AB “Mažeikių Nafta” finansinių santykinių rodiklių analizė

TURINYS

Įžanga..............................2

Įmonės istorija..............................2

1.Įmonės finansinių santykinių rodiklių analizė.................3

2.Įmonės akcijų rinkos kainos dinamika.....................

3.Įmonės veiklos rezultatus įtakojančių veiksnių analizė..............

1) Įmonės veiklos pobūdis, pagrindinė produkcija/paslaugos. ..........

AB „Mažeikių nafta“ pagrindinės veiklos sritys...........

Gaminama produkcija.....................

Teikiamos paslaugos......................

2) Stambiausi investiciniai projektai, jų finansavimo būdai. ..........

3) Reorganizavimo procesai: turto pardavimas, padalinių atskyrimas ir likvidavimas, padalinių sujungimas, susijungimai su kitomis įmonėmis. ..............

4) Kapitalo struktūra, stambiausi akcininkai, vadovų ir įmonės darbuotojų dalis kapitalo struktūroje. ............................

5) Akcinio kapitalo reorganizacijos: akcijų emisijos (dydis, metai). Akcijų supirkimas (suma, akcijų kaina, metai). ....................

6) Dividendų dydžio dinamika. .....................

7) Užsienio kapitalo investicijos. Skolinto kapitalo struktūros (ilgalaikės /ttrumpalaikės paskolos, obligacijos), dydžio dinamika (per pastaruosius 3-5 metus)...

Išvados..............................

Įžanga:

Mažeikių naftos perdirbimo įmonė pradėjo dirbti 1980 metais. Šiandien „Mažeikių nafta“ — vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos valstybėse, dirbanti kaip “Typical Complex Refinery” (kompleksinio perdirbimo įmonė).
AB „Mažeikių nafta“ sudaro nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m. naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonė yra 18 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto, netoli (apie 90 km) nuo veikiančių Būtingės, Klaipėdos ir Ventspilio (Latvija) terminalų. Nuo 2002 m. pavasario į vieną — vamzdynų ir terminalo — padalinį sujungti šiauriausiame Lietuvos rajone įsikūręs Biržų filialas, kurį su Mažeikių naftos perdirbimo įmone jungia 220 km naftotiekio atšaka, ir Būtingės filialas, ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto-importo terminalas, kurį su Mažeikių na

aftos perdirbimo įmone jungia 92,5 km ilgio naftotiekis.

Įmonės istorija

1964 m. buvusiosios Tarybų Sąjungos valstybinis Naftos ir chemijos komitetas pradėjo svarstyti naftos perdirbimo įmonės Lietuvoje idėją.
1966 m. pradėtas naftos perdirbimo įmonės Lietuvoje projektavimas. Įmonei statyti vieta buvo parinkta netoli Jurbarko.
1966 m. per Lietuvos teritoriją pradėti tiesti naftos transportavimo vamzdynai.
1968 m. dirbti pradėjo naftotiekio Polockas–Ventspils Biržų naftos perpumpavimo stotis. Biržuose pradėjo veikti naftos tarnsportavimo įmones “Družba” padalinys, kuris aptarnavo ir vamzdynų atšaką Latvijoje.
1970 m. darbą pradėjo tarpinė naftos perpumpavimo stotis Biržų rajone, Stačkūnų kaime.
1970 m. Lietuvos valdžios institucijos kreipėsi į Maskvos valstybines institucijas prašydamos įmonės statybą perkelti prie Mažeikių. Galutinė statybos vieta buvo patvirtinta 1970 m. birželio 24 d.
1971 m. geologai baigė įmonei numatytos teritorijos tyrimus ir rudenį pradėta ruošti teritoriją statyboms: buvo kertami miškai, tiesiami keliai ir geležinkeliai.
1972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos peerdirbimo įmonė.

Naftos perdirbimo įmonės pirmosios eilės statyboms panaudota: 1500 tonų plieno konstrukcijų, 2000 km vamzdžių, 20000 tonų betono.
1979 m. baigtas statyti naftotiekis Polockas–Biržai–Mažeikiai. Naftotiekio ilgis Lietuvos teritorijoje 225 km.
1980 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–1. Pradėtas eksploatuoti naftotiekis Polockas–Biržai–Mažeikiai.
1982 m. pastatytas bitumo gamybos įrenginys
1984 m. pastatytas ir pradėtas eksploatuoti analogiškas antrasis pirminio naftos perdirbimo įrenginys LK–2.
1989 m. pastatytas mazuto giluminio perdirbimo įrenginys KT–1/1.
1992 m. atsiskyrus nuo „Družbos“ įkurta valstybinė naftos transportavimo įmonė „Naftotiekis“.
1993 m. „Mažeikių nafta“ pradėjo projektuoti Būtingės terminalą.
1995 m. įkurta akcinė bendrovė „Būtingės na

afta“.
1995 m. įkurta specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Naftotiekis“, tais pačiais metais vėl reorganizuota į akcinę bendrovę.
1995 m. valstybinė naftos perdirbimo įmonė „Nafta“ reorganizuota į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“, kurios 90 proc. akcijų priklausė valstybei.
1995 m. pradėta Būtingės terminalo statyba.
1998 m. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizuotos, prijungiant bendroves „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ prie toliau tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“.
1999 m. baigta Būtingės terminalo statyba, 1999m. liepos 22 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.
1999 m. spalio 29 d. 33 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijo JAV bendrovė „Williams International“. Šiai bendrovei perduotas įmonės valdymas.
2000 m. įmonė pradėta modernizuoti.
2003 m. pradžioje įsteigta dukterinė įmonė UAB “Mažeikių naftos” prekybos namai, kuri prekiauja “Mažeikių naftos” produkcija.
2003 m. rugsėjį baigtas pirmasis įmonės modernizacijos etapas.

1. Įmonės finansinių santykinių rodiklių analizė (per pastaruosius 3 metus).

2. Įmonės akcijų rinkos kainos dinamika.

Akcijų kainos 2001 metais:

Taigi, kaip galime matyti grafike aukščiausia kaina už vieną “Mažeikių naftos” akciją 2001 metais buvo sausio viduryje. Vienos akcijos kaina tuo metu buvo 0,84Lt. Toliau akcijų kaina po truputį krito, ir gegužės mėnesį pasiekė savo žemiasią lygį: 0,55 Lt už akciją. Vėliau iki 2001 metų pabaigos kaina maždaug buvo apie 0,60 –0,70 Lt už vieną akciją.

Akcijų kainos 2002 metais:

2002 metais akcijų kainos panašios kaip ir 2001 metais. Metų pradžioje buvo didžiasia kaina: 0,91Lt už vieną akciją. Mažiasia kainą 2002 metais buvo rugpjutį: 0,58 Lt už akciją. Akcijos kainų vidurkis, pa

alyginus su 2001 metais pakilo maždaug 0,10 Lt. 2002 metais vienos akcijos kaina svyravo nuo 0,70 iki 0,80 Lt.
Stambiausi akcininkai: LR Ūkio Ministerija 40,66 proc. „Yukos Finance B.V.“ 53,7 proc., Kiti akcininkai 5,64 proc.

Akcijų kainos 2003 metais:

2003-ieji laikytini rekordiniai Bendrovės akcijų rinkoje — jų kaina nuo 0,78 Lt metų pradžioje vasarą šoktelėjo iki 2,78 Lt už akciją. Rudenį šiek tiek sumažėjo akcijos kaina, ir iki metų pabaigos laikėsi apie 2,00 – 2,30 Lt už vieną akciją.

Akcijų kainos 2004 metais:

2004 metais akcijos kainos dar šiek tiek šoktelėjo. Ir šiuo metu vienos akcijos kaina 3,00 Lt. Rugsėjo viduryje siekė net 3,05 Lt už vieną akciją.

3. Įmonės veiklos rezultatus įtakojančių veiksnių analizė

1) Įmonės veiklos pobūdis, pagrindinė produkcija/paslaugos.

AB „Mažeikių nafta“ pagrindinės veiklos sritys:

— naftos ir kitos žaliavos perdirbimas,
— prekyba naftos produktais,
— naftos krova į tanklaivius,
— naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais.

Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas — 15 mln. t naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava — dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai.

Gaminama produkcija

Įmonė nuolat gerina savo gaminamos produkcijos kokybę ir žaliavos perdirbimo efektyvumą. 1995 metais visiškai atsisakyta etiliuotų benzinų gamybos; nuo 1996 metų įmonėje gaminami aukštos kokybės bešviniai benzinai su multifunkciniais priedais VENTUS ir žieminis dyzelinas; 1997 metais pradėta reaktyvinių variklių kuro JET A1, visiškai atitinkančio pasaulio standartus, gamyba; 1999 metais pradėti naudoti multifunkciniai priedai dyzelino kokybei gerinti, pradėta automobilinio benzino pagal LST EN 228 ir dyzelino pagal LST EN 59

90 gamyba; 2003 metų pradžioje pagamino aukštos kokybės arktinės 2-osios klasės dyzeliną.

Šiuo metu “Mažeikių naftoje” gaminama:
— bešvinis benzinas 98, 95, 92;
— bešviniai benzinai su multifunkciniu priedu VENTUS 98, VENTUS 95, VENTUS 92;
— vasarinis ir žieminis dyzelinas;
— Dyzelinas su VENTUS priedu;
— Arktinis 2 klasės dyzelinas;
— Žymėtasis žemės ūkiui skirtas dyzelinas;
— Katilų kuras;
— Reaktyvinis kuras JET-A1;
— Suskystintos automobilinės dujos ir suskystintos buitinės dujos;
— kelių, stogų ir statybinis bitumas; bitumai, pagal Europos Sąjungos standartus;
— Elementinė siera.

Teikiamos paslaugos

AB “Mažeikių nafta” įstatuose įregistruota beveik 80 įvairių veiklos rūšių. Kasmet vis platėja ir išoriniams klientams teikiamų paslaugų ratas, gerėja jų kokybė.

Metrologijos laboratorija (Nuo 1999 metų pabaigos AB “Mažeikių nafta” laboratorija dalyvauja Vakarų Europos tarplaboratorinių bandymų sistemoje, kuri jungia 74 laboratorijas iš 33 pasaulio šalių. Olandijos tarplaboratorinių bandymų institutas puikiai įvertino AB “Mažeikių nafta” gaminamo benzino kokybę.

Akredituota bendrovės metrologijos laboratorija turi įgaliojimus atlikti slėgio ir tūrio matuoklių, temperatūros keitiklių ir stacionarių vertikalių talpyklų kalibravimą ir patikrą fiziniams ir juridiniams asmenims.)

Kokybės tyrimų centras (Dar nepradėjus veikti naftos perdirbimo įmonei, 1979 m. įkurta centrinė laboratorija, kurios paskirtis — gaunamos žaliavos ir gaminamos produkcijos kokybės kontrolė.
2001 m. įmonės centrinė laboratorija reorganizuota į kokybės tyrimų centrą.
Nuo 2000 metų kokybės tyrimų centras dalyvauja Round Robin testuose Nyderlanduose bei TOTALFINAELF programoje Prancūzijoje. Kokybės tyrimų centre pradėti diegti LST EN ISO 17025 reikalavimai kokybės sistemos srityje. )

Poilsio namai Šventojoje (Poilsio namų svečiams paruošta 50 dviviečių–keturviečių kambarių (WC, šaldytuvai). Poilsinė ŠIRVENA — medinis namukas ant Šventosios upės kranto.

2) Stambiausi investiciniai projektai, jų finansavimo būdai.

1966 m. per Lietuvos teritoriją pradėti tiesti naftos transportavimo vamzdynai.
1982 m. pastatytas bitumo gamybos įrenginys
1989 m. pastatytas mazuto giluminio perdirbimo įrenginys KT–1/1.
1993 m. „Mažeikių nafta“ pradėjo projektuoti Būtingės terminalą.
2000 m. įmonė pradėta modernizuoti. Šiam tikslui 2002 metais įmonė gavo naują ilgalaikę 75 000 tūkst. JAV dolerių paskolą iš OAO “Yukos Oil Corporation”
Per 2001 metus Bendrovės darbuotojai sukūrė ir įdiegė dvi kompiuterines programas, ypač reikšmingas Bendrovės veiklos efektyvumo didinimui, apskaitos supaprastinimui — atsargų valdymo programą ir gamybos aptarnavimo kaštų apskaitos programą.
Siekiant darbo efektyvumo didinimo 2001 m. įdiegti ir struktūriniai pokyčiai:
– automatizacijos ir ryšių cechai sujungti į Informacinių technologijų tarnybą;
– įgyvendinta transporto ir ūkio cechų restruktūrizacija;
– pradėta diegti Bendrovės turto valdymo sistema: įkurta Turto valdymo grupė, Kultūros centro veikla atskirta nuo pagrindinės Bendrovės veiklos, Butų komunalinio ūkio funkcijos perduotos rajono savivaldybei ir t. t.
2002 birželį Vyriausybės, JAV kompanijos “Williams” ir Rusijos bendrovės “Jukos” aukšto lygio įgaliotinių pasirašytos sutartys dėl “Jukos” investicijų į “Mažeikių naftą” atverė kelią “Mažeikių naftos” didžiojo modernizavimo etapui (pradėjo parengiamuosius darbus naujajam izomerizacijos įrenginiui statyti). Jam iš pradžių buvo panaudota 150 milijonų JAV dolerių, kuriuos “Jukos” investavo, sumokėdama už įsigyjamas “Mažeikių naftos” akcijas, taip pat suteikdama bendrovei paskolą.
2003.liepą “Mažeikių naftai” priklausančiame Būtingės terminale pradėtos statyti dvi naujos naftos talpyklos – kiekvienoje telpa po 52 tūkstančius kubinių metrų eksportui skirto “juodojo aukso”. Ši statyba kainavo apie 18 mln. eurų (per 62 mln. Lt).
2003 m. rugsejį “Mažeikių naftos” naftos perdirbimo gamykloje oficialiai paleistas per metus pastatytas naujasis izomerizacijos įrenginys “Penex”, kuris su žaliavos paruošimo ir benzinų maišymo sistema leidžia įmonei patenkinti daugelį Europos švaraus kuro reikalavimo sąlygų. Padidinusi gamybos efektyvumą “Mažeikių nafta” gamina daugiau didelio oktaningumo benzino, kurį galima parduoti didesnėmis kainomis.
2001 m. rudenį iš JAV kompanijos “Williams” perėmusi “Mažeikių naftos” valdymą Rusijos kompanija “Yukos” ėmėsi toliau įgyvendinti amerikiečių parengtą “Mažeikių naftos” modernizacijos planą.
Įmonės modernizavimo pirmojo etapo programa apėmė ne tik “Penex” įrenginio statybą, bet ir benzino maišymo stoties bei papildomo naftos rezervuaro statybą įmonėje.

Antrajame įmonės modernizacijos etape numatytas sieros kiekio dyzeline ir benzine mažinimas iki 2005 metų ES standartų reikalavimų. Trečiojo etapo tikslas – įgyvendinti gamybos plėtros ir efektyvumo didinimo projektus.
Pagal “Williams” parengtą planą per penkerius metus “Mažeikių naftos” atnaujinimui buvo numatyta išleisti 400 mln. JAV dolerių. 1999 – 2002 metais “Mažeikių nafta” modernizacijai skyrė 58 milijonus JAV dolerių. Planuota, jog įrenginys “Penex” kainuos apie 50 mln. JAV dolerių.

3) Reorganizavimo procesai: turto pardavimas, padalinių atskyrimas ir likvidavimas, padalinių sujungimas, susijungimai su kitomis įmonėmis.

1995 m. įkurta akcinė bendrovė „Būtingės nafta“.
1998 m. akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“, „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizuotos, prijungiant bendroves „Būtingės nafta“ ir „Naftotiekis“ prie toliau tęsiančios veiklą akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“.
2003 m. pradžioje įsteigta dukterinė įmonė UAB “Mažeikių naftos” prekybos namai(MNPN), kuri prekiauja “Mažeikių naftos” produkcija.
(MNPN) yra prekybinė organizacija, kurios 100% akcijų priklauso AB “Mažeikių nafta” (MN), įsteigta 2003 07 02, atskyrus MN Marketingo padalinio vykdytas MN gaminamos produkcijos pardavimo funkcijas.
Pagrindinėmis MNPN rinkomis, kuriose plėtojama bendrovės veikla galima įvardinti tris Baltijos valstybes: Lietuvą, Latviją ir Estiją bei Lenkiją. Šių rinkų bendras naftos produktų suvartojimo potencialas siekia 21.1 mln. tonų per metus. MNPN 2003 metais įsteigė dukterines bendroves Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje, kurios tiekia MN gamybos naftos produktus į šias rinkas.

4) Kapitalo struktūra, stambiausi akcininkai, vadovų ir įmonės darbuotojų dalis kapitalo struktūroje.

2002 m. birželio 18 d. Rusijos naftos kompanija „Yukos“, „Williams“ ir Lietuvos Vyriausybė pasirašė Akcininkų ir Investicijų sutartis dėl 150 mln. JAV dolerių vertės sandorio. Remiantis šiomis sutartimis, tiek „Williams International“, tiek „Yukos“ priklausė po 26,85 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, LR Vyriausybei — 40,66 proc. akcijų. Be to, „Mažeikių nafta“ ir „Yukos“ pasirašė 10 metų sutartį dėl naftos tiekimo.

2002 m. rugsėjo 19d. „Yukos“ įsigijo iš „Williams International Company“ papildomą 26,85 proc. akcijų paketą ir su tuo susijusias teises „Mažeikių naftoje“ bei prisiėmė visas su šiuo akcijų paketu susijusias „Williams International“ teises ir įsipareigojimus.
Šiuo metu stambiausi akcininkai:
LR Ūkio Ministerija 40,66 proc.
„Yukos Finance B.V.“ 53,7 proc.,
Kiti akcininkai 5,64 proc.

5) Akcinio kapitalo reorganizacijos: akcijų emisijos (dydis, metai). Akcijų supirkimas (suma, akcijų kaina, metai).

2001 metais Bendrovės akcininkų susirinkimas patvirtino įstatinio kapitalo didinimą, išleidžiant dvi naujas akcijų emisijas.
Išleidžiant pirmąją akcijų emisiją, AB “Mažeikių nafta” įstatinis kapitalas padidinamas nuo 517 494 925 litų iki 575 633 954 litų, išleidžiant 58 139 029 naujas vardines akcijas, kurių nominali vertė yra vienas litas.
Antroji akcijų emisija padidins bendrovės įstatinį kapitalą nuo 575 633 954 litų iki 707 454 130 litų, išleidžiant 131 820 176 naujas vardines akcijas, kurių nominali vertė yra vienas litas.

6) Dividendų dydžio dinamika.

7) Užsienio kapitalo investicijos. Skolinto kapitalo struktūros (ilgalaikės /trumpalaikės paskolos, obligacijos), dydžio dinamika (per pastaruosius 3-5 metus).

Išvados:

Pagal Lietuvos buhalterinės apskaitos principus (LAP) AB “Mažeikiu nafta” 2001-aisiais patyrė 268,7 milijonų litų nuostolį (2000 metais bendrovės nuostolis sudarė 213,7 milijonų litų.
Didžioji dalis pirmojo 2001 metų ketvirčio nuostolių susidarė sausio mėnesį, nes nutrūkus deryboms dėl ilgalaikio naftos tiekimo su “LUKoil”, “Mažeikių nafta” buvo priversta pirkti daug žaliavos aukšta kaina. Sausį buvo patirta 61 mln. litų, vasarį – 21 mln. litų, o kovo – 2,3 mln. litų nuostolių.
2001-aisiais “Mažeikių naftos” produktų pardavimams, produkcijos kainoms ir Bendrovės veiklos rezultatams didžiulės įtakos turėjo pasaulinės naftos kainos bei pasaulio ekonomika.
Pirmąjį 2001 metų pusmetį naftos ir jos produktų kainas daugiausia lėmė pasaulinės ekonomikos recesijos (vystymosi lėtėjimo) grėsmė ir OPEC šalių pastangos išlaikyti naftos kainas 25-28 JAV dolerio už barelį ribose. Naftos kainų mažėjimo tendencija, taip pat tai, kad pasaulinės naftos produktų kainos krito greičiau ir didesniu procentu nei naftos kainos, neleido Bendrovei pasiekti norimų rezultatų.
Po rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV kainos krito dar greičiau — reaktyvinis kuras JET, vienas iš pelningiausių naftos perdirbimo produktų pasaulio rinkose, atpigo iki žemesnės nei dyzelino kaina; taip pat susilygino benzinų A-95 ir A-92 kainos: ne A-92 pakilo iki A-95 kainų lygio, bet nukrito ir taip žemos A-95 kainos.
Nors rinkos pokyčiai 2001 m. buvo labai nepalankūs naftos perdirbimui, Bendrovė didino pardavimus prioritetinėse rinkose. Lietuvoje 3,2 proc. padidėjo visų rūšių benzinų, 6,6 proc. — suskystintųjų dujų, 11,8 proc. — reaktyvinio kuro, 12,6 proc. — mazuto, net 19,6 proc. — dyzelino suvartojimas. Tai lėmė atsigaunantis šalies ūkis, sumažėjusios naftos produktų kainos, taip pat ir Vyriausybės planai nuo 2002-ųjų didinti dyzelino akcizą. Tačiau planuotų veiklos rezultatų Bendrovei nepavyko pasiekti iš dalies dėl padidėjusio naftos produktų importo ir sumažėjusios dalies Lietuvos rinkoje.
Nors kai kurie veiksmai – stabilus naftos tiekimas, veiklos kaštų sumažinimas, eksporto per Būtingės terminalą padidinimas – buvo įgyvendinti, tačiau nebuvo išspręsti likę svarbiūs bendrovei klausimai, tokie kaip rinkodaros veiklos tobulinimas dabartinėse bei perspektyviose rinkose tobulinimas bei Vakarų šalių investuotojų pritraukimas siekiant greitesnio įmonės modernizavimo užbaigimo”.
Be to, manome, kad dėl lapkričio pabaigoje naftos perdirbimo įmonės ir Būtingės terminalo patirtų dviejų avarijų ir su jomis susijusios išlaidos turėjo neigiamos įtakos rezultatams.
Privatizavimo komisijos pirmininkas akademikas Eduardas Vilkas teigė, kad pagrindinė “Mažeikių naftos” nuostolių priežastis buvo blogas valdymas: “Nežinau, kaip ten kitkas, tačiau “Williams” valdymas yra tik brangus, bet neefektyvus. Pinigai imami dideli, nors nieko nepadaryta, kad įmonei būtų geriau”.
2002 metais AB “Mažeikių nafta” pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2001 m. laikotarpiu, patyrė per 23% daugiau nuostolių (104,4 mln. Lt grynąjį nuostolį). Didesnių nei tikėtasi nuostolių priežastys – sumažėjusi naftos perdirbimo marža bei po avarijos neveikęs Būtingės terminalas. Dėl sumažėjusios naftos perdirbimo maržos bendrovė negavo 128 mln. Lt planuotų pajamų, o nuostoliai dėl Būtingės problemų siekia 51 mln. Lt.
Per paskutinį 2002 metų ketvirtį “Mažeikių nafta” uždirbo 52,1 mln. litų pelno, ir tai teigiamai paveikė bendrovės metinius finansinius rezultatus. “Mažeikių naftos” nuostoliai sumažėjo nuo 174,8 mln. litų per praėjusių metų pirmuosius devynis mėnesius iki 122,7 mln. litų per visus 2002-uosius.
Kaip nurodyta bendrovės pranešime, 2001 metais “Mažeikių naftos” nuostoliai siekė 277,2 mln. litų. “Mažeikių nafta” informavo, kad bendrovės pajamos prieš mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją praėjusiais metais siekė 151,9 milijono litų (2001 metais – 29,4 milijono litų).
“Mažekių naftos” veikla per 2002 metų paskutinį ketvirtį parodė “Mažeikių naftos” potencialą bei palankias rinkos tendencijas. “Mažeikių naftos” finansiniai rezultatai yra geresni, negu tikėtąsi. Rezultatus įtakojo sėkminga Mažeikių naftos perdirbimo įmonės ir Būtingės terminalo veikla paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį
2002 metais “Mažeikių nafta” surinko ir sumokėjo iš viso 2 milijardus litų mokesčių į Lietuvos biudžetą. Įmonė grąžino 122,2 mln. litų ilgalaikių paskolų bei iš viso sumokėjo 185 mln. litų palūkanų už paskolas.
Nuo praėjusių metų rugsėjo 19 dienos Rusijos kompanija “Yukos” savo rankose turi daugiau kaip pusę – 53,7 proc. – “Mažeikių naftos” akcijų, įsigijusi jų iš įmonę nuo 1999 metų rudens valdžiusios JAV kompanijos “Williams”. Didžioji dalis likusių akcijų priklauso Vyriausybei.
2003 metais “Mažeikių naftos” grynasis neaudituotas pelnas pasiekė 76 mln. JAV dolerių (apie 209 mln. litų) ir tai buvo prognozuojamas 2003-iųjų bendrovės rezultatas.
AB “Mažeikių nafta” 2004-ųjų metų I ketvirčio auditoriaus peržiūrėtas grynasis pelnas pagal JAV visuotinai pripažintus apskaitos principus (US GAAP) yra 104,216 mln litų.
Kaip galime pastebėti. “Mažeikių naftos” veikla gerėja. Ir pagal veiklos rezultatus bei taip kaip jie vykdo savo veiklą, bei įgyvendindama modernizavimo progrmą, galime daryti išvadą, kad šios įmonės pelnas turėtų augti.

PRIEDAI:

2001.12.04 Naujausios avarijos Būtingės naftos terminale priežastis tyrusi darbo grupė nustatė, kad per incidentą lapkričio 23-iąją į aplinką pateko 59 tonos naftos. Iš jų avarijos likvidavimo metu surinkta 10,32 tonos. Žala, apskaičiuota pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, siekia 2,6 mln. litų.
Latvijoje benzinų pardavimai padidėjo 232 proc., reaktyvinio kuro — 26,9 proc., bitumo — 214,5 proc. Dyzelino pardavimai sumažėjo 27,6 proc., 27,9 proc. — suskystintųjų dujų, 50 proc. — mazuto.

Estijoje dyzelino parduota 228,6 proc. daugiau, suskystintųjų dujų — 26,2 proc., benzino — net 616 proc. daugiau.
Lenkijoje benzinų parduota 1,8 proc., suskystintųjų dujų — 253,6 proc. daugiau, dyzelino realizuota 9,7 proc. mažiau. Pirmąkart Lenkijai parduota pagal Lenkijos standartus pagaminto specialiais dažikliais ir žymikliais pažymėto dyzelinio kuro, skirto šildymui (numatomo Lietuvoje gaminti žymėto krosnių kuro analogas). Išbandytas naujas naftos produktų eksporto į Lenkiją maršrutas: dalis dyzelino ir benzino buvo nugabenta jūra iš Klaipėdos uosto į Gdanską.
Ukrainoje Bendrovės pardavimai žymiai sumažėjo dėl nepastovios ir neaiškios įstatyminės bazės bei Rusijos naftos kompanijų konkurencijos joms privatizavus stambiausias tenykštes naftos perdirbimo įmones: benzino — 17 proc., dyzelino 2001 m. parduota tik 750 t (2000 m. — 45 000 t). Tačiau pirmąkart Bendrovės istorijoje Ukrainai parduota 4 900 t sieros, kurios paklausa Kaliningrado srities ir Lietuvos įmonėse sumažėjusi iki minimumo.
Lapkritį toliau mažėjo naftos produktų kainos – Lietuvoje jos sumažėjo 13,7 proc., o eksportuojamų – 16,4 procento. Pasaulyje naftos kainos pernai nukrito daugiau negu 20 procentų.
“Mažeikių nafta” per 11 mėnesių perdirbo daugiau negu 6 mln. tonų naftos – 43 proc. daugiau nei per tą patį 2000 metų laikotarpį, kai buvo perdirbta 4,2 mln. tonų naftos.

Per vienuolika praėjusių metų mėnesių “Mažeikių nafta” valstybei sumokėjo 1,8 mlrd. litų mokesčių (užpernai tuo pat metu – 1,7 mlrd. litų).

Viceministro teigimu, lyginti Mažeikių gamyklą su kitomis Vidurio Europos gamyklomis problemiška, nes jos daugiausia yra vertikaliai integruoto verslo dalis. Didžiausią vertę sukuria mažmeninė degalų prekyba, kuria “Mažeikių nafta” nesiverčia.
Kaip jau skelbta, pernai “Mažeikių nafta” perdirbo 6,59 mln. tonų naftos ir kitos žaliavos (2001 metais – 6,81 mln. tonų). Nuo 2002 metų kovo pabaigos Būtingės terminalas dirbo visu pajėgumu ir per visus metus eksportavo 6,07 mln. tonų. 2001 m. per terminalą eksportuota 5,06 mln. tonų naftos. 2002 m. bendrovės naftotiekiu transportuota 23,39 mln. tonų naftos bei jos produktų.

Leave a Comment