tikslingiau įsigyti varantus, o ne akcijas. Bendros išlaidos varantų spekuliacijoje bus mažesnės negu analogiškose operacijose betarpiškai su akcijomis. Tai susiję su žymiai mažesne varantų rinkos kaina, nei palyginus su akcijų. O be to jų tendencijos rinkoje yra beveik identiškos:
 jeigu akcijų kaina krinta, tai varantų kaina irgi krinta, netgi gali kristi iki nulio;
 jeigu akcijų kaina kyla, tai ir varantų kaina turi kilti. Varantų savininkų pelnas procentaliai žymiai didesnis negu tų savininkų, kurie gavo pelną pardavę tas akcijas.

Pavyzdžiui, kompanija Delta išleido akcijų varantus. Kiekvienas varantas suteikia savo savininkui galimybę įsigyti vieną paprastą Delta akciją už 290 pensų. Einamoji akcijų kaina lygi 270 pensams, o varatų rinkos kaina 30 pensų. Investuotojai apsiskaičiuoja, kad Delta akcijų kaina pakils ir įžvelgia galimybę įsigyti 100 000 Delta akcijų arba 100 000 Delta akcijų varantų. Taigi akcijos kainuos 270 000 svarų sterlingų, o varantai tik 30 00 svarų sterlingų. Tarkime, kad akcijų kaina pakyla 10 pensų ir pasiekia 280 pensų už akciją, tai varantų kaina gali irgi pakilti 10 pensų ir pasiekti 40 pensų už varantą. Investuotojai šiuo atveju galėtų gauti 10 000 svarų sterlingų dydžio pelną arba 3,7% (10/270*100), jeigu pirks akcijas, arba tuos pačius 10 000 svarų sterlingų bei 33,3% (10/30*100) pelną, jeigu įsigytų akcijų varantus. Matome, kad su mažesnėmis investicijomis perkant akcijų varantus investuotojai gali gauti nė kiek ne mažesnį pelną, o procentiškai netgi ir didesnį, nei pirkdami akcijas.
Didelis pelno kilimo (arba kritimo) koeficientas vieno svarų sterlingo investicijom įsigyti varantus, vadinamas dideliu „sverto efektu“ (arba dideliu „giringu“). Palyginus nedidelė akcijų kainų kaita gali įtakoti gana didelį procentinį pelno augimą (arba nuostolį) atsižvelgiant į investicijas įsigyjant varantus.
„Giringas“ varantams gali būti išmatuojamas kaip akcijų kaina padalinta į varanto rinkos kainą. Šis koeficientas gali būti panaudotas kaip matuoklis potencialaus pelno (arba nuostolio) atsižvelgiant į investicijas įsigyjant varantus. „Giringas“ (akcijų ir varantų kainų santykis) turi būti ne mažesnis už 4, kad pasiteisintų investicijos įsigyjant varantus.
Kadangi varantai dažnai susiję su dideliu „giringu“, tai bet kokia palyginti maža akcijų kainų kaita gali neproporcionaliai įtakoti varantų kainą. Todėl varantų kainos gali labai ženkliai keistis.3. Varantų pranašumai, rizika ir jų rinka
Apskritai paėmus varantų pranašumas jų išleidimo kompanijai yra toks:
o varantai nenumato procentų ir dividendų išmokėjimo;
o jeigu varantai išleidžiami kartu su obligacijomis, tai procentinė tokių obligacijų norma gali būti mažesnė nei paprasta paskola;
o kompanijos rankose atsiduria galimybė didinti savo kapitalą pasinaudojant savo akcijomis ir nemažinant akcijų pelno didėjimo rodiklių. Akcijų išleidimas, išdalijant jas tarp esančių akcininkų dažniausiai žemesne nei einamoji rinkos akcijų kaina, dažniausiai priveda prie kompanijos pajamų, įskaitant ir akcijas, mažinimo.

Investuotojams varantų pranašumas pasireiškia akcijų kainos galimo kritimo ir potencialaus pelno, jeigu akcijų kaina pakils mažesne rizika.
Rizika susijusi su varantų išleidimu. Rizika susijusi su obligacijų su akcijų varantais išleidimu yra ta, kad akcijų kaina gali ne kilti, ko norėtųsi, o kristi: 1980 metais kai kurios Japonijos kompanijos organizavo obligacijų su akcijų varantais išleidimą tarptautinėje rinkoje. Investuotojus patraukė ženklus akcijų kainų kilimas Tokijaus fondų biržoje, o taip pat galimybė gauti pelną įsigyjant akcijų varantus. Po to sekė 1990 metų Tokijo biržos krachas, kuris parodė kokios rizikingos panašios paskolos tiek investuotojams tiek ir pačioms kompanijoms:
 nors varantų galiojimo laikas baigiasi, bet investuotojai jų neišnaudoja, nes varantų realizacijos kaina ateityje dar žada kilti ir bus aukštesnė nei rinkos akcijų kaina;
 į kompanijas, trokštančias pritraukti naujas investicijas pasibaigus galiojimui po praeito nenusisekusio akcijų išleidimo, žiūrima kaip į kompanijas su aukštesne kreditine rizika, o iš to seka, kad jos turės išmokėti daug didesnes procentines sumas.
Akcijų varantų rinka. Akcijų varantų rinka nedidelė, nors kai kurios kompanijos išleidžia jas gana dažnai (pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos investicinės kompanijos). Kai kurių išleidimų varantai būna ir gana aktyvioje apyvartoje, pavyzdžiui:
1. tarptautinė Britanijos kompanija Hanson plc. turėjo apyvartoje net dvejų tipų varantus:
a) varantai, suteikiantys teisę įsigyti paprastas akcijas 3,60 dolerio už akciją iki 1994m. – 09 – 30. Jie buvo apyvartoje Niujorko fondų biržoje;
b) varantai, suteikiantys teisę įsigyti akcijas 3 svarų sterlingų už akciją iki 1997m. – 09 – 30. Jie buvo apyvartoje Londono ir Amerikos fondų biržose.
Obligacijų su akcijų varantais išleidimas gali numatyti teisę konvertuoti obligacijas į akcijas. Šiuo atveju varantai gali būti panaudoti arba akcijų įsigijimui, arba obligacijų konvertavimui į akcijas.
2. Tate & Lyle plc. kompanija 1991 metais išleido 5,75 procentines terminuotas 10–ies metų obligacijas su 37200 akcijų varantais. Kiekvienas akcijų varantas savininkui suteikia teisę įsigyti 866 paprastas akcijas per laikotarpį iki 2001 metų kovo mėnesio. Vieno varanto realizacijos kaina buvo 3968,90 svarų sterlingų (t. y. 458,3 penso už akciją) iki 1993 metų kovo 20 – tos dienos, t. y. varanto kainos prieaugis pradedant nuo 2000 metų kovo 20 – tos dienos buvo 5143,75 svaro sterlingų (594 pensai už akciją). Iš kitos pusės, vienas varantas gali būti panaudotas vienai 5,75 procentinei nominalios 500 svarų vertės garantinei obligacijai padengti.

4. Obligacijos su akcijų varantais ir konvertuojamos obligacijos palyginimas

Kaip ir obligacijos su akcijų varantais, taip ir konvertuojamos obligacijos yra hibridiniai instrumentai. Hibridiniai biržos vertybiniai popieriai (šios rūšies obligacijos panašiausios į nekumuliatyvines privilegijuotas akcijas, kadangi palūkanų dydis joms nėra iš anksto nustatomas ir priklauso nuo įmonės gaunamo pelno). Į tarptautinę rinką kompanijos pirmenybę išleidžiant šių tipų obligacijas teikia priklausomai nuo aplinkybių. Verta sulyginti panašumus ir panaudojimo būdus šių dviejų hibridinių instrumentų tipų iš tokių pusių:
• jų rinkos vertės ir išleidimo kainų nustatymo;
• to, kas dalyvauja kaip investuotojas;
• galimybės priešlaikinio padengimo emitentu;
• svopų santykis su obligacijų. išleidimu;
• padengimo terminas.

Vertės nustatymas. Kaip buvo rašoma anksčiau šiame darbe, varanto vertė gali būti apskaičiuojama naudojant tą pačią schemą, kaip ir nustatant akcijų opciono kainą (Bleko – Skoulzo formulė). Bet praktiškai investuotojai yra pasiruošę sumokėti tik dalį teorinės kainos. Jie, kaip rodo praktika, gali mokėti žymiai brangiau už konvertuojamą premiją išleidžiamų konvertuojamų obligacijų, negu už varantus išleidžiant obligacijas su akcijų varantais. Tokiu būdu kompanija gauna daugiau lėšų išleisdama konvertuojamas obligacijas nei obligacijas su varantais.
Investuotojai. Nors varantų galiojimo terminas yra gana ilgas, tačiau jie dažnai būna trumpalaikiais instrumentais, kuriuos įsigyja tik tam tikslui, kad perparduotų ir gautų pelno, kai kompanijos akcijų kainos pakyla. Čia ir yra pagrindinis skirtumas su konvertuojamomis obligacijomis, kurių savininkai žymiai dažniau konvertuoja savo obligacijas į akcijas, nes laukia padengimo termino. O iki to laiko, kol pasibaigs varantų galiojimo terminas, investuotojas neketina įsigyti ateityje akcijų su varantų pagalba.
Priešlaikinis padengimas emitentu. Obligacijos su varantais dažniausiai nėra padengiamos. Todėl kompanijos negali įtakoti varantų savininkams apsisprendžiant dėl akcijų įsigijimo ar ne. Tačiau obligacijų su varantais išleidimas gali būti įgyvendinamas su „kolu“ opcionu, bet skirtingai nei konvertuojamosios obligacijos, obligacijos su akcijų varantais dažniausiai jų neturi. Pavyzdžiui, Compagnie Generale des Eaux kompanija išleido konvertuojamas obligacijas su varantais 1990 metais į tuometinę Europos rinką. Kiekviena obligacija turėjo 1 varantą, o įsigyjant vieną akciją už 3200 tuometinių prancūziškų frankų iki 1993 metų birželio 30 – tos dienos reikėjo dvejų varantų. Obligacijos galėjo būti padengtos prieš laiką, bet tik tuo atveju, jeigu akcijų kaina būtų likusi didesnė negu 3600 prancūziškų frankų dvidešimties dienų laikotarpyje. Svopai. Apsikeitimo sandoris (svopas) – tai sandoris apsikeisti valiutomis arba palūkanomis tam tikram terminui. Daugiausia jie yra naudojami pinigų srautų reguliavimui, ir veikia panašiai kaip „forvardo“ sandoriai. Obligacijų su varantais išleidimo pranašumai sulyginus su konvertuojamųjų obligacijų išleidimu tame, kad su jais galima nerizikuojant organizuoti svopą. Pavyzdžiui, Japonijos kompanija norėtų gauti papildomų lėšų jenomis, todėl ji peržiūri galimybę organizuoti išleidimą JAV doleriais obligacijų į tarptautinę rinką ir dolerių konvertavimą į jenas. Kompanija mano, kad ji turi pasiūlyti investuotojams arba konvertuojamų obligacijų išleidimą, arba obligacijų su akcijų varantais išleidimą. Ji nusprendžia išleisti obligacijas JAV doleriais, o po to juos ruošiasi konvertuoti į jenas. Tam, kad nerizikuotų ji gali pabandyti konvertuoti savo įmokas už obligacijas JAV doleriais į jenas.tai galima atlikti valiutinio svopo pagalba (tik tokiame banke, kuris specializuojasi tokiomis operacijomis). Valiutiniame svope kompanija gali organizuoti keitimą:
 reguliarių procentinių išmokų. Pavyzdyje buvo minėta kompanija, kuri gali mokėti bankui jenomis fiksuotu kursu ir už tai gauti išmokas JAV doleriais taip pat fiksuotu kursu;
 jenų į dolerius fiksuotu kursu baigiantis svopo sutarties terminui.
Todėl daugelis Japonijos kompanijų 1980 metų pabaigoje, išleidusių eurokonvertines obligacijas doleriais, suteikė pirmenybę obligacijų su akcijų varantais išleidimui, o ne konvertuojamoms obligacijoms.

Valiutinis svopas 1 lentelė

Doleriai
Procentai Obligacijų
savininkai
Kompanija
Bankas,vykdantis
svopą

Doleriai Jenos

Doleriai
Nominalinė
obligacijų
padengimo
kaina Obligacijų
savininkai
Kompanija
Bankas,vykdantis
svopą

Doleriai Jenos
2 pav. Valiutinio svopo vaizdavimas
Kad būtų mažesnė valiutinė rizika, kompanija turi būti įsitikinusi, kad procentinės išmokos bus įgyvendinto.s iki tam tikro momento (pavyzdžiui: iki padengimo) ir numatytą dieną obligacijos bus padengtos iš anksto žinoma kaina. Būtina svopą organizuoti taip, kad jo pabaiga sutaptų su obligacijų padengimu. Jei kompanija išleidžia obligacijas su varantais, tai jų padengimas tikrai įvyks. Jei varantai panaudoti, tai jokiu būdu neįtakoja kompanijos įsipareigojimus padengti obligacijas. Bet, jeigu kompanija išleidžia konvertuojamas obligacijas, ji negali būti įsitikinusi, kad išleidimas bus padengtas arba kad jos bus konvertuotos į akcijas. Padengimo terminai. Obligacijų su varantais padengimo terminus galima numatyti. Obligacijos su atskirais nuo jų varantais pasilieka apyvartoje iki jų padengimo. Konvertuojamos obligacijos apyvartoje būna trumpą laiką, po to jos arba keičiasi į akcijas, arba ankščiau laiko padengiamos „kolų“ opcionais ar „pute“. Jei kompanija nori, kad paskolų padengimo datos būtų tiksliai nustatytos, tai jai naudingesnės konvertuojamos obligacijos. Obligacijos su paskolų varantais. Labai retai obligacijos išleidžiamos su skolų varantais. Pavyzdžiui, 10% obligacijų išleidimas gali būti organizuotas su varantais, suteikiančiais savininkui teisę ateityje įsigyti papildomą kiekį 10% – nių obligacijų už nustatytą kainą. Tokie varantai pritraukia investuotojus, jei tikimasi, kad procentiniai užstatai už obligacijas ateityje kris. Procentinių užstatų kritimas pakels varantų kainą, kadangi jie suteikia teisę įsigyti obligacijas už kuponinį užstatą, kuris bus gana aukštas. Obligacijos gali būti išleistos su varantų obligacijomis. Varantų obligacijos – tai sertifikatas, suteikiantis jo savininkui teisę ateityje įsigyti tam tikrą obligacijų kiekį už fiksuotą kainą. Padengti varantai. Dauguma varantų išleidžiami kompanijomis, kurios užsiima naujomis akcijų emisijomis. Bet investiciniai bankai, o ne pačios kompanijos išleidžia padengtus varantus. Investicinių bankų tikslas yra sukurti aktyvią ir likvidžią rinką varantams ir gauti kuo didesnį pelną. Kai panaudojami padengti varantai, kompanija turi regresinę teisę ir naujų akcijų neišleidžia. Investicinis bankas patenkina pareiškimus varantų savininkų dėl akcijų įsigijimo arba pasiūlo jiems akcijas, jau esančias apyvartoje ar užmoka jiems sumą grynais, už kurią jie gali įsigyti akcijų rinkoje.Išvados
Akcijų varantas – tai sertifikatas, kurį išleidžia kompanija ir suteikia jo savininkui teisę įsigyti numatytą akcijų kiekį iš kompanijos už iš anksto aptartą kainą (realizacijos kainą) bei numatytą tam tikrą datą ateityje arba laikotarpyje tarp dvejų datų. Galiojantis varantas – tai opcionas akcijų „kolų“ išleistų kompanijos. Dauguma varantų yra išleidžiami su obligacijomis kaip vidaus, taip ir tarptautinei rinkai. Bet tokie išleidimai organizuojami rečiau, negu tradicinių, tiesioginių obligacijų. Po išleidimo varantai gali būti atskirti nuo obligacijų ir būti apyvartoje savarankiškai. Varantai turi teorinę minimalią kainą (vidaus kaina), bet dažnai parduodami su premija prie tos kainos, panašiai kaip konvertuojamos obligacijos, kurios turi konversinę premiją. Premijos dydis priklauso nuo to, kiek laiko liko iki varantų išankstinės realizacijos, kokia varantų realizacijos kaina palyginus su einamąja akcijų kaina, koks laukiamas akcijų kainų kilimas arba kritimas. Varantai gali būti duoti atitinkamą pelną prie ganėtinai nedidelių investicijų, jeigu investuotojai pageidauja spekuliuoti akcijų kainų augimu. Obligacijos su akcijų varantais yra alternatyvūs konvertuojamoms obligacijoms, kaip dar viena hibridinių vertybinių popierių forma. Įvairių hibridinių instrumentų populiarumas keičiasi su laiku. Paskutiniais metais konvertuojamųjų obligacijų išleidimas organizuojamas dažniau, nei išleidimas obligacijų su akcijų varantais.Literatūra
1. Tori Ruis, Brain Koili (1995). Finansovyje investiciji i risk. Kijevas
2. Martirosianienė L. (2002, 3leidimas). Tiltai: Lietuvos VP rinkos priemonės. Klaipėda
3. www.asx.com
4. www.lrs.lt
5. www.teletrade-dj.lt
6. www.nse.lt

Leave a Comment