AB “Vilniaus degtinė” pelno ir pelningumo rodiklių analizė

1285 0

TURINYS

ĮVADAS

IVADAS 2

1.PELNO IR PELNINGUMO RODIKLIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 3

2.Pelno ekonominė reikšmė, uždaviniai ir kryptys 3

3.AB „Vilniaus degtinė“ 2010-2014 metų pelno ir pelningumo rodiklių analizė 12

4.AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika 12

IŠVADOS 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS 20

1 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ pelno (nuostolių) ataskaita 22

2 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ balansas 23

3 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ horizontalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė 24

4 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė 25

5 priedas. AB „Vilniaus degtinė“ 2010 – 2014 metų pelninigumo rodiklių analizė 26

ĮVADAS

Šiais laikais svarbiausias įmonių tikslas – būti konkurencinga, išsilaikyti šalies bei pasaulio rinkose ir aiišku dirbti pelningai, nesvarbu koks jos dydis, veiklos sritis ar rūšis. Tam, kad pasiekti šiuos tikslus, įmonės naudoja įvairius būdus bei ieško sprendimų, tačiau ne visi jie duoda naudos. Kiekviena įmonė turi skirti didelį dėmesį savo finansinei būklei, taip pat analizuoti veiksnius, lemiančius pelną ir nuostolį. Šiam tikslui pasiekti būtina objektyviai įvertini įmonės veiklą tam, kad būtų priimami teisingi sprendimai. Pelno bei rodikliai yra vieni pagrindinių bei svarbiausių rodiklių įvertinti veiklos efektyvumą ir ar įmonė veikia pelningai. Tam yra skaičiuojami veeiklos pelningumai. Pagal jų rezultatus taip pat yra sprendžiama, kokia naudą gaus investuotojai, investavę savo kapitalą į tam tikrą įmonę.

Tyrimo objektas: AB „Vilniaus degtinė“ 2009-2014m. veiklos pelno ir pelningumo rodikliai.

Tyrimo tikslas – apskaičiuoti 2009-2014 m. AB „Vilniaus degtinė” veiklos pelno ir pelningumo rodiklius, įvertinti gautus re

ezultatus.

Uždaviniai:

Išnagrinėti pelno ir pelningumo analizuojamų rodiklių teorinius aspektus;

Aprašyti AB „Vilniaus degtinė” veiklą.

Išanalizuoti horizontalią ir vertikalią pelno (nuostolio) ataskaitos analizę.

Išanalizuoti pelningumo rodiklius, remiantis AB „Vilniaus degtinė“ finansiniais duomenimis.

Darbo metodai. Mokslinės teorinės literatūros ir informacijos šaltinių analizė, sisteminimas bei apibendrinimas. Horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė bei vertinimas. Gautų pelningumo rodiklių dinamika ir jų įvertinimas.

Darbo struktūra. Kursinį darbą sudaro 2 dalys – teorinė bei praktinė. Teorinėje dalyje apžvelgiamos pelno bei pelningumo sąvokos, veiksniai įtakojantys pelną. Praktinėje dalyje aprašoma AB „Vilniaus degtinė“ charakteristika, atliekama horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolių) ataskaitos analizė ir skaičiuojami pasirinkti pelningumo rodikliai. Gauti rezultatai įvertinami.

1.PELNO IR PELNINGUMO RODIKLIŲ TEORINIAI ASPEKTAI 2.Pelno ekonominė reikšmė, uždaviniai ir kryptys

Pelnas yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, kuris parodo įmonės ekonominės veiklos efektyvumą. Jis susijęs su viisais įmonės veiklos rodikliais: turtu, kapitalu, pajamomis, sąnaudomis ir kt. Literatūroje akcentuojami įvairūs pelno, kaip ekonominės kategorijos ir įmonės veiklos rodiklio, aspektai. Nurodoma, kad pelnas yra įmonės ekonominio vystymosi veiksnys, finansinė nauda, veiklos vertinimo kriterijus, pagrindinis dalykas, dėl kurio konkuruojama perkant ir parduodant prekes rinkoje, ir t.t.

1 lentelė

Pelno sąvokos interpretacija mokslinėje literatūroje

Autorius, metai Apibūdinimas
J. Mackevičius;

Lukas Giriūnas;

Romualdas Valkauskas, 2014

Pelnas yra vienas iš pagrindinių finansinių rodiklių, kuris parodo įmonės ekonominės veiklos efektyvumą.
V. Bagdžiūdienė, 2013 Apibendrinantis rodiklis, rodantis visos įmonės veiklos lygį, efektyvumą, skaičiuojamas iį pajamų at
timant sąnaudas.
L. Juozaitienė, 2007 Įmonės uždirbtų pajamų ir patirtų sąnaudų toms pajamoms uždirbti skirtumas.
Terminų žodynas Pajamos, gaunamos, atskaičius išlaidas.

Šaltinis: sudarytas darbo autoriaus, remiantis skirtingais literatūros autorių šaltiniais: MACKEVIČIUS, Jonas; GIRIŪNAS, Lukas; VALKAUSKAS, Romualdas. Finansinė analizė. Vilnius, 2014. 483 p. ISBN 978-609-459-369-7.; JUOZAITIENĖ, Liongina. Įmonės finansai: analizė ir valdymas. Šiauliai, 2007. 415 p. ISBN 978-9986-38-792-3.; BAGDŽIŪNIENĖ, Violeta. Finansinių ataskaitų analizė. Trečia papildyta laida. Vilnius, 2013. 152 p. ISBN 978-609-95253-5-8.

Apibendrinus įvairių autorių pelno sąvokos apibrėžimus, galima teigti, kad bendriausia prasme pelnas yra bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų skirtumas. Šis rodiklis labiausiai apibendrina įmonės veiklą, nes jis apima ir kitus įmonės rodiklius: turtą, kapitalą, pajamas, sąnaudas ir kt. Pelno siekimas yra siejamas su įmonės siekiu išgyventi konkurencinės rinkos sąlygomis. Įmonės, turinčios pakankamai pelno, gali investuoti, plėsti savo veiklą, diegti naujas technologijas, skatinti ir motyvuoti darbuotojus, skirti lėšų jų kvalifikacijai kelti, kurti naujus produktus ar teikti paslaugas, ko pasekoje įmonė užimtų stabilią vietą rinkoje. Prieš analizuojant įmonės pelną dauguma literatūros autorių iškelia tam tikrus uždavinius.

Nustatyti pelno plano pagrįstumą ir jo ryšį su kitais finansinio plano rodikliais

Įvertinti pelno kitimą nulėmusius veiksnius ir numatyti neigiamą veiksnių pašalinimo galimybes

Įvertinti ataskaitinio laikotarpio pelno plano įvykdymą, jo dinamiką ir sudėtį

Uždaviniai

 

1 pav. Pelno ir analizės uždaviniai

 

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Grinius, R. Valakauskas, „Finansinė analizė“, Vilnius, 2014. P.258.

Išsprendus šiuos pe

elno analizei keliamus pagrindinius uždavinius, galima prognozuoti įmonės pelno gavimo galimybes.

Pelno, kaip apibendrinančio įmonės veiklą rodiklio, analizė yra sudėtinga. Pelno analizės rezultatai prilauso nuo kitų finansinių rodiklių. Svarbiausios pelno analizės kryptys pateikiamos 2 paveiksle.

2 pav. Pelno analizės kryptys

 

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.259

Rinkos ekonomikos salygomis daugiausia dėmėsio skiriama pelno rodiklių prognozei ir segmentinei analizei. Šiais laikais būtina ne tik dirbti pelningai, bet ir sugebėti pateikti vartotojams tokį produktą, kuris duotų jiems didesnę vertę. Taigi gamyba turi būti pelninga. Verslininkai turi žinoti, kad jų spredimai vartotojams turi duoti vertę, didesnę negu tos vertės pateikimo išlaidos. Toks požiūris nulemia ir sudėtingesnius analizės uždavinius, tačiau, norint įgyvendinti šiuolaikinio dinamiško verslo iškeltus uždavinius, pirmiausia reikia visapusiškai išanalizuoti įmonėje vykstančius reiškinius, pelno kitimo dinamiką, sudėtį ir struktūrą, išmanyti pelną formuojančius veiksnius ir jų įtaką įmonės veiklos finansiniams rezultatams. Pelno analizėje tikslinga naudoti segmentinės analizės principą, nes ją atliekant tik visos įmonės mastu, atsiribojant nuo konkrečių padalinių, kitų segmentų nebus pasiektas pelno analizės visapusiškumas. Segmentinė analizė atskleidžia informaciją būsimų laikotarpių planams ir prognozėms sudaryti. Atliekant pelno segmentinę analizę, būtina ištirti pelno dydį kiekviename etape. Šiame darbe, analizuojant AB „Vilniaus degtinė“ finansines ataskaitas bus naudojama pelno sudėties, dinamikos ir struktūros an

nalizė. Ji atliekama naudojantis pelno (nuostolio) ataskaita. Šiai analizei bus naudojama vertikalioji ir horizontalioji analizė, kurios padės palyginti šiuo atveju penkerių metų gautus rezultatus ir išsiaiškinti jų kitimo tendencijas. Horizantalioji analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Vertikalioje analizėje atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis yra lyginimas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Analizuojant pelno sudėtį, svarbu nustatyti šaltinius, iš kurių susidaro pelnas bei įvertinti sritis, kurios mažiausiai duoda pelno ar yra nuostolingos.

1.2. Bendrojo pelno bei jo sudedamųjų dalių skaičiavimas bei analizavimas

 

Prieš pradedant nagrinėti pelną lemiančius veiksnius, tiriama pelno sudėtis, struktūra ir dinamika. Ši analizė atliekama remiantis pelno (nuostolių) ataskaita. Iš jos apskaičiuojos bendrojo pelno sudedamosios dalys, jų struktūra bei dinamika. Bendrojo pelno ir jo sudedamųjų dalių skaičiavimas pateikiamas 3 paveiksle.

 

3 pav. Bendrojo pelno bei jo sudedamųjų dalių skaičiavimas bei analizavimas

Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus, remiantis J. Mackevičius, L. Giriūnas, R. Valkauskas. Finansinė analizė, Vilnius, 2014, P.260

 

Tipinė veikla yra ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine. Įprastinė v. . .

Metai Pokytis
2010 2011 2012 2013 2014 2010 m. lyginant su 2011m. 2011 m. lyginant su 2012 m. 2012 m. lyginant su 2013 m. 2013 m. lyginant su 2014 m.
(+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%)
Bendrasis pardavimo pelningumas, proc. 38,69 34,94 28,49 31,05 31,64 -3,75 -9,68 -6,45 -18,46 2,56 8,99 0,59 1,90
Tipinės veiklos pelningumas, proc. 0,28 -6,68 1,65 1,05 6,67 -6,96 -2449,19 8,33 14,74 -0,59 -36,10 5,62 533,74
Grynasis pardavimo pelningumas, proc. -0,80 -7,05 0,67 0,08 5,74 -6,25 -878,01 7,72 17,94 -0,59 -87,41 5,66 6683,54
Turto pelningumas, proc. -0,44 -3,47 0,43 0,05 4,32 -3,03 -791,25 3,90 19,26 -0,38 -87,36 4,27 7758,18
Ilgalaikio turto pelningumas, proc. -0,75 -6,04 0,78 0,10 8,68 -5,28 801,45 6,82 19,75 -0,68 -87,45 8,58 8769,14
Trumpalaikio turto pelningumas, proc. -1,05 -8,14 0,98 0,13 8,60 -7,09 -877,50 9,12 10,60 -0,86 -87,24 8,48 6756,63
Nuosavo kapitalo pelningumas, proc. -0,86 -8,02 1,04 0,13 9,46 -7,15 -929,70 9,05 20,93 -0,91 -87,58 9,33 7252,11

 

5 priedo tęsinys

Rodikliai Metai Pokytis
2010 2011 2012 2013 2014 2010 m. lyginant su 2011m. 2011 m. lyginant su 2012 m. 2012 m. lyginant su 2013 m. 2013 m. lyginant su 2014 m.
(+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%) (+ -), proc. punkt. proc. (%)
Grynojo pinigų srauto grąža iš pardavimų, proc. 18,87 11,95 5,68 -2,42 12,58 -6,92 -36,66 -6,27 25,59 -8,10 -142,58 15,00 620,42
Grynojo pinigų srauto grąža iš kapitalo, proc. 20,26 13,59 8,74 -3,67 20,73 -6,67 -32,93 -4,84 28,30 -12,42 -142,02 24,40 664,04
Grynojo pinigų srauto grąža iš turto, proc. 10,29 5,87 3,67 -1,57 9,47 -4,42 -42,92 -2,20 26,78 -5,24 -142,78 11,04 702,87

 

Join the Conversation