AB EKRANAS FINANSINES BUKLES IVERTINIMAS

VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
PREKYBOS EKONOMIKOS KATEDRA

AB “EKRANAS” 2000 METŲ FINANSINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS
Kursinis darbas

Darbo vadovas: doc. V. Mackevičius

Darbo įteikimo data_______________
Registracijos Nr._________________
Darbas įvertintas_________________

Vilnius, 2001

Lukauskaitė S. Bachelor of Business Administration and Management Work/supervisor doc. V.Mackevičius ;Department of Business Administration, Faculty of Economic, Vilnius University. – Vilnius, 2001. – 35 p.

SUMMARY

The topicality of work:
In the conditions of market economy when the situation is changing constantly it is very important the company to be flexible and pay big attention to the expediency of its executed trade policy and to evaluate its fuurther formation.

The goal of the work is to analyse the financial status of AB “Ekranas”, how it changes and analysed it.

The object of the work is AB “Ekaranas” and its financial condition.

The metods of research are the study of literature and data from company reports.

The results:
In this work is revealed the part of each element of financial status and its indexes, and analysed all main elements financial status.

TURINYS

SUMMARY..............................3
ĮVADAS 4
1. AB “EKRANAS” PRISTATYMAS 6
1.1 TRUMPA AB “EKRANAS” ISTORIJA 6
1.2 AB “EKRANAS” 2000 METAIS 8
2. AB “EKRANAS” VEIKLOS ANALIZĖ 11
2.1 BALANSO ANALIZĖ 11
2.1.1 HORIZONTALI BALANSO ANNALIZĖ 11
2.1.2 VERTIKALI BALANSO ANALIZĖ 13
2.2 PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ 16
2.2.1 HORIZONTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ 16
2.2.2 VERTIKALI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ 17
2.3 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS ANALIZĖ 18
3. SANTYKINĖ ANALIZĖ 21
3.1 PELNINGUMO RODIKLIAI 22
3.2 VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI 28
3.3 LIKVIDUMO (MOKUMO) RODIKLIAI 31
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 33
LITERATŪROS SĄRAŠAS 35
PRIEDAI 36

ĮVADAS

Rinkos ekonomika sėkmingai funkcionuos, jeigu ji disponuos išsamia informacija. Svarbu, kad visuomenė turėtų nuolatinę, tikslią ir

r pigią informaciją apie visus įvykius. Tuomet ji galės daryti pagrįstus sprendimus, kokiems poreikiams galima paskirti tam tikrus išteklius.
Taigi, vienas rinkos ekonomikos uždavinių – aprūpinti suinteresuotus asmenis informacija, leidžiančia efektyviai naudoti ribotus išteklius ir tinkamai juos paskirstyti tam tikriems tikslams ir poreikiams. Šią informaciją mums suteikia įmonių finansinės ataskaitos. Tačiau jas turėti nepakanka, kiekvienas verslininkas turi mokėti jas skaityti. Skaityti – tai reiškia mokėti finansinėse ataskaitose esančius duomenis lyginti, grupuoti, sisteminti, apibendrinti, suprasti jų esmę. Finansinėse ataskaitose paskelbti rodikliai gyvi, kalbantys, išraiškingi. Jeigu moki su jais kalbėti, jie labai daug ką pasako ir nurodo. Tinkamai naudojantis finansinių ataskaitų rodikliais, galima padaryti objektyvias išvadas, priimti optimalius sprendimus, prognozuoti veiklos perspektyvas.
Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai priklausomai nuo jų turinio, struktūros ir apskaičiavimo metodikos analizuojami įvvairiais būdais, parodančiais vieną ar kitą įmonės veiklos aspektą, ypatybę ar dėsningumą. Kadangi finansinių rodiklių analizės būdų yra gana daug, tai Vakarų literatūroje jie išskirti į 3 dideles grupes. Kai kurie autoriai juos vadina finansinės analizės rūšimis. Tai: horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė.
Šio darbo tikslas yra išmokti skaityti bet kokios įmonės finansines ataskaitas ir jų dėka įvertinti bendrą įmonės finansinę būklę.

Finansinei būklei įvertinti šiame darbe bus naudojami tokie finansinės analizės būdai:
1. Horizontalioji ir vertikalioji analizė. Ji bus taikoma 1999 – 2000 m. įmonės balanso ir pelno (n
nuostolio) ataskaitose užfiksuotai finansinei būklei įvertinti.
2. Santykinė (finansinių koeficientų) analizė. Ši analizė bus atliekama grupuojant rodiklius. Darbe bus pateikta tokių rodiklių grupių analizė:
a. pelningumo rodikliai;
b. veiklos efektyvumo rodikliai;
c. mokumo (likvidumo) rodikliai.
3. Detalizavimas ir apibendrinimas bei grafinis analizės rezultatų iliustravimas, ekonominių veiksnių bei procesų įmonėje visapusiškas atskleidimas.
Darbo uždaviniai:
1. Pateikti teorinius finansinės būklės analizavimo principus;
2. Išanalizuoti AB “Ekranas” finansinę būklę, atlikti jos analizę;

3. Pateikti ir aptarti galimus finansinės būklės gerinimo variantus.
Finansinei analizei atlikti pasirinkta visiems gerai žinoma, sėkmingai veikianti įmonė AB “Ekranas”. Darbe trumpai bus supažindinta su įmonės istorija, šiandieniniais pasiekimais. Išsamiai išanalizuota įmonės finansinė būklė.

1. AB “EKRANAS” PRISTATYMAS

1.1 TRUMPA AB “EKRANAS” ISTORIJA

Prieš keturis dešimtmečius 1962m. Panevėžio miesto pakraštyje iškilo EKRANO gamykla, didžiausia kineskopų gamintoja Baltijos šalyse.
1967 metais pradėta 61 cm įstrižainės juodai- baltų kineskopų, turėjusių didelę paklausą daugelyje Europos šalių, gamyba.
1978 metais pradėti gaminti tos pačios įstrižainės spalviniai kineskopai. Jie buvo gaminami iki 1990 metų.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsiplėtė gaminamos produkcijos asortimentas. Pradėti gaminti du naujo modelio 37 cm ir 54 cm įstrižainės spalviniai kineskopai.
1994 metų balandį valstybinė įmonė buvo privatizuota ir perregistruota į akcinę bendrovę.
AB “Ekranas” intensyviai ieškojo naujų rinkų. Atsiradus vartotojams iš Vakarų Europos, Azijos ir Pietų Amerikos, smarkiai pasikeitė kompanijos rinkų struktūra. Asortimentą papildė naujas gaminys- 51 cm įstrižainės spalvinis kineskopas.
1995 metais bendrove susidomėjo užsienio investuotojai. 1996 metų pradžioje ji tapo užsienio kapitalo įmone.

br />2000 metais bendrovės eksportas į vakarų Europos šalis sudarė 4 procentus Lietuvos vakarų eksporto.
AB “Ekranas” verslo ir finansiniai partneriai yra žinomos pasaulio kompanijos: TECHNEGLAS, TOSHIBA, ABB, IMPHY, THEIS, SEPR, FESTO, SIEMENS, BONY, AMERITHERM, ACHESON, SYLVANIA, OMRON, tarptautinė finansų kompanija PRICE WATERHOUSE COOPERS, ARTHUR ANDERSEN ir daugelis kitų.
2000 metais spalio 24 dieną pagamintas 50- milijoninis kineskopas nuo pat jų gamybos pradžios.
Lapkričio viduryje tiek pat jų parduota vartotojams.
AB “Ekranas” tapo 2000 metų Lietuvos pramonininkų konfederacijos sėkmingiausiai dirbančia įmone. Lietuvos Nacionalinė Vertybinių popierių birža apdovanojo bendrovę diplomu už 2000 metais pasiektą didžiausią pažangą ir labiausiai pakilusią akcijų kainą biržinėje prekyboje.
AB “Ekranas” yra pirmoji kompanija Lietuvoje, kurioje įdiegta finansų valdymo ir apskaitos sistema SAP R/3.
Įmonėje dirba 3700 darbuotojų. Bendrovės vadovų grupės sėkmingai sprendžia gamybos proceso, valdymo, komercijos bei kitas problemas. Tai yra ilgalaikės darbuotojų ugdymo strategijos rezultatas.

1.2 AB “EKRANAS” 2000 METAIS

2000 metai AB “Ekranas” istorijoje bus įrašyti kaip vieni sėkmingiausių.
Nors dar ne taip seniai Europos rinkoje sklandė gandai apie tai, kad AB “Ekranas” išlikimo tikimybė nėra didelė.
Be to, 1999 metais buvo susidurta su antidempingo byla, kuri galėjo baigtis papildomų mokesčių bendrovės eksportuojamai į Europos Sąjungą (ES) produkcijai įvedimu. Atlikus išsamų tyrimą, ES pripažino, kad bendrovė niekada nepardavinėjo savo produkcijos dempingo kainomis, ir šią bylą nutraukė.
Šie epizodai yra tik keletas pavyzdžių, ro

odančių, kokius sunkumus įmonei teko įveikti, kad atsidurti ten, kur dabar yra.

Atkaklus kolektyvo darbas 1998-1999 metais siekiant tikslo davė gerų rezultatų. Paskutiniais praėjusio tūkstantmečio metais AB “Ekranas” uždirbo didžiausią per savo istoriją – 50,3 milijono litų pelną.
1 pav. AB “Ekranas” pelno dinamika 1996- 2000 metais

Nors metų pradžioje buvo nepalanki situacija Europos rinkoje, pardavimai išaugo net 57,1% ir sudarė 438,9 milijono litų (žr.2 pav.)
Tai didelis laimėjimas bendrovės istorijoje. Stipriai augant pardavimams Turkijoje – pagrindinėje bendrovės rinkoje, sėkmingai produkcija buvo parduodama ir kitose Europos šalyse, ypač Ispanijoje ir Lenkijoje.
Kelių praėjusių metų įdirbis atvers bendrovei ateities perspektyvas ir skatins siekti dar geresnių rezultatų.

2 pav. AB “Ekranas” pardavimai 1996- 2000m.

AB “Ekranas” produkcija pripažįstama vis platesnėse Vakarų Europos rinkose, o tai leidžia užsitikrinti pelningą augimą ateityje. Įdiegus kokybės programą, per kelerius pastaruosius metus reklamacijas iš vartotojų pavyko sumažinti iki 0,3- 0,5 %. Kokybės programa, pagrįsta tarptautinio standarto ISO 9001 procedūromis, leido suformuoti tvirtus technikos, technologijos bei organizacinio darbo pagrindus.
Vykdant kokybės programą investuota ir į technologijas, kurios atneš ekonominę naudą ateityje. Sėkmingai investuota 72 mln. Lt į stiklo komponentų gamybos modernizavimą ir kineskopų surinkimo procesus, kas užtikrino pagrindą tolesnei plėtrai.
Bendrovės ateitimi taip pat patikėjo tarptautinės ir vietinės finansų institucijos, įskaitant Tarptautinę finansų korporaciją, kuri finansavo bendrovės modernizavimą. Šių investicijų parama yra labai svarbi AB “Ekranas”, nes tai leidžia jai įsitvirtinti rinkoje kaip pasaulinio masto įmonei ir patikimam partneriui.
Puikūs praėjusių metų rezultatai buvo pasiekti bendradarbiaujant su garsiomis pasaulio firmomis technikos ir technologijos srityse. Per palyginti trumpą laiką bendrovė pasirašė dvi sutartis su Japonijos TOSHIBA kompanija, viena iš pasaulinių lyderių elektronikos srityje, taip pat pratęsė kontraktą su JAV TECHNEGLAS kompanija. Šie kontraktai padės toliau modernizuoti stiklo gamybą, didinti jos efektyvumą ir klientams bus pasiūlyta aukščiausios kokybės stiklo komponentai.
AB “Ekranas” pasiekimai 2000 – aisiais metais:
1. Bendrovės veiklos rezultatai (žr. 1 priedą):
• Pardavimai išaugo 57% ir buvo 439 mln.Lt;
• Veiklos pelnas išaugo iki 55,9 mln.Lt;
• Savininkų nuosavybės grąža išaugo iki 25%;
• Bendrovės rinkos kapitalizacija padidėjo daugiau nei du kartus.
2. Sustiprėjusi rinkos pozicija:
• Užimama Europos mažo ir vidutinio dydžio kineskopų rinkos dalis sudarė 12%;
• VESTEL ir BEKO (Turkija), DAEWOO (Lenkija) ir TECNIMAGEN (Ispanija) tapo bendrovės klientais;
• Produkcija parduodama daugiau nei dvidešimtyje šalių;
• Eksportas sudaro daugiau nei 88% visų pardavimų.
3. Sukurtas tvirtas tolesnio augimo pagrindas:
• Pasirašyta techninio bendradarbiavimo sutartis bei licencijos sutartis su Japonijos kompanija TOSHIBA;
• Pratęsta pažangiųjų technologijų ir techninės pagalbos sutartis su TECHNEGLAS dėl tolesnio stiklo komponentų gamybos proceso modernizavimo;
• Į gamybos procesų modernizavimą ir naujų įrengimų įsigijimą buvo investuota 72 mln.Lt;
• Įdiegta finansų valdymo ir apskaitos sistema SAP R/3.

2. AB “EKRANAS” VEIKLOS ANALIZĖ

2.1 BALANSO ANALIZĖ

Informatyviausias analizės šaltinis yra įmonės ūkinės – finansinės veiklos balansas. Jo sudėtis sudaro galimybę lyginti aktyvo ir pasyvo skyrius bei straipsnius įvairiais pjūviais, skaičiuoti išvestinius rodiklius ir daryti išvadas bei apibendrinimus apie įmonės finansinę būklę.
Balanso analizės metu nagrinėjama balanso aktyvo ir pasyvo struktūra bei balanso skyrių pasikeitimas. Vakarų autoriai tokią balanso analizę vadina vertikaliąja ir horizontaliąja analize. Tai balanso rodiklių struktūros ir dinamikos analizė, kurios metu įvertinamos pagrindinės finansinės būklės kitimo tendencijos nepriklausomai nuo naudojamo mato vienneto (procento, indekso ar koeficiento).

2.1.1 HORIZONTALI BALANSO ANALIZĖ

Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių.
Horizontalioji balanso analizė pateikta 2 priede, 1 lentelė.
Iš horizontaliosios balanso analizės matyti, kad įmonės bendra turto suma per vienerius metus padidėjo 77778000 Lt arba 27,78%. Šiam turto padidėjimui įtaką per nagrinėjamus metus padarė tiek ilgalaikio, tiek ir trumpalaikio turto padidėjimas. Ilgalaikis turtas padidėjo 47168 tūkst.Lt arba 28,03%, o trumpalaikis – 30610 tūkst.Lt arba 27,41%.

Trumpalaikio ir ilgalaikio turto dinamika parodyta 3 paveikslėlyje.
Ilgalaikio turto sudėtyje labiausiai pakito nematerialus turtas – sumažėjo net 72,57% ir materialus turtas, išaugęs 30%. Kaip vėliau bus matyti iš vertikalios analizės, ilgalaikio turto kitimą labiausiai lėmė ne 72% sumažėjęs nematerialus turtas, bet materialus turtas, kuris sudaro net 97% viso ilgalaikio turto.
3 pav. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto santykis 1996– 2000 metais

Materialaus turto padidėjimą labiausiai lėmė pastatų ir įrangos bei mašinų vertės didėjimas, nes jie kartu sudaro 75% viso materialaus turto. Labiausiai materialaus turto sudėtyje pakito transporto priemonių vertė: nuo 413 tūkst. Lt iki 1055 tūkst. Lt, net 155%. Tačiau šio rodiklio kitimas labai mažai įtakojo viso materialaus turto kitimą, nes jo lyginamasis svoris bendroje materialaus turto sumoje yra tik 1,5%
Trumpalaikio turto didėjimą labiausiai įtakojo 17% padidėjusios per vienerius metus gautinos sumos bei 516% padidėję gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.
Tokį didelį grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje padidėjimą lėmė tai, kad įmonė įsipareigojo palaikyti įkeistų lėšų likutį Vilniaus banko atsiskaitomosiose sąskaitose ne mažesnį kaip 4000 tūkt. JAV dolerių vidutiniškai per mėnesį, apskaičiuojant kaip vidurkį per ketvirtį.
Per vienerius metus gautinų sumų padidėjimas rodo, kad įmonėje egzistuoja problemos dėl atsiskaitymų su pirkėjais ir klientais.
Horizontalioji savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų dalyje pastebimi tiek kapitalo ir rezervų, tiek ir mokėtinų sumų bei įsipareigojimų straipsnių pakitimai.

Kapitalo ir rezervų bei mokėtinų sumų ir įsipareigojimų kitimo tendencijos nuo 1996 metų atvaizduotos 4 paveikslėlyje.
Kaip matyti iš 4 paveikslėlio, kapitalas ir rezervai padidėjo 28,6%, tačiau mokėtinos sumos ir įsipareigojimai taip pat išaugo 26,39%. Kapitalo ir rezervų padidėjimą lėmė tik nepaskirstyto pelno pelno padidėjimas 286,33%. Kiti straipsniai liko nepakitę.
4 pav. Nuosavo ir skolinto kapitalo santykiai 1996- 2000 metais

Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dalyje didžiausią įtaką turėjo net 470,43% mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas. Šių gi padidėjimą 100% nulėmė paskolų padidėjimas.
Toks didelis mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas gali būti traktuojamas kaip neigiamas dalykas, tačiau norint daryti konkretesnes išvadas, reikia detaliau išnagrinėti šį straipsnį.

2.1.2 VERTIKALI BALANSO ANALIZĖ

Vertikaliosios analizės tikslas – kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti jį procentais. Atliekant vertikaliąją balanso analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo arba pasyvo suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais.
Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra labai vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, projektavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo etapuose. Gerai atlikta vertikalioji rodiklių (lyginamųjų svorių) analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę – finansinę būklę.
Vertikali balanso analizė pateikta 2 priedo 2 lentelėje.
Atlikus vertikalią balanso analizę nustatyta įmonės balanso aktyvo ir pasyvo rodiklių struktūra, t.y. apibūdintos įmonės turto pagrindinių elementų dalys bendroje turto sudėtyje, taip pat ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų daliys balanso pasyve.
Įmonės turto struktūros analizė rodo, kad 2000 metais didžiausią įmonės turto dalį (60,22%) sudarė ilgalaikis turtas, kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 0,12 punkto. Turto struktūra per paskutinius 5 metus praktiškai visai nekito. Tai rodo sekantis paveikslėlis, vaizduojantys turto struktūrą nuo 1996m. iki 2000m.
5 pav. AB “Ekranas” turto struktūra 1996- 2000 metais

Didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro materialus turtas – net 97,13%, kurio lyginamasis svoris svoris per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 2,08 punktu. Kitų ilgalaikio turto straipsnių lyginamieji svoriai sumažėjo, tačiau labai nežymiai.
Trumpalaikis turtas sudaro beveik 40% viso įmonės turto ir jo lyginamasis svoris visoje turto sumoje sumažėjo vos 0,12 punkto. Tokią pastovią trumpalaikio turto dalį visoje turto sumoje rodo ir aukščiau pateiktas paveikslėlis.
Trumpalaikio turto sudėtyje labiausiai pakito grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje bei atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių lyginamieji svoriai, kurie atitinkamai padidėjo 16,09 punkto ir sumažėjo 12,58 punkto.
Savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla buvo finansuojama iš nuosavų šaltinių: nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 63,23%, o skolintas kapitalas – 36,77%. 1999 metais finansavimo šaltinių struktūra buvo kiek blogesnė: nuosavas kapitalas ir rezervai sudarė 62,83%, o skolintas kapitalas – 37,17%.
Kaip keitėsi santykis tarp nuosavo ir skolinto kapitalo vaizduoja 6 paveikslėlis.
6 pav. AB “Ekranas” kapitalo struktūra 1996- 2000 metais

Kaip matyti iš 6 paveikslėlio, santykis tarp nuosavo ir skolinto kapitalo kito labai nežymiai.
Kapitalo ir rezervų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudarė kapitalas (1999m. – 86,11%, 2000m. – 66,96%), kuris sumažėjo 19,15 punktų tuo pačiu dydžiu padidindamas nepaskirstyto pelno lyginamąjį svorį.
Mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamasis svoris beveik nepakito, sumažėjo vos 0,4%. Tokį skolinto kapitalo dalies pastovumą rodo ir aukščiau pateiktas paveikslėlis. Nors šių stambių dalių lyginamieji svoriai beveik nepakito, tačiau labai pasikeitė jų sudėtinių dalių lyginamieji svoriai. Po vienerių metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų lyginamasis svoris visuose įsipareigojimuose pakito nuo 12,29% 1999 metais iki 55,45% 2000 metais. Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų lyginamieji svoriai taip pat pakito nuo 87,71% 1999 metais iki 44,55% 2000 metais.
Vertikalioji balanso pasyvo analizė parodė, kad nors finansavimo šaltinių požiūriu padėtis yra normali, tačiau reikia detaliau išanalizuoti mokėtinų sumų ir įsipareigojimų didėjimą.
Apibenrinus, galima pasakyti, kad AB “Ekranas” balansas rodo gerą bendrovės finansinę padėtį. Mažą finansinę riziką nulėmė 24,4% finansinio sverto rodiklis (ilgalaikės skolos/ savininkų nuosavybė + ilgalaikės skolos) bei 10,7 karto palūkanų padengimo rodiklis (veiklos pelnas/ palūkanų sąnaudos). Nors bendrovės finansinio sverto rodiklis praėjusiais metais padidėjo dėl paimtų ilgalaikių paskolų iš tarptautinės finansų korporacijos ir Vilniaus banko, pagal šį rodiklį bendrovė atrodo teigiamai, palyginti su kitomis šios pramonės šakos įmonėmis.
2.2 PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ

Pelno (nuostolio) ataskaita, išplėtotos rinkos šalių apskaitos specialistų nuomone, yra reikšmingesnė negu balansas. Iš dalies tai paaiškinama tuo, kad finansinės atskaitomybės vartotojai pirmiausiai domisi finansiniu rezultatu, kurį pasiekė įmonė per ataskaitinį laikotarpį. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausiai domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, parodyti pelno (nuostolio) ataskaitoje padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams.
Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių analizė gali būti atliekama dviem etapais. Pirmame etape susipažįstama su pagrindinių rodiklių bendromis kitimo tendencijomis atliekant vertikaliąją ir horizontaliąją analizę. Antrame etape detaliai nagrinėjami konkretūs pelno (nuostolio) ataskaitos rodikliai.

2.2.1 HORIZONTALIOJI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ

Lygindami ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis su atitinkamo praėjusio laikotarpio atitinkamais duomenimis, galima daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas, t.y. galima spręsti, ar pelnas didėja, ar mažėja, kurios veiklos sferos lemia šias tendencijas.
Horizontali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė pateikta 3 priedo 1 lentelėje.
Ji rodo, kad 1999m., 2000 m., įmonės veikla buvo pelninga. Grynojo pelno suma per ataskaitinį padidėjo net 1327,21%.
Šiam grynojo pelno padidėjimui įtakos turėjo šie veiksniai:
1. Teigiamą įtaką padarė pardavimų ir paslaugų padidėjimas 57,1%.
2. Neigiamą įtaką turėjo parduotos produkcijos savikainos padidėjimas 41,03%.
3. Neigiamą įtaką taip pat turėjo 52,14% sumažėję pajamos iš investicinės veiklos; pelno mokesčio atsiradimas ir veiklos sąnaudų padidėjimas 44,98%.
Šių veiksnių įtakai atskleisti turime atlikti pelningumo ir išlaidų rodiklių analizę.

2.2.2 VERTIKALI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITOS ANALIZĖ

Vertikali pelno (nuostolio) ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės veiklos pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos analizės informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės – ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą. Informacija parodo tas įmonės veiklos sferas, kurios darė teigiamą arba neigiamą įtaką grynojo pelno rodikliui.
Vertikalios pelno (nuostolio) ataskaitos analizė peteikta 3 priedo 2 lentelėje. Atlikę šią analizę, gauname keletą reikšmingų įmonės pelningumą apibūdinančių rodiklių.
Jie parodo bendrąjį pelningumą (16,81% 1999 metais ir 25,32% 2000 metais), finansinės investicinės veiklos pelningumą (2,14% 1999m., 0,65% 2000m.), įprastinės veiklos ir ataskaitinių metų pelningumą (1,26% 1999m., 12,07% 2000m.) bei grynąjį pelningumą (1,26% 1999m., 11,46% 2000m.).
Be šių rodiklių svarbi vieta tenka išlaidoms, tenkančioms vienam pardavimų litui, arba parduotos produkcijos savikainos lyginamajam svoriui pardavimų apimtyje (83,19% 1999 m., 74,68% 2000m.).
Duomenys rodo, kad parduotos produkcijos savikaina sumažėjo 8,5% , o visi pelningumo rodikliai padidėjo.
Detalesnė pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių analizė atlikta trečiame skyriuje.

2.3 PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS ANALIZĖ

Kiekviena įmonė, siekianti išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąją prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų, dividendų politikos ir kitų veiksnių. O pinigų srutų lygis priklauso nuo to, ar efektyviai valdomos gamybos atsargos, debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimai.
Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo bei administracines išlaidas. Taigi, pinigai įmonės ūkinėje – finansinėje veikloje atlieka svarbiausią vaidmenį.
Pinigų srautų ataskaitos rodiklių analizės metodika labai mažai iki šiol nagrinėta. Net Vakarų literatūroje sunkiai pavyksta rasti darbų, kuriuose būtų pateikta išsami ir nuosekli pinigų srautų ataskaitos rodiklių analizės metodika. Tai paaiškintina viena priežastimi – daugelyje Europos šalių pinigų srautų ataskaitos pradėtos sudaryti tik 1994-1995 m.
Pradedant analizuoti pinigų srautų ataskaitą, pirmiausiai reikia įvertinti pinigų srautus pagal veiklos sritis, t.y. iš pagrindinės ūkinės, investicinės ir finansinės.
Nagrinėjant pinigų srautus iš pagrindinės ūkinės veiklos, reikia nustatyti, ar įmonė gavo pakankamai pinigų grąžinti skoloms, palaikyti normaliai veiklai, mokėti dividendams ir daryti naujoms investicijoms, nenaudojant išorinių finansavimo šaltinių.
Vertinant pinigų srautus iš investicinės veiklos, labai svarbu nustatyti, kiek pinigų buvo skirta įsigyti ištekliams, kurie ateityje uždirbs pajamas. Ypač tiksliai reikia apskaičiuoti pinigų įplaukas, gautas pardavus ilgalaikį turtą, ir jas palyginti su pinigų išmokėjimais, skirtais ilgalaikiam turtui įsigyti.
Vertinant pinigų srautus iš finansinės veiklos, būtina daug dėmesio skirti pajamoms, gautoms išleidus akcijas, obligacijas, skolos raštus ir kt. Labai svarbu įvertinti paskolų grąžinimo galimybes.
Norint objektyviai įvertinti pinigų srautus iš įvairių veiklos sričių, tikslinga apskaičiuoti jų lyginamuosius svorius.
Kaip rodo 4 priedas, didžiausi pinigų srautai gauti iš pagrindinės ūkinės veiklos (ataskaitiniais metais 76821 tūkst. Lt, praėjusiais metais – 29632 tūkst. Lt). Lyginamasis svoris sumažėjo iki 317%, nuo 2094% 1999 metais. Tai nėra pageidautina tendencija. Paprastai siekiama, kad pinigų srautai iš įmonės pagrindinės ūkinės veiklos didėtų. Analizuojant pinigų srautų ataskaitos rodiklius, svarbu išskirti teigiamus ir neigiamus pinigų srautus. Nuolatiniai neigiami pinigų srautai rodo, kad įmonė greičiausiai finansuojama iš šalies, kad ji nesugeba pakankamai sukaupti grynųjų pinigų įplaukų. AB “Ekranas” pinigų srautai iš investicinės veiklos yra neigiami, tačiau juos kompensuoja teigiami srautai iš pagrindinės ir finansinės veiklos.
Analizuojant pinigų srautų ataskaitą, labai svarbu įvertinti įmonės patrauklumą investitoriams. Analitikų nuomone, investitoriui patraukli ta įmonė, kuri daugiausiai pinigų gauna iš ūkinės- gamybinės veiklos (kaip yra AB “Ekranas”). Įmonė, gaunanti pinigus iš finansinės, o ne ūkinės- gamybinės veiklos, bus investitoriams nepatraukli, nes ji kaupė pinigus išleisdama vertybinius popierius. Ateityje ji turės mokėti palūkanas. Įmonė, sukaupusi pinigus tik iš investicinės veiklos taip pat yra nepatraukli, nes pinigus kaupė parduodama savo turtą, todėl ateityje gali būti visiškai neaiški ūkinės veiklos būklė.
Kaip matyti iš pinigų srautų ataskaitos, pinigų srautai iš įmonės veiklos yra pakankami, tačiau tai nepakankamas ateities sėkmės įrodymas. Reikia ištirti, kiek šių pinigų srautai finansuoja investicijų poreikį, skolų grąžinimą, dividendų išmokėjimą.
Analizuojant pinigų srautų ataskaitą, galima apskaičiuoti ir santykinius rodiklius. Daugelis autorių siūlo apskaičiuoti tokius rodiklius:

1 lentelė. Santykiniai pinigų srautų ataskaitos rodikliai
Rodiklis 2000 m. 1999 m. Pokytis
Pinigų padaugėjimo iš įmonės veiklos koeficientas 0,94 0,61 0,33
Pinigų grąža iš pardavimų 0,175 0,11 0,065
Pinigų grąža iš turto 0,215 0,11 0,105
Pinigų grąža iš kapitalo 0,34 0,17 0,17

Pinigų padaugėjimo iš ūkinės- gamybinės veiklos koeficientas apskaičiuojamas pinigų padaugėjimo iš ūkinės- gamybinės veiklos sumą dalijant iš grynojo pelno sumos. Kuo didesnis šis koeficiantas, tuo geresnis pelnas. Kaip matyti iš 1 lentelės, šis rodiklis 2000 metais padidėjo 0,33 punktu, t.y. nuo 0,61 1999 metais iki 0,94. O tai yra teigiama tendencija.
Antrasis rodiklis apskaičiuojamas grynuosius pinigus iš įmonės veiklos padalijus iš pardavimų. Jis parodo pardavimų “kokybę” ir padeda įmonių vadovams spręsti apie kreditavimo galimybes. Manoma, kas šis rodiklis yra pažangesnis už pardavimų pelningumo rodiklį. Įmonės vadovas, palyginęs pardavimų pelningumo ir pinigų grąžos iš pardavimų koeficientus, gali priimti teisingus sprendimus kredito politikos srityje. Pardavus prekes, ne visada pavyksta laiku gauti pinigus. Pinigų grąžos iš pardavimų rodiklis įvertina ne tik šią situaciją, bet ir infliacijos lygį. Taigi, šis rodiklis yra žymiai dinamiškesnis nei pardavimų pelningumas. Jis keičiasi priklausomai nuo pinigų surinkimo per tam tikrą laikotarpį. Dėl šios priežasties pinigų grąžos iš pardavimų koeficientas yra labai populiarus greitai kintančio verslo sąlygomis.
Trečiasis rodiklis – pinigų grąžos iš turto rodiklis, apskaičiuojamas grynųjų pinigų iš įmonės veiklos sumą dalijant iš turto vertės. Jis parodo turto panaudojimo efektyvumą. Jis pakankamai objektyvus, nes realiai parodo, kokios pinigų grąžos gali susilaukti įmonė iš savo gamybinės veiklos.
Paskutinis rodiklis – pinigų grąža iš kapitalo, apskaičiuojamas grynųjų pinigų sumą iš įmonės veiklos dalijant iš kapitalo vertės. Šiuo rodikliu labai domisi investitoriai, nes jis parodo kapitalo panaudojimą.

3. SANTYKINĖ ANALIZĖ

Santykinių rodiklių analizė yra labai plačiai paplitusi atliekant tarpįmoninę ir tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami santykinius rodiklius, galime palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas, taip pat vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansinių ataskaitų rodiklius.
Labai svarbu, kad tiriamos ataskaitos būtų suderintos metodiniu ir struktūriniu požiūriu.
Nepriklausomai nuo panaudojimo sferos, santykiniai rodikliai patys savaime yra daug pranašesni daugeliu atvėjų, palyginti su absoliučiais rodikliais. Kad suteiktume skaičiui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jei norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę. Taigi santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis.
Prieš pasirenkant įmonei įvertinti santykinius rodiklius, reikia nustatyti analizės tikslus ir įmonės vystymosi perspektyvas. Jei žinome, ko įmonė nori pasiekti, tada vartojant santykinius rodiklius galima nustatyti, kiek ji yra pažengusi ta kryptimi.
Pasirenkant santykinius rodiklius, reikia vadovautis tokiais principais:
1. Jeigu įmanoma, tikslinga išrinkti vieną santykinį rodiklį, kuris apibūdintų laimėjimų lygį, taip pat kartu su kitais rodikliais parodytų, kokiu būdu laimėjimai galėtų būti patobulinti.
2. Pasirenkami rodikliai turėtų būti logiškai ar matematiškai tarpusavyje susieti ir kad tai galima būtų įrodyti.
3. Reikia vengti pseudosantykinių rodiklių.
4. Vadovui neturi būti pateikiami tie rodikliai, kurių pasikeitimui vadovas negali turėti įtakos, t.y. daryti poveikio.
5. Santykinis rodiklis turi įvertinti materialų veiksnį, o ne trivialų.
6. Santykinis išlaidų rodiklis turi teikti informaciją apie naudą, kad vadovas visada tai turėtų omenyje.
Kadangi finansinės būklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės analizės teorijoje yra įprasta klasifikuoti į grupes. Tačiau nėra bendros rodiklių klasifikavimo į grupes sistemos. Išnagrinėjus žymiausių pasaulio finansinės analizės specialistų darbus ir juose nagrinėjamus finansinių ataskaitų rodiklius, šiame darbe pateiksime tokių finansinių rodiklių grupių analizę:
1. Pelningumo rodikliai.
2. Veiklos efektyvumo rodikliai.
3. Mokumo (likvidumo) rodikliai.

3.1 PELNINGUMO RODIKLIAI

Dabar apskaičiuosime įmonės pagrindinius pelningumo rodiklius, apskaičiavimams ir analizei panaudodami įmonės balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis.
2 lentelė. AB “Ekranas” pelningumo rodikliai
Rodikliai 2000 m. 1999 m. Pokytis (+, -)
Bendrasis pardavimų pelningumas 25,3 16,8 8,5
Veiklos pelningumas 12,7 3,4 9,3
Grynasis pardavimų pelningumas 11,5 1,0 10,5
Nuosavo kapitalo pelningumas 25 1,5 23,5
Turto pelningumas 15,8 1,0 14,8

Pardavimų pelningumo analizė
Nagrinėjant kiekvieną rodiklį atskirai, reikia išsiaiškinti ką kiekvienas jų parodo.
1. Bendrasis pardavimų pelningumo rodiklis (BPR) parodo, kokia bendrojo pelno suma tenka vienam pardavimų pajamų litui ir apskaičiuojamas pagal sekančią formulę:
BPR = bendrasis pelnas / pardavimų pajamos
BPR rodikliu daugiausiai naudojasi įmonės vadovai, vertindami ryšį tarp esamos kainų politikos, veiklos sąnaudų ir prekių pardavimų apimties.
Iš šio rodiklio galima spręsti ar pakankamas skirtumas tarp parduodamų prekių kainų ir jų gamybos sąnaudų. Iš jo sprendžiama ar įmonei ne per brangiai kainuoja prekių gamyba ir pardavimas arba jos teikiamos paslaugos.
BPR keičiasi dėl prekių asortimento keitimosi, gaminių gamybos savikainos bei prekių kainų svyravimų. Tačiau jų įtakos įvertinti naudojantis tik metine finansine atskaitomybe neįmanoma.
AB “Ekranas” bendrasis pardavimų pelningumas per 2000 metus padidėjo 8,5 punktu, kas leido uždirbti 111,1 mln. Lt bendrąjį pelną, palyginti su 46,9 mln. Lt bendruoju pelnu 1999m. Kaip matyti iš formulės, tai įtakojo sparčiau nei savikaina augančios pardavimų pajamos.
Šis BPR didėjimas rodo tinkamą kainų ir konkurencijos politikos orientaciją, produkcijos gamybos efektyvumo augimą.
Bendrojo pardavimų pelningumo dinamika nuo 1996 metų pavaizduota 7 paveikslėlyje.
7 pav. Bendrojo pardavimų pelningumo dinamika 1996- 2000 metais

2. Veiklos pelningumo rodiklis (VPR) rodo įmonės vadovų gebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudų formavimąsi ir veiklos pelningumą. Svarbu palyginti savo įmonės veiklos sąnaudų lygį su konkurentų ir ieškoti rezervų joms mažinti.
Veiklos pelningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
VPR = veiklos pelnas/ pardavimų pajamos
2000m. bendrovės veiklos pelningumas padidėjo iki 12,7%, palyginti su 3,4% veiklos pelningumu 1999m., kas leido uždirbti 55,9 mln. Lt veiklos pelną, palyginti su 9,5 mln. Lt veiklos pelnu 1999m.
Veiklos pelningumo dinamika nuo 1996 metų pavaizduota 8 paveikslėlyje.

8 pav. Veiklos pelningumo dinamika 1996- 2000 metais

3. Pardavimų grynasis pelningumas (GPR) apskaičiuojamas kaip grynojo pelno santykis su bendra pardavimų suma ir parodo, kokią dalį pelnas sudaro nuo įmonės pardavimų pajamų.
GPR = grynasis pelnas/ pardavimų pajamos
Praėjusiais metais įmonė pasiekė didžiausią pelningumą nuo privatizacijos 1994 metais. Bendrovės grynojo pelno marža buvo 11,5%, palyginti su 1% grynojo pelno marža 1999 metais, kas praėjusiais metais leido uždirbti net 50,3 mln. Lt grynojo pelno, palyginti su 2,7 mln. Lt grynuoju pelnu 1999 metais. Toks pelningumas elido pasiekti aukštą 25% savininkų nuosavybės pelningumo rodiklį.
Pardavimų grynojo pelningumo dinamika atvaizduota 9 paveikslėlyje
9pav. Grynojo pelningumo dinamika 1996- 2000 metais

Nors toks įspūdingas pelningumas buvo pasiektas pirmiausiai dėl sėkmės rinkodaros srityje, padidėjęs veiklos efektyvumas taip pat tam turėjo didelės įtakos. Dėl didelių investicijų modernizuojant gamybos procesą ir technologiją, gamybos išlaidos vienetui sumažėjo 12%, kas padidino įmonės konkurencingumą rinkoje.
Praėjusiais metais sumažėjusios finansinės veiklos išlaidos nuo 6,0 mln. Lt 1999 metais iki 2,9 mln. Lt 2000 metais taip pat turėjo teigiamą poveikį pelningumui. Finansinės veiklos išlaidos sumažėjo visų pirma dėl teigiamo eurais denominuotos skolos perkainavimo poveikio. Antra vertus, finansinės veiklos išlaidų sumažėjimas buvo dalinai kompensuotas 2,7 mln. Lt pelno mokesčio išlaidomis, nes bendrovės pelno mokesčio lengvata baigėsi 1999m. rugpjūčio 1d.

Kapitalo pelningumo analizė
Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis (NKPR) parodo grynojo pelno sumą, tenkančią vienam akcinio kapitalo vertės vienetui, t.y. iš jo galima spręsti, ar pelningos yra akcininkų investicijos, ar įmonės vadovai geba pelningai naudoti jiems patikėtas lėšas.
NKPR = grynasis pelnas/ savininkų nuosavybė
Rodiklis lyginamas su alternatyviomis akcininkų lėšų investavimo formomis, kad sužinoti, ar verta investuoti į šią įmonę ir per kiek laiko atsipirks investuotos lėšos.
Aukštas šio rodiklio dydis žada investuotojams didelius dividendus. Vakarų šalių įmonėse šis rodiklis svyruoja nuo 10 iki 20%. Užsienio investuotojai iki šiol Lietuvos finansų rinką vertina kaip nestabilią ir nelikvidžią, todėl čia investuodami lėšas laukia aukštesnių nuosavo kapitalo grąžos rodiklių. Jie pageidauja gauti už savo investicijas 23 – 27% pelno.
AB “Ekranas” šiuos pageidavimus pilnai patenkina, nes 2000m. jos nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis išaugo iki 25% palyginti su vos 1,5% kapitalo pelningumu 1999m.
Pasiekusi tokį pelningumo rodiklį ji tapo labai populiari tarp investuotojų. Ja domisi užsienio instituciniai investuotojai, juridiniai ir fiziniai asmenys. Kaip jau minėta anksčiau, už tokią didelę pažangą pernai NVPB AB “Ekranas” apdovanojo diplomu.
Įdomumo dėlei galime pasižiūrėti kas gi įtakojo tokį kapitalo pelningumo didėjimą. Šis padidėjimas galėjo būti dėl dviejų priežasčių:
1) Dėl kapitalo vertės padidėjimo:
Grynasis pelnas (1999m)*100 / kapitalo vertė (2000m) – kapitalo pelningumas (1999) = 2,7 * 100 / 226,2 – 1,5 = -0,31%
2) Dėl pelno dydžio pasikeitimo:
Grynasis pelnas (2000m) * 100 / kapitalo vertė (2000) – grynasis pelnas (1999) * 100 / kapitalo vertė (2000) = 21%
Kaip matome, tokį kapitalo pelningumo padidėjimą sąlygojo tik pelno padidėjimas.
Nuosavo kapitalo pelningumo dinamika nuo 1996 iki 2000 metų atvaizduota 9 paveikslėlyje.
9 pav. Nuosavo kapitalo pelningumo dinamika 1996- 2000 metais

Turto pelningumo analizė
Ne mažiau svarbus ir šis rodiklis. Turto pelningumo rodiklis (TPR) parodo, ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą. Iš šio rodiklio galime spręsti, kiek grynojo pelno tenka vienam turto litui arba kiek į šį turtą įdėtų pinigų grįžta per ataskaitinį laikotarpį grynojo pelno pavidalu.
TPR = grynasis pelnas/ turto vertė
Daugelio finansų analizės specialistų nuomone, šis rodiklis yra reikšmingas ir svarbus, nes parodo ūkinės gamybinės veiklos efektyvumą, neatsižvelgiant į įmonės finansavimo struktūrą. Pagal jį galima nustatyti, kokie veiksniai lemia turto pelningumo didėjimą ar mažėjimą. Jei turto grąžos rodiklis lygus 0, vadinasi, įmonė grynojo pelno neturi. Kita vertus, aukšta šio rodiklio reikšmė gali reikšti, jog įmonė dirba labai pelningai arba kad ji turi nedaug turto.
AB “Ekranas” turto pelningumas išaugo nuo 1,0% 1999 metais iki 15,8% 2000 metais. 15,8% turto pelningumo rodiklis rodo, kad 2000 metais įmonė dirbo pelningai.
Turto pelningumas tiesiogiai priklauso nuo dviejų veiksnių: pardavimų pajamų dydžio ir turto apyvartumo. Didėjant pardavimų pajamoms ir turto apyvartumui, didėja ir turto pelningumas. Turto bendra apimtis padidėjo 27,78%, o pardavimų apimtis padidėjo dvigubai tiek – 57,1. Jos spartesnis didėjimas, palyginus su bendra turto suma, pagreitino turto apyvartumą. Todėl reikia detalizuoti turto elementų kitimą. Didžiausią įtaką turto apyvartumo pagreitėjimui darė vieno iš trumpalaikio turto elementų, t.y. grynųjų pinigų didelis padidėjimas. Tačiau labai svarbu nustatyti kitų trumpalaikio turto elementų įtaką. Sparčiausiai didėjo materialus turtas (30,8 %) ir gautinos sumos (17,35 %). Tai rodo, kad aktualu išanalizuoti gautinų sumų (debitorinio įsiskolinimo) ir materialaus turto padidėjimo priežastis, nes, sumažinus šių straipsnių poveikio įtaką apyvartumui, galima padidinti turto rentabilumą.
Turto pelningumo dinamika atvaziduota 10 paveikslėlyje.
10 pav. Turto pelningumo dinamika 1996- 2000 metais

3.2 VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI

Ekonominėje literatūroje šių rodiklių grupė vadinama: įmonės veikos efektyvumu; apyvartinio kapitalo aktyvumu; apyvartumo ir fondų valdymu.
Viso turto apyvartumo rodiklis parodo įmonės viso turto apyvartumą: Pardavimai / Visas turtas.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodikliai parodo trumpalaikio turto atnaujinimą per metus kartais ir dienomis: Pardavimai / trumpalaikis turtas.
Atsargų apyvartumo rodikliai parodo visų atsargų ir jų elementų saugojimo įmonės sandėliuose trukmę ir apyvartumą kartais, t.y. kiek kartų per metus atnaujinamos atsargos: Pardavimai (parduotos produkcijos savikaina) / Vidutinės atsargos.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodikliai parodo jo trukmę kartais ir dienomis: Pardavimai / Debitorinis įsiskolinimas (gautinos sumos).
Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodikliai parodo, per kiek laiko vidutiniškai įmonė atsiskaito su kreditoriais arba kiek kartų atnaujinamas įsiskolinimas: Pirkimai / Kreditorinis įsiskolinimas (mokėtinos sumos).
Išlaidų rodikliai (parduotų prekių ir paslaugų savikaina) parodo įmonės veiklos išlaidų lygį. Jie netiesiogiai atspindi tos veiklos pelningumą: Parduotos produkcijos savikaina / Pardavimai.
3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai
Rodikliai 2000 m. 1999 m. Pokytis
Viso turto apyvartumas kartais 1,23 1 0,23
Viso turto apyvartumas dienomis 297,54 365,8 -68,26
Trumpalaikio turto apyvartumas kartais 3,08 2,5 0,58
Trumpalaikio turto apyvartumas dienomis 118,35 145,93 -27,58
Atsargų apyvartumas kartais 7,96 4,87 3,09
Atsargų apyvartumas dienomis 45,88 74,93 -29,05
Debitorinis įsiskolinimas kartais 7,53 5,63 1,9
Debitorinis įsiskolinimas dienomis 48,46 64,88 -16,42
Kreditorinis įsiskolinimas kartais 3,34 2,68 0,66
Kreditorinis įsiskolinimas dienomis 109,4 135,98 -26,58
Parduotos produkcijos išlaidos 1Lt. 74,7 83,19 -8,49

Kaip matyti iš lentelės, visi apyvartumo rodikliai apskaičiuoti kartais ir dienomis.
Įmonės turto ir jo sudedamųjų elementų apyvartumo rodikliai rodo, kad viso turto apyvartumas 2000 m. padidėjo:1999 metais jis sudarė 1, 2000 metais – 1,23 karto. Tai įtakojo spartesnis nei turto pardavimų augimas (pardavimai išaugo 57%, o turtas 2 kartus mažiau – 27,78%). 1,23 rodiklis reiškia, kad tik 1 kartą metuose yra atnaujinamas visas įmonės turtas.
Trumpalaikio turto apyvartumo rodiklis rodo trumpalaikio turto atnaujinimą per metus kartais ir dienomis. 2000 metais trumpalaikis turtas buvo atnaujintas 3 kartus, o 1999 metais tik 2 kartus. Apskritai 2000 metais pastebima trumpalaikio turto elementų apyvartumo greitėjimo tendencija ir lėšos atitinkamose stadijose buvo trumpesnį laiką.
Pinigų investavimas į atsargas sumažina pinigų sumas, skirtas trumpalaikiams įsiskolinimams apmokėti. Kita, vertus, per mažos atsargos gali sutrikdyti normalų veiklos ciklą. Šių sprendimų efektyvumas gali būti įvertintas skaičiuojant atsargų apyvartumo periodo trukmės bei jų apyvartumo rodiklius. Šie rodikliai apskaičiuoti 3 lentelėje. Sutrumpėjus atsargų apyvartos periodo trukmei nuo 74 iki 45 dienų, investicijos į atsargas sumažėjo 2,188 mln. Lt. 45 dienų atsargų apyvartos trukmė rodo, kad įmonė turimomis atsargomis gali dirbti ilgiau nei 1,5 mėnesio.
Atsargų apyvartų skaičius rodo, kiek kartų per metus gali pasikeisti atsargos, t.y. kiek kartų jos bus parduotos ir vėl atkurtos. Šis rodiklis įmonei labai svarbus, nes per kiekvieną atsargų apyvartą uždirbamas bendrasis pelnas. Atsargų apyvartumas 2000 metais padidėjo nuo 4,87 iki 7,96, arba 3,09 punktais. Greitas apyvartumas dažniausiai yra gero atsargų tvarkmymo požymis, nes tada įmonei jų reikia mažiau, mažiau investuojama pinigų, atsargos geriau naudojamos ir kontroliuojamos, nes jų nereikia ilgai sandėliuoti. Sudarant mažesnes atsargas, sumažėja išlaidos draudimui, mokesčiams ir kt. Atsargų apyvartumo padidėjimas susijęs su pardavimų apimčių didėjimu. Kuo labiau didėja pardavimų apimtys, tuo didenis yra atsargų apyvartumas, tuo greičiau jos paverčiamos pinigais.
Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas parodo, kiek kartų per metus pirkėjų įsiskolinimai paverčiami pinigais. Kuo didenis apyvartumas, tuo mažiau lėšų investuojama į pirkėjų įsiskolinimus. Kaip matyti iš 3 lentelės, pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas 2000 metais padidėjo 1,9 punktais, t.y. iki 7,53 palyginus su 5,63 apyvartumu 1999 metais. Vadinasi, finansiniais metais pirkėjų įsiskolinimai grynaisiais pinigais buvo paversti daugiau kartų, nei ankstesniais metais. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo didėjimas reiškia, kad pirkėjai greičiau apmoka įsiskolinimus, lyginant su pardavimų pajamomis, sumažėja pirkėjų įsiskolinimų dydis ar trumpalaikio turto sudėty sumažėja santykinė pirkėjų įsiskolinimų dalis. Debitorinio įsiskolinimo apyvartumas dienomis sumažėjo nuo 64,88 1999 metais iki 48,46 2000 metais. Sutrumpėjus apyvartumo trukmei, įsiskolinimų dydis padidėjo 17,35%.
Kreditorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis rodo kiek kartų per metus atnaujinamas įsiskolinimas ir per kiek laiko vidutiniškai įmonė atsiskaito su kreditoriais. Remiantis paskaičiavimais 3 lentelėje, matyti, kad 2000 metais kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas padidėjo 0,66 punkto, t.y. iki 3,34 palyginus su 2,68 apyvartumu 1999 metais. Teigiamas yra kreditorinio įsiskolinimo apyvartos periodo sutrumpėjimas. 2000 metais įmonei reikėjo 110 dienų, kad atsiskaityti su kreditoriais, kai 1999 metais tam reikėjo 136 dienų. Tai yra teigiama tendencija.
Palyginę debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo laiką dienomis, matyti, kad 2000 metais įmonė greičiau išieškodavo debitorinį įsiskolinimą negu pati likvidavo savo įsipareigojimus.
Paskutinis rodiklis – parduotos produkcijos išlaidos vienam litui. Kaip matyti iš 3 lentelės, jos sumažėjo 8,49 ct 1 pardavimų litui, t.y. nuo 83,19ct 1999 metais, iki 74,7ct 2000 metais. Tai teigiama tendencija, nes parduotos produkcijos išlaidos vienam pardavimų litui mažėjimas turi teigiamą įtaką pelnui.

3.3 LIKVIDUMO (MOKUMO) RODIKLIAI

Įmonės mokumas parodo jos finansinę būklę ir skiriasi nuo įmonės veiklos efektyvumą apibūdinančio pelningumo. Įmonė yra moki, kai nagrinėjamu laikotarpiu turi ne mažiau mokėjimo priemonių, kaip ir įsipareigojimų. Taigi trumpalaikio turto, kurį sudaro pinigai, jiems prilyginti ekvivalentai ir kiti trumpalaikio turto elementai bei trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas parodo įmonės mokumą. Esant atvirkštinei situacijai, įmonė yra nemoki.
Labai svarbu nustatyti bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientų skirtumą. Optimali padėtis yra tokia, kai šių rodiklių skirtumas yra nedidelis.
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus: Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai.
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas – tai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau negu bendrojo trumpalaikio mokumo rodikliu įvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojanr įtraukiamos tik realios, mobiliausios mokėjimo priemonės – pinigai ir trumpalaikiai vertybiniai popieriai: (Trumpalaikis turtas – Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai.
4 lentelė. Likvidumo rodikliai
Rodikliai 2000m. 1999 m. Pokytis (+, -)
Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas 2,4 1,22 1,2
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas 1,49 0,6 0,89

Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas rodo, kad įmonė 2000 metais viršijo pasaulinėje praktikoje pageidaujamą koeficiento ribą 1,2 – 2. Įmonės koeficientas pakito nuo 1,22 1999 metais iki 2,4 2000 metais. Kaip matyti, įmonė turi kiek per aukštą mokumo rodiklį kuris gali reikšti neefektyvią ir nelanksčią arba labai atsargią įmonės finansinę politiką. Per didelis rodiklis parodo, kad įmonėje yra per daug trumpalaikio turto ir jis, ko gero, naudojamas nepakankamai gerai. Bet skolininkai tada patenkinti, nes jų investicijos saugesnės.
Norint apskaičiuoti optimalų bandrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį įmonėje, reikia nagrinėti ir įvairius kitus veiksnius (trumpalaikio turto sudėtį, atsiskaitymus su tiekėjais, įmonėje vykstančius procesus, ekonominę situaciją valstybėje).
Kadangi analizuojant bendrąjį trumpalaikio mokumo rodiklį neatsižvelgiama į trumpalaikio turto sudėtį, jis tik apytikriai rodo įmonės galimybę laiku sumokėti skolas. Realesnę padėtį atspindi kitas rodiklis, vadinamas greitojo, arba kritinio likvidumo rodikliu.
Šio rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė praėjusiais metais kiekvieno trumpalaikio įsiskolinimo litui apmokėti turėjo savo mobiliojo trumpalaikio turto už 0,6 Lt, o finansiniais metais ši suma padidėjo iki 1,49 Lt. Investuotojų požiūriu įmonė saugi, jei mobilusis trumpalaikis turtas 2 kartus viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. AB “Ekranas” investuotojų požiūriu yra saugi, nes jos trumpalaikis turtas 2,4 kartus viršija trumpalaikius įsipareigojimus.
Kokio dydžio turi būti optimalus greitasis trumpalaikio mokumo rodiklis? Paprastai teigiama, kad pakankama šio rodiklio reikšmė yra 1, tačiau sėkmingai veikiančiose kompanijose jis gali būti ir žemesnis. Kai yra didelė infliacija, įmonėje šis rodiklis gali būti mažesnis ir už 1.
Teigiamai vertinama veikla įmonės, kurioje nėra didelio atotrūkio tarp bendrojo ir greitojo mokumo rodiklių.
Šios įmonės finansinė būklė yra gera, nes ji turi pakankamai trumpalaikio turto savo įsiskolinimams padengti ir artimą optimaliam mokumo lygį.

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

Taigi, atlikus įmonės finansinę analizę, įsitikinome, kad ji teikia bene daugiausia naudingos ekonominės informacijos, kuria remiantis galima priimti tikslingesnius sprendimus. Būtent ji suteikė tokią informaciją, kurią tinkamai naudojant galima sumažinti riziką ir išvengti daugelio nemalonumų.

Tirdami praėjusių laikotarpių (1999 m. ir 2000 m.) rodiklius, galėjome numatyti įmonės veiklos perspektyvas. Juk ypač dažnai įmonės vadovai, verslininkai kuria iliuzinius ateities planus, neįvertindami daugelio vidinių ir išorinių veiksnių, jų žalingo poveikio, supančios socialinės, politinės ir ekonominės aplinkos ypatybių, t.y. neįvertindami įmonės finansinės analizės reikšmės.

Atliekant įmonės finansinę analizę, susidurta su 4 pagrindinėmis problemomis, kurios ypač trukdė visapusiškai ištirti įmonės finansinę būklę. Tai:
1. Finansinių ataskaitų kokybė. Finansinės ataskaitos negarantuoja tokios informacijos kokybės, kuri patenkintų nuolat augančius rinkos ekonomikos poreikius. Finansinė atskaitomybė yra nepajėgi spręsti įmonių konkurencingumo problemų.
2. Finansinės atskaitomybės ribotumas laiko požiūriu. Ji pateikia pavėluotą informaciją, kuri informacijos vartotojui nebereikalinga, nes jis jau išsprendė savo problemas ir be jos.
3. Būtinumas padidinti “finansinės informacijos greitį”. Informacijos greičio problema ypač aktuali tarpįmoniniuose sandoriuose.
4. Naujos technologijos ir įmonių veiklos sritys reikalauja skirtingų informacijos apimčių ir struktūrų. Būtini nauji tyrimai, kad finansinės atskaitomybės informaciją būtų galima panaudoti įvairių lygių vartotojų poreikiams.
Taigi, patobulinus finansinę atskaitomybę, ko gero pasikeistų ir finansinės analizės turinys.
Atlikta įmonės analizė leidžia padaryti tokias išvadas apie jos veiklą:
1. 1999 – 2000 m. įmonė sparčiai plėtojo savo veiklą, dirba pakankamai efektyviai, tapo pripažinta rinkoje. Tai rodo 57,1 % išaugusios pardavimų apimtys, trumpalaikio turto (27,41 %) bei įmonės kapitalo (28,6 %) padidėjimas, taip pat gaunamas grynasis pelnas, išaugęs net 1327,21 %.
2. Bendrovė užima tvirtas pozicijas rinkoje, kur yra vertinamas jos aukštos kokybės kineskopai.
3. Pastaraisiais metais įmonė susidūrė su tokiomis jos veiklos stabilumą trikdančiomis finansinėmis problemomis:
• Nemokūs pirkėjai ir atsiskaitymų problemos (per vienerius metus gautinos sumos išaugo 17,35 %).
• Finansinės ir investicinės veiklos sumažėjimas ( 2,51 %).
• Ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas net 470,43 %.
• Parduodamos produkcijos savikainos didėjimas (41,03 %).

4. Siekiant bendrovės piniginių santykių efektyvumo, tikslinga būtų:
• Tobulinti apyvartinio kapitalo valdymą, nustatant optimalų atsargų dydį ir jį palaikant praktinėje veikloje.
• Didinti įmonės stabilumą, patikimumą, sudaryti geresnes veiklos sąlygas, siejant ilgalaikį investavimą su nauda bei bendrovės ateitimi ir akcininkų gerove.
• Didinti bendrovės savininkų nuosavybę, reinvestuojant ataskaitinių metų grynąjį pelną į nuosavybę, didinti įstatinį kapitalą, finansuoti nekilnojamojo turto įsigijimą.
• Plėsti ir tobulinti jau užmegztus ilgalaikius santykius su užsienio partneriais, o kartu toliau apdairiai naudotis pasaulyje plačiai paplitusiomis verslo kreditavimo rūšimis.

Taigi šis finansinės veiklos įvertinimo bei jos tobulinimo projektas tikrai turėtų priversti įmonės vadovus pasirinkti keletą darbe pateiktų veiklos tobulinimo krypčių ir jas įtraukti į įmonės strategijos formavimo užduočių sąrašą. Šių pasiūlymų įgyvendinimas užtikrintų bendrovės ateities gyvybingumą, grynojo pelno didėjimą, o juk būtent grynasis pelnas geriausiai ir atspindi įmonės ūkininkavimo efektyvumą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Mackevičius J. Poškaitė D. Finansinės ataskaitos. – V., 1997, 184 -192p., 213 – 217p.
2. Mackevičius J. Poškaitė D. Finansinė analizė. – V., 1998, 167 – 173p., 247 -253p.
3. Kvedaraitė V. Firmų finansinių rodiklių palyginamoji analizė. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1995, 36p.
4. Juozaitienė L. Įmonės finansai. Analizė ir valdymas. – Šiauliai, 2000, 44-48p., 90-93p.
5. AB “Ekranas” finansinės ataskaitos (1996-2000m)

PRIEDAI

Leave a Comment