AB “Ekranas” gamybos technologija

Turinys

Įvadas..............................2 psl.

1. Įmonės gamybos apžvalga

Ekrano statusas, veiklos pobūdis ir vystymasis.....................4 psl.

Ekrano gaminių nomenklatūra.........................4 psl.

Naudojamos medžiagos ir jų

tiekėjai..........................

.8 psl.

Pagrindiniai vartotojai ir
konkurentai.......................
.....9 psl.

Valdymo ir gamybos
struktūros......................
.........9 psl.

2. Gamybos teschnologija

Gamybos tipas, procesai, fazės ir

operacijos......................

..11 psl.

Naudojama technologinė įranga......................13 psl.

Gamybos proceso technologinė schema...................14 psl.

Gamybos proceso kontrolės technologinė schema................15 psl

EKRANO gaminių kokybės
standartizavimas....................
..17 psl.

Kaip pasikeitė gamybos objektas pritaikius naujas modernias

technologijas.......18 psl.

Išvados..............................20 psl.

Literatūra..............................21 psl.

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės paskirtis – gaminti gamybos priemones, vartojimo
reikmenis arba atlikti patarnavimus. Gamybos procese galima išskirti tris
sudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones ir darbo objektus. Gamybos
proceso organizavimas turi būti derinamas su įvairiomis įmonės veiklos
sritimis. Mokslinės techninės paažangos sąlygomis pirmiausia gamyba derinama
su gaminių tyrimo ir plėtros organizavimu (gaminių atnaujinimas,
konstravimas, gamybos technologijos projektavimas), ši su marketingu ir
t.t. Kitas žingsnis – tai gamybos aprūpinimas viskuo, kas užtikrintų
normalią jos eigą (aprūpinimas medžiaginėmis vertybėmis, įrankiais,
įrengimais, remontu, transportu, energija). Labai glaudus marketingo ir
gamybos ryšys, reikalaujantis priderinti gamybą prie rinkos.

Sprendžiant visus gamybos proceso organizavimo uždavinius, būtina
atsižvelgti į tai, kad gamybos procesas – tai atvira sistema, kuri
fiziniais ir informaciniais ryšiais susieta su kitomis sistemomis
(įmonėmis, teikėjais, pirkėjais, darbo rinka ir pan.) ir sudaryta iš
daugelio atskirų posistemių (tarnybų, cechų iir kt.), kurių fiziniai ir
informaciniai tarpusavio ryšiai turi būti racionaliai organizuoti. Tai
būtina gamybos proceso efektyvaus funkcionavimo sąlyga.

Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidinės
ir išorinės. Vidinė aplinka – tai technologija, bendradarbiai, žemesni,
aukštesni ir lygūs valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimo
bendrai di

irbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis.
Organizacijos vidinę aplinką formuoja jos tikslai, struktūra, uždaviniai,
technologija ir dirbantieji žmonės.

Galima išskirti išorinę aplinką: energija, žaliavos, medžiagų
tiekėjai, transportas, medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba ir
t.t. Jei ši infrastruktūra veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų,
tai atsiliepia bendriems organizacijos darbo rezultatams.

Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas,
pelningumas. Šie rodikliai apibūdina santykį gautų iš gamybos pajamų su jos
organizavimui išleistų lėšų dydžių. Efektyvumas yra santykinis rodiklis.
Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigų suma, grynasis
pelnas, kuris panaudojamas tolesnių tikslų įgyvendinimui. Kitas sėkmės
rodiklis – našumas. Tai pagaminamų gaminių kiekis per laiko vienetą. Našumo
rodiklis susietas su kokybe.

Ištekliai, reikalingi įmonės darbui, nustatomi pagal projektinį jos
pajėgumą. Remiantis gamybinio pajėgumo rodikliais apskaičiuojamas
reikalingas gamybinis plotas atskiriems padaliniams. Priklausomai nuo
gamybos išdėstymo projektuojamos ryšių priemonės tarp atskirų padalinių.
Apibendrinus minėtus kklausimus, rengiami keli generalinio komponavimo
variantai, kur nurodomi visi išmatavimai, kiekvieno padalinio vieta,
privažiavimo keliai, praėjimai ir kt. Kiekviename padalinyje nurodomas
gamybinių įrengimų skaičius, jų išdėstymas, aptarnavimo schemos, darbo
vietos, sandėliai, gamybinio transporto maršrutai ir kt. Visi minėti
skaičiavimai ir išdėstymai atliekami personaliniais kompiuteriais,
panaudojant iš anksto parengtas tam tikslui programas. Visose gamybos
įmonėse reikalinga turėti tam tikrą atsargų kiekį. Jos sudaromos siekiant
garantuoti ritmingą ir nuoseklų visų padalinių darbą.

Referato tikslas aprašyti akcinės bendrovės „Ekranas“ (toliau tekste
vadinsiu EKRANAS), kurios pagrindinė veikla: kineskopų, jų komponentų,
elektroninių lempų ir spalvoto stiklo i
indų, t.y. elektronikos prietaisų
gamyba, gamybos technologiją ir jos organizavimą. Referato uždaviniai:
apibūdinti bendrovės gamybos apžvalgą ir technologiją, gaminių kokybės
kontrolę ir standartizavimą.

Bendrovės istorija
 
|1962 |Įmonė įkurta.  |
|1978 |Pradėtas gaminti spalvoto vaizdo kineskopas.  |
|1993 |Pasirašyta techninio bendradarbiavimo sutartis su amerikiečių |
| |kompanija TECHNEGLAS. 2000 metais  ši sutartis atnaujinta dar |
| |šešeriems metams.  |
|1994 |Įmonė privatizuota.  |
|1995 |Bendrovė tapo užsienio kapitalo įmone.  |
|1999 |Bendrovė gavo tarptautinį kokybės standarto ISO 9001 |
| |sertifikatą.  |
|2000 |Pagamintas 50 –milijoninis kineskopas, skaičiuojant nuo įmonės |
| |įkūrimo.  |
| |Pasirašyta techninė bei licencinė sutartis su japonų kompanija |
| |TOSHIBA dėl 21“ visiškai plokščio kineskopo gamybos.  |
|2001 |Bendrovės specialistai sukūrė naujos kartos visiškai automatinę |
| |kineskopų ekranavimo liniją.  |
| |Per trejus mėnesius pastatyta moderni ekranų stiklo lydymo |
|  |krosnis, sumontuoti ekranų gamybos įrengimai  |
|2002 |Pradėtas gaminti 21″ visiškai plokščio ekrano kineskopas. |
| |Kokybės sistema sertifikuota pagal naujo standarto ISO 9001:2000|
|2003 |reikalavimus |
|  |Bendrovėje buvo įdiegta ir serifikuota aplinkos apsaugos vadybos|
|  |sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus.  |
| |Pradėtas gaminti 15″ visiškai plokščio ekrano kineskopas |

  EKRANO gamyba charakterizuojama: sudėtingais technologiniais
procesais; labai plačiu diapazonu įvairių naudojamų mokslo žinių (fizikos,
chemijos, inžinerijos ir kt.); labai plačiu diapazonu geometrinių ir
energetinių dydžių (nuo elektrono aplinkos matavimo iki kelių tūkstančių
laipsnių temperatūrų ir megavatinių galingumų).

EKRANE dirba specialistai, kurie atlieka informacinį-analitinį darbą,
būtiną rengiant ir priimant sprendimus (renka, apdoroja, analizuoja
informaciją, pateikia išvadas, rekomenduoja vadovams galimus sprendimų
variantus ir pan.). Drauge su bendrovės specialistais dirba žinomų
pasaulyje elektronikos industrijos įmonių specialistai iš JAV, Prancūzijos,
Vokietijos, Švedijos, Ja

aponijos ir kitų šalių.

1. ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA

EKRANO statusas, veiklos pobūdis ir vystymasis

Daugiau kaip  40 metų akcinė bendrovė EKRANAS gamina itin sudėtingos
technologijos produktus: stiklo detales – (kūgius ir ekranus) bei spalvoto
vaizdo kineskopus televizoriams. Tai vienintelė kineskopų gamintoja
Baltijos šalyse.  Šiuo metu daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdo
užsienio investuotojai. Šiandien EKRANAS yra sėkmingai dirbanti
tarptautinėse rinkose įmonė, kuri arti 90% savo produkcijos eksportuoja į
Vakarų Europos šalis. Milijoninės investicijos į gamybos modernizavimą jau
šiandien duoda pastebimų rezultatų. Bendrovė turi galimybę gaminti ir
parduoti daugiau kaip 3,5 mln. vienetų aukštos kokybės spalvoto vaizdo
kineskopų per metus. Pagal bendrovės apyvartos ir pelno rodiklius EKRANAS
yra devintas tarp 100 didžiausių Lietuvos įmonių. 2002 metais bendrovė 
buvo apdovanota Lietuvos pramoninkų konfederacijos sėkmingai dirbančių
įmonių prizu, o 21″ visiškai plokščio ekrano kineskopas buvo pripažintas
“Metų gaminiu”. 2003 metų gegužės mėnesį bendrovė pasiūlė vartotojui naujo
dizaino 15″ visiškai plokščio ekrano kineskopus. 

EKRANAS ir ateityje ketina daug dėmesio skirti gamybos plėtrai bei
jos tobulinimui, numato įsisavinti ir pradėti gaminti didelės įstrižainės
spalvoto vaizdo visiškai plokščio ekrano kineskopus. Be to, norėdama
išnaudoti stiklo detalių rinkos galimybes, bendrovė pradės stiklo detalių,
skirtų pardavimui, gamybą.

EKRANO gaminių nomenklatūra

| Spalviniai kineskopai |[p|
| |ic|
|Kaklelio skersmuo 29,1 mm. |] |
|Kineskopai komplekse su kreipimo sistema ir MSĮ. | |
|Spindulių suvestis ekrano centre – magnetinė. | |
|Elektromagnetinis spindulių kreipimas. | |
|EOS (R,G,B) prožektorių išdėstymas – horizontalus. | |
|Ekrano struktūra -švytalai (R,G,B) vertikaliomis juostomis. | |
|Elektrostatinis fokusavimas. | |
|Užtamsintas ekrano stiklas. | |
|Vidinis magnetinis ekranas. | |
|Cokolio gaubtelis B10-277 pagal EI

IA standartą | |

Pateiksiu keletą bendrovės naujų gaminamų kineskopų su visomis jų
charakteristikomis iš skirtingų dydžių įstrižainių.
Mažos įstrižainės

15” Visiškai plokščias spalvinis kineskopas A36EKM71X. A36EKM72X. 
|  |
|Parametro pavadinimas, matavimo vienetas |
|    |
|1. Matmuo per įstrižainę |
|39 cm (15”) |
|2. Atlenkimo kampas per įstrižainę |
|90° |
|3. Natūraliai plokščias ekranas |
|50R |
|4. Be vaizdo geometrinių iškraipymų |
|5. Matrica |
|Yra |
|6. Elekroninė optikos sistema |
|Coty BPF |
|7. Katodai |
|Vidutinio kaitimo ir galios |
|8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A |
|0.63-0.77 |
|9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400V), V 70-145|
|10. Uždarymo įtampų santykis |
|<=1.25 |
|11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=29kV), kV |
|5.5-6.5 |
|(Procentai nuo anodo įtampos Ua) |
|(22-26) |
|12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų |
|375 |
|13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm |
|<=1.2 |
|14. Geometriniai rastro iškraipymai, % |
|<=2.0 |
|15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, |
|pF 750-1600 |
|16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir |
|100 cd/m2 skaistį, µA |
|      Tipinė |
|305 |
|       Maks. |
|340 |
|17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % |
|56.0 |
|      (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo |
|pralaidumas 47.4%) |
|18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje |
|9300 K |
|     R/G |
|0.7-1.3 |
|     R/B   |
|0.9-1.5 |
|19. Kineskopo ilgis, mm |
|351.0±4.0 |
|20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm |
|355.6 |
|21. Atstumas nuo ekrano “Z” taško iki ąselės, mm    |
|A36EKM71X |
|38.0±1.0 |
|A36EKM72X |
|25.0±1.0 |
|22. Masė, kg |
|apie 8.4 |
|23. Tipinis bandymo režimas |
|6.3 |
|23.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V |
|25 |
|23.2. Anodo įtampa (Ua), kV |
|400-830 |
|23.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V   |
|24. kreipimo sistemos parametrai |
|.X01 |
|24.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH |
|2.36±3% |
|24.2. Eilučių ričių varža, omai |
|2.87±5% |
|24.3. Eilučių ričių jautrumas, A |
|<=2.42 |
|24.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH |
|23.5±5% |
|24.5. Kadrų ričių varža, omai |
|8.05±5% |
|24.6. Kadrų ričių jautrumas, A   |
|<=1.0 |
|  |
| |

Vidutinės įstrižainės
 
21‘‘ visiškai plokščias spalvinis kineskopas A51EKS41X.
 
|Parametro pavadinimas, matavimo vienetas |  |
|  | |
|1. Matmuo per įstrižainę |54 cm (21”) |
|2. Atlenkimo kampas per įstrižainę |90° |
|3. Natūralus plokščias ekranas |50R |
|4. Be vaizdo geometrinių iškraipymų |  |
|5. Matrica |Yra |
|6. Elekroninė optikos sistema |VECTOR |
|7. Katodai |Vidutinio kaitinimo  |
| |ir galios |
|8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A |0.63-0.77 |
|9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400V), V |55-110 |
|10. Uždarymo įtampų santykis |<=1.25 |
|11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=27,5kV), |7.42-8.53 |
|kV |(27.0-31.0) |
|(Procentai nuo anodo įtampos Ua) | |
|12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV |450 |
|linijų | |
|13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, |<=1.5 |
|mm | |
|14. Geometriniai rastro iškraipymai, % |<=2.5 |
|15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos |1600-2200 |
|ir anodo, pF | |
|16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą|  |
|9300K ir 100 cd/m2 skaistį, µA |  |
|      Tipinė |560 |
|       Maks. |< 640 |
|17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % |49.4 |
|      (Baltos šviesos 10.16 mm storio | |
|stiklo pralaidumas 47.4%) | |
|18. Prožektorių srovių santykis baltoje |  |
|spalvoje 9300 K |0.7-1.3 |
|     R/G |0.9-1.5 |
|     R/B | |
|19. Kineskopo ilgis, mm |432.1±4.0 |
|20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm|505.5 |
|21. Masė, kg |Apie 16.8 |
|22. Tipinis bandymo režimas |  |
|22.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V |6.3 |
|22.2. Anodo įtampa (Ua), kV |27,5 |
|22.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V |600-1200 |
|23. Kreipimo sistemos parametrai |.X11 |
|23.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH |2,4±3% |
|23.2. Eilučių ričių varža, omai |2.5±5% |
|23.3. Eilučių ričių jautrumas, A |<=2.7 |
|23.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH |18.0±5% |
|23.5. Kadrų ričių varža, omai |11.1±5% |
|23.6. Kadrų ričių jautrumas, A   |<=1.33 |

Didelės įstrižainės

29″ visiškai plokščias kineskopas A68.  Projektuojamas
| |  |
| | |
| |Parametro pavadinimas, matavimo vienetas |
| |    |
| |1. Matmuo per įstrižainę |
| |72 cm (29”) |
| |2. Atlenkimo kampas per įstrižainę |
| |104° |
| |3. Natūraliai plokščias ekranas |
| |100R |
| |4. Dinaminis spindulio fokusavimas Yra |
| |5. Matrica Yra |
| |6. Elekroninė optikos sistema X-EA MDF |
| |7. Katodai Vidutinio kaitimo ir galios |
| |8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A 0.61-0.75 |
| |9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=260V), V 120-215 |
| |10. Uždarymo įtampų santykis <=1.25 |
| |11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=29kV), kV |
| |-          Elektrodai Nr.3, 5-1 |
| |8.12-9.28 |
| |(Procentai nuo anodo įtampos Ua) |
| |(28-32) |
| |-          Elektrodai Nr.3, 5-2 |
| |6.96-8.12 |
| |(Procentai nuo anodo įtampos Ua) |
| |(24-28) |
| | |
| |12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų 400 |
| |13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm <=1.6 |
| |14. Geometriniai rastro iškraipymai, % |
| |-          Horizontalios pagalvės formos |
| |<=2.0 |
| |-          Vertikalios pagalvės formos <=11.0 |
| |  |
| |15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, pF 1900-2500 |
| |16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir 70 cd/m2 |
| |skaistį, µA |
| |      Tipinė |
| |775 |
| |     Maks. 930 |
| |  |
| |17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % |
| |47.5 |
| |      (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo pralaidumas 47.4%) |
| |18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje 9300 K (T.A.K. |
| |koordinatės x=0.281; y=0.311) |
| |     R/G |
| |0.7-1.3 |
| |    R/B  0.9-1.5 |
| | 19. Kineskopo ilgis, mm 458.3±6.5 |
| |20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm 676.0 |
| |21. Masė, kg ~36 |
| |22. Tipinis bandymo režimas |
| |6.3 |
| |22.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V |
| |29.5 |
| |22.2. Anodo įtampa (Ua), kV |
| |340-650 |
| |22.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V   |
| |23. kreipimo sistemos parametrai |
| |23.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH |
| |1.10±5% |
| |23.2. Eilučių ričių varža, omai |
| |1.55±10% |
| |23.3. Eilučių ričių jautrumas, A |
| |Apie  5.7 |
| |23.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH |
| |18.5±10% |
| |23.5. Kadrų ričių varža, omai |
| |8.5±10% |
| |23.6. Kadrų ričių jautrumas, A   |
| |Apie 1.70 |

Stiklo gaminiai
 
Ekranas 36 (14”V) 50R (Naujas gaminys)
 
Parametrai/matavimo vienetas
|  |  |
|Gabaritiniai matmenys, mm: |  |
|-          mažoji ašis |261.9 |
|-          didžioji ašis |327.3 |
|-          įstrižainė |391.2 |
|Bendras aukštis, mm |65.0 |
|Storis centre, mm |10.2 |
|Fiksatorių plokštumos atstumas iki |  |
|vidinės sferos centre, mm |35.6 |

 
Kūgis 36 (14”V) OTY 900  (Naujas gaminys)
 
Parametrai/matavimo vienetas
|  |  |
|Gabaritiniai matmenys, mm: |  |
|-          mažoji ašis |258.8 |
|-          didžioji ašis |324.8 |
|-          įstrižainė |389.8 |
|Bendras aukštis, mm |316.4 |
|Aukštis nuo klijavimo |  |
|plokštumos iki tariamosios |138.0 |
|linijos, mm | |
|Cilindro išorinis skersmuo |29.1 |

 

Naudojamos medžiagos ir jų tiekėjai

Tiesioginio poveikio sritį sudaro tiekėjai, medžiagos, kapitalas,
darbo ištekliai, įstatymai, valstybinės įstaigos, vartotojai ir
konkurentai. Medžiagų ir energijos tiekėjai labiausiai diktuoja savo
sąlygas dėl kainų. Dėl to įmonei tikslinga turėti kelis tiekėjus, tačiau
alternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Todėl įmonė tiekėjus renkasi
labai apgalvotai, atsižvelgiant į visas jų savybes, įvertinant rizikos
laipsnį. Ta rizika didėja turint tiekėjus užsienyje. Rizikos dydis čia
pasireiškia valiutų kursų svyravimu, vidaus politikos bruožais ir kitkuo.
Įmonė priklauso nuo išorinės aplinkos ir dėl aprūpinimo medžiagomis.
Norėdama įsitvirtinti rinkoje bei išsilaikyti joje, bendrovė planuoja
augimą, o augimui reikalingas kapitalas, investitoriai, bankai, kreditai,
akcininkai ir privatūs asmenys. Pinigų lengviau gauti tada, kai gerai
viskas sekasi, gerai dirba visi padaliniai.

EKRANO veiklos profilis: kineskopų, jų komponentų, elektroninių lempų
ir spalvoto stiklo indų gamyba. Gamykla gamina trijų dydžių spalvinio
vaizdo kineskopus – 14“, 15″TF, 20“, 21“FST bei 21″TF .  Kineskopų
patikimumas ir kokybė yra svarbiausi dalykai, kurių reikalauja EKRANO
klientai, todėl šios charakteristikos bendrovei yra labai svarbios.
Bendrovė naudoja “Thomson” modernios konstrukcijos greitinančius elektrodus
RA917D. Pagrindinis kreipimo sistemų tiekėjas – AB “Vilniaus Vingis”.
Įrenginiuose naudojama pažangiausia lazerinė virinimo ir atstumo matavimo
G2-K technika, pagaminta Lietuvoje.

Pagrindiniai vartotojai ir konkurentai

Šiuo metu bendrovė užima 19% Europos rinkos mažų ir  vidutinių dydžių
kineskopų  segmente. Bendrovės pirkėjai yra televizorių gamintojai daugiau
kaip iš 20 pasaulio šalių, įskaitant tokius didžiausius televizorių
gamintojus kaip PROFILO-TELRA, VESTEL ir BEKO (Turkijoje), CONTINENTAL
EDISON ir GREAT WALL (Prancūzijoje), FORMENTI (Italijoje), SANYO
(Didžiojoje Britanijoje) bei TECNIMAGEN (Ispanija).

Pasak generalinio direktoriaus, EKRANO niša – mažos ir vidutinės
įstrižainės kineskopų gamyba, o jau dabar esančių konkurentų dėl jiems mažo
pelningumo ši niša yra apleidžiama. Vis labiau plintantys skystųjų kristalų
monitoriai – yra naujas ir labai brangus gaminys, kuris kartu su plazminiu
kineskopu yra naudojamas spec. paskirties produktuose. EKRANAS bent 10-15
metų į priekį nebijo tokių gaminių. Gamykla nebeskuba, kaip buvo planuota
anksčiau, statyti didelių įstrižainių kineskopų gamybos linijos. Bendrovės
strategų įsitikinimu, artimiausiu metu daugiausia dėmesio reikės kreipti
dabar gaminamų kineskopų pajėgumų didinimui. Prioritetas skiriamas dabar
gaminamų kineskopų apimčių padidinimui iki 7 mln. per metus, – tokius
gamybos pajėgumus planuojama pasiekti 2005 m. Po 5 metų EKRANAS planuoja
būti vienas iš pagrindinių ypač mažų diagonalių kineskopų srityje gamintojų
Europoje.

Valdymo ir gamybos struktūros

Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinės
valdymo struktūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių
skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan.
Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė,
valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efektyvus yra atliekamas
darbo pasidalijimas – horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos ir
vertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai,
cechų viršininkai, meistrai, darbų vykdytojai ir atlikėjai. Kad
organizacija optimaliai veiktų būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuose
padaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį ir
atliekamas funkcijas.

Valdymo organizacijas galima suskirstyti į kelias grupes:

1.Organizacijos strateginio valdymo padaliniai, numatantys

ilgalaikę perspektyvą.

2.Operatyvinio gamybos valdymo padaliniai, kuriantys
operatyvinius, t.y. trumpam laiko tarpui ( mėnesiui, pusmečiui ) planus.

3.Kontrolės padaliniai, kontroliuojantys operacijos eigą,

funkcijas.

Operacinėje sistemoje dirba daugiau žmonių, negu kurioje nors kitoje
organizacijos veiklos srityje, ir nuo jų labiausiai priklauso operacinės
sistemos sėkmė arba nesėkmė. Norint, kad jų darbas būtų sėkmingas, reikia
apibrėžti sistemos rezultatyvumo, darbo kokybės sampratą, o operacijų
rezultatai yra pasiekto efekto santykis su visomis padarytomis išlaidomis
rinkoje veikiančiomis kainomis. Čia turi įtakos gaminamų gaminių paklausa,
jų kokybė, gamybos lankstumas ir kt. veiksniai. Visus minėtus padalinius ir
posistemes veikia rinkos kainos žaliavoms ir medžiagoms, energijai, darbo
jėgai ir pan. Todėl kuriant gamybos valdymo operacijų sistemas,
prisilaikoma kompleksinio tyrimų pobūdžio. Visi organizacijos padaliniai
susieti vieni su kitais begale ryšių ir galutinis rezultatas labai nuo jų
priklauso. Todėl visi klausimai sprendžiami kompleksiškai. Kompleksiškumas
rodo, kad valdymo personalo uždaviniai yra įvairiapusiški, kartais ir
prieštaringi

Bendras EKRANE dirbančių darbuotojų skaičius sudaro: 4050. Daug
darbuotojų, sudėtinga gamyba, didelės investicijos, tai sudėtinga ir
valdymo struktūra. Aukščiausi bendrovės valdymo organai – Visuotinis
akcininkų susirinkimas, Valdyba, Generalinis direktorius. Po to seka
funkciniai vadovai, kurie yra geri savo veiklos analitikai, kompetentingi
savo srityje – direktoriai marketingui, technikai, komercijai, gamybai,
administracijai, kokybei, standartizacijai, finansams, ekonomikai bei kt.,
taip pat jų pavaduotojai. Linijiniai vadovai, – kurie turi būti geri
organizatoriai, sugebantys konsoliduoti darbuotojų veiksmus užduotims
realizuoti, – skyrių vadovai, cechų viršininkai ir pan. Funkcinių vadovų
uždavinys – padėti generaliniam direktoriui priimti sprendimus. Linijinių
vadovų uždavinys – organizuoti sprendimų realizavimą. Funkciniai ir
linijiniai vadovai – tai vidurinio lygio vadovai. Žemutinio lygio vadovai –
tiesiogiai vadovauja darbuotojams, atliekantiems konkrečius sprendimų
įgyvendinimo darbus, – barų, grupių, pamainų viršininkai ir pan.

Penkiasdešimties hektarų EKRANO teritorijoje dirba trys dideli gamybos
kompleksai – metalo paruošimo, stiklo detalių gamybos ir kineskopų
surinkimo cechai bei pastaruosius aptarnaujančios tarnybos. Metalo
paruošimo ceche gaminamos elektroninės optinės sistemos bei metalinės
detalės kineskopams. Padalinyje dirba 571 darbuotojas. Stiklo ceche
gaminamos pagrindinės kineskopo sudedamosios dalys – kūgiai ir ekranai.
Padalinyje dirba 550 darbuotojų. Surinkimo ceche surenkamas galutinis
produktas – spalvoto vaizdo kineskopas. Padalinyje dirba 1314 darbuotojų.

EKRANAS turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų bei barų čia
specializuojama pagal daiktinį principą, kita dalis – pagal technologijos.
Daiktinei struktūrai būdinga tai, kad cechai bei barai specializuoti
įvairiais įrengimais ir technologijos procesais gaminti sąlyginai baigtus
gaminius, surinkimo vienetus ar detales. Technologinėje struktūroje atskiri
cechai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti tam tikro pobūdžio
technologines operacijas.

Be pagrindinių ir pagalbinių cechų, į įmonės gamybos struktūrą įeina
ūkiai: sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirties
sandėilai (stiklo, metalo gaminių ir kt.); energetikos ūkis, kurį sudaro
elektros tinklai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai ir kt.; transporto
ūkis; remonto dirbtuvės; sanitarinis techninis (santechninis) ūkis, kurį
sudaro vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo ir vėdinimo
įrenginiai; specialios paskirties laboratorijos.

Visi šie gamybos struktūros padaliniai sąveikauja: vieni kitiems
teikia medžiagas, energiją, detales, surinkimo vienetus ir atlieka įvairius
patarnavimus; juos sieja informacijos srautai.

2. GAMYBOS TECHNOLOGIJA

Gamybos tipas, procesai, fazės ir operacijos

EKRANE vyrauja serijinis gamybos tipas. Serijinė gamyba yra tarpinė
tarp vienetinės ir masinės. Gamyba didelėmis serijomis artima masinei,
mažomis serijomis – vienetinei. Tam tikras vienodų dirbinių kiekis,
pradedamas gaminti vienu metu, pereinantis kartu visus gamybos procesus ir
kartu baigiams gaminti, vadinamas partija. Visai dirbinių partijai tik
vieną kartą reikia atlikti paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus, o tai
gerokai sutrumpina apdirbimo trukmę.

Gamybos procesas prasideda žaliavų, medžiagų, pusgaminių pateikimu
darbo vietoms ir baigiasi gatavo gaminio pateikimu į sandėlį. Bendras
gamybos procesas – tai sudėtingos struktūros visuma, kur išskiriami keletas
tarpusavyje sąveikaujančių proceso rūšių: pagrindiniai, pagalbiniai ir
aptarnavimo procesai.

Pagrindiniai – tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darbo
objektų savybės: forma ir matmenys (apdirbant metalą gaunamos detalės),
vidinė struktūra, cheminės ir fizinės savybės (terminis apdirbimas),
išvaizda (dažymas, chromavimas) arba atskirų darbo objektų padėtis vienas
kito atžvilgiu (surinkimo procesai). Pagrindinių procesų tiesioginis
rezultatas – gatavi gaminiai.

Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas normaliai, be sutrikimų vykti
pagrindiniams procesams. Pagalbinių procesų produkcija nerealizuojama: ji
naudojama įmonės vidaus reikalams, pvz.: įrankių gamyba įmonės reikalamas,
įrengimų remontas, suspausto oro gamyba ir panašiai.

Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams ir
pagalbiniams procesams, juos aptarnauja. Tai – transporto bei sandėliavimo
operacijos, kokybės kontrolė, darbo vietų aptarnavimas.

Pagrindiniai gamybos procesai susideda iš paruošimo, apdirbimo ir
surinkimo fazių.

Paruošimo fazėje iš medžiagos gaminami ruošiniai, stengiantis, kad
jie savo konfigūracija ir matmenimis būtų kuo artimesni būsimųjų detalių
konfigūracijai ir matmenims. Tada vėlesniuose procesuose mažiau gaunama
atliekų ir mažiau įdedama darbo. Prie paruošimo fazės priklauso liejimas,
kalimas ir štampavimas prietaisų gamyboje.

Apdirbimo fazėje pjovimu, galvaniniais bei terminiais procesais
gaminamos detalės, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, nes tada
surinkimo procesuose mažėja darbo imlumas, t.y. nereikalingos dilinimo,
skutimo ir panašios operacijos.

Surinkimo fazėje iš gatavų detalių gaminami surinkimo vienetai ir
gatavi gaminiai. Surinkimo fazei priklauso surinkimo vienetų bei gaminių
išbandymas, jų apdaila ir įpakavimas.

Projektuojant darbus reikia smulkiai apibrėžti kiekvieno darbo turinį
ir darbų paskirstymo tvarką. Darbas turi atitikti darbuotojo
kvalifikacijai, sugebėjimams ir įrenginių galimybėms. Darbo pasidalijimas
ir jo normavimas yra reikalingas darbo našumui nustatyti ir didinti. Darbo
normavimas supaprastina darbininkų rengimą, padidina jų profesionalumą ir
atskiria darbus, kuriems atlikti nereikia aukštos kvalifikacijos. Darbo
normavimas padeda geriau išnaudoti mašinas ir įrenginius. Normuojant darbą
ieškoma optimalaus varianto, atsižvelgiama į nuovargį, darbų monotoniškumą
ir kt. Atlikus darbo normavimą, organizuojami darbai ir gamyba. Darbo
ir gamybos organizavimo metodai turi būti pastoviai tiriami ir tobulinami.
Todėl nuolatos analizuojama, kaip darbas atliekamas dabar ir kaip jį būtų
galima atlikti ateityje, atsižvelgiant į žmogaus galimybes. Kiekvienai
darbo vietai ir kiekvienam dirbančiajam apskaičiuojama, kiek laiko reikia
skirti darbui atlikti, jam pasiruošti, darbo vietai sutvarkyti, poilsiui ir
pan. Laikas, per kurį reikia darbą atlikti, vadinamas laiko norma arba
tiesiog norma. Ši norma gali būti nustatyta gaminių skaičiumi per laiko
vienetą. Normos naudojamos planuojant ir įvertinant įrengimų panaudojimą,
sudarant kalendorinius planus, vertinant žmonių užimtumą darbu.

Kad gamyba vyktų sklandžiai, techniniai procesai suskaidomi į atskiras
operacijas ir smulkesnius darbus. Siekiant gamybos efektyvumo visos šios
operacijos ir smulkesnės jų dalys standartizuojamos. To reikalauja ir
gamybiniai įrengimai, ruošiniai, gamybos organizavimo procesas. Parengti
standartiniai techniniai procesai naudojami ne tik vienoje įmonėje, bet ir
keliose arba visoje gamybos šakoje. Dėl to sutaupoma lėšų, paprastesnis
darosi naujas gamybos paruošimas. Kad būtų lengviau atrasti ir pasirinkti
sukurtus standartinius tipinius technologijos procesus, jie klasifikuojami.
Techninių procesų standartai gali būti įmonės, respublikos ir tarptautinės,
siekiant padidinti darbo našumą, technika nuolat tobulinama. Vis daugiau
operacijų mechanizuojama ir automatizuojama. Išskiriami 3 lygiai:

1. Mechanizuotas techninis procesas reiškia, kad dalis operacijų

atliekama rankomis, dalis mechanizmais.

2. Automatizuotas techninis procesas – kai dalis operacijų atliekama

automatiškai, be žmonių įsikišimo, kita dalis valdoma žmogaus.

3. Automatiniai techniniai procesai atliekami be žmonių įsikišimo ir

valdomas automatiškai pagal iš anksto sudarytą programą.

EKRANAS 2004 m. planuoja teigiamą finansinį rezultatą – pelną. Tai
turėtų lemti atidaryta dar viena kineskopų gamybos linija, kuri leis
pagaminti iki 1 mln. kineskopų per metus daugiau. Iš viso planuojama 2004
metais pagaminti milijoną 15 colių kineskopų, o iš viso – 4,6 mln. vienetų,
tačiau šios proporcijos, atsižvelgiant į paklausą, gali keistis.
Pagrindinis įmonės tikslas ir toliau lieka tenkinti augančią 15 colių
kineskopų produkcijos paklausą.

Naudojama technologinė įranga

Didelės ir modernios bendrovės veikloje kasdien naudojamasi
didžiuliais informacijos srautais. Tai ryšiai tarp įmonės dalinių ir
santykiai su kitomis įmonėmis bei organizacijomis. Sparčiai vystantis
kompiuterių technikai ir telekomunikacijoms, dokumentus galima kurti,
saugoti, siųsti ir gauti įvairia taikomąja ir sistemine programine įranga,
naudojantis vidiniais kompiuterių tinklais bei internetu. Todėl EKRANAS
priėmė sprendimą diegti grupinio darbo organizavimo sistemą, kuri
užtikrintų geresnį padalinių bendradarbiavimą bei padidintų darbuotojų
informatyvumą, suvienodintų bendrovėje naudojamų duomenų struktūrą, jų
registracijos, saugojimo, platinimo ir derinimo tvarką. EKRANO specialistai
išanalizavo pasaulyje naudojamą tokio pobūdžio programinę įrangą. Po to
buvo priimtas sprendimas tokią sistemą sukurti „Lotus Notes“ pagrindu. Šios
sistemos pagrindu buvo pasirinktas Latvijos bendrovės „IT Alisa“ sukurtas
taikomasis paketas „On Time“. Paketas skirtas organizuoti darbą įmonėje,
užtikrinant įvairių tipų informacijos mainus per kompiuterių tinklą. Iš 12
„On Time“ modulių ekraniečiai pasirinko šešis: „Normatyviniai dokumentai“,
„Raštvedyba“, „Struktūra ir darbuotojai“, „Organizacijos ir asmenys“,
„Projektai“, „Darbo užduotys“. Šie moduliai leidžia neatsitraukus nuo
kompiuterio gauti informaciją apie EKRANO padalinius ir darbuotojus, kitas
įmones ir organizacijas. Įvairūs dokumentai, nurodymai ir užduotys patenka
tiesiai adresatui, sutaupoma laiko korespondenciją nešiojant konkrečiam
asmeniui. Sistema užtikrina saugų ir spartų dokumentų judėjimą įmonėje.

EKRANAS, siekdamas padidinti sugebėjimą prisitaikyti prie dinamiškos
aplinkos, planuoja pasitelkti verslo inteligencijos sistemą, kuri plačiai
diegiama visame pasaulyje. Verslo inteligencija yra sistemiškas, etiniais
principais paremtas procesas, kurio metu renkama, analizuojama ir valdoma
informacija, vienaip ar kitaip veikianti įmonės planus, sprendimus,
suteikianti galimybę tinkamai reaguoti į tam tikrą situaciją. EKRANO
vadovai ir specialistai jau buvo apmokyti švedų konsultacinės firmos
„Novintel“ ir Žinių visuomenės instituto specialistų. Nors verslo
inteligencija Lietuvoje yra dar visiškai nauja veiklos sritis, tikimasi,
kad apmokyti bendrovės darbuotojai verslo inteligencijos idėją sėkmingai
realizuos savo darbinėje veikloje ir tokiu būdu prisidės prie įmonė
konkurencingumo didinimo.

Gamybos proceso technologinė schema

Laikotarpis, per kurį žaliavos, medžiagos ir kooperuojami dirbiniai,
perėję visas gamybos proceso operacijas, paverčiami gatavu gaminiu vadinami
gamybos ciklu. Pagrindinė jo charakteristika – jo trukmė – dažniausiai
išreiškiama kalendorinėmis arba darbo dienomis, o kartais – kai dirbinys
paprastas – valandomis. Gaminių gamybos ciklo trukmė įmonės veikloje
vaidina svarbų vaidmenį. Nežinant gamybos ciklo trukmės, negalima tinkamai
sudaryti įmonės gamybinės programos, deramai paskirstyti jos trumpesniais
laikotarpiai, atskiriems cechams, darbo vietoms. Planinė gamybos ciklo
trukmė, kaip normatyvinis dydis, būtinai reikalinga planuojant techninį
gamybos rengimą ir materialinį techninį tiekimą. Ji lemia nemaža ekonominės
įmonės veiklos rodiklių: darbo ir kadrų plano rodiklius, savikainos
rodiklius, nuo ciklo trukmės priklauso įmonės reikalingų apyvartinių lėšų
suma.

Sudėtingo proceso gamybos ciklą sudarančius elementus galima
suskirstyti į keturias grupes:

1. Darbo operacijų trukmė. Čia įeina technologinių operacijų laikas
(pasiruošimo, baigimo ir vienetinis laikas), tarnsporto operacijų ir
kontrolės laikas.

2. Natūralių procesų trukmė (džiovinimas, aušinimas).

3. Automatiškai vykstantys procesai.

4. Petraukos. Tai pietų pertaukos ir pertraukos dėl organizacinių
priežasčių (laukiant kol bus laisva darbo vieta; gaminant detales
partijomis – laukiant, kol bus apdirbtos visos tos partijos detalės ir
pan.). Kitą pertraukų dalį sąlygoja darbo režimas- poilsio dienos, šventės.

Gamybos ciklą sudarančių elementų lyginamoji dalis priklauso nuo
gamybos tipo. Masinėje ir srovinėje gamyboje pagrindinių gamybos operacijų
lyginamoji dalis siekia 85-90 proc. visos ciklo trukmės. Gaminio ar jų
partijos gamybos ciklo trukmę nulemia operacijų derinimo būdas. Serijinėje
gamyboje visada naudojamas lygiagretusis operacijų derinimo būdas, kai
atlikus eilinę operaciją, detalė iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos
kitos partijos detalės, perduodamos tolesnei operacijai; ir dažnai
nuoseklusis operacijų derinimo būdas, kai visoms gaminamoms detalėms
atliekama pirmoji operacija, po to visa jų partija pergabenama į antrąją
operaciją atliekančią darbo vietą, o atlikus antrą operaciją, partija
pergabenama į trečią darbo vietą ir t.t. Operacijas derinant mišriai (t.y.
dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai, dalį – lygiaigrečiai),
geriau panaudojams laikas. Atliekant visus derinimo būdus gamybos ciklo
technologijos trukmė nustatoma pagal atitinkamas formules.

Gamybos proceso kontrolės technologinė schema

Visų kontrolės sistemų formavimo pagrindą turi sudaryti šie
pagrindiniai reikalavimai:

1) kontrolės efektyvumas – nustatomas kontrolės efektyvumas ir
naudingumas (išlaidų, susijusių su kontrolės metu išryškėjusiais trūkumais
nustatymas, jų išaiškinimas ir pašalinimas, išlaidų kontrolei mažinimas,
išlaidų personalui bei technikai mažinimas);

2) įtakos žmonėms efektas – iškyla klausimas, kokį poveikį
darbuotojams daro naudojama kontrolės technologija: teigiamą, neigiamą,
sukella stresines reakcijas (demotyvaciją darbui);

3) kontrolės užduočių vykdymas – kontrolė turi išaiškinti sutapimus
ar nukrypimus valdymo sistemoje, turi įtakos nukrypimų pašalinimui,
efektyvių sprendimų priėmimui;

4) kontrolės apribojimų nustatymas – kontroliniai veiksmai negali
būti vykdomi be tam tikrų apribojimų. Tikrinimų dažnis turi leisti
nustatyti nukrypimus pradinėje stadijoje. Būtina laikytis organizacijoje
nustatytų kontrolės normų.

Išskiriamos kelios kontroliavimo rūšys:

1) Išankstinė, vykdoma trijose pagrindinėse srityse: darbo
(žmonių), materialinių ir finansinių išteklių. Žmogiškųjų išteklių srityje
vykdoma dalykinių bei profesinių žinių ir įgūdžių kontrolė. Materialinių
išteklių srityje kontroliuojama žaliavų kokybė siekiant pagaminti puikią
prekę. Finansinių išteklių srityje išankstinės kontrolės mechanizmu yra
biudžetas, kuris atsako į klausimą – kada, kiek ir kokių lėšų (esamų ir
nesamų) reikės organizacijai. Išankstinės kontrolės procese siekiama
išaiškinti ir numatyti galimus nukrypimus nuo standartų įvairiais darbo
proceso momentais.

2) Einamoji, vykdoma darbo proceso metu. Dažniausiai kontrolės
objektas yra darbuotojai, o kontroliuoja vadovai. Ši kontrolė išaiškina
nukrypimus nuo planų ir instrukcijų ir padeda juos ištaisyti.

3) Baigiamoji kontrolė padeda išvengti klaidų ateityje. Šiuo atveju
kontrolė yra atliekama pabaigus darbą. Nors baigiamoji kontrolė vykdoma
vėlai ir sureaguoti bei ištaisyti klaidas ir nukrypimus jau negalima, bet
ji sudaro vadovams galimybę planuojant tolesnius darbus išvengti klaidų,
atsižvelgti į buvusius trūkumus, pasirinkti geriausią darbuotojų
motyvaciją.

Išskiriami trys kontrolės procedūros etapai – standartų nustatymas,
darbo rezultatų sulyginimas su nustatytais standartais, veiksmų korekcija.

EKRANO veikla yra audituojama jau penkerius metus; nuo 1996 metų
bendrovė rengia metinę ataskaitą akcininkams lietuvių ir anglų kalbomis;
įmonės apskaita atitinka tarptautinius apskaitos principus.

Tikslūs matavimai – tai garantija, kad neatitinkantys reikalavimų
produktai bus būtinai aptikti ir išanalizuotos klaidų priežastys.
Reorganizuotame kineskopų bandymo centre išbandomas kineskopų
ilgaamžiškumas ir patikimumas. EKRANAS taiko visuotinės kokybės vadybos, o
drauge ir Europos verslo tobulumo modelio principus. Nuolat gerinti kokybės
vadybos sistemą EKRANĄ įpareigoja ir naujas standartas ISO 9001:2000
(kokybės sistema šiuo standartu setifikuota bendrovei 2002 metais). Jau
tapo įprasta, kad pagal aukščiausios vadovybės numatytą strategiją rengiama
kokybės politika ir keliami tikslai kiekvienam darbuotojui – nuo
aukščiausio vadovo iki darbininko. Ši integruota kokybės vadybos sistema
yra paremta kitomis vadybos sistemomis, kurios sukurtos pagal visame
pasaulyje pripažintus tarptautinius standartus. Tai visų pirma aplinkos
apsaugos vadybos sistema, paremta ISO 14001 (bendrovėje įdiegta ir
sertifikuota 2003 metais), socialinės atsakomybės, saugos bei sveikatos
vadybos sistemos.

Vadovaudamasi švaresnės gamybos politika, bendrovė vykdo ilgalaikes
triukšmo mažinimo, asbesto nenaudojimo, energetinių išteklių taupymo,
stiklo gamybos, dirvožemio ir gruntinio vandens taršos mažinimo programas.
Bendrovės surinkimo cecho šaldymo mašinas pradėta keisti naujomis, kuriose
nenaudojamas freonas. Šį projektą finansuoja Šiaurės šalių aplinkosaugos
fondas (NEFCO). Vien tik 2000 metais aplinkos ir darbo saugos reikalams
gerinti išleista 1,5 mln. litų.

Viena pažangiausių ir žinomiausių Baltijos šalių pramonės įmonių
EKRANAS informacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) srityje pirmavo
dar sovietiniais laikais. Žaibiškai tobulėjant kompiuterinėms
technologijoms, Panevėžio bendrovė ir dabar į šią sritį investuoja
milžiniškus pinigus. Didžiulė konkurencija elektronikos pramonėje nuolat
verčia ieškoti būdų tobulėti, valdyti procesus, stebėti ir reaguoti į
rinkos pokyčius bei stengtis visada būti bent žingsneliu priekyje
konkurentų. EKRANUI tai padeda įdiegtos įvairios kompiuterinės sistemos.
Bene svarbiausią sprendimą ITT srityje panevėžiečiai padarė 1999 m. Tuomet
jie pirmieji iš Baltijos regiono pramonininkų įdiegė moderniausią Europoje
didžiosioms įmonėms skirtą verslo valdymo sistemą SAP R/3. EKRANAS įdiegė
tris sistemos modulius: finansinę apskaitą, medžiagų apskaitą ir savikainos
apskaičiavimą. Vėliau buvo įdiegtas ir pagrindinių priemonių apskaitos
modulis. SAP – vokiečių sukurta programa yra šios srities galingiausias
produktas pasaulyje. Ši sistema leidžia valdyti viską: planuoti remontą,
apskaičiuoti atlyginimus, analizuoti personalą ir t. t. Seniau buvo
neįmanoma tiksliai apskaičiuoti atskiro kineskopo savikainos. Investuojant
į SAP, EKRANO generalinis direktorius Eimutis Žvybas buvo iškėlęs
pagrindinį uždavinį – apskaičiuoti gaminių savikainą. Sistema tai dabar
leidžia padaryti cento tikslumu. Todėl įmonės strategai gali sėkmingai
spręsti, kokių kineskopų gamybos dėl mažo rentabilumo reikėtų atsisakyti, o
kuriuos siūlyti rinkoms. Kiekvieno kineskopo savikaina dabar apskaičiuojama
kas 10 dienų. SAP įmonei davė didžiulį efektą: buvo sutvarkyta sandėliavimo
sistema, patogiai ir greitai galima valdyti medžiagų pirkimą, kineskopų
pardavimą, bet kuriuo metu sužinoti ir išanalizuoti buhalterinius duomenis.
Gamykla įdiegė naujausią SAP versiją „Enterprise“, kuri padės dar
efektyviau valdyti įvairius didžiulėje gamykloje vykstančius procesus.

1995 m. bendrovė pirmoji iš pramonės įmonių Lietuvoje įdiegė reliacinę
duomenų bazių valdymo sistemą ORACLE. Sistema padeda suteikti brūkšninį
kodą kiekvienam gamykloje dirbančiam žmogui, įrengimui, įrengimo pozicijai.
Į duomenų bazę patenka visa informacija apie personalą. Beje, ORACLE
sistemoje dirba pačių EKRANO specialistų sukurtos programos. Atskiras
brūkšninis kodas suteikiamas ir kiekvienam pagamintam kineskopui. Taip
kompiuteris gali atsekti visą gaminio istoriją – nuo pagaminimo iki
pardavimo. Duomenų bazėje kaupiama informacija ir apie kiekvieną žmogų bei
barą, pro kuriuos kineskopas praėjo. Pagaminus nekokybišką produkciją
seniau būdavo sunku atsekti, kuris įrenginys prastai atliko darbą arba kur
kyla gamybos problemų, o su sistema ORACLE tai paprasta. Sovietmečiu iš
dešimties kineskopų prikrautų ir į Rusiją išvežtų traukinio vagonų dėl
įvairių gedimų į įmonę grįždavo vienas vagonas, dabar tiek nekokybiškos
produkcijos gali sukelti tik liūdną šypseną. ORACLE duomenų bazėse greitai
surandama kineskopo gedimo priežastis ir tuoj pat ištaisoma. Dabar EKRANO
gaminių kokybės trūkumai skaičiuojami vos tūkstantosiomis procento dalimis.
Prie duomenų bazės bendrovės vadovai gali prieiti ne tik gamykloje, bet ir
namuose. Kryptinių antenų ir siųstuvų dėka įmonę vadovai gali valdyti bet
kuriuo metu ir neatvažiuodami į darbo vietą.

EKRANO gaminių kokybės standartizavimas

Įmonės geriausių specialistų konkursai ir kitos priemonės skatina
siekti idealios kokybės.

Žinoma, kad didžiausią įtaką kineskopo kokybei turi žmogus, įrengimai,
tačiau niekas nepaneigs ir standartų svarbos, kurie lyg pamatas laiko visus
produkto kūrimo ir gamybinės veiklos procesus. EKRANE įdiegta ir sėkmingai
veikia integruota kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kurios
pamatu tarnauja įvairūs standartai. Naudojami bendrovėje standartai
skirstomi į dvi grupes – vidaus, taip vadinamieji įmonės standartai, ir
įvairių lygmenų išorės standartai.

Išorės standartų naudojimo pagrindiniai tikslai:

• Kelti visuomenės gerovę, apsaugant žmonių ir gyvūnų sveikatą,

gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus;

• Gerinti prekybos plėtojimo sąlygas;

• Gerinti produktų (gaminių), procesų ir paslaugų kokybę;

• Taupyti rezervus;

• Atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir

Europos standartizacijoje.

Standartų proceso veikla reglamentuota įmonės standartu. Naudojami
įvairūs informacijos apie išorės standartus šaltiniai: LST biuleteniai,
katalogai, internetas, įvairios duomenų bazės ir t.t. Pagrindinę
informaciją apie išorės standartus ir teisinius reikalavimus procesai gauna
periodiškai. Yra sukauptas savas fondas (apie 10000 įvairių standartų),
sudarytas jų registras, nuolat prieinamas elektroninėje ir popierinėje
laikmenose. Visų procesų dalyviai skatinami papildomai pasidomėti, ar nėra
jų darbo sričiai, temai, problemos sprendimui tinkamo standarto, kas
sutaupytų laiką, mažintų riziką suklysti ar “išradinėti dviratį”.
Sprendimas dėl atitinkamų standartų taikymo priimamas po analizės. Galimi
du variantai: taikyti neprivalomai (tik informacijai) ir taikyti
privalomai. Šiuo metu EKRANE privalomai taikomi 133 išorės standartai, o
naudojami informacijai – 3140. Geresniam procesų aprūpinimui tiek įmonės,
tiek išorės standartais kiekviename procese yra paskirti vadinamieji
“standartizacijos įgaliotiniai”, kurie atsakingi už tinkamą standartų
nuostatų vykdymo priežiūrą, tinkamą jų valdymą. Įmonės standartų tekstai,
generalinio direktoriaus įsakymai, išorės standartų registrai platinami ir
elektroninėje laikmenoje naudojant programą LOTUS-NOTES. Po standartų
taikymo analizės galimas ir papildomas sprendimas siūlyti įtraukti
atitinkamą standartą į LST rengiamų standartų programą. EKRANAS taip pat
turi savo atstovus Lietuvos standartų ruošimo techniniuose komitetuose TK
24 “Kokybė” ir TK 30”Techniniai brėžiniai”.

Vakarų Europos valstybėse seniai praktikuojami NKP (nacionalinės
kokybės politikos) konkursai, kurių tikslas – skatinti visuotinės kokybės
vadybą kaip harmoningos įmonių veiklos pagrindą, t.y. ne beatodairiškai
siekiant pelno ir naudos, bet daryti tai atsižvelgiant į visų suinteresuotų
šalių: darbuotojų, klientų, visuomenės bei valstybės interesus ir
maksimaliai juos tenkinti, gerinti socialinį klimatą. EKRANO kokybės
atstovo Kazio Pociaus nuomone, tai yra “aktualu ir Lietuvai, tačiau aiškiai
trūksta pagrindinių dalykų: propagandos ir skatinimo, t.y. Vyriausybės ar
kitų kompetentingų institucijų veiklos. <.> Politikos ir strategijos
gyvybingumo garantu galėtų būti tinkamas skatinimas įmonėms ir įstaigoms
aktyviai dirbančioms įgyvendinant visuotinę kokybės vadybą ir ne vien tik
materialinis. Vienu iš jų galėtų būti aukščiausio lygio NKP dalyvių ir
nugalėtojų pagerbimas bei tam tikrų prioritetų jų veiklai suteikimas kaip
tai daroma kitose žymiai labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.” [6,
140psl.]

Kokybės vadybos sistemos principų taikymas ne tik teikia tiesioginės
naudos, bet ir labai padeda valdyti sąnaudas ir riziką, kas daro įtaką:
veiklos rezultatams, procesų reguliavimui ir tobulinimui, darbuotojų
motyvacijai ir suvokimui ir kt.

Kaip pasikeitė gamybos objektas pritaikius naujas modernias
technologijas

Atsižvelgdami į vartotojų pageidavimus dėl vaizdo pasirodymo laiko
sutrumpinimo, į elektroninių optinių sistemų surinkimo procesą bendrovės
darbuotojai įdiegė naują greitai kaistantį katodą. Jį naudojant kineskopų
vaizdo pasirodymo laikas sutrumpėjo 20 procentų. Be to, buvo pritaikytas ir
įdiegtas “Thomson” modernesnės konstrukcijos greitinantis elektrodas
RA917D. Dėl to pagerėjo kineskopų fokusavimo kokybė. Atlikta daug darbų
tobulinant gaminamų kineskopų ekrano mazgo konstrukciją ir kitų detalių
kokybinius duomenis. Tai ypač pagerino kineskopų pagrindinius parametrus ir
sumažino produkcijos defektų lygį. Bendradarbiaujant su pagrindiniu
kreipimo sistemų tiekėju AB “Vilniaus Vingis”, pagerintas kineskopų
spindulių suvedimas, keičiant kineskopų ir kreipimo sistemų konstrukcijos
matmenis. Daug pasiekta mažinant svarbiausią problemą – pašalinių dalelių
defektus. Pritaikyti ir diegiami oro jonizatoriai EOS valymo prieš
įvirinimą, kūgio prapūtimo prieš suklijavimą, ekranavimo, aliuminavimo bei
juodosios matricos procesuose. Patobulintas elektroninių optinių sistemų
rinkimas. Pastatyta daugiau įrengimų, patobulinta įrangos konstrukcija. Čia
sėkmingai sprendžiama naujų, visiškai automatizuotų katodų uždėjimo
įrengimų problema. Uždarymo įtampų santykis ne didesnis kaip 1,15, nes
įrenginiuose naudojama pažangiausia lazerinė virinimo ir atstumo matavimo
G2-K technika, pagaminta Lietuvoje. Sukurta ir gerai veikia originali
juodos matricos dengimo linija, kuri gali dirbti 14 s taktu ir atitinka
geriausius pasaulio analogus. Tai rodo EKRANO darbuotojų profesionalumą bei
gebėjimą kurti unikalią įrangą, visiškai pakeičiančią žmogų gamybos procese
ir leidžiančią stabiliai ir patikimai gaminti produkciją.

IŠVADOS

EKRANAS nuolat daug dėmesio skiria gamybos plėtrai bei tobulinimui.
Bendrovės vadovybė mano, jog norint išlikti konkurencingiems rinkoje ir
pasiūlyti jai aukštesnės kokybės produktus, reikia nuolat gerinti gamybos
efektyvumą bei atnaujinti asortimentą, todėl bendrovės vadovai
neįsivaizduoja ateities be inovacijų ir investicijų į gamybą. Didelės ir
sėkmingos investicijos į gamybos procesus sukūrė galimybes gaminti naujos
cheminės sudėties stiklo detales bei puikios kokybės kineskopą
televizoriui.

Sėkmės recepto formulė visiškai paprasta ir lengvai suvokiama –
“kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė”. EKRANAS šią taisyklę taiko visur –
bendrovės viduje ir išorėje. Visuotinės kokybės idėja, pritaikyta
praktinėje EKRANO veikloje, iš tikrųjų davė naudos ir darbuotojams, ir
klientams. Kurdami aukštos kokybės produktą darbuotojai įgyja pasitikėjimo
savo jėgomis, tampa stiprūs ir jaučia dvasinį komfortą. Tai skatina žengti
tolyn, tobulinimosi link. Kita vertus, klientai patenkinti kompanijos
darbu, nes geras gaminys – tai patikimumo garantas.

EKRANO tikslas – būti tarp geriausių ir bendrovės vadovybė numatė
kaip tai pasiekti:

• Tenkinant klientų poreikius. Visur.

• Pagrindinį dėmesį skiriant kokybei. Visada.

• Plečiant rinkas. Nuolat.

Versle egzistuoja du dalykai, kurie kiekvienam verslininkui, verslo
kompanijai turi būti svarbiausi: klientas ir produktas. Rūpinsies klientu,
tenkinsi jo poreikius – jis bus tavo. Gaminsi kokybišką produktą – jis
neapvils tavęs. Tai atrodo taip lengva ir paprasta, bet drauge – taip
sudėtinga. Geras bendradarbiavimas su klientais turi būti nuolat
puoselėjamas. Tam neužtenka pateikti klientui kokybišką produktą.
Kompanijos sėkmė vis labiau priklauso nuo to, kokią naudą klientui duosi.
Klientų reikmių patenkinimas tampa svarbiausiu kompanijos sėkmės
faktoriumi.

Pastaraisiais metais sėkmingai dirbanti vienintelė šalyje kineskopų
gamintoja EKRANAS dažnai rezultatais pralenkianti ir savo didžiausius
konkurentus Europoje, drąsiai gali teigti: be didelių investicijų į
informacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) produktus gamyklos būtų
seniai nelikę. Didžiulė konkurencija elektronikos pramonėje nuolat verčia
ieškoti būdų tobulėti, valdyti procesus, stebėti ir reaguoti į rinkos
pokyčius bei stengtis visada būti bent žingsneliu priekyje konkurentų.
Bendrovei tai padeda įdiegtos įvairios kompiuterinės sistemos.

EKRANO strategija: stiprinti bendrovės konkurencingumą, siekti
nuolatinės verslo ir rinkų plėtros bei pakankamo pelningumo

EKRANAS nori sukurti bendrą verslo vadybos sistemą optimizuodamas ir
valdydamas įvairias sritis bei siekdamas naudos visoms bendrovės veikla
suinteresuotoms asmenų grupėms: akcininkams, klientams, darbuotojams,
visuomenei ir šalims, susijusioms su bendrove. Tik tokiomis sąlygomis gali
bendrovė gaminti visiškai vartotojus tenkinantį produktą.

Literatūra:

1. N.Paliulis ir E. Chlivickas. Vadybos pagrindai. Vilnius “Technika”,

1998.

2. F.S. Butkus. Organizacijos ir vadyba. Vilnius. “Alma Litera”, 1996.

3. F.S. Butkus. Operatyvus įmonės veiklos valdymas. Vilnius “Technika”,

2002.

4. Kučinskas V., Kučinskienė R. Vadybos įvadas. “Klaipėdos universiteto

leidykla”, 2002.

5. Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos sąjungą procese.

Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas “Technologija”.

2002. (Eduardo Vaičikonio – AB “Ekranas” kokybės valdymo ir

standartizacijos skyriaus viršininko – straipsnis “Išorės standartų

įtaka kokybės vadybos sistemos procesų veiklai”; Anicetas Vaišvila –

AB “Ekranas” Produkcijos kokybės direktoriaus – straipsnis

“Organizacijos procesų valdymo tobulinimas”).

6. Kokybės vadyba – konkurencingo verslo pamatas. Respublikinės

konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas “Technologija”. 2001.

(Eduardo Vaičikonio straipsnis “Įmonės standartų naudojimas

įgyvendinant ISO 9000:2000 serijos standartus”; Kazio Pociaus – AB

“Ekranas” atstovo produkcijos kokybei – straipsnis “NKP organizavimo

patirtis ir perspektyvos”).

7. V.Gubicaitė-Šilingienė. Kolektyvinis valdymas. Kaunas “Technologija”.

1998.

8. A.Sakalas, P.Vanagas, R.Martinkus ir kt. Pramonės įmonių vadyba.

Kaunas “Technologija”. 2000.

9. B.Martinkus, G.Vaičiūnas, R.Venskus. Gamybos vadyba. Šiauliai. 2000.

10. Internetas (www.ekranas.lt, www.google.lt.)

Leave a Comment