Įmons
Kas yra įmon. Pradedant versl reikia pasirinkti koki nors organizacin (firmos) form. Visa tai reglamentuoja įstatymai. Pagal veikiančius Lietuvos Respublikos įstatymus kiekviena įmon turi būti registruojama. Įregistruotai įmonei išduodamas nustatytos formos pažymjimas ir suteikiamas kodas. Tik tada forma gali užsiimti ūkine “ komercine veikla. Tačiau prie registruojant savo firm būtina susipažinti su Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu. Lietuvos Respublikos įstatymas nustato subjektus, turinčius teis savo firmos vardu užsiimti nuolatine komercine “ ūkine veikla, jų steigimo ir veiklos teisinius pagrindus.Įmon yra savo firmos vard turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymo nustatyta tvarka tam tikrai ūkinei “ komercinei veiklai. Įmon sudaro medžiaginių, daiktinių ir nematerialinių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmons, kaip teiss subjektas (įmonininkas), gali turti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo.Įmonių rūšys. Paprastai skiriamos tokios įmonių organizavimo formos:1. individualios (personalins) įmons;2. tikrosios ūkins bendrijos;3. komanditins (pasitikjimo) ūkins bendrijos;4. akcins ir uždarosios akcins bendrovs;5. valstybins (vietos savivaldybs) įmons;6. specifins paskirties valstybins įmons;7. žems ūkio bendrovs;8. kooperatins bendrovs (kooperatyvai).
Akcins bendrovs
Efektyviausia įmonių organizavimo forma yra akcins bendrovs. Pasaulyje daug žymių firmų yra organizuotos kaip akcins bendrovs (pavyzdžiui, IBM, žFord Motor Companyœ, žKraislerœ ir kitos). Pagrindiniai akcins bendrovs pranašumai prie kitas ūkinių organizacijų formas yra šie:1. galimyb koncentruoti didelį kapital. Nedidelių kapitalų savininkams įnešant savo pajų į akcins bendrovs turt, gali būti sukauptas didžiulis kapitalas;2. ribota akcininkų turtin atsakomyb;3. galimyb perduoti teises. Savininko teis nra fiksuota akcininkui visiems laikams. Kiekvienas akcininkas gali perduoti arba parduoti savo akcijas, kartu perduodamas visas jų suteikiamas teises;4. neribotas egzistavimo laikas. Akcins bendrovs egzistavimo stabilumas garantuojamas tuo, kad pasitraukus vienam arba keletui akcins bendrovs narių iš veiklos, ši ir toliau egzistuoja: pavyzdžiui, akcininkui mirus, jam priklausantis akcinis kapitalas gali būti paveldimas;5. valdymo centralizavimas. Vyriausiasis akcins bendrovs valdytojas yra jos prezidentas. Konkrečioms funkcijoms vykdyti jis gali skirti įvairius vykdytojus, bet galutinis sprendimas visais svarbiausiais akcins bendrovs valdymo klausimais priima jos prezidentas. Tai padidina valdymo primimo operatyvum;
6. profesionalus valdymas. Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja akcins bendrovs valdyme, o samdo valdymo funkcijoms atlikti profesionalius vadybininkus. Tai nulemia akcins bendrovs veiklos efektyvum.Pagrindiniai akcins bendrovs trūkumai yra tokie:4. didesni mokesčiai. Akcins bendrovs, būdamos juridiniais asmenimis, apmokestinamos paprastai didesniais mokesčiais negu individualios įmons ar ūkins bendrijos, turinčios fizinio asmens status;5. įstatyminiai apribojimai. Akcinių bendrovių veikl griežčiau reglamentuoja įstatymai bei įvairūs juridiniai aktai negu ūkinių bendrijų veikl. Pavyzdžiui, norint padidinti bendrovs įstatinį kapital, turi būti sušauktas akcininkų susirinkimas. Susirinkimui sušaukti atitinkami įstatymai numato tam tikr tvark.Lietuvoje 1994m. liepos 5d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas, kuris žReglamentuoja akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigim, reorganizavim, ir likvidavim, valdym ir veikl, akcininkų teises ir pareigasœ (1 str.).Akcin bendrov yra juridinių ir fizinių asmenų sjunga, kuri, siekdama konkrečių ūkinių prekybinių tikslų, jungia savo kapital. is sjungos bendras kapitalas suprantamas kaip įstatinis kapitalas yra padalintas į tam tikras dalis, o kiekviena tokia įstatinio kapitalo dalis vadinama akcija.Akcinių bendrovių klasifikacija. Skiriamos atviros (vieos) ir uždaros akcins bendrovs. Paprastai atviros akcins bendrovs akcininkų skaičius neribojamas (minimalus akcins bendrovs steigjų skaičius yra 5 asmenys “ akcininkai). Atvirosios akcins bendrovs akcijos platinamos viešai, parduodamos biržoje. Uždarosios akcins bendrovs minimalus steigjų skaičius yra 2 asmenys “ akcininkai. Paprastai uždarosios akcins bendrovs akcininkų skaičius ribojamas, taip pat ribojamas vieas jos akcijų platinimas bei jų pardavimas biržoje.Valstybins valdžios ir valdymo organai taip pat gali dalyvauti bendrovje juridinio asmens teismis, tačiau jų nominali akcijų vert negali sudaryti daugiau kaip 50% ios bendrovs įstatinio kapitalo. Įstatymas numato, kad akcins bendrovs įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100 tūkstančių litų, o uždarosios akcins bendrovs kapitalas “ ne mažiau kaip 10 tūkstančių litų.Akcins bendrovs turt sudaro akcinis kapitalas, kreditins lšos ir kiti aktyvai. Pltojantis ir didjant bendrovei, jos akcinio kapitalo dydis kinta. Pagal idj, akcinis kapitalas yra lšų minimumas, kurį akcin bendrov visada garantuoja savo kontrahentams, prisiimdama įsipareigojimus ir sudarydama įvairias sutartis. Todl akcinis kapitalas yra nekeičiamas. Jis yra padengtas akcijomis.Akcijos. Jų rūšys
Akcijos yra investicijų vertybiniai popieriai, pažymintys jų savininkų “ akcininkų dalyvavim bendrovs kapitale ir suteikiantys jiems turtines ir asmenines neturtines teises. Uždarosios akcins bendrovs gali akcininkams neišduoti akcijų arba vietoj akcijų išduoti sertifikatus, kurie nepriskiriami vertybinių popierių kategorijai. Akcijos (sertifikato) nominali vert turi būti nurodyta litais be jo dalių (centų).Akcijos skirstomos į klases pagal jų savininkų teises, visų tos klass akcijų nominalios verts ir jų suteikiamos teiss turi būti vienodos. Akcijos gali būti vardins arba pareikštins, paprastosios arba privilegijuotosios. Uždarosios akcins bendrovs akcijos (sertifikatai) gali būti tik vardins. Jos neregistruojamos valstybs organuose ir negali būti organizuojamas vieas jų pasirašymas. Vardins akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas akcijoje ir įrašytas į bendrovs akcininkų registracijos knyg. Apie vardins akcijos perleidim kitam asmeniui turi būti padaromas įrašas akcijoje ir akcininkų registracijos knygoje.Pareiktins akcijos savininkas yra jos turtojas. Pareikštins akcijos parduodamos kitų asmenų nuosavybn be registravimo. Jų perdavimo tvarkos įstatai nereglamentuoja, o dividendas išmokamas faktiniam akcijų savininkui nepriklausomai nuo to, kad buvo pradinis jų savininkas.Paprastos akcijos sudaro pagrindin bendrovs akcijų klas. Bene svarbiausia paprastųjų akcijų charakteristika yra ta, kad paprastos akcijos suteikia jų savininkams balsavimo teis akcininkų susirinkimuose, leidžianči dalyvauti akcins bendrovs valdyme. Be to, paprastos akcijos suteikia jų savininkams teis gauti dividend, jei akcin bendrov gauna peln ir atitinkamas jos valdymo organas (akcininkų susirinkimas, stebtojų taryba ar valdyba) nutaria pastarojo dalį mokti akcininkams dividendo pavidalu. Tačiau paprastųjų akcijų savininkų teiss gali būti realizuotos tik po privilegijuotųjų akcijų savininkų reikalavimų patenkinimo.Privilegijuotos akcijos paprastai nesuteikia jų savininkams balsavimo teiss akcininkų susirinkimuose, todl privilegijuotų akcijų savininkai tiesiogiai nedalyvauja, pavyzdžiui, akcininkams renkant bendrovs valdymo organus, akcininkų susirinkimuose jie turi tik patariamojo balso teis. Tačiau, įsigyjant privilegijuotas akcijas, kitaip nei paprastas, jose iš anksto nurodomas dividendo, kuris bus išmokamas, dydis (akcijos nominalins kainos atžvilgiu). Privilegijuotų akcijų nominali vert negali būti didesn kaip 1/3 įstatinio kapitalo.
Privilegijuotos akcijos skirstomos į dvi rūšis:2. kumuliatyvins privilegijuotos akcijos (privilegijuotos akcijos su kaupiamu dividendu). Jos suteikia teis perkelti dividendus vlesniam laikui. Be to, tik visiškai atsiskaičius su kumuliatyvinių privilegijuotų akcijų savininkais, gali būti skiriamas paprastų akcijų dividendas. Lietuvoje privilegijuotų akcijų savininkų teises gina priimtas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kuriame pasakyta: žJeigu per dvejus ūkinius metus iš eils bendrov neišmoka privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu be balansavimo teiss savininkams viso nustatyto dividendo, jie įgyja balsavimo teis. i teis turi akcininkai iki tų ūkinių metų, kuriais buvo visiškai atsiskaityta su jais, pabaigos œ (35 str. 10dali);3. konvertuojamos privilegijuotos akcijos. Tokių akcijų savininkas turi teis pagal pageidavim (o kartais visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebtojų tarybai ar valdybai nusprendus) per tam tikr laikotarpį pakeisti savo akcijas į atitinkam paprastų akcijų kiekį. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad žkeisdama (konvertuodama) privilegijuotsias su kaupiamuoju dividendu akcijas į paprastsias, bendrov turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinim padengti kitais ūkiniais metaisœ (35str. 9 dalis).Atskiros akcijų rūšys panaudojamos kiekvienoje akcins bendrovs veikloje, priklausomai nuo tų tikslų, kuriuos sau kelia bendrovs savininkai “ akcininkai. Akcins bendrovs steigimo etape šiuos tikslus paprastai formuluoja steigjai, o vliau “ kontrolinio akcijų paketo savininkai.Kontrolinis akcijų paketas “ akcijų dalis, sukoncentruota vienose ar keliose akcijų savininkų, siekiančių bendrų tikslų, rankose ir suteikianti galimyb kontroliuoti akcins bendrovs veikl. Teoriškai kontrolinis akcijų paketas turi sudaryti 50% plius viena akcija. O praktikai jis sudaro 25-30% kartais “ 5-10% ir dar mažesn viso akcijų kiekio dalį, kadangi dalis akcijų neturi balsavimo teiss (pavyzdžiui, privilegijuotos akcijos), o nedidelio kiekio akcijų savininkai paprastai nedalyvauja akcininkų susirinkimuose.