AB “Vilniaus degtinė” pelno ir pelningumo rodiklių analizė

TURINYS

ĮVADAS

IVADAS 2

1.PELNO IR PELNINGUMO RODIKLIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 3

2.Pelno ekonominė reikšmė, uždaviniai ir kryptys 3

3.AB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų pelno ir pelningumo rodiklių analizė 12

4.AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika 12

IŠVADOS 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS 20

1 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolių) ataskaita 22

2 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ balansas 23

3 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė 24

4 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė 25

5 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų pelninigumo rodiklių analizė 26

ĮVADAS

Šiais laikais svarbiausias įmonių tikslas – būti konkurencinga, išsilaikyti šalies bei pasaulio rinkose ir aišku dirbti pelningai, nesvarbu koks jos dydis, veiklos sritis ar rūšis. Tam, kad pasiekti šiuos tikslus, įmonės naudoja įvairius būdus bei ieško sprendimų, tačiau ne visi jie duoda naudos. Kiekviena įmonė turi skirti didelį dėmesį savo finansinei būklei, taip pat analizuoti veiksnius, lemiančius pelną ir nuostolį. Šiam tikslui pasiekti būtina objektyviai įvertini įmonės veiklą tam, kad būtų priimami teisingi sprendimai. Pelno bei rodikliai yra vieni pagrindinių bei svarbiausių rodiklių įvertinti veiklos efektyvumą ir ar įmonė veikia pelningai. Tam yra skaičiuojami veiklos pelningumai. Pagal jų rezultatus taip pat yra sprendžiama, kokia naudą gaus investuotojai, investavę savo kapitalą į tam tikrą įmonę.

Tyrimo objektas: AB „Vilniaus degtinė“ 2009-2014m. veiklos pelno ir pelningumo rodikliai.

Tyrimo tikslas – apskaičiuoti 2009-2014 m. AB „Vilniaus degtinė” veiklos pelno ir pelningumo rodiklius, įvertinti gautus rezultatus.

Uždaviniai:

Išnagrinėti pelno ir pelningumo analizuojamų rodiklių teorinius aspektus;

Aprašyti AB „Vilniaus degtinė” veiklą.

Išanalizuoti horizontalią ir vertikalią pelno (nuostolio) ataskaitos analizę.

Išanalizuoti pelningumo rodiklius, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais duomenimis.

Darbo metodai. Mokslinės teorinės literatūros ir informacijos šaltinių analizė, sisteminimas bei apibendrinimas. Horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė bei vertinimas. Gautų pelningumo rodiklių dinamika ir jų įvertinimas.

Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro 2 dalys – teorinė bei praktinė. Teorinėje dalyje apžvelgiamos pelno bei pelningumo sąvokos, veiksniai įtakojantys pelną. Praktinėje dalyje aprašoma AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika, atliekama horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė ir skaičiuojami pasirinkti pelningumo rodikliai. Gauti rezultatai įvertinami.

1.PELNO IR PELNINGUMO RODIKLIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 2.Pelno ekonominė reikšmė, uždaviniai ir kryptys

Pelnas yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, kuris parodo įmonės ekonominės veiklos efektyvumą. Jis susijęs su visais įmonės veiklos rodikliais: turtu, kapitalu, pajamomis, sąnaudomis ir kt. Literatūroje akcentuojami įvairūs pelno, kaip ekonominės kategorijos ir įmonės veiklos rodiklio, aspektai. Nurodoma, kad pelnas yra įmonės ekonominio vystymosi veiksnys, finansinė nauda, veiklos vertinimo kriterijus, pagrindinis dalykas, dėl kurio konkuruojama perkant ir parduodant prekes rinkoje, ir t.t.

1 lentelė

Pelno sąvokos interpretacija mokslinėje literatūroje

Šaltinis: sudarytas darbo autoriaus, remiantis skirtingais literatūros autorių šaltiniais: MACKEVIČIUS, Jonas; GIRIŪNAS, Lukas; VALKAUSKAS, Romualdas. Finansinė analizė. Vilnius, 2014. 483 p. ISBN 978-609-459-369-7.; JUOZAITIENĖ, Liongina. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai, 2007. 415 p. ISBN 978-9986-38-792-3.; BAGDŽIŪNIENĖ, Violeta. Finansinių ataskaitų analizė. Trečia papildyta laida. Vilnius, 2013. 152 p. ISBN 978-609-95253-5-8.

Apibendrinus įvairių autorių pelno sąvokos apibrėžimus, galima teigti, kad bendriausia prasme pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. Šis rodiklis labiausiai apibendrina įmonės veiklą, nes jis apima ir kitus įmonės rodiklius: turtą, kapitalą, pajamas, sąnaudas ir kt. Pelno siekimas yra siejamas su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis. Įmonės, turinčios pakankamai pelno, gali investuoti, plėsti savo veiklą, diegti naujas technologijas, skatinti ir motyvuoti darbuotojus, skirti lėšų jų kvalifikacijai kelti, kurti naujus produktus ar teikti paslaugas, ko pasekoje įmonė užimtų stabilią vietą rinkoje. Prieš analizuojant įmonės pelną dauguma literatūros autorių iškelia tam tikrus uždavinius.

Nustatyti pelno plano pagrįstumą ir jo ryšį su kitais finansinio plano rodikliais

Įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius ir numatyti neigiamą veiksnių pašalinimo galimybes

Įvertinti ataskaitinio laikotarpio pelno plano įvykdymą, jo dinamiką ir sudėtį

Uždaviniai

1 pav. Pelno ir analizės uždaviniai

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Grinius, R. Valakauskas, „Finansinė analizė“, Vilnius, 2014. P.258.

Išsprendus šiuos pelno analizei keliamus pagrindinius uždavinius, galima prognozuoti įmonės pelno gavimo galimybes.

Pelno, kaip apibendrinančio įmonės veiklą rodiklio, analizė yra sudėtinga. Pelno analizės rezultatai prilauso nuo kitų finansinių rodiklių. Svarbiausios pelno analizės kryptys pateikiamos 2 paveiksle.

2 pav. Pelno analizės kryptys

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.259

Rinkos ekonomikos salygomis daugiausia dėmėsio skiriama pelno rodiklių prognozei ir segmentinei analizei. Šiais laikais būtina ne tik dirbti pelningai, bet ir sugebėti pateikti vartotojams tokį produktą, kuris duotų jiems didesnę vertę. Taigi gamyba turi būti pelninga. Verslininkai turi žinoti, kad jų spredimai vartotojams turi duoti vertę, didesnę negu tos vertės pateikimo išlaidos. Toks požiūris nulemia ir sudėtingesnius analizės uždavinius, tačiau, norint įgyvendinti šiuolaikinio dinamiško verslo iškeltus uždavinius, pirmiausia reikia visapusiškai išanalizuoti įmonėje vykstančius reiškinius, pelno kitimo dinamiką, sudėtį ir struktūrą, išmanyti pelną formuojančius veiksnius ir jų įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams. Pelno analizėje tikslinga naudoti segmentinės analizės principą, nes ją atliekant tik visos įmonės mastu, atsiribojant nuo konkrečių padalinių, kitų segmentų nebus pasiektas pelno analizės visapusiškumas. Segmentinė analizė atskleidžia informaciją būsimų laikotarpių planams ir prognozėms sudaryti. Atliekant pelno segmentinę analizę, būtina ištirti pelno dydį kiekviename etape. Šiame darbe, analizuojant AB „Vilniaus degtinė“ finansines ataskaitas bus naudojama pelno sudėties, dinamikos ir struktūros analizė. Ji atliekama naudojantis pelno (nuostolio) ataskaita. Šiai analizei bus naudojama vertikalioji ir horizontalioji analizė, kurios padės palyginti šiuo atveju penkerių metų gautus rezultatus ir išsiaiškinti jų kitimo tendencijas. Horizantalioji analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Vertikalioje analizėje atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis yra lyginimas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Analizuojant pelno sudėtį, svarbu nustatyti šaltinius, iš kurių susidaro pelnas bei įvertinti sritis, kurios mažiausiai duoda pelno ar yra nuostolingos.

1.2. Bendrojo pelno bei jo sudedamųjų dalių skaičiavimas bei analizavimas

Prieš pradedant nagrinėti pelną lemiančius veiksnius, tiriama pelno sudėtis, struktūra ir dinamika. Ši analizė atliekama remiantis pelno (nuostolių) ataskaita. Iš jos apskaičiuojos bendrojo pelno sudedamosios dalys, jų struktūra bei dinamika. Bendrojo pelno ir jo sudedamųjų dalių skaičiavimas pateikiamas 3 paveiksle.

3 pav. Bendrojo pelno bei jo sudedamųjų dalių skaičiavimas bei analizavimas

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.260

Tipinė veikla yra ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Įprastinė veikla- pasikartojančios ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijos su įprastine veikla.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuojami ir pateikiami ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai, t.y. straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y. uždirbtą pelną, kuris gali būt skirstomas, arba nuostolius.

1.3 Veiksniai, darantys įtaką pelnui

Pelną įtakoja daugybė veiksnių, pagal kuriuos galima prognozuoti įmonės ateitį. Neatsižvelgiant į tai, kur sukuriamas pelnas, svarbu žinoti veiksnius, dėl kurių įtakos jis susiformuoja, jų poveikio kryptį ir stiprumą. 3 paveiksle pateikiami veiksniai, įtakojantys pelną.

Vidiniai veiksniai

Išoriniai veiksniai

ekonominiai,

Politiniai ir teisiniai

Socialiniai, kultūriniai ir demografiniai,

Techniniai ir technologiniai

kiti

įmonės veiklos sritys, ypatybės ir apimtis,

organizacinė įmonės valdymo struktųra,

materialiniai ir finansiniai ištekliai,

vadovų veikla ir personalo valdymo politika,

kiti

3 pav. Veiksniai, darantys įtaką pelnui

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.264

Iš 3 paveikslo galima pastebėti, kad pelnui labai didelę įtaką daro išoriniai veiksniai (nestabili ekonominė ir politinė padėtis šalyje, mokesčių bei finansų sistemų kaita, infliacija, valiutų kursų skirtumai, konkurencija, gamtinės sąlygos ir kt.) bei vidiniai veiksniai (profesionalių darbuotojų bei vadovų stoka, prasti vadovų sprendimai, neprotingas išteklių naudojimas). Išorės veiksniai yra makroekonominio pobūdžio, kurie yra susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominiais procesais. Įmonės komercinę ūkinę veiklą, o kartu ir finansinį rezultatą veikia valstybės ūkinė politika, jos ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos ir nagrinėjamos įmonės produkcijos paklausa. Vidaus veiksniai susiję su įmonės veiklos ypatybėmis, organizacine valdymo struktūra, materialiniais ir finansiniais ištekliais, kuriais įmonė disponavo nagrinėjimu laikotarpiu. Tiesa, vidinius veiksnius galima kažkiek kontroliuoti (pasamdyti profesionalus, pritraukti tiekiejus ir pirkėjus, stengtis priimti teisingus sprendimus), ko negalima pasakyti apie išorinius veiksnius.

1.4 Pelningumo rodiklių reikšmė ir klasifikacija

Norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir plėtros galimybes, nepakanka analizuoti absoliutinius pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar neatskleidžia tikrojo įmonės vaizdo ir neatsako į klausimus, kiek reikės parduoti gaminių, atlikti paslaugų, padaryti investicijų, kad būtų galima uždirbti pelno. Geriausiai įmonės veiklos galutinius rezultatus atskleidžia pelningumo rodikliai. Iš jų ir sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. 2 lentelėje pateikiami įvairių autorių pelningumo apibrėžimai.

2 lentelė

Pelningumo apibrėžimai ekonomikos literatūroje

Šaltinis: Sudaryta darbo autorės remiantis šiais literatūros šaltiniais: BAGDŽIŪNIENĖ, Violeta. Finansinių ataskaitų analizė. Trečia papildyta laida. Vilnius, 2013. 152 p. ISBN 978-609-95253-5-8.

Apibendrinant autorių pelningumo apibrėžimus, galima teigti, kad pelningumas yra uždirbto pelno ar pajamų lyginimas su tam tikru dydžiu t.y. turtu, kapitalu, akcijos nominalia verte ir t.t.

Visus verslo rinkos dalyvius ypač domina pardavimo pelningumas. Pardavimo pelningumo rodiklius skaičiuoja investuotojai, spręsdami, ar apsimokės jų investiciniai projektai ir ar nepernelyg didelė rizika, palyginti su numatomais rezultatais. Pardavimo pelningumo rodiklius tiria įmonių vadybininkai, priimdami sprendimus, kaip kontroliuoti produktų pardavimo savikaina bei kainas. Įvairūs vidaus ir išorės informacijos vartotojai, siekdami tam tikrų tikslų ir interesų, skaičiuoja ir analizuoja skirtingus pardavimo pelningumo rodiklius.

Šis rodiklis parodo, kokia bendrojo pelno dalis atitenka vienai pajamų daliai, t.y. pardavimo vienetui. Šio rodiklio kitimo ribos yra 10-35 proc. Jei rodiklis nesiekia 10 proc. įmonė negali padengti ūkininkavimo išlaidų, o jei viršija 35 proc. – gamybos pelningumas didelis. Manoma, kad bendrasis pelningumas ilgu laikotarpiu turėtų būtų stabilus (ne daugiau 5 proc. svyravimas). Iš šio rodiklio galima spręsti, ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Juo remiantis galima kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir įmonės kainodaros politiką, vadovų gebėjimą parduoti savo produktus. Taip pat iš šio rodiklio paprastai sprendžiama, ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba teikiamos paslaugos. Rodiklio reikšmės didėjimas paprastai rodo tinkamą kainų konkurencijos politikos orientaciją, produkcijos gamybos efektyvumo didėjimą.

Veiklos pelningumo rodiklis rodo įmonės vadovų gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi ir veiklos pelningumą. Svarbiausios yra administracinės ir pardavimo sąnaudos, kurias įmonėje reikia nuolatos stebėti.

Rodiklis parodo įmonės gauto pelno dar nesumokėjus mokesčių santykį su pardavimais. Rodiklis savo prasme artimas grynajam pelningumui. Skirtumas, kad skaičiuojant šį rodiklį prie grynojo pelno pridedamas pelno apmokestinimas, o tai leidžia palyginti įmonių su skirtingu apmokestinimu veiklos rezultatus. Statistikos departamento rodiklių sistemoje šis rodiklis vadinamas tiesiog pelningumo rodikliu.

Rodiklis parodo, kokia grynojo pelno dalis tenka pardavimo vienetui. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 proc. Vertinamas labia gerai, jei yra didesnis kaip 25 proc., gerai- didesnis už 10 proc., patenkinamai, jei mažesnis už 5 proc. ir blogai- jeigu yra neigiamas.

Kaip matome, visi pardavimo pelningumo rodikliai skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant is pardavimo pajamų. Ekonomikos literatūroje ir praktikoje didžiausias dėmesys skiriamas bendrajam ir grynajam pardavimo pelningumui. Tačiau tam tikro pelningumo rodiklio paskaičiavimo neužtenka, kad įmonių vadovai galėtų priimti sprendimus: kokią veiklą pasirinkti, kaip įmonę valdyti, kaip plėtori verslą ir t.t

Turto pelningumas parodo įmonės ilgalaikio bei trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą, vadovų sugebėjimą jį valdyti ir kontroliuoti. Turto pelningumo rodiklis ypac naudingas norint įvertinti gamybos arba kitos veiklos pelningumą.

Turto pelningumu domisi ne tik įmonių vadovai, bet ir išorės informacijos vartotojai. Neefektyvus turto naudoimas, netinkamas sandėliavimas tikrai nepritrauks investuotojų dėmesio. Turto pelningumas apskaičiuojamas taip:

Rodiklis parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto euras. Parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu, t.y. apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Aukštesnė rodiklio reikšmė, jei nebuvo daromos investicijos, parodo efektyvesnį turto panaudojimą. Rodiklis vidutiniškai sudaro 5-20 proc.

Rodiklis parodo, kiek pelno per metus uždirbama ilgalaikio turto euras. Reikia atkreipti dėmesį, kad ilgalaikio turto suma metų bėgyje mažėja dėl priskaičiuoto nusidėvėjimo, todėl yra rekomenduotina šio rodiklio skaičiavimus atlikti pagal realią rinkos ilgalaikio turto vertę. Ilgalaikis turtas lemia įmonės gamybinį pajėgumą, o jo naudojimo gerinimas yra svarbiausia sąlyga gamybos efektyvumui didinti. Gerėjant ilgalaikio turto naudojimui, didėja darbo našumas, gamybos efektyvumas. Ilgalaikio turto naudojimą geriausia gerinti dviem būdais, t.y. gerinant pačią turto struktūrą arba gerinant ilgalaikio turto panaudojimą laiko ir našumo atžvilgiu.

Rodiklis parodo, kiek pelno per metus uždirbama trumpalaikio turto euras. Trumpalaikį turtą naudojant taupiai ir racionaliai ne tik mažėja žaliavų, medžiagų, kuro išlaidos, bet ir spartėja trumpalaikio turto apyvartumas.

Įmonės finansinės veiklos efektyvumą objektyviausiai parodo kapitalo pelningumo rodikliai. Kapitalo pelningumu labiausiai domisi kapitalo savininkai, investuotojai ir kreditoriai, nes iš šios grupės rodiklių spręsti apie investicijų pelningumą, jų naudojimo efektyvumą ir galimybę gauti dividendų. Nustatant kapitalo panaudojimo efektyvumą, dažniausiai skaičiuojami akcinio, nuosavo bei pastovaus kapitalo pelningumo rodikliai. Jie skaičiuojami tai:

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu.

Šis parodo nuosavo kapitalo panaudojimą, t.y. kiek grynųjų pinigų yra gaunama iš nuosavo kapitalo panaudojimo. Šiuo rodikliu didžiausią susidomėjimą rodo investuotojai. Investuotojus domina tikroji jų nuosavybės grąža, t. y. koks pinigų srautas tenka vienam nuosavo kapitalo eurui, o ne grąža, gauta iš rodiklių, apskaičiuotų kaupimo principu.

Rodiklis parodo pardavimo ,,kokybę“. Padeda įmonių vadovams spręsti apie kreditavimo galimybę.. Kai kurioms įmonėms pardavus prekes ne visada pavyksta laiku už jas gauti pinigus. Pardavus prekes, pinigai ne visada gaunami laiku, o tai ir atspindi pinigų grąžos iš pardavimų koeficientas. Pinigų grąžos iš pardavimų rodiklis įvertina ne tik šią situaciją, bet ir infliacijos lygį.

Rodiklis parodo turto panaudojimo efektyvumą ir yra turto pelningumo rodiklio pakaitalas. Kiekvienam įmonės vadovui yra svarbu žinoti, kiek realiai jo įmonės turimas turtas uždirba pinigų. Todėl apskaičiavus grynojo pinigų srauto gražos iš turto rodiklį galima realiai pamatyti, kokios pinigų grąžos iš gamybinės veiklos gali susilaukti įmonė.

Apskaičiavus šiuos rodiklius galima atlikti įmonės veiklos pelningumo analizę. Pelningumo rodikliai leidžia įvertinti ar įmonė dirba pelningai ar nuostolingai bei numatyti įmonės pelningumą bei būklę ateityje, investuotojams šie rodikliai padeda apsispręsti ar verta investuoti į analzuojamą įmonę ir ar verta dirbti su ja.

3.AB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų pelno ir pelningumo rodiklių analizė 4.AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika

Kompanijos „Vilniaus degtinė“ istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, 1907m. Rokiškio rajono Obelių spirito varykloje, kuri anuomet priklausė grafams. Tais laikais čia buvo ruošiami gėrimai didikų stalui. Prabėgo beveik 100 metų. Keitėsi gėrimų receptūros, buteliai ir etiketės, tobulėjo gamybos procesas. Ir šiandien Obeliuose ruošiamas grūdinis spiritas „Vilniaus degtinės“ gaminamiems gėrimams.

Didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudaro degtinė. Populiariausios yra „Bajorų“, „Sobieski“ ir „Karvedys“. Bendrovė gamina ir trauktines bei likerius. Didžioji dalis produkcijos gaminama tik iš natūralių komponentų – riešutų, uogų, vaisių, sulčių, medaus. Gilias lietuviškas gaminimo tradicijas išlaikiusios „Vilniaus degtinės“ gaminiai daug kartų pelnė apdovanojimus už kokybės bei receptų išskirtinumą.

1995m. „Vilniaus degtinė“ buvo reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę. 2003 m. lapkritį daugiau nei 80 proc. bendrovės akcijų įsigijo Prancūzijos koncernas BELVEDERE S.A. Prancūzijos kompanija BELVEDERE SA turi bendras arba antrines įmones daugiau nei 25 užsienio šalyse. Jos specializacija – stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba, prekyba bei prekių ženklų kūrimas ir valdymas. Šiuo metu koncernui BELVEDERE S.A. priklauso 150 pasaulyje pripažintų alkoholinių gėrimų prekių ženklų.

Didžiausios BELVEDERE SA antrinės įmonės yra Rusijoje, JAV, Lenkijoje, Bulgarijoje. Koncernas valdo keletą gamyklų Lenkijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, kur gamina degtinę, trauktines, vyną bei kitus alkoholinius gėrimus. Planuodama didinti alkoholinių gėrimų pardavimus pasaulinėje rinkoje, BELVEDERE SA bendradarbiauja su alkoholio gamintojais Brazilijoje, Meksikoje, Kolumbijoje, Japonijoje, Libane, Karibuose, Pietų Korėjoje. Šiandien koncerno struktūra sudaro sąlygas efektyviai prekiauti BELVEDERE SA produkcija visame pasaulyje.

2.2 AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolio) sudėties analizė

Analizuojant AB „Vilniaus degtinė“ pastebėta, kad įmonė savo ataskaitose kitos veiklos pajamas bei sąnaudas priskiria prie veiklos sąnaudų. Paveiksle pavaizduotas įmonės pelnas(nuostoliai), remiantis horizantalia pelno (nuostolių) analize (žr. 4 pav.).

4 pav. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų dinamika, Eur.

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus remiantis finansiniais UAB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų duomenimis. (žr. 1 priedą)

Analizuojant 2010 – 2014 metų pelno rodiklius, kurie pavaizduoti paveiksle, matoma kitimo tendencija. Bendrasis pelnas visą laikotarpį buvo teigiamas. 2010 metais siekė 4686717 Eur. 2011 metais rodiklis sumažėjo 531333 Eur arba 11,34 proc. ir siekė 4155384 Eur. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo pardavimo pajamų sumažėjimas 222094 Eur arba 1,83 proc. bei pardavimo savikainos padidėjimas 309239 Eur arba 4,16 proc. 2012 metais bendrasis pelnas padidėjo 460639 Eur arba 11,09 proc. ir siekė 4616023 Eur. Augimą įtakojo didesnis pardavimo pajamų augimas lyginant su pardavimo savikaina, atitinkamai pardavimo pajamos padidejo 4309963 Eur, o pardavimo savikaina – 3849324 Eur. 2013 metais taip pat matomas bendrojo pelno padidėjimas 355761 Eur arba 7,71 proc. bei siekė 4971784 Eur. Įtakos turėjo pardavimo savikainos sumažėjimas 546955 Eur arba 4,72 proc. 2014 metų vėlgi bendrasis pelningumas išaugo. Padidėjimas buvo 1092724 Eur arba 21,98 proc., o rodiklis siekė 13101924 Eur. Padidėjimą įtakojo pardavimo pajamų augimas 3155235 Eur arba 19,71 proc. Taigi apibendrinant bendrojo pelno rodiklius, galima teigti, kad buvo pastovus augimas išskyrus 2011 metais, kai sumažėjo pardavimo pajamos, bei padidėjo savikaina.

Veiklos pelnas visais metais buvo teigiamas, išskyrus 2011 metais. Juos palyginus su 2010 metais, veiklos pelnas sumažėjo 828876 Eur arba 2406,13 proc. ir siekė -794428 Eur.. Šiam smukimui turėjo įtakos veiklos sąnaudų padidėjimas 297543 Eur arba 6,40 proc., taip pat savikainos padidėjimas bei pardavimo pajamų sumažėjimas. 2012 metais veiklos pelnas vėl tapo teigimas, išaugo 1061443 Eur arba 133,61 proc. bei sudarė 267016 Eur. Padidėjimą įtakojo veiklos sąnaudų sumažėjimas 600805 Eur arba 12,14 proc. bei bendrojo pelno padidėjimas 460639 Eur arba 11,09 proc. 2014 metais veiklos pelnas buvo didžiausias ir siekė 1279109 Eur. Tai lėmė didžiulis bendrojo pelno padidėjimas.

Kalbant apie įprastinės veiklos bei grynajį pelnus, galima teigti, jog jie keitėsi tolygiai. Įmonė 2010 metais veikė nuostolingai dėl didelių sąnaudų,o nuostoliai siekė -97289 Eur. 2011 metais situacija dar pablogėjo, nes grynasis pelnas sumažėjo 741263 Eur arba 791,92 proc. ir siekė -838553 Eur. dėl sumažėjusio bendrojo pelno bei padidėjusių veiklos sąnaudų. Nuo 2012 metų įmonė vėl dirbo pelningai, o didžiausias pelnas buvo 2014 metais, kuris siekė 1100624 Eur. Tokį padidėjimą labiausiai įtakojo bendrojo pelno padidėjimas bei sąnaudų sumažėjimas.

2.3 AB „Vilniaus degtinė“ pelningumo rodiklių analizė

Norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir plėtros galimybes, nepakanka analizuoti absoliutinius pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar neatskleidžia tikrojo įmonės vaizdo ir neatsako į klausimus, kiek reikės parduoti gaminių, atlikti paslaugų, padaryti investicijų, kad būtų galima uždirbti pelno. Geriausiai įmonės veiklos galutinius rezultatus atskleidžia pelningumo rodikliai. Iš jų ir sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. 2 lentelėje pateikiami įvairių autorių pelningumo apibrėžimai. 5 paveiksle pateikti įmonės pelningumo rodikliai.

5 pav. 2010 – 2014 metų pardavimo pelningumo rodikliai, proc.

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais 2010 – 2014 metų duomenimis (žr. 5 priedą).

Analizuojant 2010 – 2014 metų įmonės pardavimo pelningumo rodiklius, kurių kitimas pavaizduotas paveiksle, buvo pastebėta kitimo tendencija, t.y. visi rodikliai analizuojamu laikotarpiu arba didėjo arba mažėjo. Iš atliktų skaičiavimų galima pastebėti, kad įmonės beveik visa penkerių metų laikotarpį dirbo pelningai. 2010 metais bendrasis pelningumas siekė 38,69 proc., tai reiškia, kad 100 Eur pardavimo pajamų uždirba 38,69 Eur bendrojo pelno. Šis rodiklis buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį. 2011 metus palyginus su 2010 metais bendrasis pelningumas sumažėjo 3,75 proc. punkto arba 9,69 proc. ir siekė 34,94 proc. Šį padidėjima įtakojo bendrojo pelno sumažėjimas, kuris sumažėjo dėl sumažėjusių pardavimo pajamų bei padidėjusios pardavimo savikainos. 2012 metais buvo pastebėtas bedrojo pelningumo mažėjimas 6,45 proc. punkto arba 18,46 proc. bei siekė 28,49 proc. Sumažėjimui turėjo įtakos bendrojo pelno smukimas, kuris mažėjo, nepaisanto to, kad pardavimo pajamos didėjo, kadangi pardavimo savikaina augo greičiau nei pardavimo pajamos, atitinkamai 49,75 proc ir 36,24 proc. Nuo 2013 metų bendrasis pelningumas pradėjo augti 8,99 proc. arba 2,56 proc. punkto ir siekė 31,05 proc. Padidėjimą įtakojo bendrojo pelno padidėjimas 7,71 procentais, kuris didėjo dėl spartesnio pardavimo savikainos sumažėjimo už pardavimo pajamas. 2014 rodiklis išaugo 1,90 proc. arba 0,59 proc. punkto. Ir siekė 31,64 proc. Augimui turėjo įtakos spartesnis pardavimo pajamų didėjimas. Nepaisant 2013 metų bei 2014 metų bendrojo pelningumo didėjimo, 2014 metais rodiklis buvo 7,05 proc. punkto arba 18,21 mažesnis lyginant su 2010 metais. Tačiau bendrasis pelnas buvo 1377791 eurais didesnis, kadangi pardavimo pajamas didėjo sparčiau nei pardavimo savikaina. Bendrai rodiklis vertinamas gerai, nes vidutiniškai siekė 32,96 proc.

Analizuojant 2010 – 2014 metų veiklos ir grynajį pelningumus, buvo pastebėta kitimo tendencija. Veiklos pelningumas visus metus išskyrus 2011 m. buvo teigiamas. 2010 metais rodiklis siekė 0,28 proc., lyginant su 2011 metais, veiklos pelningumas sumažėjo net 2449,19 procentais arba 6,96 proc. punktais, o rodiklis siekė -6,68 proc. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo žymus veiklos pelno sumažėjimas (828876 Eur.), kurį lėmė bendrojo pelno sumažėjimas bei veiklos sąnaudų, konkrečiai bendrųjų ir administracinių sąnaudų padidėjimas 17,40 proc. arba 518290 Eur, kitų sąnaudų padidėjimas 101,41 proc. bei kitų pajamų sumažėjimas 37,07 proc. 2012 metus palyginus su 2011 metais veiklos pelningumas išaugo 124,67 proc. arba 8.33 proc. punkto. Tam įtakojo veiklos sąnaudų sumažėjimas 12,14 proc., iš jų daugiausiai bendrosios ir administracinės. 2013 metais veiklos pelningumas vėl sumažėjo 36,10 proc. arba 0,60 proc. punkto dėl tų pačių priežasčių. 2014 metais veiklos pelningumas buvo didžiausias per visus 5 metus bei siekė 6,67 proc., kadangi padidėjo veiklos pelnas 658,62 proc., dėl bendrojo pelno padidėjimo ir veiklos sąnaudų sumažėjimo.

Analizuojant 2010 – 2014 metų grynajį pelningumą, matyti panaši tendencija kaip ir veiklos pelningumo, tačiau dėl neigiamos finansinės ir investicinės veiklos, rodiklis buvo dar mažėsnis. 2010 metais grynasis pelningumas buvo -0,80 proc, o palyginus su 2011 metais sumažėjo 6,25 proc. punktais arba 878,01 proc. Tam įtakos turėjo grynojo nuostolio padidėjimas 741264 Eur arba 761,92 proc., dėl tų pačių priežasčių kaip ir veiklos pelnui. Labiausiai rodiklis padidėjo 2014 metais ir siekė 5,74 proc. Padidėjimą įtakojo grynojo pelno padidėjimas.

Apibendrinant šiuos du rodiklius, iki 2014 metų jie vertinami blogai, nes pelningumai buvo maži, o 2011 metais įmonė dirbo nuostolingai, tačiau 2014 metais bendrojo pelno padidėjimo bei finansines ir investicines veiklos padidėjimo dėka įmonės pelningumai stipriai išaugo.

Turto pelningumo rodikliai skaičiuojami norint sužinoti kiek uždirbama pelno iš ilgalaikio, trumpalaikio, bei viso turto. Įmonės gamybinis pajėgumas priklauso nuo ilgalaikio turto, o geresnis jo panaudojimas didina gamybos efektyvumą. Ilgalaikis turtas lemia įmonės gamybinį pajėgumą, o ilgalaikio turto naudojimo gerinimas yra svarbiausia sąlyga gamybos efektyvumui didinti. 6 paveiksle pateikti turto pelningumai.

6 pav. Turto pelningumo rodikliai

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais 2010 – 2014 metų duomenimis

Analizuojant 2010 – 2014 metų turto pelningumo rodiklius matoma kitimo tendencija. Iš grafiko galima matyti, jog didžiausi sumažėjimai buvo 2011 metais, o padidejimai 2014 metais. 2010 metais turto pelningumas siekė -0,44 proc. Rodiklis neigiamas, kadangi įmonės grynasis pelnas buvo neigiamas. 2011 metais turto pelningumas sumažėjo 3,03 proc. punkto arba 791,25 proc. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo grynojo pelno sumažėjimas 741263 Eur., kurį lėmė veiklos sąnaudų padidėjimas bei bendrojo pelno sumažėjimas. 2012 metais rodiklis padidėjo 3,9 proc. punkto bei siekė 0,43 proc. Tai reiškia, kad vienas turto euras uždirba 0,43 ct pelno. Padidėjimą įtakojo grynojo pelno padidėjimas 947529 Eur. arba 113 proc., kurį lėmė bendrojo pelno padidėjimas, veiklos sąnaudų sumažėjimas. 2013 metais rodiklis sumažėjo 0,38 proc. punkto ir siekė 0,05 proc. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo grynojo pelno sumažėjimas 95422 Eur arba 87,56 proc., konkrečiau Veiklos sąnaudų padidėjimas, finansinės ir investicinės veiklos sumažėjimas. 2014 metais turto pelningumas išaugo 4,28 proc. punkto. Šiam padidėjimui turėjo įtakos grynojo pelno padidėjimas 8020,33 proc. arba 1087070 Eur., kurį įtakojo bendrojo pelno padidėjimas, veiklos sąnaudų sumažėjimas beti finansinės ir investicinės veiklos padidėjimas. Ilgalaikį bei trumpalaikį turtą lyginant su visu turtu, galima pastebėti beveik vienodą kitimo tendenciją. Iš gautų rodiklių galima pastebėti, kad Ilgalaikis turtas sudarė šiekt tiek didesnę dalį nei trumpalaikis turtas.

Kuo aukštesnis nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, tuo didesnę dividendų dalį investuotojai gali tikėtis gauti. Nuosavas kapitalo pokyčiai leidžia spręsti apie įmonės valdymo kokybę. Grynojo pinigų srauto grąža iš kapitalo parodo, kiek grynųjų pinigų yra gaunama iš nuosavo kapitalo. Gauti rodikliai pavaizduoti 7 paveiksle.

6 pav. Kapitalo pelningumo bei GPS grąžos iš kapitalo rodikliai

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais 2010 – 2014 metų duomenimis

Išanalizavus 2010 – 2014 metų nuosavo kapitalo pelningumo ir grynojo pinigų srauto grąža iš kapitalo rodiklius, pastebime kitimo tendenciją. Pirmus du metus nuosavo kapitalo pelninguma buo neigiamas,o nuo 2012 pradėjo augti. Kalbant apie grynojo pinigų srauto grąžą, iki 2013 metų rodiklis turėjo tendenciją mažėti. 2010 – aisiais metais nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis siekė -0,86 proc., tačiau 2011 metais šis rodiklis sumažėjo 7,15 proc. punkto ir rodiklis siekė -8.02 proc. Rodiklio sumažėjimui įtakos turėjo grynojo pelno sumažėjimas 741263 Eur arba 761.92 proc. 2012 metais nuosavo kapitalo pelningumas padidėjo 9,05 proc. punkto ir siekė 1,04 proc. Padidėjimą įtakojo grynojo pelno augimas 947529 Eur arba 113,00 proc. 2013 metais nuosavo kapitalo pelningumas sumažėjo 0,91 proc. punkto. ir siekė 0,13 proc. Jį lėmė grynojo pelno smukimas 95422 Eur arba 87,56 proc. 2014 metais nuosavo kapitalo pelningumas buvo didžiausias per 5 metus. Lyginant su 2013 metais jis padidėjo 9,33 proc. punkto bei siekė 9,46 proc. Didžiausią įtaką taip pat turėjo grynojo pelno padidėjimas 1087070 Eur arba 8020,33 proc. Vertinant nuosavo kapitalo pelningumą galima daryti išvadas, jog 2010-2014 metais rodiklis yra nepatenkinamas, nes yra mažiau 10 proc., nors 2014 metais yra arti tos ribos. Lyginant 2010 ir 2011 metų grynojo pinigų srauto grąžą iš kapitalo yra pastebimas rodiklio sumažėjimas. 2010 metais rodiklis sieke 20,26 proc., o 2011 metais rodiklis smuko 6,67 proc. punktais bei siekė 13,59 proc. Tokiam kritimui įtakos turėjo grynųjų pagrindinės veiklos pinigų srautų sumažėjimas 864506 Eur. 2012 metais rodiklis sumažėjo 4,84 proc. punkto ir siekė 8,74 proc. Jam įtakos turėjo nuosavo kapitalo padidėjimas 58824 Eur. bei grynųjų pinigų srautų iš pagrindinės veiklos sumažėjimas 501468 Eur. 2013 metais rodiklis sumažėjo 12,42 proc. punkto. ir siekė -3,67 proc. Įtakos turėjo GPS sumažėjimas 1307025 Eur bei nuosavo kapitalo padidėjimas 13554 Eur. 2014 metais buvo smarkus GPS iš kapitalo augimas (24,40 proc. punkto) ir rodiklis siekė 20,73 proc. Šiam dideliam augimui turėjo įtakos grynųjų pinigų srautų iš įprastinės veiklos padidėjimas net 2798561 Eur. Apskaičiuoti grynojo pinigų srauto iš kapitalo rodikliai parodo tikrąją nuosavybės grąžą. Vidutiniškai 2010 -2014 metais šis rodiklis siekė 11,93 proc., kas nėra labai gerai. Mažesnė kapitalo grąža reiškia, kad norint uždirbti tą patį pelną, reikia išnaudoti daugiau kapitalo.

Turto pelningumo rodikliai skaičiuojami norint sužinoti kiek uždirbama pelno iš ilgalaikio, trumpalaikio, bei viso turto. Apskaičiavus grynojo pinigų srauto grąžos iš turto rodiklį galima realiai pamatyti, kokios pinigų grąžos iš gamybinės veiklos gali susilaukti įmonė. 7 paveiksle pavaizduoti gauti turto pelningumo bei GPS iš turto rezultatai

7 pav. Turto pelningumo bei GPS grąžos iš turto rodikliai

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais 2010 – 2014 metų duomenimis

Išanalizavus 2010-2014 metų turto pelningumo ir grynojo pinigų srauto grąža iš turto rodiklius, pastebime kitimo tendenciją. Apskaičiavus 2010-2014 metų turto pelningumo rodiklį pastebime, kad rodiklis turejo tendenciją mažėti 2010-2011 metais. 2010 metais turto pelningumo rodiklis siekė -0,44 proc., o 2011 metais jis sumažėjo -3,03 proc. punkto ir siekė -3,47 proc. Tam įtakos turėjo turto padidėjimas 1983756 Eur bei grynojo pelno sumažėjimas 741263 Eur. 2012 metais turto pelningumo rodiklis siekė 0,43 proc., 2013 metais 0,05 proc. Didžiausias augimas pastebimas 2014 metais, kur padidėjimas siekia 4,27 proc. punkto lyginant su 2013 metais. Rodiklis buvo 4,32 proc.. Turto pelningumo rodiklio augimui 2014 metais įtakos turejo grynojo pelno augimas 1087070 Eur .Vertinant turto pelningumo rodiklį galima teigti, jog 2010-2014 metais rodiklis yra prasti, nes yra mažiau 8 proc. Tai reiškia, kad įmonė neefektyviai panaudoja turtą. Išanalizavus 2010-2014 metų grynojo pinigų srauto grąžos iš turto rodiklį pastebime, kad rodiklis 2010-2013 metais turėjo tendenciją mažėti. 2010 metais rodiklis siekė 10,29 proc., o 2011 metais rodiklis sumažėjo maždaug per pusę t.y. 4,42 proc. punkto ir rodiklis siekė 5,87 proc. Sumažėjimui įtakos turėjo turto padidėjimas 1983756 Eur ir grynųjų pagrindinės veiklos pinigų srautų sumažėjimas 864506 Eur. Toliau rodikliai pastoviai mažėjo iki 2014 metų, kuomet rodiklis lyginant su 2013 metais padidėjo 11,04 proc. punkto bei siekė 9,47 proc. Šį padidėjimą įtakojo grynųjų pagrindinės veiklos pinigų srautų padidėjimas 2798561 Eur. Apibendrinant grynojo pinigų srauto grąžos iš turto rodiklį galima teigti, jog 2011 – 2013 metais turtas nebuvo efektyviai išnaudojamas.

IŠVADOS

1. Apibendrinus įvairių autorių pelno sąvokos apibrėžimus, galima teigti, kad bendriausia prasme pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. Šis rodiklis labiausiai apibendrina įmonės veiklą, nes jis apima ir kitus įmonės rodiklius: turtą, kapitalą, pajamas, sąnaudas ir kt. Pelno siekimas yra siejamas su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis. Įmonės, turinčios pakankamai pelno, gali investuoti, plėsti savo veiklą, diegti naujas technologijas, skatinti ir motyvuoti darbuotojus, skirti lėšų jų kvalifikacijai kelti, kurti naujus produktus ar teikti paslaugas, ko pasekoje įmonė užimtų stabilią vietą rinkoje.

2. Apibendrinant autorių pelningumo apibrėžimus, galima teigti, kad pelningumas yra uždirbto pelno ar pajamų lyginimas su tam tikru dydžiu t.y. turtu, kapitalu, akcijos nominalia verte ir t.t. Galima išskirti 8 pelningumo bei 3 grynųjų pinigų srautų gražos rodiklius: bendrasis pardavimo pelningumas, grynasis pardavimo pelningumas, turto pelningumas, ilgalaikio ir tumpalaikio turto pelningumas, nuosavo ir pastovaus kapitalo pelningumas, tipinės veiklos pelningumas, grynojo pinigų srauto grąža iš pardavimų, turto bei kapitalo.

3. Pateikus UAB „Vilniaus degtinė“ charakteristiką, galima teigti, Kompanijos „Vilniaus degtinė“ istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, 1907 m. Didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudaro degtinė. Populiariausios yra „Bajorų“, „Sobieski“ ir „Karvedys“. Bendrovė gamina ir trauktines bei likerius. 1995m. „Vilniaus degtinė“ buvo reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę. 2003 m. lapkritį daugiau nei 80 proc. bendrovės akcijų įsigijo Prancūzijos koncernas BELVEDERE S.A. Prancūzijos kompanija BELVEDERE SA turi bendras arba antrines įmones daugiau nei 25 užsienio šalyse

4. Atlikus UAB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolių) ataskaitos horizontalią ir vertikalią analizes bei pateikus ir įvertinus jų 2010-2014 metų kitimo grafikus, galima teigti, jog įmonė pirmus du metus veikė nuostolingai, tačiau nuo 2012 metų dirbo pelningai. Pardavimo pajamos per nagrinėjamą laikotarpį vidutiniškai siekė 15077393 Eur. Grynasis įmonės pelnas 2010 – 2014 metais vidutiniškai siekė 57462 Eur. Didžiausias padidėjimas buvo 2014 metais.

5. Išanalizavus UAB „Vilniaus degtinė“ pardavimo pelningumo rodiklius galima teigti, kad bendrasis pardavimo pelningumas vidutiniškai per 2010 – 2014 metus siekė 32,96 proc., grynojo pardavimo pelningumo rodiklis vidutiniškai siekė 0.60 proc., o grynojo pinigų srauto grąža iš pardavimų – 9.33 proc. Apibendrinant grynojo pardavimo pelningumo rodiklį galima teigti, jog 2010 – 2013 metų rodikliai vertinami blogai, o 2014 – patenkinamai. 2014 metais bendrojo pardavimo pelningumo rodiklis yra vertinamas gerai nes atitinką vertinimo ribą tarp 15-35 proc. Tai parodo, kad įmonė sugeba efektyviai išnaudoti bendrąjį pelną;

6. Atlikus 2010 – 2014 metų UAB „Vilniaus degtinė“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto pelningumo analizę, matome, kad ilgalaikio turto pelningumas vidutiniškai 2010 – 2014 metais siekė 0,55 proc. Galima teigti, jog rodiklis labai prastas, nes įmonė neefektyviai išnaudoją ilgalaikį turtą. Trumpalaikio turto pelningumas 2010 – 2014 metais vidutiniškai siekė 0,11 proc., kas taip pat yra labai prastai.

7. Išanalizavus 2010 – 2014 metų įmonės nuosavo kapitalo pelningumo ir grynojo pinigų srauto grąžos iš kapitalo rodiklius galime teigti, kad nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis 2010 – 2014 metais vidutiniškai siekė 0,35 proc. Tad galime teigti, kad analizuojamais metais rodiklis yra nepatenkinamas, nes yra mažiau 10 proc. ir įmonė neefektyviai išnaudoja investuotą kapitalą. Grynojo pinigų srauto grąža iš kapitalo vidutiniškai siekė 11,93 proc.;

8. Išanalizavus 2010 – 2014 metų įmonės turto pelningumo ir grynojo pinigų srauto grąžos iš turto rodiklius galime teigti, kad turto pelningumo rodiklis per analizuojamą laikotarpį (2010 – 2014 metus) vidutiniškai siekė 0,18 proc. Apskaičiavus turto pelningumo rodiklį galima teigti, jog analizuojamais metais metais rodiklis yra nepatenkinamos būsenos, nes yra mažiau 8 proc. Grynojo pinigų srauto grąža iš turto vidutiniškai 2010 – 2014 metais siekė 5,54 proc.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

JUOZAITIENĖ, Liongina. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai, 2007. 415 p. ISBN 978-9986-38-792-3

MACKEVIČIUS, Jonas; GIRIŪNAS, Lukas; VALKAUSKAS, Romualdas. Finansinė analizė. Vilnius, 2014. 483 p. ISBN 978-609-459-369-7.

BAGDŽIŪNIENĖ, Violeta. Finansinių ataskaitų analizė. Vilnius, 2013. 152 p. ISBN 978-609-95253-5-8.

BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija; KANAPICKIENĖ, Rasa; PATAŠIUS, Martynas. Finansinių rezultatų analizė. Kaunas, 2010. 379 p. ISBN 978-9955-25-839-1.

JUOZAITIENĖ, Liongina. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai, 2007. 415 p. ISBN 978-9986-38-792-3.

BALTRŪNIENĖ, Violeta. Dokumentų valdymas. Nuotolinis kursas. MOODLE aplinka. VIKO, NSC

Pelningumo rodiklių analizės problemos [interaktyvus]. Vilnius, 2008 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 02 d.]. Prieiga per internetą: < http://vhost.asu.lt/afk/2008/102-196.pdf >.

Pelningumo rodikliai [interaktyvus]. Vilnius, 2015 [žiūrėta 2015 m. lapkričio 2 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.auditum.lt/index.php/straipsniai/129-pelningumo-rodikliai.html>.

Vilniaus degtinė [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. spalio lapkričio 5 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.degtine.lt/ >.

Pelno ataskaita [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 5 d.]. Prieiga per internetą : <http://www.traders.lt/page.php?id=1329>.

Pinigų srautai [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 5 d.]. Prieiga per internetą : <http://www.traders.lt/page.php?id=1418/>.

Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje rodomų rodiklių nustatymo tvarka ir jų ekonominis vertinimas  [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 7 d.]. Prieiga per internetą : <http://www.verslobanga.lt/i/zb/docs/3c3afd0e221a9.html>.

Finansinė analizė [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 7 d.]. Prieiga per internetą : <http://ebooks.mruni.eu/product/finansin-analiz25180>.

Finansinė analizė [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. lapkričio 7 d.]. Prieiga per internetą : <http://vhost.asu.lt/afk/2008/102-196.pdf>.

„Vilniaus degtinė finansiniai duomenys [interaktyvus]. [žiūrėta 2015 m. spalio lapkričio 8 d.].Prieiga per internetą: < http://www.nasdaqomxbaltic.com/ >.

PRIEDAI

1 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolių) ataskaita

Pelno (nuostolių) ataskaita, Eur

2 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ balansas

Balansas, Eur

3 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

4 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

5 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų pelninigumo rodiklių analizė

5 priedo tęsinys