Kauno jėzuitų gimnazija
Ekonomikos referatas
Akcijų rinka lietuvoje
Darbą atliko: IIb klasės mokinys Tikrino:mok.
Kaunas 2004
Pastaruosius dešimt metų pasaulinėse akcijų rinkose yra stebimas didelis akcijų kursų svyravimas. Galima stebėti kaip bendrovių akcijų kursai smarkiai keičiasi tai į vieną pusę, tai į kitą. Ženklūs akcijų kursų pasikeitimai skaičiuojami ne per metus ar mėnesius, o dienomis ar net valandomis. Vertybinių popierių rinkose darosi sunku dirbti finansų makleriams, analitikams ir investitoriams. Prognozuoti rinkas tampa sudėtinga. Spekuliavimas akcijomis aktyviose akcijų rinkose darosi labiau rizikingas, bet pelningesnis užsiėmimas.Akcijų rinkų “demokratiškėjimas” paskatino daugiau žmonių domėtis akcijų rinkomis, jos teikiamomis galimybėmis. Ateinant į vertybinių popierių rinkas naujoms informacinėms technologijoms pats investavimo procesas techniniu požiūriu pasidarė supaprastėjęs ir nereikalaujantis didelių sąnaudų, bei gilių žinių. Nepaskutinį vaidmenį suvaidino už investavimo paslaugas mažėjantys komiso procentai. Tai leidžia platesniam ratui žmonių įeiti į akcijų rinką. Lietuvoje komiso dydis vidutiniškai siekia 0,8 – 2 proc. nuo sudaromo sandorio vertybinių popierių biržoje vertės.Investavimas į vertybinius popierius kartais turi mados savybių. Tai ne kartą pasireiškė JAV, kurioje daugiau kaip pusė gyventojų savo laisvas lėšas investuoja į vertybinius popierius. Šiandien sunku tiksliai pasakyti kiek sąmoningų investuotojų yra Lietuvoje, nes daugumoje vyrauja valstybės “padaryti” akcininkai, t.y. sovietmečiu išdirbę įmonėse žmonės nepriklausomybės metais pagal vyriausybės nutarimus automatiškai gavę akcijų. Kaip taisyklė dauguma “padarytų” akcininkų yra garbaus amžiaus piliečiai, o jų turimos akcijos vos gyvuojančių ar bankrutuojančių bendrovių.Informacijos perdavimo technologijos patobulėjo tiek, kad visi investitoriai atsidūrė vienodame gaunamų rinkos naujienų lygyje. Laikraščiai, radijas, televizija, internetas sparčiai orentuojasi į investitorių reikiamos informacijos pateikimą. Lietuvoje nei viena žiniasklaidos priemonė nebeapsieina be verslo žinių. Stebime konkurenciją kas greičiau, išsamiau pateiks naujienas. Belieka laukti verslo dienraščio, kurio numeriai pasirodys du kartus dienoje ryte ir vakare. Paskelbtos naujienos momentaliai veikia investitorių nuotaikas, kas automatiškai persikelia į vertybinių popierių rinką kaip akcijų kurso pasikeitimai. Neveltui sakoma, kad gyvename informacijos amžiuje, o informacija – brangus turtas. Prie informacijos gausybės turi prisiderinti investicinių fondų vadybininkai, makleriai, analitikai, investitoriai. Šiame amžiuje jie priversti ieškoti naujų investavimo strategijų, kurios padės išlikti ypač dinamiškoje rinkoje.
Svarbų vaidmenį vertybinių popierių rinkoje vaidina prognozavimas. Ateinant naujoms technologijoms į pramonės įmones sunku pasakyti kaip tai atsilieps ateities bendrovės pelnams. Būsimuosius bendrovės pelnus investitoriai įvertina atitinkama bendrovės akcijų kaina. Prognozių rezultatai priklauso nuo informacijos srauto.Žinant kas iššaukia staigius akcijų kursų svyravimus vertybinių popierių rinkos ekspertai dosniai dalinasi patarimais kaip reikia apsisaugoti nuo galimų investicinių nuostolių tokiose rinkose. Pirmiausia investitorius turi nuspręsti savo investavimo horizontą, t.y. kiek laiko jis laikys pozicijas rinkoje. Biržose, kuriose kotiruojamos akcijos pasižyminčios dideliu vertės svyravimu, patartina investitoriui investavimo horizontą pasirinkti ilgėlesnį. Antra, pagal galimybes esančias vertybinių popierių rinkoje, apdrausti savo investicijas išvestiniais finansiniais instrumentais. Deja Lietuvos vertybinių popierių rinka skurdoka išvestiniais finansiniais instrumentais. Išvestinių finansinių instrumentų stoka pateisinama maža biržos apyvarta ir mažu kapitalo rinkos aktyvumu. Populiariausi išvestiniai vertybiniai popieriai (tiksliau reiktų sakyti sandoriai) repo, “short sell”. Apsidraudimui tinkamiausi yra opcionai, kurie mūsų šalyje dar nerealizuojami. Lietuvos rinkos sąlygomis investitorius realiausiai savo vertybinių popierių portfelį gali apsisaugoti tinkamai jį diversifikavęs.2004 m. pelningiausia investuoti į kylančių rinkų, tarp jų ir Lietuvos, akcijas, obligacijas bei išsivysčiusių šalių mažos kapitalizacijos bendroves, teigia investicinių paslaugų bendrovė “F&C M“Net ir įvertinus akcijų kainų prieaugį nuo šių metų kovo, mūsų prognozės labiau teigiamos nei neigiamos”, – teigia, Tonis Brokardas (Tony Broccardo), “F&C Management” vyriausiasis investicijų specialistas.Pasaulio akcijų kainų pokyčius atspindintis MSCI indeksas nuo kovo žemumų pašoko 41% , o per pastaruosius 12 mėn. jo prieaugis siekia 26%.90 mlrd. EUR vertės investicijas valdantis “F&C Management” padidino cikliškai kintančių akcijų dalį savo portfelyje, kadangi pastaruoju metu skelbiami itin geri JAV makroekonominiai rodikliai – pavyzdžiui, gamybos sektoriaus perspektyvos dabar yra geriausios per pastaruosius 20 metų.“Naujųjų metų pradžioje kapitalo rinkoje turėtų vyrauti tos pačios tendencijos kaip ir pastaruosius 6 mėnesius”, – teigė p. Bokardas.
Tačiau “F&C Management” prognozuoja, jog kitąmet investicijų grąža nebus tokia didelė kaip 2003 m., išskyrus nebent investicijas į kylančių rinkų akcijas.Besibaigiant 2003-iesiems jau vargu ar kas šiemet pavys Baltijos biržų akcijų, sklypų ir butų Lietuvos miestuose kainų augimą. Viso šios turto kainos šiemet augo sparčiau nei pernai, o jų augimą skatino būsimoji Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Kitąmet, anot ekspertų, vargu ar galima tikėtis panašaus augimo.Aukščiausiai šiemet į viršų šovė Rygos akcijų biržos indeksas RICI. Skaičiuojant nuo 2003 m. sausio 2 d. iki lapkričio 17 d., jis išaugo 126%Tačiau ekspertai teigia, jog tai, kad RICI didėjo gerokai sparčiau nei Talino ir Lietuvos biržų indeksai, nereiškia, jog visos Rygos biržos akcijos augo sparčiau už kaimynines rinkas. Rygoje ir Taline yra mažiau akcijų, kuriomis aktyviai prekiaujama, todėl ir indeksus sudaro mažesnis jų skaičius. Dėl to indeksas labai jautriai reaguoja į kelių įmonių akcijų viražus. Lietuvos biržoje tikrai yra akcijų, kurios brango kelis kartus labiau.Šiemet kylančias sklypų kainas metų viduryje pasivijo ir pralenkė butų kainos Lietuvos didmiesčiuose.“Klaipėdoje butų kainų augimas buvo fenomenalus”,– sako Saulius Vagonis, UAB “Ober-Haus nekilnojamasis turtas” Vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas. Labiausiai Lietuvos miestuose pabrango nebrangūs butai blokiniuose rajonuose.“Kainų augimui subjektyvių veiksnių įtaka buvo ne mažesnė nei objektyvių, tokių kaip auganti gyventojų perkamoji galia ar mažėjančios palūkanos”,– sako p. Vagonis.Ekspertas atkreipia dėmesį, kad augo visų rūšių nekilnojamojo turto kainos, tačiau nebrangūs butai – labiausiai, nes ir kelių tūkstančių litų pabrangimas procentine išraiška atrodo įspūdingai. Brango ne tik dviejų, bet ir trijų kambarių butai, kainuojantys iki 100.000 Lt, už kuriuos per 20–23 metus galima išsimokėti mokant po 500 Lt per mėnesį. Augo ir butų sostinės senamiestyje kainos. Anot p. Vagonio, senamiestyje verta investuoti todėl, kad krizių metų čia kainos krenta gerokai mažiau.Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalių įmonių akcijų, butų bei sklypų kainų augimas šiemet yra ir lūkesčių, kad įstojus į Europos Sąjungą jos dar labiau didės, pasekmė, todėl kitąmet tokio šio turto augimo gali ir nebūti.“Kai kurių butų kainos gali ir nukristi,– sako p. Vagonis,– tačiau tikėtina, kad ilgainiui butai dar brangs Kaune, taip pat Šiauliuose, Utenoje bei Panevėžyje, nes Europos Sąjunga remia regionus.” Steponas Deveikis, UAB “Korporacija matininkai” viceprezidentas, pažymi, kad nekilnojamasis turtas ir toliau išlieka patrauklus investicijų objektas. Anot jo, žemė gali brangti 10–15% per ateinančius metus.Aktyvumas vertybinių popierių biržoje padidėjo dėl fizinių investuotojų, daugiausia – spekuliantų susidomėjimo. Antrą ketvirtį jų sumažėjo dėl keleto nesėkmingų Lietuvos privatizavimo istorijų. Naujo pakilimo laukiama 2004-ųjų pradžioje, pranašauja makleriai. Šalies vertybinių popierių rinkai žadama plėtra ir dar kartą plėtra, nors galbūt ir nuoseklesnė. Tad metas investuoti yra dabar. Akcijų rinkos žaidėjai būna dvejopi: spekuliantai, sekantys kasdienines naujienas ir aktyviai prekiaujantys, bei konservatyvūs investuotojai, kasdien nesidomintys akcijų rinka, perleidžiantys investavimo laisvę makleriui. Lietuvoje, pasak sandorių sudarytojų, abiejų yra po lygiai. “Akcijų kursai labai svyruoja, todėl patikimiausiai atsiperkanti investicija yra 5–10 metų. Kita vertus, labai pelninga gali būti ir 5 minučių investicija, tačiau tada reikia visiškai atsidėti šiam užsiėmimui ir atidžiai sekti padėtį”,– VŽ aiškino Marijus Kalesinskas, VB Iždo ir finansų departamento Vertybinių popierių prekybos skyriaus viršininkas.Jei perkate akcijų už 1.000 Lt, maklerių tarpininkavimo išlaidos kainuos apie 20 Lt. Vadinasi, vien tam, kad neprarastumėt pinigų, akcijos turi pabrangti apie 2%. Jei tą pačią sumą investuosite į dviejų bendrovių akcijas, išlaidos nuliui pasiekti bus jau 4%, aiškina makleriai ir choru tvirtina, kad optimali suma, kai atsiperka administracinės išlaidos, yra apie 10.000 Lt. Investuojant nedidelę sumą, sunkiau išskaidyti ir patiriamą riziką, o tai viena iš svarbiausių protingo investavimo taisyklių. Sandorio atlikimas biržoje priklausomai nuo sumos ir maklerių taikomų apmokėjimo sąlygų atsieina 0,5–2,5% nuo sandorio sumos. Atlygio makleriui lygis priklauso nuo investuojamos sumos (vidutinis investuotojas – nuo 50.000 Lt), kliento aktyvumo rinkoje: daugiausia paprastai moka vienkartinių akcijų savininkai.Jei užplūdo azartas investuoti, o lėšų trūksta, ir čia pasirengę pagelbėti. Kai kurie makleriai siūlosi paskolinti pinigų klientams už 10–12% metinių palūkanų, o daugelis bankų investicinių skyrių tai daro 2 –3% pigiau.“Finansų maklerių įmonės gali pasiūlyti netradicinių, lankstesnių sprendimų, gali labiau rizikuoti savomis lėšomis. Bankų rizika ir sprendimai labiau suvaržyti, tačiau bankai disponuoja didesnėmis lėšomis, gali pigiau jų pasiskolinti”,– padėtį aiškina p. Kalesinskas. Makleriai 2003-uosius vadina “nerealiai” sėkmingais investuotojams – bendra akcijų vertė kilo kelis kartus, vidutiniškai didėjo apie 50–60%. “Baltijos tigre” tituluojama Lietuva pritraukė ir vietinių, ir užsienio investuotojų dėmesį. Ypač daugėjo spekuliuojančių klientų. Naują pakilimą makleriai prognozuoja pavasariop, dėl artėjančios narystės ES, įmonių akcininkų susirinkimų, į rinką įsijungsiančių pensijų ir galbūt investicinių fondų.Naudota literatūra:1.Lietuvos dienraštis „Verslo žinios“2.www.google.lt