AB “Vilniaus degtinė” pelno ir pelningumo rodiklių analizė

1453 0

TURINYS

ĮVADAS

IVADAS 2

1.PELNO IR PELNINGUMO RODIKLIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 3

2.Pelno ekonominė reikšmė, uždaviniai ir kryptys 3

3.AB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų pelno ir pelningumo rodiklių analizė 12

4.AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika 12

IŠVADOS 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS 20

1 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolių) ataskaita 22

2 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ balansas 23

3 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė 24

4 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė 25

5 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų pelninigumo rodiklių analizė 26

ĮVADAS

Šiais laikais svarbiausias įmonių tikslas – būti konkurencinga, išsilaikyti šalies bei pasaulio rinkose ir aiišku dirbti pelningai, nesvarbu koks jos dydis, veiklos sritis ar rūšis. Tam, kad pasiekti šiuos tikslus, įmonės naudoja įvairius būdus bei ieško sprendimų, tačiau ne visi jie duoda naudos. Kiekviena įmonė turi skirti didelį dėmesį savo finansinei būklei, taip pat analizuoti veiksnius, lemiančius pelną ir nuostolį. Šiam tikslui pasiekti būtina objektyviai įvertini įmonės veiklą tam, kad būtų priimami teisingi sprendimai. Pelno bei rodikliai yra vieni pagrindinių bei svarbiausių rodiklių įvertinti veiklos efektyvumą ir ar įmonė veikia pelningai. Tam yra skaičiuojami veeiklos pelningumai. Pagal jų rezultatus taip pat yra sprendžiama, kokia naudą gaus investuotojai, investavę savo kapitalą į tam tikrą įmonę.

Tyrimo objektas: AB „Vilniaus degtinė“ 2009-2014m. veiklos pelno ir pelningumo rodikliai.

Tyrimo tikslas – apskaičiuoti 2009-2014 m. AB „Vilniaus degtinė” veiklos pelno ir pelningumo rodiklius, įvertinti gautus re

ezultatus.

Uždaviniai:

Išnagrinėti pelno ir pelningumo analizuojamų rodiklių teorinius aspektus;

Aprašyti AB „Vilniaus degtinė” veiklą.

Išanalizuoti horizontalią ir vertikalią pelno (nuostolio) ataskaitos analizę.

Išanalizuoti pelningumo rodiklius, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais duomenimis.

Darbo metodai. Mokslinės teorinės literatūros ir informacijos šaltinių analizė, sisteminimas bei apibendrinimas. Horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė bei vertinimas. Gautų pelningumo rodiklių dinamika ir jų įvertinimas.

Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro 2 dalys – teorinė bei praktinė. Teorinėje dalyje apžvelgiamos pelno bei pelningumo sąvokos, veiksniai įtakojantys pelną. Praktinėje dalyje aprašoma AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika, atliekama horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė ir skaičiuojami pasirinkti pelningumo rodikliai. Gauti rezultatai įvertinami.

1.PELNO IR PELNINGUMO RODIKLIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 2.Pelno ekonominė reikšmė, uždaviniai ir kryptys

Pelnas yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, kuris parodo įmonės ekonominės veiklos efektyvumą. Jis susijęs su viisais įmonės veiklos rodikliais: turtu, kapitalu, pajamomis, sąnaudomis ir kt. Literatūroje akcentuojami įvairūs pelno, kaip ekonominės kategorijos ir įmonės veiklos rodiklio, aspektai. Nurodoma, kad pelnas yra įmonės ekonominio vystymosi veiksnys, finansinė nauda, veiklos vertinimo kriterijus, pagrindinis dalykas, dėl kurio konkuruojama perkant ir parduodant prekes rinkoje, ir t.t.

1 lentelė

Pelno sąvokos interpretacija mokslinėje literatūroje

Autorius, metai Apibūdinimas
J. Mackevičius;

Lukas Giriūnas;

Romualdas Valkauskas, 2014

Pelnas yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, kuris parodo įmonės ekonominės veiklos efektyvumą.
V. Bagdžiūdienė, 2013 Apibendrinantis rodiklis, rodantis visos įmonės veiklos lygį, efektyvumą, skaičiuojamas iį pajamų at
timant sąnaudas.
L. Juozaitienė, 2007 Įmonės uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų toms pajamoms uždirbti skirtumas.
Terminų žodynas Pajamos, gaunamos, atskaičius išlaidas.

Šaltinis: sudarytas darbo autoriaus, remiantis skirtingais literatūros autorių šaltiniais: MACKEVIČIUS, Jonas; GIRIŪNAS, Lukas; VALKAUSKAS, Romualdas. Finansinė analizė. Vilnius, 2014. 483 p. ISBN 978-609-459-369-7.; JUOZAITIENĖ, Liongina. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai, 2007. 415 p. ISBN 978-9986-38-792-3.; BAGDŽIŪNIENĖ, Violeta. Finansinių ataskaitų analizė. Trečia papildyta laida. Vilnius, 2013. 152 p. ISBN 978-609-95253-5-8.

Apibendrinus įvairių autorių pelno sąvokos apibrėžimus, galima teigti, kad bendriausia prasme pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. Šis rodiklis labiausiai apibendrina įmonės veiklą, nes jis apima ir kitus įmonės rodiklius: turtą, kapitalą, pajamas, sąnaudas ir kt. Pelno siekimas yra siejamas su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis. Įmonės, turinčios pakankamai pelno, gali investuoti, plėsti savo veiklą, diegti naujas technologijas, skatinti ir motyvuoti darbuotojus, skirti lėšų jų kvalifikacijai kelti, kurti naujus produktus ar teikti paslaugas, ko pasekoje įmonė užimtų stabilią vietą rinkoje. Prieš analizuojant įmonės pelną dauguma literatūros autorių iškelia tam tikrus uždavinius.

Nustatyti pelno plano pagrįstumą ir jo ryšį su kitais finansinio plano rodikliais

Įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius ir numatyti neigiamą veiksnių pašalinimo galimybes

Įvertinti ataskaitinio laikotarpio pelno plano įvykdymą, jo dinamiką ir sudėtį

Uždaviniai

 

1 pav. Pelno ir analizės uždaviniai

 

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Grinius, R. Valakauskas, „Finansinė analizė“, Vilnius, 2014. P.258.

Išsprendus šiuos pe

elno analizei keliamus pagrindinius uždavinius, galima prognozuoti įmonės pelno gavimo galimybes.

Pelno, kaip apibendrinančio įmonės veiklą rodiklio, analizė yra sudėtinga. Pelno analizės rezultatai prilauso nuo kitų finansinių rodiklių. Svarbiausios pelno analizės kryptys pateikiamos 2 paveiksle.

2 pav. Pelno analizės kryptys

 

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.259

Rinkos ekonomikos salygomis daugiausia dėmėsio skiriama pelno rodiklių prognozei ir segmentinei analizei. Šiais laikais būtina ne tik dirbti pelningai, bet ir sugebėti pateikti vartotojams tokį produktą, kuris duotų jiems didesnę vertę. Taigi gamyba turi būti pelninga. Verslininkai turi žinoti, kad jų spredimai vartotojams turi duoti vertę, didesnę negu tos vertės pateikimo išlaidos. Toks požiūris nulemia ir sudėtingesnius analizės uždavinius, tačiau, norint įgyvendinti šiuolaikinio dinamiško verslo iškeltus uždavinius, pirmiausia reikia visapusiškai išanalizuoti įmonėje vykstančius reiškinius, pelno kitimo dinamiką, sudėtį ir struktūrą, išmanyti pelną formuojančius veiksnius ir jų įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams. Pelno analizėje tikslinga naudoti segmentinės analizės principą, nes ją atliekant tik visos įmonės mastu, atsiribojant nuo konkrečių padalinių, kitų segmentų nebus pasiektas pelno analizės visapusiškumas. Segmentinė analizė atskleidžia informaciją būsimų laikotarpių planams ir prognozėms sudaryti. Atliekant pelno segmentinę analizę, būtina ištirti pelno dydį kiekviename etape. Šiame darbe, analizuojant AB „Vilniaus degtinė“ finansines ataskaitas bus naudojama pelno sudėties, dinamikos ir struktūros an

nalizė. Ji atliekama naudojantis pelno (nuostolio) ataskaita. Šiai analizei bus naudojama vertikalioji ir horizontalioji analizė, kurios padės palyginti šiuo atveju penkerių metų gautus rezultatus ir išsiaiškinti jų kitimo tendencijas. Horizantalioji analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Vertikalioje analizėje atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis yra lyginimas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Analizuojant pelno sudėtį, svarbu nustatyti šaltinius, iš kurių susidaro pelnas bei įvertinti sritis, kurios mažiausiai duoda pelno ar yra nuostolingos.

1.2. Bendrojo pelno bei jo sudedamųjų dalių skaičiavimas bei analizavimas

 

Prieš pradedant nagrinėti pelną lemiančius veiksnius, tiriama pelno sudėtis, struktūra ir dinamika. Ši analizė atliekama remiantis pelno (nuostolių) ataskaita. Iš jos apskaičiuojos bendrojo pelno sudedamosios dalys, jų struktūra bei dinamika. Bendrojo pelno ir jo sudedamųjų dalių skaičiavimas pateikiamas 3 paveiksle.

 

3 pav. Bendrojo pelno bei jo sudedamųjų dalių skaičiavimas bei analizavimas

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.260

 

Tipinė veikla yra ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Įprastinė veikla- pasikartojančios ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos operacijomis, tačiau yra susijos su įprastine veikla.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuojami ir pateikiami ataskaitinio laikotarpio tipinės, įprastinės ir visos įmonės veiklos rezultatai bei ypatingieji straipsniai, t.y. straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių, reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai. Tam naudojami bendrojo, veiklos, įprastinės veiklos, pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą ir grynojo pelno (nuostolių) rodikliai. Įprastinės veiklos pelno (nuostolių) rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos rezultatus ataskaitiniu laikotarpiu. Pelno (nuostolių) prieš apmokestinimą rodiklis parodo įmonės įprastinės veiklos ir ypatingųjų straipsnių rezultatą. Grynojo pelno (nuostolių) rodiklis parodo galutinį įmonės veiklos rezultatą, t.y. uždirbtą pelną, kuris gali būt skirstomas, arba nuostolius.

1.3 Veiksniai, darantys įtaką pelnui

 

Pelną įtakoja daugybė veiksnių, pagal kuriuos galima prognozuoti įmonės ateitį. Neatsižvelgiant į tai, kur sukuriamas pelnas, svarbu žinoti veiksnius, dėl kurių įtakos jis susiformuoja, jų poveikio kryptį ir stiprumą. 3 paveiksle pateikiami veiksniai, įtakojantys pelną.

Veiksniai, darantys įtaką pelnui

Vidiniai veiksniai

Išoriniai veiksniai

ekonominiai,

Politiniai ir teisiniai

Socialiniai, kultūriniai ir demografiniai,

Techniniai ir technologiniai

kiti

įmonės veiklos sritys, ypatybės ir apimtis,

organizacinė įmonės valdymo struktųra,

materialiniai ir finansiniai ištekliai,

vadovų veikla ir personalo valdymo politika,

kiti

 

3 pav. Veiksniai, darantys įtaką pelnui

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.264

Iš 3 paveikslo galima pastebėti, kad pelnui labai didelę įtaką daro išoriniai veiksniai (nestabili ekonominė ir politinė padėtis šalyje, mokesčių bei finansų sistemų kaita, infliacija, valiutų kursų skirtumai, konkurencija, gamtinės sąlygos ir kt.) bei vidiniai veiksniai (profesionalių darbuotojų bei vadovų stoka, prasti vadovų sprendimai, neprotingas išteklių naudojimas). Išorės veiksniai yra makroekonominio pobūdžio, kurie yra susiję su politiniais, teisiniais, kultūriniais, demografiniais, techniniais, ekonominiais procesais. Įmonės komercinę ūkinę veiklą, o kartu ir finansinį rezultatą veikia valstybės ūkinė politika, jos ekonominė sistema, vietinės veiklos sąlygos ir nagrinėjamos įmonės produkcijos paklausa. Vidaus veiksniai susiję su įmonės veiklos ypatybėmis, organizacine valdymo struktūra, materialiniais ir finansiniais ištekliais, kuriais įmonė disponavo nagrinėjimu laikotarpiu. Tiesa, vidinius veiksnius galima kažkiek kontroliuoti (pasamdyti profesionalus, pritraukti tiekiejus ir pirkėjus, stengtis priimti teisingus sprendimus), ko negalima pasakyti apie išorinius veiksnius.

1.4 Pelningumo rodiklių reikšmė ir klasifikacija

 

Norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir plėtros galimybes, nepakanka analizuoti absoliutinius pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar neatskleidžia tikrojo įmonės vaizdo ir neatsako į klausimus, kiek reikės parduoti gaminių, atlikti paslaugų, padaryti investicijų, kad būtų galima uždirbti pelno. Geriausiai įmonės veiklos galutinius rezultatus atskleidžia pelningumo rodikliai. Iš jų ir sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. 2 lentelėje pateikiami įvairių autorių pelningumo apibrėžimai.

 

2 lentelė

Pelningumo apibrėžimai ekonomikos literatūroje

Autorius Apibūdinimas
J. Lechtinen

 

Įmonės sugebėjimas gauti pajamų daugiau negu sunaudoja turto.
V. Bagdžiūnienė,

(2013)

 

Įmonės gebėjimas uždirbti pelną, gauti kuo daugiau pelno iš kiekvieno investuoto į įmonę euro.
Terminų žodynas Įmonės veiklos efektyvumo, vertybinių popierių ar jų portfelio pajamingumo vertinimas lyginant uždirbtą pelną ar pajamas (dividendus, palūkanas) su tam tikru pasirinktu dydžiu – apyvarta, kapitalu, akcijos nominaliąja verte ir pan. Pelningumas gali būti vertinamas skaičiuojant grynąjį pelningumą, turto grąžą ar pajamingumą.

Šaltinis: Sudaryta darbo autorės remiantis šiais literatūros šaltiniais: BAGDŽIŪNIENĖ, Violeta. Finansinių ataskaitų analizė. Trečia papildyta laida. Vilnius, 2013. 152 p. ISBN 978-609-95253-5-8.

Apibendrinant autorių pelningumo apibrėžimus, galima teigti, kad pelningumas yra uždirbto pelno ar pajamų lyginimas su tam tikru dydžiu t.y. turtu, kapitalu, akcijos nominalia verte ir t.t.

Visus verslo rinkos dalyvius ypač domina pardavimo pelningumas. Pardavimo pelningumo rodiklius skaičiuoja investuotojai, spręsdami, ar apsimokės jų investiciniai projektai ir ar nepernelyg didelė rizika, palyginti su numatomais rezultatais. Pardavimo pelningumo rodiklius tiria įmonių vadybininkai, priimdami sprendimus, kaip kontroliuoti produktų pardavimo savikaina bei kainas. Įvairūs vidaus ir išorės informacijos vartotojai, siekdami tam tikrų tikslų ir interesų, skaičiuoja ir analizuoja skirtingus pardavimo pelningumo rodiklius.

 

 

Šis rodiklis parodo, kokia bendrojo pelno dalis atitenka vienai pajamų daliai, t.y. pardavimo vienetui. Šio rodiklio kitimo ribos yra 10-35 proc. Jei rodiklis nesiekia 10 proc. įmonė negali padengti ūkininkavimo išlaidų, o jei viršija 35 proc. – gamybos pelningumas didelis. Manoma, kad bendrasis pelningumas ilgu laikotarpiu turėtų būtų stabilus (ne daugiau 5 proc. svyravimas). Iš šio rodiklio galima spręsti, ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Juo remiantis galima kontroliuoti parduodamų prekių savikainą ir įmonės kainodaros politiką, vadovų gebėjimą parduoti savo produktus. Taip pat iš šio rodiklio paprastai sprendžiama, ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba teikiamos paslaugos. Rodiklio reikšmės didėjimas paprastai rodo tinkamą kainų konkurencijos politikos orientaciją, produkcijos gamybos efektyvumo didėjimą.

 

 

Veiklos pelningumo rodiklis rodo įmonės vadovų gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi ir veiklos pelningumą. Svarbiausios yra administracinės ir pardavimo sąnaudos, kurias įmonėje reikia nuolatos stebėti.

 

Rodiklis parodo įmonės gauto pelno dar nesumokėjus mokesčių santykį su pardavimais. Rodiklis savo prasme artimas grynajam pelningumui. Skirtumas, kad skaičiuojant šį rodiklį prie grynojo pelno pridedamas pelno apmokestinimas, o tai leidžia palyginti įmonių su skirtingu apmokestinimu veiklos rezultatus. Statistikos departamento rodiklių sistemoje šis rodiklis vadinamas tiesiog pelningumo rodikliu.

 

 

Rodiklis parodo, kokia grynojo pelno dalis tenka pardavimo vienetui. Išsivysčiusios rinkos sąlygomis jis svyruoja nuo 10 iki 25 proc. Vertinamas labia gerai, jei yra didesnis kaip 25 proc., gerai- didesnis už 10 proc., patenkinamai, jei mažesnis už 5 proc. ir blogai- jeigu yra neigiamas.

Kaip matome, visi pardavimo pelningumo rodikliai skaičiuojami tam tikros veiklos pelną dalijant is pardavimo pajamų. Ekonomikos literatūroje ir praktikoje didžiausias dėmesys skiriamas bendrajam ir grynajam pardavimo pelningumui. Tačiau tam tikro pelningumo rodiklio paskaičiavimo neužtenka, kad įmonių vadovai galėtų priimti sprendimus: kokią veiklą pasirinkti, kaip įmonę valdyti, kaip plėtori verslą ir t.t

Turto pelningumas parodo įmonės ilgalaikio bei trumpalaikio turto naudojimo efektyvumą, vadovų sugebėjimą jį valdyti ir kontroliuoti. Turto pelningumo rodiklis ypac naudingas norint įvertinti gamybos arba kitos veiklos pelningumą.

Turto pelningumu domisi ne tik įmonių vadovai, bet ir išorės informacijos vartotojai. Neefektyvus turto naudoimas, netinkamas sandėliavimas tikrai nepritrauks investuotojų dėmesio. Turto pelningumas apskaičiuojamas taip:

 

 

Rodiklis parodo, kiek grynojo pelno uždirba vienas turto euras. Parodo, kokia viso turto dalis susigrąžinama pelno pavidalu, t.y. apibūdinamas įmonės sugebėjimas pelningai naudoti turtą. Aukštesnė rodiklio reikšmė, jei nebuvo daromos investicijos, parodo efektyvesnį turto panaudojimą. Rodiklis vidutiniškai sudaro 5-20 proc.

 

Rodiklis parodo, kiek pelno per metus uždirbama ilgalaikio turto euras. Reikia atkreipti dėmesį, kad ilgalaikio turto suma metų bėgyje mažėja dėl priskaičiuoto nusidėvėjimo, todėl yra rekomenduotina šio rodiklio skaičiavimus atlikti pagal realią rinkos ilgalaikio turto vertę. Ilgalaikis turtas lemia įmonės gamybinį pajėgumą, o jo naudojimo gerinimas yra svarbiausia sąlyga gamybos efektyvumui didinti. Gerėjant ilgalaikio turto naudojimui, didėja darbo našumas, gamybos efektyvumas. Ilgalaikio turto naudojimą geriausia gerinti dviem būdais, t.y. gerinant pačią turto struktūrą arba gerinant ilgalaikio turto panaudojimą laiko ir našumo atžvilgiu.

 

Rodiklis parodo, kiek pelno per metus uždirbama trumpalaikio turto euras. Trumpalaikį turtą naudojant taupiai ir racionaliai ne tik mažėja žaliavų, medžiagų, kuro išlaidos, bet ir spartėja trumpalaikio turto apyvartumas.

Įmonės finansinės veiklos efektyvumą objektyviausiai parodo kapitalo pelningumo rodikliai. Kapitalo pelningumu labiausiai domisi kapitalo savininkai, investuotojai ir kreditoriai, nes iš šios grupės rodiklių spręsti apie investicijų pelningumą, jų naudojimo efektyvumą ir galimybę gauti dividendų. Nustatant kapitalo panaudojimo efektyvumą, dažniausiai skaičiuojami akcinio, nuosavo bei pastovaus kapitalo pelningumo rodikliai. Jie skaičiuojami tai:

 

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Rodiklį rekomenduojama nagrinėti kartu su turto pelningumo rodikliu.

 

 

Šis parodo nuosavo kapitalo panaudojimą, t.y. kiek grynųjų pinigų yra gaunama iš nuosavo kapitalo panaudojimo. Šiuo rodikliu didžiausią susidomėjimą rodo investuotojai. Investuotojus domina tikroji jų nuosavybės grąža, t. y. koks pinigų srautas tenka vienam nuosavo kapitalo eurui, o ne grąža, gauta iš rodiklių, apskaičiuotų kaupimo principu.

 

Rodiklis parodo pardavimo ,,kokybę“. Padeda įmonių vadovams spręsti apie kreditavimo galimybę.. Kai kurioms įmonėms pardavus prekes ne visada pavyksta laiku už jas gauti pinigus. Pardavus prekes, pinigai ne visada gaunami laiku, o tai ir atspindi pinigų grąžos iš pardavimų koeficientas. Pinigų grąžos iš pardavimų rodiklis įvertina ne tik šią situaciją, bet ir infliacijos lygį.

 

 

Rodiklis parodo turto panaudojimo efektyvumą ir yra turto pelningumo rodiklio pakaitalas. Kiekvienam įmonės vadovui yra svarbu žinoti, kiek realiai jo įmonės turimas turtas uždirba pinigų. Todėl apskaičiavus grynojo pinigų srauto gražos iš turto rodiklį galima realiai pamatyti, kokios pinigų grąžos iš gamybinės veiklos gali susilaukti įmonė.

Apskaičiavus šiuos rodiklius galima atlikti įmonės veiklos pelningumo analizę. Pelningumo rodikliai leidžia įvertinti ar įmonė dirba pelningai ar nuostolingai bei numatyti įmonės pelningumą bei būklę ateityje, investuotojams šie rodikliai padeda apsispręsti ar verta investuoti į analzuojamą įmonę ir ar verta dirbti su ja.

 

3.AB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų pelno ir pelningumo rodiklių analizė 4.AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika

 

Kompanijos „Vilniaus degtinė“ istorija prasidėjo XX amžiaus pradžioje, 1907m. Rokiškio rajono Obelių spirito varykloje, kuri anuomet priklausė grafams. Tais laikais čia buvo ruošiami gėrimai didikų stalui. Prabėgo beveik 100 metų. Keitėsi gėrimų receptūros, buteliai ir etiketės, tobulėjo gamybos procesas. Ir šiandien Obeliuose ruošiamas grūdinis spiritas „Vilniaus degtinės“ gaminamiems gėrimams.

Didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudaro degtinė. Populiariausios yra „Bajorų“, „Sobieski“ ir „Karvedys“. Bendrovė gamina ir trauktines bei likerius. Didžioji dalis produkcijos gaminama tik iš natūralių komponentų – riešutų, uogų, vaisių, sulčių, medaus. Gilias lietuviškas gaminimo tradicijas išlaikiusios „Vilniaus degtinės“ gaminiai daug kartų pelnė apdovanojimus už kokybės bei receptų išskirtinumą.

1995m. „Vilniaus degtinė“ buvo reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę. 2003 m. lapkritį daugiau nei 80 proc. bendrovės akcijų įsigijo Prancūzijos koncernas BELVEDERE S.A. Prancūzijos kompanija BELVEDERE SA turi bendras arba antrines įmones daugiau nei 25 užsienio šalyse. Jos specializacija – stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba, prekyba bei prekių ženklų kūrimas ir valdymas. Šiuo metu koncernui BELVEDERE S.A. priklauso 150 pasaulyje pripažintų alkoholinių gėrimų prekių ženklų.

Didžiausios BELVEDERE SA antrinės įmonės yra Rusijoje, JAV, Lenkijoje, Bulgarijoje. Koncernas valdo keletą gamyklų Lenkijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, kur gamina degtinę, trauktines, vyną bei kitus alkoholinius gėrimus. Planuodama didinti alkoholinių gėrimų pardavimus pasaulinėje rinkoje, BELVEDERE SA bendradarbiauja su alkoholio gamintojais Brazilijoje, Meksikoje, Kolumbijoje, Japonijoje, Libane, Karibuose, Pietų Korėjoje. Šiandien koncerno struktūra sudaro sąlygas efektyviai prekiauti BELVEDERE SA produkcija visame pasaulyje.

2.2 AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolio) sudėties analizė

 

Analizuojant AB „Vilniaus degtinė“ pastebėta, kad įmonė savo ataskaitose kitos veiklos pajamas bei sąnaudas priskiria prie veiklos sąnaudų. Paveiksle pavaizduotas įmonės pelnas(nuostoliai), remiantis horizantalia pelno (nuostolių) analize (žr. 4 pav.).

4 pav. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų dinamika, Eur.

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus remiantis finansiniais UAB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų duomenimis. (žr. 1 priedą)

Analizuojant 2010 – 2014 metų pelno rodiklius, kurie pavaizduoti paveiksle, matoma kitimo tendencija. Bendrasis pelnas visą laikotarpį buvo teigiamas. 2010 metais siekė 4686717 Eur. 2011 metais rodiklis sumažėjo 531333 Eur arba 11,34 proc. ir siekė 4155384 Eur. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo pardavimo pajamų sumažėjimas 222094 Eur arba 1,83 proc. bei pardavimo savikainos padidėjimas 309239 Eur arba 4,16 proc. 2012 metais bendrasis pelnas padidėjo 460639 Eur arba 11,09 proc. ir siekė 4616023 Eur. Augimą įtakojo didesnis pardavimo pajamų augimas lyginant su pardavimo savikaina, atitinkamai pardavimo pajamos padidejo 4309963 Eur, o pardavimo savikaina – 3849324 Eur. 2013 metais taip pat matomas bendrojo pelno padidėjimas 355761 Eur arba 7,71 proc. bei siekė 4971784 Eur. Įtakos turėjo pardavimo savikainos sumažėjimas 546955 Eur arba 4,72 proc. 2014 metų vėlgi bendrasis pelningumas išaugo. Padidėjimas buvo 1092724 Eur arba 21,98 proc., o rodiklis siekė 13101924 Eur. Padidėjimą įtakojo pardavimo pajamų augimas 3155235 Eur arba 19,71 proc. Taigi apibendrinant bendrojo pelno rodiklius, galima teigti, kad buvo pastovus augimas išskyrus 2011 metais, kai sumažėjo pardavimo pajamos, bei padidėjo savikaina.

Veiklos pelnas visais metais buvo teigiamas, išskyrus 2011 metais. Juos palyginus su 2010 metais, veiklos pelnas sumažėjo 828876 Eur arba 2406,13 proc. ir siekė -794428 Eur.. Šiam smukimui turėjo įtakos veiklos sąnaudų padidėjimas 297543 Eur arba 6,40 proc., taip pat savikainos padidėjimas bei pardavimo pajamų sumažėjimas. 2012 metais veiklos pelnas vėl tapo teigimas, išaugo 1061443 Eur arba 133,61 proc. bei sudarė 267016 Eur. Padidėjimą įtakojo veiklos sąnaudų sumažėjimas 600805 Eur arba 12,14 proc. bei bendrojo pelno padidėjimas 460639 Eur arba 11,09 proc. 2014 metais veiklos pelnas buvo didžiausias ir siekė 1279109 Eur. Tai lėmė didžiulis bendrojo pelno padidėjimas.

Kalbant apie įprastinės veiklos bei grynajį pelnus, galima teigti, jog jie keitėsi tolygiai. Įmonė 2010 metais veikė nuostolingai dėl didelių sąnaudų,o nuostoliai siekė -97289 Eur. 2011 metais situacija dar pablogėjo, nes grynasis pelnas sumažėjo 741263 Eur arba 791,92 proc. ir siekė -838553 Eur. dėl sumažėjusio bendrojo pelno bei padidėjusių veiklos sąnaudų. Nuo 2012 metų įmonė vėl dirbo pelningai, o didžiausias pelnas buvo 2014 metais, kuris siekė 1100624 Eur. Tokį padidėjimą labiausiai įtakojo bendrojo pelno padidėjimas bei sąnaudų sumažėjimas.

2.3 AB „Vilniaus degtinė“ pelningumo rodiklių analizė

 

Norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir plėtros galimybes, nepakanka analizuoti absoliutinius pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikti pelno rodikliai dar neatskleidžia tikrojo įmonės vaizdo ir neatsako į klausimus, kiek reikės parduoti gaminių, atlikti paslaugų, padaryti investicijų, kad būtų galima uždirbti pelno. Geriausiai įmonės veiklos galutinius rezultatus atskleidžia pelningumo rodikliai. Iš jų ir sprendžiama, kokią realią naudą gaus akcininkai ir investuotojai, rizikuodami investuoti savo kapitalą. 2 lentelėje pateikiami įvairių autorių pelningumo apibrėžimai. 5 paveiksle pateikti įmonės pelningumo rodikliai.

 

5 pav. 2010 – 2014 metų pardavimo pelningumo rodikliai, proc.

Šaltinis: sudaryta darbo autoriaus, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais 2010 – 2014 metų duomenimis (žr. 5 priedą).

Analizuojant 2010 – 2014 metų įmonės pardavimo pelningumo rodiklius, kurių kitimas pavaizduotas paveiksle, buvo pastebėta kitimo tendencija, t.y. visi rodikliai analizuojamu laikotarpiu arba didėjo arba mažėjo. Iš atliktų skaičiavimų galima pastebėti, kad įmonės beveik visa penkerių metų laikotarpį dirbo pelningai. 2010 metais bendrasis pelningumas siekė 38,69 proc., tai reiškia, kad 100 Eur pardavimo pajamų uždirba 38,69 Eur bendrojo pelno. Šis rodiklis buvo didžiausias per analizuojamą laikotarpį. 2011 metus palyginus su 2010 metais bendrasis pelningumas sumažėjo 3,75 proc. punkto arba 9,69 proc. ir siekė 34,94 proc. Šį padidėjima įtakojo bendrojo pelno sumažėjimas, kuris sumažėjo dėl sumažėjusių pardavimo pajamų bei padidėjusios pardavimo savikainos. 2012 metais buvo pastebėtas bedrojo pelningumo mažėjimas 6,45 proc. punkto arba 18,46 proc. bei siekė 28,49 proc. Sumažėjimui turėjo įtakos bendrojo pelno smukimas, kuris mažėjo, nepaisanto to, kad pardavimo pajamos didėjo, kadangi pardavimo savikaina augo greičiau nei pardavimo pajamos, atitinkamai 49,75 proc ir 36,24 proc. Nuo 2013 metų bendrasis pelningumas pradėjo augti 8,99 proc. arba 2,56 proc. punkto ir siekė 31,05 proc. Padidėjimą įtakojo bendrojo pelno padidėjimas 7,71 procentais, kuris didėjo dėl spartesnio pardavimo savikainos sumažėjimo už pardavimo pajamas. 2014 rodiklis išaugo 1,90 proc. arba 0,59 proc. punkto. Ir siekė 31,64 proc. Augimui turėjo įtakos spartesnis pardavimo pajamų didėjimas. Nepaisant 2013 metų bei 2014 metų bendrojo pelningumo didėjimo, 2014 metais rodiklis buvo 7,05 proc. punkto arba 18,21 mažesnis lyginant su 2010 metais. Tačiau bendrasis pelnas buvo 1377791 eurais didesnis, kadangi pardavimo pajamas didėjo sparčiau nei pardavimo savikaina. Bendrai rodiklis vertinamas gerai, nes vidutiniškai siekė 32,96 proc.

Analizuojant 2010 – 2014 metų veiklos ir grynajį pelningumus, buvo pastebėta kitimo tendencija. Veiklos pelningumas visus metus išskyrus 2011 m. buvo teigiamas. 2010 metais rodiklis siekė 0,28 proc., lyginant su 2011 metais, veiklos pelningumas sumažėjo net 2449,19 procentais arba 6,96 proc. punktais, o rodiklis siekė -6,68 proc. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo žymus veiklos pelno sumažėjimas (828876 Eur.), kurį lėmė bendrojo pelno sumažėjimas bei veiklos sąnaudų, konkrečiai bendrųjų ir administracinių sąnaudų padidėjimas 17,40 proc. arba 518290 Eur, kitų sąnaudų padidėjimas 101,41 proc. bei kitų pajamų sumažėjimas 37,07 proc. 2012 metus palyginus su 2011 metais veiklos pelningumas išaugo 124,67 proc. arba 8.33 proc. punkto. Tam įtakojo veiklos sąnaudų sumažėjimas 12,14 proc., iš jų daugiausiai bendrosios ir administracinės. 2013 metais veiklos pelningumas vėl sumažėjo 36,10 proc. arba 0,60 proc. punkto dėl tų pačių priežasčių. 2014 metais veiklos pelningumas buvo didžiausias per visus 5 metus bei siekė 6,67 proc., kadangi padidėjo veiklos pelnas 658,62 proc., dėl bendrojo pelno padidėjimo ir veiklos sąnaudų sumažėjimo.

Analizuojant 2010 – 2014 metų grynajį pelningumą, matyti panaši tendencija kaip ir veiklos pelningumo, tačiau dėl neigiamos finansinės ir investicinės veiklos, rodiklis buvo dar mažėsnis. 2010 metais grynasis pelningumas buvo -0,80 proc, o palyginus su 2011 metais sumažėjo 6,25 proc. punktais arba 878,01 proc. Tam įtakos turėjo grynojo nuostolio padidėjimas 741264 Eur arba 761,92 proc., dėl tų pačių priežasčių kaip ir veiklos pelnui. Labiausiai rodiklis padidėjo 2014 metais ir siekė 5,74 proc. Padidėjimą įtakojo grynojo pelno pa. . .

 

1 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolių) ataskaita

 

Pelno (nuostolių) ataskaita, Eur

 

Pelno (nuostolių) ataskaita 2010 2011 2012 2013 2014
I. PARDAVIMO PAJAMOS 12114521 11892427 16202391 16011197 19166432
II. PARDAVIMO SAVIKAINA 7427804 7737043 11586368 11039413 13101924
III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 4686717 4155384 4616023 4971784 6064508
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS 4652269 4949812 4349007 4803175 4785399
IV.1. Kitos pajamos 147352 92724 233073 258799 545192
IV.2. Pardavimo 1810786 1524849 1799299 1740993 2206482
IV.3. Bendrosios ir administracinės 2978419 3496709 2771580 3313262 3116021
IV.4. Kitos sąnaudos 10416 20978 11200 7720 8088
V. TIPINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI) 34449 (794428) 267016 168609 1279109
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA (150809) (129786) (123563) (132110) (45076)
VII.1. Finansinės veiklos pajamos 71172 79172 84480 77892 112930
VII.2. Finansinės veiklos sąnaudos 221980 209827 208043 210002 158006
VIII ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (116360) (925082) 143452 36499 1234033
XII PELNO MOKESTIS 19071 86529 34476 22945 133410
XIII GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) (97289) (838553) 108976 13554 1100624

 

2 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ balansas

Balansas, Eur

2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis materialus turtas 8115758 9277896 9560314 8777718 7987987
Nematerialus turtas 3752470 3476804 3202172 2958336 2741757
Finansinis turtas 1047117 1135049 1211402 2110018 1947318
Ilgalaikio turto iš viso 12915346 13889749 13973888 13846072 12677062
Trumpalaikis turtas
Atsargos 2098738 2627691 2762365 1976168 2094915
Išankstiniai apmokėjimai, ateinančio laikotarpio sąnaudos ir sukauptos pajamos 66184 82729 72838 113033 191384
Pirkėjų įsiskolinimas 6990232 7432820 8211269 8568342 10142192
Kitos gautinos sumos 127419 149533 36656 147101 365727
Pinigai ir pinigų ekvivalentai 14344 13496 2937 278 2079
Trumpalaikio turto iš viso 9296917 10306269 11086065 10804922 12796296
Turtas iš viso 22212263 24196018 25059953 24650994 25473358
NUOSAVAS KAPITALAS
Akcinis kapitalas 7069170 7069170 7069170 7069170 7069170
Įstatymų numatytas rezervas 706917 706917 706917 706917 706917
Nepaskirstytas pelnas 3507609 2684881 2743705 2757259 3857882
Nuosavo kapitalo iš viso 11283696 10460968 10519792 10533346 11633970
ĮSIPAREIGOJIMAI
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Kreditai ir kitos sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos 1601980 1762139 1463936 813782 61991
Vyriausybės dotacijos 1198224 2367704 2796900 2565004 2333107
Skolos tiekėjams 0 54333 39844 25959 12678
Atidėtojo mokesčio įsipareigojimas 227569 175367 209843 232789 326872
Ilgalaikiai įsipareigojimai iš viso 3027773 4359544 4510524 3637534 2734648
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kreditai ir kitos sumos, kurioms skaičiuojamos palūkanos 3839836 3930391 4030708 5499178 4448862
Skolos tiekėjams 1318858 1911257 1766938 2598862 2010597
Pelno mokesčio įsipareigojimai 0 0 0 0 39326
Kitos mokėtinos sumos 2742099 3584012 4231991 2382074 4605955
 Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 7900793 9425659 10029637 10480114 11104740
Įsipareigojimų iš viso 10928566 13785202 14540161 14117648 13839388
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso 22212263 24196018 25059953 24650994 25473358

 

3 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

 

4 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

 

5 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų pelninigumo rodiklių analizė

Rodikliai Metai Pokytis
2010 2011 2012 2013 2014 2010 m. lyginant su 2011m. 2011 m. lyginant su 2012 m. 2012 m. lyginant su 2013 m. 2013 m. lyginant su 2014 m.
(+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%)
Bendrasis pardavimo pelningumas, proc. 38,69 34,94 28,49 31,05 31,64 -3,75 -9,68 -6,45 -18,46 2,56 8,99 0,59 1,90
Tipinės veiklos pelningumas, proc. 0,28 -6,68 1,65 1,05 6,67 -6,96 -2449,19 8,33 14,74 -0,59 -36,10 5,62 533,74
Grynasis pardavimo pelningumas, proc. -0,80 -7,05 0,67 0,08 5,74 -6,25 -878,01 7,72 17,94 -0,59 -87,41 5,66 6683,54
Turto pelningumas, proc. -0,44 -3,47 0,43 0,05 4,32 -3,03 -791,25 3,90 19,26 -0,38 -87,36 4,27 7758,18
Ilgalaikio turto pelningumas, proc. -0,75 -6,04 0,78 0,10 8,68 -5,28 801,45 6,82 19,75 -0,68 -87,45 8,58 8769,14
Trumpalaikio turto pelningumas, proc. -1,05 -8,14 0,98 0,13 8,60 -7,09 -877,50 9,12 10,60 -0,86 -87,24 8,48 6756,63
Nuosavo kapitalo pelningumas, proc. -0,86 -8,02 1,04 0,13 9,46 -7,15 -929,70 9,05 20,93 -0,91 -87,58 9,33 7252,11

 

5 priedo tęsinys

Rodikliai Metai Pokytis
2010 2011 2012 2013 2014 2010 m. lyginant su 2011m. 2011 m. lyginant su 2012 m. 2012 m. lyginant su 2013 m. 2013 m. lyginant su 2014 m.
(+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%)
Grynojo pinigų srauto grąža iš pardavimų, proc. 18,87 11,95 5,68 -2,42 12,58 -6,92 -36,66 -6,27 25,59 -8,10 -142,58 15,00 620,42
Grynojo pinigų srauto grąža iš kapitalo, proc. 20,26 13,59 8,74 -3,67 20,73 -6,67 -32,93 -4,84 28,30 -12,42 -142,02 24,40 664,04
Grynojo pinigų srauto grąža iš turto, proc. 10,29 5,87 3,67 -1,57 9,47 -4,42 -42,92 -2,20 26,78 -5,24 -142,78 11,04 702,87

 

Join the Conversation