AB “Ekranas” gamybos technologija

Turinys

Įvadas………..……………………………………………………………………………2 psl. 1. Įmonės gamybos apžvalga

Ekrano statusas, veiklos pobūdis ir vystymasis.………………………….…….….……..4 psl.

Ekrano gaminių nomenklatūra……………………………………………………………..4 psl.

Naudojamos medžiagos ir jų tiekėjai……………………………………………………..………… …8 psl.

Pagrindiniai vartotojai irkonkurentai………………………………………………………..……………9 psl.

Valdymo ir gamybosstruktūros…………………………………………………………………………..…9 psl.

2. Gamybos teschnologija

Gamybos tipas, procesai, fazės ir operacijos………………………………………………………. ….11 psl.

Naudojama technologinė įranga…………………………………………………………13 psl.

Gamybos proceso technologinė schema…………………………………………………14 psl.

Gamybos proceso kontrolės technologinė schema………….……………………………15 psl

EKRANO gaminių kokybėsstandartizavimas…………………………………………………………17 psl.

Kaip pasikeitė gamybos objektas pritaikius naujas modernias technologijas……………….18 psl.

Išvados…………………………………………………………………………………….20 psl.

Literatūra…………………………………………………………………………………21 psl.

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės paskirtis – gaminti gamybos priemones, vartojimoreikmenis arba atlikti patarnavimus. Gamybos procese galima išskirti trissudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones ir darbo objektus. Gamybosproceso organizavimas turi būti derinamas su įvairiomis įmonės veiklossritimis. Mokslinės techninės pažangos sąlygomis pirmiausia gamyba derinamasu gaminių tyrimo ir plėtros organizavimu (gaminių atnaujinimas,konstravimas, gamybos technologijos projektavimas), ši su marketingu irt.t. Kitas žingsnis – tai gamybos aprūpinimas viskuo, kas užtikrintųnormalią jos eigą (aprūpinimas medžiaginėmis vertybėmis, įrankiais,įrengimais, remontu, transportu, energija). Labai glaudus marketingo irgamybos ryšys, reikalaujantis priderinti gamybą prie rinkos. Sprendžiant visus gamybos proceso organizavimo uždavinius, būtinaatsižvelgti į tai, kad gamybos procesas – tai atvira sistema, kurifiziniais ir informaciniais ryšiais susieta su kitomis sistemomis(įmonėmis, teikėjais, pirkėjais, darbo rinka ir pan.) ir sudaryta išdaugelio atskirų posistemių (tarnybų, cechų ir kt.), kurių fiziniai irinformaciniai tarpusavio ryšiai turi būti racionaliai organizuoti. Taibūtina gamybos proceso efektyvaus funkcionavimo sąlyga. Visos organizacijos darbo sėkmė visada priklauso nuo aplinkos: vidinėsir išorinės. Vidinė aplinka – tai technologija, bendradarbiai, žemesni,aukštesni ir lygūs valdininkai. Nuo jų susiklausymo, susitarimo, sugebėjimobendrai dirbti siekiant tikslo priklauso organizacijos sėkmė ir ateitis.Organizacijos vidinę aplinką formuoja jos tikslai, struktūra, uždaviniai,technologija ir dirbantieji žmonės. Galima išskirti išorinę aplinką: energija, žaliavos, medžiagųtiekėjai, transportas, medicininis ir buitinis aptarnavimas, prekyba irt.t. Jei ši infrastruktūra veikia optimaliai, dirbantieji neturi problemų,tai atsiliepia bendriems organizacijos darbo rezultatams. Organizacijos sėkmės komponentai yra efektyvumas, naudingumas,pelningumas. Šie rodikliai apibūdina santykį gautų iš gamybos pajamų su josorganizavimui išleistų lėšų dydžių. Efektyvumas yra santykinis rodiklis.Absoliutus rodiklis yra efektas. Tai yra konkreti pinigų suma, grynasispelnas, kuris panaudojamas tolesnių tikslų įgyvendinimui. Kitas sėkmėsrodiklis – našumas. Tai pagaminamų gaminių kiekis per laiko vienetą. Našumorodiklis susietas su kokybe. Ištekliai, reikalingi įmonės darbui, nustatomi pagal projektinį jospajėgumą. Remiantis gamybinio pajėgumo rodikliais apskaičiuojamasreikalingas gamybinis plotas atskiriems padaliniams. Priklausomai nuogamybos išdėstymo projektuojamos ryšių priemonės tarp atskirų padalinių.Apibendrinus minėtus klausimus, rengiami keli generalinio komponavimovariantai, kur nurodomi visi išmatavimai, kiekvieno padalinio vieta,privažiavimo keliai, praėjimai ir kt. Kiekviename padalinyje nurodomasgamybinių įrengimų skaičius, jų išdėstymas, aptarnavimo schemos, darbovietos, sandėliai, gamybinio transporto maršrutai ir kt. Visi minėtiskaičiavimai ir išdėstymai atliekami personaliniais kompiuteriais,panaudojant iš anksto parengtas tam tikslui programas. Visose gamybosįmonėse reikalinga turėti tam tikrą atsargų kiekį. Jos sudaromos siekiantgarantuoti ritmingą ir nuoseklų visų padalinių darbą. Referato tikslas aprašyti akcinės bendrovės „Ekranas“ (toliau tekstevadinsiu EKRANAS), kurios pagrindinė veikla: kineskopų, jų komponentų,elektroninių lempų ir spalvoto stiklo indų, t.y. elektronikos prietaisųgamyba, gamybos technologiją ir jos organizavimą. Referato uždaviniai:apibūdinti bendrovės gamybos apžvalgą ir technologiją, gaminių kokybėskontrolę ir standartizavimą.

Bendrovės istorija |1962 |Įmonė įkurta.  ||1978 |Pradėtas gaminti spalvoto vaizdo kineskopas.  ||1993 |Pasirašyta techninio bendradarbiavimo sutartis su amerikiečių || |kompanija TECHNEGLAS. 2000 metais  ši sutartis atnaujinta dar || |šešeriems metams.  ||1994 |Įmonė privatizuota.  ||1995 |Bendrovė tapo užsienio kapitalo įmone.  ||1999 |Bendrovė gavo tarptautinį kokybės standarto ISO 9001 || |sertifikatą.  ||2000 |Pagamintas 50 –milijoninis kineskopas, skaičiuojant nuo įmonės || |įkūrimo.  || |Pasirašyta techninė bei licencinė sutartis su japonų kompanija || |TOSHIBA dėl 21“ visiškai plokščio kineskopo gamybos.  ||2001 |Bendrovės specialistai sukūrė naujos kartos visiškai automatinę || |kineskopų ekranavimo liniją.  || |Per trejus mėnesius pastatyta moderni ekranų stiklo lydymo ||  |krosnis, sumontuoti ekranų gamybos įrengimai  ||2002 |Pradėtas gaminti 21″ visiškai plokščio ekrano kineskopas. || |Kokybės sistema sertifikuota pagal naujo standarto ISO 9001:2000||2003 |reikalavimus ||  |Bendrovėje buvo įdiegta ir serifikuota aplinkos apsaugos vadybos||  |sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus.  || |Pradėtas gaminti 15″ visiškai plokščio ekrano kineskopas |

  EKRANO gamyba charakterizuojama: sudėtingais technologiniaisprocesais; labai plačiu diapazonu įvairių naudojamų mokslo žinių (fizikos,chemijos, inžinerijos ir kt.); labai plačiu diapazonu geometrinių irenergetinių dydžių (nuo elektrono aplinkos matavimo iki kelių tūkstančių

laipsnių temperatūrų ir megavatinių galingumų). EKRANE dirba specialistai, kurie atlieka informacinį-analitinį darbą,būtiną rengiant ir priimant sprendimus (renka, apdoroja, analizuojainformaciją, pateikia išvadas, rekomenduoja vadovams galimus sprendimųvariantus ir pan.). Drauge su bendrovės specialistais dirba žinomųpasaulyje elektronikos industrijos įmonių specialistai iš JAV, Prancūzijos,Vokietijos, Švedijos, Japonijos ir kitų šalių.

1. ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA

EKRANO statusas, veiklos pobūdis ir vystymasis

Daugiau kaip  40 metų akcinė bendrovė EKRANAS gamina itin sudėtingostechnologijos produktus: stiklo detales – (kūgius ir ekranus) bei spalvotovaizdo kineskopus televizoriams. Tai vienintelė kineskopų gamintojaBaltijos šalyse.  Šiuo metu daugiau kaip pusę bendrovės akcijų valdoužsienio investuotojai. Šiandien EKRANAS yra sėkmingai dirbantitarptautinėse rinkose įmonė, kuri arti 90% savo produkcijos eksportuoja įVakarų Europos šalis. Milijoninės investicijos į gamybos modernizavimą jaušiandien duoda pastebimų rezultatų. Bendrovė turi galimybę gaminti irparduoti daugiau kaip 3,5 mln. vienetų aukštos kokybės spalvoto vaizdokineskopų per metus. Pagal bendrovės apyvartos ir pelno rodiklius EKRANASyra devintas tarp 100 didžiausių Lietuvos įmonių. 2002 metais bendrovė buvo apdovanota Lietuvos pramoninkų konfederacijos sėkmingai dirbančiųįmonių prizu, o 21″ visiškai plokščio ekrano kineskopas buvo pripažintas“Metų gaminiu”. 2003 metų gegužės mėnesį bendrovė pasiūlė vartotojui naujodizaino 15″ visiškai plokščio ekrano kineskopus.  EKRANAS ir ateityje ketina daug dėmesio skirti gamybos plėtrai beijos tobulinimui, numato įsisavinti ir pradėti gaminti didelės įstrižainėsspalvoto vaizdo visiškai plokščio ekrano kineskopus. Be to, norėdamaišnaudoti stiklo detalių rinkos galimybes, bendrovė pradės stiklo detalių,skirtų pardavimui, gamybą.

EKRANO gaminių nomenklatūra

| Spalviniai kineskopai |[p|| |ic||Kaklelio skersmuo 29,1 mm. |] ||Kineskopai komplekse su kreipimo sistema ir MSĮ. | ||Spindulių suvestis ekrano centre – magnetinė. | ||Elektromagnetinis spindulių kreipimas. | ||EOS (R,G,B) prožektorių išdėstymas – horizontalus. | ||Ekrano struktūra -švytalai (R,G,B) vertikaliomis juostomis. | ||Elektrostatinis fokusavimas. | ||Užtamsintas ekrano stiklas. | ||Vidinis magnetinis ekranas. | ||Cokolio gaubtelis B10-277 pagal EIA standartą | |

Pateiksiu keletą bendrovės naujų gaminamų kineskopų su visomis jųcharakteristikomis iš skirtingų dydžių įstrižainių.Mažos įstrižainės

15” Visiškai plokščias spalvinis kineskopas A36EKM71X… A36EKM72X… |  ||Parametro pavadinimas, matavimo vienetas ||    ||1. Matmuo per įstrižainę ||39 cm (15”) ||2. Atlenkimo kampas per įstrižainę ||90° ||3. Natūraliai plokščias ekranas ||50R ||4. Be vaizdo geometrinių iškraipymų ||5. Matrica ||Yra ||6. Elekroninė optikos sistema ||Coty BPF ||7. Katodai ||Vidutinio kaitimo ir galios ||8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A ||0.63-0.77 ||9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400V), V 70-145||10. Uždarymo įtampų santykis ||<=1.25 ||11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=29kV), kV ||5.5-6.5 ||(Procentai nuo anodo įtampos Ua) ||(22-26) ||12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų ||375 ||13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm ||<=1.2 ||14. Geometriniai rastro iškraipymai, % ||<=2.0 ||15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, ||pF 750-1600 ||16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir ||100 cd/m2 skaistį, µA ||      Tipinė ||305 ||       Maks. ||340 ||17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % ||56.0 ||      (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo ||pralaidumas 47.4%) ||18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje ||9300 K ||     R/G ||0.7-1.3 ||     R/B   ||0.9-1.5 ||19. Kineskopo ilgis, mm ||351.0±4.0 ||20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm ||355.6 ||21. Atstumas nuo ekrano “Z” taško iki ąselės, mm    ||A36EKM71X ||38.0±1.0 ||A36EKM72X ||25.0±1.0 ||22. Masė, kg ||apie 8.4 ||23. Tipinis bandymo režimas ||6.3 ||23.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V ||25 ||23.2. Anodo įtampa (Ua), kV ||400-830 ||23.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V   ||24. kreipimo sistemos parametrai ||…X01 ||24.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH ||2.36±3% ||24.2. Eilučių ričių varža, omai ||2.87±5% ||24.3. Eilučių ričių jautrumas, A ||<=2.42 ||24.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH ||23.5±5% ||24.5. Kadrų ričių varža, omai ||8.05±5% ||24.6. Kadrų ričių jautrumas, A   ||<=1.0 ||  || |

Vidutinės įstrižainės 21‘‘ visiškai plokščias spalvinis kineskopas A51EKS41X… |Parametro pavadinimas, matavimo vienetas |  ||  | ||1. Matmuo per įstrižainę |54 cm (21”) ||2. Atlenkimo kampas per įstrižainę |90° ||3. Natūralus plokščias ekranas |50R ||4. Be vaizdo geometrinių iškraipymų |  ||5. Matrica |Yra ||6. Elekroninė optikos sistema |VECTOR ||7. Katodai |Vidutinio kaitinimo  || |ir galios ||8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A |0.63-0.77 ||9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=400V), V |55-110 ||10. Uždarymo įtampų santykis |<=1.25 ||11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=27,5kV), |7.42-8.53 ||kV |(27.0-31.0) ||(Procentai nuo anodo įtampos Ua) | ||12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV |450 ||linijų | ||13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, |<=1.5 ||mm | ||14. Geometriniai rastro iškraipymai, % |<=2.5 ||15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos |1600-2200 ||ir anodo, pF | ||16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą|  ||9300K ir 100 cd/m2 skaistį, µA |  ||      Tipinė |560 ||       Maks. |< 640 ||17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % |49.4 ||      (Baltos šviesos 10.16 mm storio | ||stiklo pralaidumas 47.4%) | ||18. Prožektorių srovių santykis baltoje |  ||spalvoje 9300 K |0.7-1.3 ||     R/G |0.9-1.5 ||     R/B | ||19. Kineskopo ilgis, mm |432.1±4.0 ||20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm|505.5 ||21. Masė, kg |Apie 16.8 ||22. Tipinis bandymo režimas |  ||22.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V |6.3 ||22.2. Anodo įtampa (Ua), kV |27,5 ||22.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V |600-1200 ||23. Kreipimo sistemos parametrai |…X11 ||23.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH |2,4±3% ||23.2. Eilučių ričių varža, omai |2.5±5% ||23.3. Eilučių ričių jautrumas, A |<=2.7 |

|23.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH |18.0±5% ||23.5. Kadrų ričių varža, omai |11.1±5% ||23.6. Kadrų ričių jautrumas, A   |<=1.33 |

Didelės įstrižainės

29″ visiškai plokščias kineskopas A68…  Projektuojamas| |  || | || |Parametro pavadinimas, matavimo vienetas || |    || |1. Matmuo per įstrižainę || |72 cm (29”) || |2. Atlenkimo kampas per įstrižainę || |104° || |3. Natūraliai plokščias ekranas || |100R || |4. Dinaminis spindulio fokusavimas Yra || |5. Matrica Yra || |6. Elekroninė optikos sistema X-EA MDF || |7. Katodai Vidutinio kaitimo ir galios || |8. Kaitinimo srovė (prie Uh=6.3), A 0.61-0.75 || |9. Uždarymo įtampa (prie Ug2=260V), V 120-215 || |10. Uždarymo įtampų santykis <=1.25 || |11. Fokusavimo įtampa (prie Ua=29kV), kV || |-          Elektrodai Nr.3, 5-1 || |8.12-9.28 || |(Procentai nuo anodo įtampos Ua) || |(28-32) || |-          Elektrodai Nr.3, 5-2 || |6.96-8.12 || |(Procentai nuo anodo įtampos Ua) || |(24-28) || | || |12. Skiriamoji geba ekrano centre, TV linijų 400 || |13. Liktinė nesuvestis ekrano kampuose, mm <=1.6 || |14. Geometriniai rastro iškraipymai, % || |-          Horizontalios pagalvės formos || |<=2.0 || |-          Vertikalios pagalvės formos <=11.0 || |  || |15. Talpis tarp išorinės laidžios dangos ir anodo, pF 1900-2500 || |16. Anodo srovė, atitinkanti baltą spalvą 9300K ir 70 cd/m2 || |skaistį, µA || |      Tipinė || |775 || |     Maks. 930 || |  || |17. Stiklo pralaidumas ekrano centre, % || |47.5 || |      (Baltos šviesos 10.16 mm storio stiklo pralaidumas 47.4%) || |18. Prožektorių srovių santykis baltoje spalvoje 9300 K (T.A.K. || |koordinatės x=0.281; y=0.311) || |     R/G || |0.7-1.3 || |    R/B  0.9-1.5 || | 19. Kineskopo ilgis, mm 458.3±6.5 || |20. Min. darbinė dalis per įstrižainę, mm 676.0 || |21. Masė, kg ~36 || |22. Tipinis bandymo režimas || |6.3 || |22.1. Kaitinimo įtampa (Uh), V || |29.5 || |22.2. Anodo įtampa (Ua), kV || |340-650 || |22.3. Greitinimo įtampa (Ug2), V   || |23. kreipimo sistemos parametrai || |23.1. Eilučių ričių induktyvumas, mH || |1.10±5% || |23.2. Eilučių ričių varža, omai || |1.55±10% || |23.3. Eilučių ričių jautrumas, A || |Apie  5.7 || |23.4. Kadrų ričių induktyvumas, mH || |18.5±10% || |23.5. Kadrų ričių varža, omai || |8.5±10% || |23.6. Kadrų ričių jautrumas, A   || |Apie 1.70 |

Stiklo gaminiai Ekranas 36 (14”V) 50R (Naujas gaminys) Parametrai/matavimo vienetas|  |  ||Gabaritiniai matmenys, mm: |  ||-          mažoji ašis |261.9 ||-          didžioji ašis |327.3 ||-          įstrižainė |391.2 ||Bendras aukštis, mm |65.0 ||Storis centre, mm |10.2 ||Fiksatorių plokštumos atstumas iki |  ||vidinės sferos centre, mm |35.6 |

 Kūgis 36 (14”V) OTY 900  (Naujas gaminys) Parametrai/matavimo vienetas|  |  ||Gabaritiniai matmenys, mm: |  ||-          mažoji ašis |258.8 ||-          didžioji ašis |324.8 ||-          įstrižainė |389.8 ||Bendras aukštis, mm |316.4 ||Aukštis nuo klijavimo |  ||plokštumos iki tariamosios |138.0 ||linijos, mm | ||Cilindro išorinis skersmuo |29.1 |

 

Naudojamos medžiagos ir jų tiekėjai

Tiesioginio poveikio sritį sudaro tiekėjai, medžiagos, kapitalas,darbo ištekliai, įstatymai, valstybinės įstaigos, vartotojai irkonkurentai. Medžiagų ir energijos tiekėjai labiausiai diktuoja savosąlygas dėl kainų. Dėl to įmonei tikslinga turėti kelis tiekėjus, tačiaualternatyvių tiekėjų ne visada galima rasti. Todėl įmonė tiekėjus renkasilabai apgalvotai, atsižvelgiant į visas jų savybes, įvertinant rizikoslaipsnį. Ta rizika didėja turint tiekėjus užsienyje. Rizikos dydis čiapasireiškia valiutų kursų svyravimu, vidaus politikos bruožais ir kitkuo.Įmonė priklauso nuo išorinės aplinkos ir dėl aprūpinimo medžiagomis.Norėdama įsitvirtinti rinkoje bei išsilaikyti joje, bendrovė planuojaaugimą, o augimui reikalingas kapitalas, investitoriai, bankai, kreditai,akcininkai ir privatūs asmenys. Pinigų lengviau gauti tada, kai geraiviskas sekasi, gerai dirba visi padaliniai. EKRANO veiklos profilis: kineskopų, jų komponentų, elektroninių lempųir spalvoto stiklo indų gamyba. Gamykla gamina trijų dydžių spalviniovaizdo kineskopus – 14“, 15″TF, 20“, 21“FST bei 21″TF .  Kineskopųpatikimumas ir kokybė yra svarbiausi dalykai, kurių reikalauja EKRANOklientai, todėl šios charakteristikos bendrovei yra labai svarbios.Bendrovė naudoja “Thomson” modernios konstrukcijos greitinančius elektrodusRA917D. Pagrindinis kreipimo sistemų tiekėjas – AB “Vilniaus Vingis”.Įrenginiuose naudojama pažangiausia lazerinė virinimo ir atstumo matavimoG2-K technika, pagaminta Lietuvoje.

Pagrindiniai vartotojai ir konkurentai

Šiuo metu bendrovė užima 19% Europos rinkos mažų ir  vidutinių dydžiųkineskopų  segmente. Bendrovės pirkėjai yra televizorių gamintojai daugiaukaip iš 20 pasaulio šalių, įskaitant tokius didžiausius televizoriųgamintojus kaip PROFILO-TELRA, VESTEL ir BEKO (Turkijoje), CONTINENTALEDISON ir GREAT WALL (Prancūzijoje), FORMENTI (Italijoje), SANYO(Didžiojoje Britanijoje) bei TECNIMAGEN (Ispanija). Pasak generalinio direktoriaus, EKRANO niša – mažos ir vidutinėsįstrižainės kineskopų gamyba, o jau dabar esančių konkurentų dėl jiems mažopelningumo ši niša yra apleidžiama. Vis labiau plintantys skystųjų kristalųmonitoriai – yra naujas ir labai brangus gaminys, kuris kartu su plazminiukineskopu yra naudojamas spec. paskirties produktuose. EKRANAS bent 10-15metų į priekį nebijo tokių gaminių. Gamykla nebeskuba, kaip buvo planuotaanksčiau, statyti didelių įstrižainių kineskopų gamybos linijos. Bendrovėsstrategų įsitikinimu, artimiausiu metu daugiausia dėmesio reikės kreiptidabar gaminamų kineskopų pajėgumų didinimui. Prioritetas skiriamas dabargaminamų kineskopų apimčių padidinimui iki 7 mln. per metus, – tokiusgamybos pajėgumus planuojama pasiekti 2005 m. Po 5 metų EKRANAS planuojabūti vienas iš pagrindinių ypač mažų diagonalių kineskopų srityje gamintojųEuropoje.

Valdymo ir gamybos struktūros

Organizacijos veiklos rezultatai labai priklauso nuo organizacinėsvaldymo struktūros, atskirų padalinių tarnybų organizavimo, pavaldinių

skaičiaus, valdymo struktūros, vadovų darbo stiliaus, elgesio ir pan.Visais atvejais, kokia struktūra bebūtų, iškyla jos valdymo būtinybė,valdymo funkcijos ir metodai. Kad darbas būtų efektyvus yra atliekamasdarbo pasidalijimas – horizontalus: cechai, skyriai, barai, darbo vietos irvertikalus, pagal pavaldumą: generalinis direktorius, tarnybų direktoriai,cechų viršininkai, meistrai, darbų vykdytojai ir atlikėjai. Kadorganizacija optimaliai veiktų būtina, kad visuose lygiuose atitinkamuosepadaliniuose, atitinkami žmonės gerai žinotų savo vietą, darbą, vaidmenį iratliekamas funkcijas. Valdymo organizacijas galima suskirstyti į kelias grupes: 1.Organizacijos strateginio valdymo padaliniai, numatantys ilgalaikę perspektyvą. 2.Operatyvinio gamybos valdymo padaliniai, kuriantysoperatyvinius, t.y. trumpam laiko tarpui ( mėnesiui, pusmečiui ) planus. 3.Kontrolės padaliniai, kontroliuojantys operacijos eigą, funkcijas. Operacinėje sistemoje dirba daugiau žmonių, negu kurioje nors kitojeorganizacijos veiklos srityje, ir nuo jų labiausiai priklauso operacinėssistemos sėkmė arba nesėkmė. Norint, kad jų darbas būtų sėkmingas, reikiaapibrėžti sistemos rezultatyvumo, darbo kokybės sampratą, o operacijųrezultatai yra pasiekto efekto santykis su visomis padarytomis išlaidomisrinkoje veikiančiomis kainomis. Čia turi įtakos gaminamų gaminių paklausa,jų kokybė, gamybos lankstumas ir kt. veiksniai. Visus minėtus padalinius irposistemes veikia rinkos kainos žaliavoms ir medžiagoms, energijai, darbojėgai ir pan. Todėl kuriant gamybos valdymo operacijų sistemas,prisilaikoma kompleksinio tyrimų pobūdžio. Visi organizacijos padaliniaisusieti vieni su kitais begale ryšių ir galutinis rezultatas labai nuo jųpriklauso. Todėl visi klausimai sprendžiami kompleksiškai. Kompleksiškumasrodo, kad valdymo personalo uždaviniai yra įvairiapusiški, kartais irprieštaringi Bendras EKRANE dirbančių darbuotojų skaičius sudaro: 4050. Daugdarbuotojų, sudėtinga gamyba, didelės investicijos, tai sudėtinga irvaldymo struktūra. Aukščiausi bendrovės valdymo organai – Visuotinisakcininkų susirinkimas, Valdyba, Generalinis direktorius. Po to sekafunkciniai vadovai, kurie yra geri savo veiklos analitikai, kompetentingisavo srityje – direktoriai marketingui, technikai, komercijai, gamybai,administracijai, kokybei, standartizacijai, finansams, ekonomikai bei kt.,taip pat jų pavaduotojai. Linijiniai vadovai, – kurie turi būti geriorganizatoriai, sugebantys konsoliduoti darbuotojų veiksmus užduotimsrealizuoti, – skyrių vadovai, cechų viršininkai ir pan. Funkcinių vadovųuždavinys – padėti generaliniam direktoriui priimti sprendimus. Linijiniųvadovų uždavinys – organizuoti sprendimų realizavimą. Funkciniai irlinijiniai vadovai – tai vidurinio lygio vadovai. Žemutinio lygio vadovai –tiesiogiai vadovauja darbuotojams, atliekantiems konkrečius sprendimųįgyvendinimo darbus, – barų, grupių, pamainų viršininkai ir pan. Penkiasdešimties hektarų EKRANO teritorijoje dirba trys dideli gamyboskompleksai – metalo paruošimo, stiklo detalių gamybos ir kineskopųsurinkimo cechai bei pastaruosius aptarnaujančios tarnybos. Metaloparuošimo ceche gaminamos elektroninės optinės sistemos bei metalinėsdetalės kineskopams. Padalinyje dirba 571 darbuotojas. Stiklo cechegaminamos pagrindinės kineskopo sudedamosios dalys – kūgiai ir ekranai.Padalinyje dirba 550 darbuotojų. Surinkimo ceche surenkamas galutinisproduktas – spalvoto vaizdo kineskopas. Padalinyje dirba 1314 darbuotojų. EKRANAS turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų bei barų čiaspecializuojama pagal daiktinį principą, kita dalis – pagal technologijos.Daiktinei struktūrai būdinga tai, kad cechai bei barai specializuotiįvairiais įrengimais ir technologijos procesais gaminti sąlyginai baigtusgaminius, surinkimo vienetus ar detales. Technologinėje struktūroje atskiricechai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti tam tikro pobūdžiotechnologines operacijas. Be pagrindinių ir pagalbinių cechų, į įmonės gamybos struktūrą įeinaūkiai: sandėlių ūkis, kurį sudaro įvairių tipų ir įvairios paskirtiessandėilai (stiklo, metalo gaminių ir kt.); energetikos ūkis, kurį sudaroelektros tinklai, ryšio bei signalizacijos įrenginiai ir kt.; transportoūkis; remonto dirbtuvės; sanitarinis techninis (santechninis) ūkis, kurįsudaro vandentiekio, kanalizacijos, ventiliacijos, šildymo ir vėdinimoįrenginiai; specialios paskirties laboratorijos. Visi šie gamybos struktūros padaliniai sąveikauja: vieni kitiemsteikia medžiagas, energiją, detales, surinkimo vienetus ir atlieka įvairiuspatarnavimus; juos sieja informacijos srautai.

2. GAMYBOS TECHNOLOGIJA

Gamybos tipas, procesai, fazės ir operacijos

EKRANE vyrauja serijinis gamybos tipas. Serijinė gamyba yra tarpinėtarp vienetinės ir masinės. Gamyba didelėmis serijomis artima masinei,mažomis serijomis – vienetinei. Tam tikras vienodų dirbinių kiekis,pradedamas gaminti vienu metu, pereinantis kartu visus gamybos procesus irkartu baigiams gaminti, vadinamas partija. Visai dirbinių partijai tikvieną kartą reikia atlikti paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus, o taigerokai sutrumpina apdirbimo trukmę. Gamybos procesas prasideda žaliavų, medžiagų, pusgaminių pateikimudarbo vietoms ir baigiasi gatavo gaminio pateikimu į sandėlį. Bendrasgamybos procesas – tai sudėtingos struktūros visuma, kur išskiriami keletastarpusavyje sąveikaujančių proceso rūšių: pagrindiniai, pagalbiniai iraptarnavimo procesai. Pagrindiniai – tai procesai, kurių metu keičiamos įvairios darboobjektų savybės: forma ir matmenys (apdirbant metalą gaunamos detalės),vidinė struktūra, cheminės ir fizinės savybės (terminis apdirbimas),išvaizda (dažymas, chromavimas) arba atskirų darbo objektų padėtis vienaskito atžvilgiu (surinkimo procesai). Pagrindinių procesų tiesioginis

rezultatas – gatavi gaminiai. Pagalbiniai procesai sudaro sąlygas normaliai, be sutrikimų vyktipagrindiniams procesams. Pagalbinių procesų produkcija nerealizuojama: jinaudojama įmonės vidaus reikalams, pvz.: įrankių gamyba įmonės reikalamas,įrengimų remontas, suspausto oro gamyba ir panašiai. Aptarnavimo procesai padeda nenutrūkstamai vykti pagrindiniams irpagalbiniams procesams, juos aptarnauja. Tai – transporto bei sandėliavimooperacijos, kokybės kontrolė, darbo vietų aptarnavimas. Pagrindiniai gamybos procesai susideda iš paruošimo, apdirbimo irsurinkimo fazių. Paruošimo fazėje iš medžiagos gaminami ruošiniai, stengiantis, kadjie savo konfigūracija ir matmenimis būtų kuo artimesni būsimųjų detaliųkonfigūracijai ir matmenims. Tada vėlesniuose procesuose mažiau gaunamaatliekų ir mažiau įdedama darbo. Prie paruošimo fazės priklauso liejimas,kalimas ir štampavimas prietaisų gamyboje. Apdirbimo fazėje pjovimu, galvaniniais bei terminiais procesaisgaminamos detalės, stengiantis užtikrinti jų pakeičiamumą, nes tadasurinkimo procesuose mažėja darbo imlumas, t.y. nereikalingos dilinimo,skutimo ir panašios operacijos. Surinkimo fazėje iš gatavų detalių gaminami surinkimo vienetai irgatavi gaminiai. Surinkimo fazei priklauso surinkimo vienetų bei gaminiųišbandymas, jų apdaila ir įpakavimas. Projektuojant darbus reikia smulkiai apibrėžti kiekvieno darbo turinįir darbų paskirstymo tvarką. Darbas turi atitikti darbuotojokvalifikacijai, sugebėjimams ir įrenginių galimybėms. Darbo pasidalijimasir jo normavimas yra reikalingas darbo našumui nustatyti ir didinti. Darbonormavimas supaprastina darbininkų rengimą, padidina jų profesionalumą iratskiria darbus, kuriems atlikti nereikia aukštos kvalifikacijos. Darbonormavimas padeda geriau išnaudoti mašinas ir įrenginius. Normuojant darbąieškoma optimalaus varianto, atsižvelgiama į nuovargį, darbų monotoniškumąir kt. Atlikus darbo normavimą, organizuojami darbai ir gamyba. Darboir gamybos organizavimo metodai turi būti pastoviai tiriami ir tobulinami.Todėl nuolatos analizuojama, kaip darbas atliekamas dabar ir kaip jį būtųgalima atlikti ateityje, atsižvelgiant į žmogaus galimybes. Kiekvienaidarbo vietai ir kiekvienam dirbančiajam apskaičiuojama, kiek laiko reikiaskirti darbui atlikti, jam pasiruošti, darbo vietai sutvarkyti, poilsiui irpan. Laikas, per kurį reikia darbą atlikti, vadinamas laiko norma arbatiesiog norma. Ši norma gali būti nustatyta gaminių skaičiumi per laikovienetą. Normos naudojamos planuojant ir įvertinant įrengimų panaudojimą,sudarant kalendorinius planus, vertinant žmonių užimtumą darbu. Kad gamyba vyktų sklandžiai, techniniai procesai suskaidomi į atskirasoperacijas ir smulkesnius darbus. Siekiant gamybos efektyvumo visos šiosoperacijos ir smulkesnės jų dalys standartizuojamos. To reikalauja irgamybiniai įrengimai, ruošiniai, gamybos organizavimo procesas. Parengtistandartiniai techniniai procesai naudojami ne tik vienoje įmonėje, bet irkeliose arba visoje gamybos šakoje. Dėl to sutaupoma lėšų, paprastesnisdarosi naujas gamybos paruošimas. Kad būtų lengviau atrasti ir pasirinktisukurtus standartinius tipinius technologijos procesus, jie klasifikuojami.Techninių procesų standartai gali būti įmonės, respublikos ir tarptautinės,siekiant padidinti darbo našumą, technika nuolat tobulinama. Vis daugiauoperacijų mechanizuojama ir automatizuojama. Išskiriami 3 lygiai: 1. Mechanizuotas techninis procesas reiškia, kad dalis operacijų atliekama rankomis, dalis mechanizmais. 2. Automatizuotas techninis procesas – kai dalis operacijų atliekama automatiškai, be žmonių įsikišimo, kita dalis valdoma žmogaus. 3. Automatiniai techniniai procesai atliekami be žmonių įsikišimo ir valdomas automatiškai pagal iš anksto sudarytą programą. EKRANAS 2004 m. planuoja teigiamą finansinį rezultatą – pelną. Taiturėtų lemti atidaryta dar viena kineskopų gamybos linija, kuri leispagaminti iki 1 mln. kineskopų per metus daugiau. Iš viso planuojama 2004metais pagaminti milijoną 15 colių kineskopų, o iš viso – 4,6 mln. vienetų,tačiau šios proporcijos, atsižvelgiant į paklausą, gali keistis.Pagrindinis įmonės tikslas ir toliau lieka tenkinti augančią 15 coliųkineskopų produkcijos paklausą.

Naudojama technologinė įranga

Didelės ir modernios bendrovės veikloje kasdien naudojamasididžiuliais informacijos srautais. Tai ryšiai tarp įmonės dalinių irsantykiai su kitomis įmonėmis bei organizacijomis. Sparčiai vystantiskompiuterių technikai ir telekomunikacijoms, dokumentus galima kurti,saugoti, siųsti ir gauti įvairia taikomąja ir sistemine programine įranga,naudojantis vidiniais kompiuterių tinklais bei internetu. Todėl EKRANASpriėmė sprendimą diegti grupinio darbo organizavimo sistemą, kuriužtikrintų geresnį padalinių bendradarbiavimą bei padidintų darbuotojųinformatyvumą, suvienodintų bendrovėje naudojamų duomenų struktūrą, jųregistracijos, saugojimo, platinimo ir derinimo tvarką. EKRANO specialistaiišanalizavo pasaulyje naudojamą tokio pobūdžio programinę įrangą. Po tobuvo priimtas sprendimas tokią sistemą sukurti „Lotus Notes“ pagrindu. Šiossistemos pagrindu buvo pasirinktas Latvijos bendrovės „IT Alisa“ sukurtastaikomasis paketas „On Time“. Paketas skirtas organizuoti darbą įmonėje,užtikrinant įvairių tipų informacijos mainus per kompiuterių tinklą. Iš 12„On Time“ modulių ekraniečiai pasirinko šešis: „Normatyviniai dokumentai“,„Raštvedyba“, „Struktūra ir darbuotojai“, „Organizacijos ir asmenys“,„Projektai“, „Darbo užduotys“. Šie moduliai leidžia neatsitraukus nuokompiuterio gauti informaciją apie EKRANO padalinius ir darbuotojus, kitasįmones ir organizacijas. Įvairūs dokumentai, nurodymai ir užduotys patenkatiesiai adresatui, sutaupoma laiko korespondenciją nešiojant konkrečiam

asmeniui. Sistema užtikrina saugų ir spartų dokumentų judėjimą įmonėje. EKRANAS, siekdamas padidinti sugebėjimą prisitaikyti prie dinamiškosaplinkos, planuoja pasitelkti verslo inteligencijos sistemą, kuri plačiaidiegiama visame pasaulyje. Verslo inteligencija yra sistemiškas, etiniaisprincipais paremtas procesas, kurio metu renkama, analizuojama ir valdomainformacija, vienaip ar kitaip veikianti įmonės planus, sprendimus,suteikianti galimybę tinkamai reaguoti į tam tikrą situaciją. EKRANOvadovai ir specialistai jau buvo apmokyti švedų konsultacinės firmos„Novintel“ ir Žinių visuomenės instituto specialistų. Nors verslointeligencija Lietuvoje yra dar visiškai nauja veiklos sritis, tikimasi,kad apmokyti bendrovės darbuotojai verslo inteligencijos idėją sėkmingairealizuos savo darbinėje veikloje ir tokiu būdu prisidės prie įmonėkonkurencingumo didinimo.

Gamybos proceso technologinė schema

Laikotarpis, per kurį žaliavos, medžiagos ir kooperuojami dirbiniai,perėję visas gamybos proceso operacijas, paverčiami gatavu gaminiu vadinamigamybos ciklu. Pagrindinė jo charakteristika – jo trukmė – dažniausiaiišreiškiama kalendorinėmis arba darbo dienomis, o kartais – kai dirbinyspaprastas – valandomis. Gaminių gamybos ciklo trukmė įmonės veiklojevaidina svarbų vaidmenį. Nežinant gamybos ciklo trukmės, negalima tinkamaisudaryti įmonės gamybinės programos, deramai paskirstyti jos trumpesniaislaikotarpiai, atskiriems cechams, darbo vietoms. Planinė gamybos ciklotrukmė, kaip normatyvinis dydis, būtinai reikalinga planuojant techninįgamybos rengimą ir materialinį techninį tiekimą. Ji lemia nemaža ekonominėsįmonės veiklos rodiklių: darbo ir kadrų plano rodiklius, savikainosrodiklius, nuo ciklo trukmės priklauso įmonės reikalingų apyvartinių lėšųsuma. Sudėtingo proceso gamybos ciklą sudarančius elementus galimasuskirstyti į keturias grupes: 1. Darbo operacijų trukmė. Čia įeina technologinių operacijų laikas(pasiruošimo, baigimo ir vienetinis laikas), tarnsporto operacijų irkontrolės laikas. 2. Natūralių procesų trukmė (džiovinimas, aušinimas). 3. Automatiškai vykstantys procesai. 4. Petraukos. Tai pietų pertaukos ir pertraukos dėl organizaciniųpriežasčių (laukiant kol bus laisva darbo vieta; gaminant detalespartijomis – laukiant, kol bus apdirbtos visos tos partijos detalės irpan.). Kitą pertraukų dalį sąlygoja darbo režimas- poilsio dienos, šventės. Gamybos ciklą sudarančių elementų lyginamoji dalis priklauso nuogamybos tipo. Masinėje ir srovinėje gamyboje pagrindinių gamybos operacijųlyginamoji dalis siekia 85-90 proc. visos ciklo trukmės. Gaminio ar jųpartijos gamybos ciklo trukmę nulemia operacijų derinimo būdas. Serijinėjegamyboje visada naudojamas lygiagretusis operacijų derinimo būdas, kaiatlikus eilinę operaciją, detalė iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotoskitos partijos detalės, perduodamos tolesnei operacijai; ir dažnainuoseklusis operacijų derinimo būdas, kai visoms gaminamoms detalėmsatliekama pirmoji operacija, po to visa jų partija pergabenama į antrąjąoperaciją atliekančią darbo vietą, o atlikus antrą operaciją, partijapergabenama į trečią darbo vietą ir t.t. Operacijas derinant mišriai (t.y.dalį gamybos ciklo detalės apdirbamos nuosekliai, dalį – lygiaigrečiai),geriau panaudojams laikas. Atliekant visus derinimo būdus gamybos ciklotechnologijos trukmė nustatoma pagal atitinkamas formules.

Gamybos proceso kontrolės technologinė schema

Visų kontrolės sistemų formavimo pagrindą turi sudaryti šiepagrindiniai reikalavimai: 1) kontrolės efektyvumas – nustatomas kontrolės efektyvumas irnaudingumas (išlaidų, susijusių su kontrolės metu išryškėjusiais trūkumaisnustatymas, jų išaiškinimas ir pašalinimas, išlaidų kontrolei mažinimas,išlaidų personalui bei technikai mažinimas); 2) įtakos žmonėms efektas – iškyla klausimas, kokį poveikįdarbuotojams daro naudojama kontrolės technologija: teigiamą, neigiamą,sukella stresines reakcijas (demotyvaciją darbui); 3) kontrolės užduočių vykdymas – kontrolė turi išaiškinti sutapimusar nukrypimus valdymo sistemoje, turi įtakos nukrypimų pašalinimui,efektyvių sprendimų priėmimui; 4) kontrolės apribojimų nustatymas – kontroliniai veiksmai negalibūti vykdomi be tam tikrų apribojimų. Tikrinimų dažnis turi leistinustatyti nukrypimus pradinėje stadijoje. Būtina laikytis organizacijojenustatytų kontrolės normų. Išskiriamos kelios kontroliavimo rūšys: 1) Išankstinė, vykdoma trijose pagrindinėse srityse: darbo(žmonių), materialinių ir finansinių išteklių. Žmogiškųjų išteklių srityjevykdoma dalykinių bei profesinių žinių ir įgūdžių kontrolė. Materialiniųišteklių srityje kontroliuojama žaliavų kokybė siekiant pagaminti puikiąprekę. Finansinių išteklių srityje išankstinės kontrolės mechanizmu yrabiudžetas, kuris atsako į klausimą – kada, kiek ir kokių lėšų (esamų irnesamų) reikės organizacijai. Išankstinės kontrolės procese siekiamaišaiškinti ir numatyti galimus nukrypimus nuo standartų įvairiais darboproceso momentais. 2) Einamoji, vykdoma darbo proceso metu. Dažniausiai kontrolėsobjektas yra darbuotojai, o kontroliuoja vadovai. Ši kontrolė išaiškinanukrypimus nuo planų ir instrukcijų ir padeda juos ištaisyti. 3) Baigiamoji kontrolė padeda išvengti klaidų ateityje. Šiuo atvejukontrolė yra atliekama pabaigus darbą. Nors baigiamoji kontrolė vykdomavėlai ir sureaguoti bei ištaisyti klaidas ir nukrypimus jau negalima, betji sudaro vadovams galimybę planuojant tolesnius darbus išvengti klaidų,atsižvelgti į buvusius trūkumus, pasirinkti geriausią darbuotojų

motyvaciją. Išskiriami trys kontrolės procedūros etapai – standartų nustatymas,darbo rezultatų sulyginimas su nustatytais standartais, veiksmų korekcija. EKRANO veikla yra audituojama jau penkerius metus; nuo 1996 metųbendrovė rengia metinę ataskaitą akcininkams lietuvių ir anglų kalbomis;įmonės apskaita atitinka tarptautinius apskaitos principus. Tikslūs matavimai – tai garantija, kad neatitinkantys reikalavimųproduktai bus būtinai aptikti ir išanalizuotos klaidų priežastys.Reorganizuotame kineskopų bandymo centre išbandomas kineskopųilgaamžiškumas ir patikimumas. EKRANAS taiko visuotinės kokybės vadybos, odrauge ir Europos verslo tobulumo modelio principus. Nuolat gerinti kokybėsvadybos sistemą EKRANĄ įpareigoja ir naujas standartas ISO 9001:2000(kokybės sistema šiuo standartu setifikuota bendrovei 2002 metais). Jautapo įprasta, kad pagal aukščiausios vadovybės numatytą strategiją rengiamakokybės politika ir keliami tikslai kiekvienam darbuotojui – nuoaukščiausio vadovo iki darbininko. Ši integruota kokybės vadybos sistemayra paremta kitomis vadybos sistemomis, kurios sukurtos pagal visamepasaulyje pripažintus tarptautinius standartus. Tai visų pirma aplinkosapsaugos vadybos sistema, paremta ISO 14001 (bendrovėje įdiegta irsertifikuota 2003 metais), socialinės atsakomybės, saugos bei sveikatosvadybos sistemos. Vadovaudamasi švaresnės gamybos politika, bendrovė vykdo ilgalaikestriukšmo mažinimo, asbesto nenaudojimo, energetinių išteklių taupymo,stiklo gamybos, dirvožemio ir gruntinio vandens taršos mažinimo programas.Bendrovės surinkimo cecho šaldymo mašinas pradėta keisti naujomis, kuriosenenaudojamas freonas. Šį projektą finansuoja Šiaurės šalių aplinkosaugosfondas (NEFCO). Vien tik 2000 metais aplinkos ir darbo saugos reikalamsgerinti išleista 1,5 mln. litų. Viena pažangiausių ir žinomiausių Baltijos šalių pramonės įmoniųEKRANAS informacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) srityje pirmavodar sovietiniais laikais. Žaibiškai tobulėjant kompiuterinėmstechnologijoms, Panevėžio bendrovė ir dabar į šią sritį investuojamilžiniškus pinigus. Didžiulė konkurencija elektronikos pramonėje nuolatverčia ieškoti būdų tobulėti, valdyti procesus, stebėti ir reaguoti įrinkos pokyčius bei stengtis visada būti bent žingsneliu priekyjekonkurentų. EKRANUI tai padeda įdiegtos įvairios kompiuterinės sistemos.Bene svarbiausią sprendimą ITT srityje panevėžiečiai padarė 1999 m. Tuometjie pirmieji iš Baltijos regiono pramonininkų įdiegė moderniausią Europojedidžiosioms įmonėms skirtą verslo valdymo sistemą SAP R/3. EKRANAS įdiegėtris sistemos modulius: finansinę apskaitą, medžiagų apskaitą ir savikainosapskaičiavimą. Vėliau buvo įdiegtas ir pagrindinių priemonių apskaitosmodulis. SAP – vokiečių sukurta programa yra šios srities galingiausiasproduktas pasaulyje. Ši sistema leidžia valdyti viską: planuoti remontą,apskaičiuoti atlyginimus, analizuoti personalą ir t. t. Seniau buvoneįmanoma tiksliai apskaičiuoti atskiro kineskopo savikainos. Investuojantį SAP, EKRANO generalinis direktorius Eimutis Žvybas buvo iškėlęspagrindinį uždavinį – apskaičiuoti gaminių savikainą. Sistema tai dabarleidžia padaryti cento tikslumu. Todėl įmonės strategai gali sėkmingaispręsti, kokių kineskopų gamybos dėl mažo rentabilumo reikėtų atsisakyti, okuriuos siūlyti rinkoms. Kiekvieno kineskopo savikaina dabar apskaičiuojamakas 10 dienų. SAP įmonei davė didžiulį efektą: buvo sutvarkyta sandėliavimosistema, patogiai ir greitai galima valdyti medžiagų pirkimą, kineskopųpardavimą, bet kuriuo metu sužinoti ir išanalizuoti buhalterinius duomenis.Gamykla įdiegė naujausią SAP versiją „Enterprise“, kuri padės darefektyviau valdyti įvairius didžiulėje gamykloje vykstančius procesus. 1995 m. bendrovė pirmoji iš pramonės įmonių Lietuvoje įdiegė reliacinęduomenų bazių valdymo sistemą ORACLE. Sistema padeda suteikti brūkšninįkodą kiekvienam gamykloje dirbančiam žmogui, įrengimui, įrengimo pozicijai.Į duomenų bazę patenka visa informacija apie personalą. Beje, ORACLEsistemoje dirba pačių EKRANO specialistų sukurtos programos. Atskirasbrūkšninis kodas suteikiamas ir kiekvienam pagamintam kineskopui. Taipkompiuteris gali atsekti visą gaminio istoriją – nuo pagaminimo ikipardavimo. Duomenų bazėje kaupiama informacija ir apie kiekvieną žmogų beibarą, pro kuriuos kineskopas praėjo. Pagaminus nekokybišką produkcijąseniau būdavo sunku atsekti, kuris įrenginys prastai atliko darbą arba kurkyla gamybos problemų, o su sistema ORACLE tai paprasta. Sovietmečiu išdešimties kineskopų prikrautų ir į Rusiją išvežtų traukinio vagonų dėlįvairių gedimų į įmonę grįždavo vienas vagonas, dabar tiek nekokybiškosprodukcijos gali sukelti tik liūdną šypseną. ORACLE duomenų bazėse greitaisurandama kineskopo gedimo priežastis ir tuoj pat ištaisoma. Dabar EKRANOgaminių kokybės trūkumai skaičiuojami vos tūkstantosiomis procento dalimis.Prie duomenų bazės bendrovės vadovai gali prieiti ne tik gamykloje, bet irnamuose. Kryptinių antenų ir siųstuvų dėka įmonę vadovai gali valdyti betkuriuo metu ir neatvažiuodami į darbo vietą.

EKRANO gaminių kokybės standartizavimas

Įmonės geriausių specialistų konkursai ir kitos priemonės skatinasiekti idealios kokybės. Žinoma, kad didžiausią įtaką kineskopo kokybei turi žmogus, įrengimai,tačiau niekas nepaneigs ir standartų svarbos, kurie lyg pamatas laiko visusprodukto kūrimo ir gamybinės veiklos procesus. EKRANE įdiegta ir sėkmingai

veikia integruota kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos sistema, kuriospamatu tarnauja įvairūs standartai. Naudojami bendrovėje standartaiskirstomi į dvi grupes – vidaus, taip vadinamieji įmonės standartai, irįvairių lygmenų išorės standartai. Išorės standartų naudojimo pagrindiniai tikslai: • Kelti visuomenės gerovę, apsaugant žmonių ir gyvūnų sveikatą, gyvybę, aplinką, materialines gėrybes, vartotojų interesus; • Gerinti prekybos plėtojimo sąlygas; • Gerinti produktų (gaminių), procesų ir paslaugų kokybę; • Taupyti rezervus; • Atstovauti nacionalinės ekonomikos interesams tarptautinėje ir Europos standartizacijoje. Standartų proceso veikla reglamentuota įmonės standartu. Naudojamiįvairūs informacijos apie išorės standartus šaltiniai: LST biuleteniai,katalogai, internetas, įvairios duomenų bazės ir t.t. Pagrindinęinformaciją apie išorės standartus ir teisinius reikalavimus procesai gaunaperiodiškai. Yra sukauptas savas fondas (apie 10000 įvairių standartų),sudarytas jų registras, nuolat prieinamas elektroninėje ir popierinėjelaikmenose. Visų procesų dalyviai skatinami papildomai pasidomėti, ar nėrajų darbo sričiai, temai, problemos sprendimui tinkamo standarto, kassutaupytų laiką, mažintų riziką suklysti ar “išradinėti dviratį”.Sprendimas dėl atitinkamų standartų taikymo priimamas po analizės. Galimidu variantai: taikyti neprivalomai (tik informacijai) ir taikytiprivalomai. Šiuo metu EKRANE privalomai taikomi 133 išorės standartai, onaudojami informacijai – 3140. Geresniam procesų aprūpinimui tiek įmonės,tiek išorės standartais kiekviename procese yra paskirti vadinamieji“standartizacijos įgaliotiniai”, kurie atsakingi už tinkamą standartųnuostatų vykdymo priežiūrą, tinkamą jų valdymą. Įmonės standartų tekstai,generalinio direktoriaus įsakymai, išorės standartų registrai platinami irelektroninėje laikmenoje naudojant programą LOTUS-NOTES. Po standartųtaikymo analizės galimas ir papildomas sprendimas siūlyti įtrauktiatitinkamą standartą į LST rengiamų standartų programą. EKRANAS taip patturi savo atstovus Lietuvos standartų ruošimo techniniuose komitetuose TK24 “Kokybė” ir TK 30”Techniniai brėžiniai”. Vakarų Europos valstybėse seniai praktikuojami NKP (nacionalinėskokybės politikos) konkursai, kurių tikslas – skatinti visuotinės kokybėsvadybą kaip harmoningos įmonių veiklos pagrindą, t.y. ne beatodairiškaisiekiant pelno ir naudos, bet daryti tai atsižvelgiant į visų suinteresuotųšalių: darbuotojų, klientų, visuomenės bei valstybės interesus irmaksimaliai juos tenkinti, gerinti socialinį klimatą. EKRANO kokybėsatstovo Kazio Pociaus nuomone, tai yra “aktualu ir Lietuvai, tačiau aiškiaitrūksta pagrindinių dalykų: propagandos ir skatinimo, t.y. Vyriausybės arkitų kompetentingų institucijų veiklos. <…> Politikos ir strategijosgyvybingumo garantu galėtų būti tinkamas skatinimas įmonėms ir įstaigomsaktyviai dirbančioms įgyvendinant visuotinę kokybės vadybą ir ne vien tikmaterialinis. Vienu iš jų galėtų būti aukščiausio lygio NKP dalyvių irnugalėtojų pagerbimas bei tam tikrų prioritetų jų veiklai suteikimas kaiptai daroma kitose žymiai labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.” [6,140psl.] Kokybės vadybos sistemos principų taikymas ne tik teikia tiesioginėsnaudos, bet ir labai padeda valdyti sąnaudas ir riziką, kas daro įtaką:veiklos rezultatams, procesų reguliavimui ir tobulinimui, darbuotojųmotyvacijai ir suvokimui ir kt.

Kaip pasikeitė gamybos objektas pritaikius naujas moderniastechnologijas

Atsižvelgdami į vartotojų pageidavimus dėl vaizdo pasirodymo laikosutrumpinimo, į elektroninių optinių sistemų surinkimo procesą bendrovėsdarbuotojai įdiegė naują greitai kaistantį katodą. Jį naudojant kineskopųvaizdo pasirodymo laikas sutrumpėjo 20 procentų. Be to, buvo pritaikytas irįdiegtas “Thomson” modernesnės konstrukcijos greitinantis elektrodasRA917D. Dėl to pagerėjo kineskopų fokusavimo kokybė. Atlikta daug darbųtobulinant gaminamų kineskopų ekrano mazgo konstrukciją ir kitų detaliųkokybinius duomenis. Tai ypač pagerino kineskopų pagrindinius parametrus irsumažino produkcijos defektų lygį. Bendradarbiaujant su pagrindiniukreipimo sistemų tiekėju AB “Vilniaus Vingis”, pagerintas kineskopųspindulių suvedimas, keičiant kineskopų ir kreipimo sistemų konstrukcijosmatmenis. Daug pasiekta mažinant svarbiausią problemą – pašalinių daleliųdefektus. Pritaikyti ir diegiami oro jonizatoriai EOS valymo priešįvirinimą, kūgio prapūtimo prieš suklijavimą, ekranavimo, aliuminavimo beijuodosios matricos procesuose. Patobulintas elektroninių optinių sistemųrinkimas. Pastatyta daugiau įrengimų, patobulinta įrangos konstrukcija. Čiasėkmingai sprendžiama naujų, visiškai automatizuotų katodų uždėjimoįrengimų problema. Uždarymo įtampų santykis ne didesnis kaip 1,15, nesįrenginiuose naudojama pažangiausia lazerinė virinimo ir atstumo matavimoG2-K technika, pagaminta Lietuvoje. Sukurta ir gerai veikia originalijuodos matricos dengimo linija, kuri gali dirbti 14 s taktu ir atitinkageriausius pasaulio analogus. Tai rodo EKRANO darbuotojų profesionalumą beigebėjimą kurti unikalią įrangą, visiškai pakeičiančią žmogų gamybos proceseir leidžiančią stabiliai ir patikimai gaminti produkciją.

IŠVADOS

EKRANAS nuolat daug dėmesio skiria gamybos plėtrai bei tobulinimui.Bendrovės vadovybė mano, jog norint išlikti konkurencingiems rinkoje irpasiūlyti jai aukštesnės kokybės produktus, reikia nuolat gerinti gamybosefektyvumą bei atnaujinti asortimentą, todėl bendrovės vadovaineįsivaizduoja ateities be inovacijų ir investicijų į gamybą. Didelės ir

sėkmingos investicijos į gamybos procesus sukūrė galimybes gaminti naujoscheminės sudėties stiklo detales bei puikios kokybės kineskopątelevizoriui. Sėkmės recepto formulė visiškai paprasta ir lengvai suvokiama –“kokybė, kokybė ir dar kartą kokybė”. EKRANAS šią taisyklę taiko visur –bendrovės viduje ir išorėje. Visuotinės kokybės idėja, pritaikytapraktinėje EKRANO veikloje, iš tikrųjų davė naudos ir darbuotojams, irklientams. Kurdami aukštos kokybės produktą darbuotojai įgyja pasitikėjimosavo jėgomis, tampa stiprūs ir jaučia dvasinį komfortą. Tai skatina žengtitolyn, tobulinimosi link. Kita vertus, klientai patenkinti kompanijosdarbu, nes geras gaminys – tai patikimumo garantas. EKRANO tikslas – būti tarp geriausių ir bendrovės vadovybė numatėkaip tai pasiekti: • Tenkinant klientų poreikius. Visur. • Pagrindinį dėmesį skiriant kokybei. Visada. • Plečiant rinkas. Nuolat. Versle egzistuoja du dalykai, kurie kiekvienam verslininkui, verslokompanijai turi būti svarbiausi: klientas ir produktas. Rūpinsies klientu,tenkinsi jo poreikius – jis bus tavo. Gaminsi kokybišką produktą – jisneapvils tavęs. Tai atrodo taip lengva ir paprasta, bet drauge – taipsudėtinga. Geras bendradarbiavimas su klientais turi būti nuolatpuoselėjamas. Tam neužtenka pateikti klientui kokybišką produktą.Kompanijos sėkmė vis labiau priklauso nuo to, kokią naudą klientui duosi.Klientų reikmių patenkinimas tampa svarbiausiu kompanijos sėkmėsfaktoriumi. Pastaraisiais metais sėkmingai dirbanti vienintelė šalyje kineskopųgamintoja EKRANAS dažnai rezultatais pralenkianti ir savo didžiausiuskonkurentus Europoje, drąsiai gali teigti: be didelių investicijų įinformacijos technologijų ir telekomunikacijų (ITT) produktus gamyklos būtųseniai nelikę. Didžiulė konkurencija elektronikos pramonėje nuolat verčiaieškoti būdų tobulėti, valdyti procesus, stebėti ir reaguoti į rinkospokyčius bei stengtis visada būti bent žingsneliu priekyje konkurentų.Bendrovei tai padeda įdiegtos įvairios kompiuterinės sistemos. EKRANO strategija: stiprinti bendrovės konkurencingumą, siektinuolatinės verslo ir rinkų plėtros bei pakankamo pelningumo EKRANAS nori sukurti bendrą verslo vadybos sistemą optimizuodamas irvaldydamas įvairias sritis bei siekdamas naudos visoms bendrovės veiklasuinteresuotoms asmenų grupėms: akcininkams, klientams, darbuotojams,visuomenei ir šalims, susijusioms su bendrove. Tik tokiomis sąlygomis galibendrovė gaminti visiškai vartotojus tenkinantį produktą. Literatūra:

1. N.Paliulis ir E. Chlivickas. Vadybos pagrindai. Vilnius “Technika”, 1998. 2. F.S. Butkus. Organizacijos ir vadyba. Vilnius. “Alma Litera”, 1996. 3. F.S. Butkus. Operatyvus įmonės veiklos valdymas. Vilnius “Technika”, 2002. 4. Kučinskas V., Kučinskienė R. Vadybos įvadas. “Klaipėdos universiteto leidykla”, 2002. 5. Kokybės vadyba Lietuvos integracijos į Europos sąjungą procese. Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas “Technologija”. 2002. (Eduardo Vaičikonio – AB “Ekranas” kokybės valdymo ir standartizacijos skyriaus viršininko – straipsnis “Išorės standartų įtaka kokybės vadybos sistemos procesų veiklai”; Anicetas Vaišvila – AB “Ekranas” Produkcijos kokybės direktoriaus – straipsnis “Organizacijos procesų valdymo tobulinimas”). 6. Kokybės vadyba – konkurencingo verslo pamatas. Respublikinės konferencijos pranešimų medžiaga. Kaunas “Technologija”. 2001. (Eduardo Vaičikonio straipsnis “Įmonės standartų naudojimas įgyvendinant ISO 9000:2000 serijos standartus”; Kazio Pociaus – AB “Ekranas” atstovo produkcijos kokybei – straipsnis “NKP organizavimo patirtis ir perspektyvos”). 7. V.Gubicaitė-Šilingienė. Kolektyvinis valdymas. Kaunas “Technologija”. 1998. 8. A.Sakalas, P.Vanagas, R.Martinkus ir kt. Pramonės įmonių vadyba. Kaunas “Technologija”. 2000. 9. B.Martinkus, G.Vaičiūnas, R.Venskus. Gamybos vadyba. Šiauliai. 2000. 10. Internetas (www.ekranas.lt, www.google.lt.)