Svarbiausios Anri Matiso kūrybos

Svarbiausios Anri Matiso kūrybos

ir gyvenimo datos

1869 m.¬ – gruodžio 31d. Le Kato miestelyje grūdų pirklio šeimoje gimė Anri Emilis Benua Matisas.
1887 – 1888 m. – Baigęs vidurinį mokslą, jis studijuoja teisę Paryžiaus universitete ir 1888 m. išlaiko teisininko kvalifikacijos egzaminus.
1890 m. – Turėdamas visus metus gulėti patale dėl apendicito,jis ima piešti,kad galėtų prasiblaškyti.Pasveikęs išdekoruoja,išdažo savo senelių būstą Le Kato miestelyje.
1891 m. – Vis labiau jausdamas potraukį prie dailės, tėvui nebeprieštaraujant jis meta tarnybą pas advokatą ir apsigyvena Paryžiuje, kad atsidėtų dailės studijoms.Įsirašo į Žiuliano akademiją, kur dirba vadovaujamas Bugero.
1892 m. – Jis paalieka Žiuliano akademiją ir Įstoja į Giustavo Moro ateljė,kur mokosi penkerius metus;čia susitinka su Ruo (Rouault), Kamuenu (Camoin),Mangenu (Manguin).Lanko ir Dekoratyvinės dailės mokyklos vakarinius kursus,kur susidrįaugauja su Markė (marquet).Jis dirba taip pat Ivono (Yvon) ateljė Aukštojoje dailės mokykloje.
1894 m. – Gimsta jo duktė Margerita,kurios motiną Ameli Pareir jis ves 1898 m.
1896-1897 m. – Jis eksponuoja keturis paveikslus Nacionalinės dailės draugijos salone ir susilaukia tam tikro pasisekimo.Valstybę nuperka iš jo drobę “ Skaitanti moteris” valstybės prezidento būstui Rambujė rūmuose. Vasarą jis praleidžia Bel Ilio saloje su impresionistų bičiuliu Džžonu Raselu,kuris jį supažindina su Rodeno ir Pisaro daile.Matisas žavisi impresionistų darbais, patekusiais į Luvrą pagal Kaiboto testamentą.
1899 m. – gimsta antras tapytojo vaikas- Žanas.
1900 m. – Gimsta Pjeras, trečias ir pasutinis Matisų vaikas.
1904 m. – birželio męnesį – pirma jo paroda pas Ambruazą Volarą.
1905 m. – Matisas kartu su De

erenu praleidžia vasarą Koliūre;Rudens salone su savo bendraminčiais eksponuoja naujų kūrinių.Jų akį rėžiančios spalvos kelia publikos pasipiktinimą, ir kritikas Luji Voselis Matisą ir jo draugus pavadina les Fauves – “laukiniais žvėrimis”;iš čia dailės srovės pavasinimas- fovizmas.
1906 m. – Jis vėl eksponuoja savo kūrinius Rudens salone kartu su Fovistais Mangenu, Markė, Bjetu, Piuji, Vlaminku, Derenu, Frijezu, Van Dongenu, Ruo. – Pirma Matiso kelionė į Afriką, į Alžyrą; jam padaro didelį įspūdį šio krašto dailieji amatai, ypač tekstilė ir keramika.Jis sukuria savo pirmas litografijas ir nutapo “ Natiurmortą su raudonu kilimu”.
1908 m. – Norėdamas supažindinti su savo idėjomis jaunus dailininkus, Matisas atidaro mokyklą, kurią lanko daugiausia užsieniečiai. Ji gyvuoja tik iki 1911m. Niujorke įvyksta jo pirma personalinė paroda anapus Atlanto.Fotomenininkas Alfredas Štyglicas savo galerijoje eksponuoja daug Matiso piešinių, akvarelių, litografijų ir offortų; publikai jie patinka, bet kritika atsiliepia daugiausia neigiamai.Jis nutapo “Raudoną deserto stalą” ir nulipdo skulptūrą“Dvi negrės”
1090 m. – Rusų kolekcionierius Ščiukinas užsako jam du didelius dekoratyvinius pano- “Šokį” ir “Muziką”.Jis nulipdo “Vingriąją”,“Didelę nuogą susigūžusią moterį” ir bareljefą “ Nugara” I.
1910 m. – Didelė Matiso kūrinių personalinė paroda Bernheimo jaunimo galerijoj, Paryžiuje.
1911 m. – Matisas nuvyksta į Maskvą žiūrėti, kaip pas Ščiukiną įtaisomi dekoratyviniai pano-“Šokis” ir “Muzika”. Jį sužavi rusų ikonos, kurių dėka, anot jo, perprato bizantinę tapybą.Tam tikri tų ikonų dekoratyviniai ritmai vaidins svarbų vaidmenį jo dailės kū
ūryboje.
1916 m. – Matisas pirmąkart žiemą praleidžia Nicoje;tai taps jam įpročiu.Veikiant slegiančiaia karo atmosferai, jo paletėje šviesius, ryškius tonus dabar keičia tamsių – žalių, rudų, pilkų, violetinių, juodų – tonų gama.Laiške Derenui jis skundžiasi,kad turi gyventi nuolatiniame nerime ir nežinioje. Nutapo “Marokiečius” ir “Moliūgus”.
1918 m. – Matisas išsinuomoja Nicoje vilą, ketindamas čia kuo ilgiau gyventi.Jo kūryboje prasideda intymumo periodas;jis renkasi atitinkamus siužetus; kuria jaukius interjerus, moterų aktus, odaliskas, intymius peizažus,prašmatnius natiurmortus.
1919 m. – pavasarį Matisas eksponuoja savo drobes Bernheimo jaunimo galerijoj, Paryžiuje;rudenį surengiama didelė jo darbų paroda Leicester Galleries patalpose, Londone.
1920 m. – Jis sukuria dekoracijas ir kostiumų eskizus Stravinskio operai “Lakštingala”. Nutapo 31 drobę; vėliau jas eksponuos pas Bernheimą.Sunkoka jo ankstesniųjų metų kūrybos maniera, atrodo, darosi lankstesnė ir pamažu užleidžia vietą labiau tradiciniam stiliui ir lengvesnio pobūdžio hedonizmui.
1925 m. – Matisas krypsta į labiau konstruotą tapybą,tvirtesnę faktūrą,grįžta prie griežtesnio stiliaus;tai liudija šių ir vėlesnių metų darbai.
1925 – 1926 m. – Nutapo “Dekoratyvinę figūrą ornamentiniame fone”.
1927 m. – Matiso kūrinių paroda Djudensingo galerijoje, Niujorke.Dailininkui suteikiamas didysis prizas.nutapo paveikslą “Gulinti nuoga moteris iš nugaros”, “Odaliską su pilkomis kelnaitėmis” ir nulipdo skulptūrą “Gulinti nuoga moteris “ II.
1929 – 1933 m. – Tai intensyviausi darbo tapyboje ir skulptūroje metai; didėja pasisekimas ir visuomeninėje srityje. Europoje ir Amerikoje viena po kitos rengiamos parodos; tarp jų keturios didelės personatinės parodos Belyne, Bazelyje, Niujorke ir Paryžiuje.Matisas sukuria apie 30 ofortų naujam Malarmė “P
Poezijos” rinkiniui.
1935 m. – Vėl intensyvaus darbo metai.Matisas nutapo paveikslus “Rausva nuoga moteris”, “Sapnas”, “Mėlynos akys”.
1937 m. – Jis sukuria dekoracijas Monte Karlo rusų baletų pastatymams.Nutapo “Ochros spalvos galvą: ir “Persišką chalatą’.
1941 m. – Sunkiai susirgęs, jis gana ilgai guli ligoninėje; bet, vos tik pradeda sveikti, vėl su Įkarščiu piešia. Buvęs arti mirties, jaučia dar didesnę gyvenimo meilę.
1945 m. – Karui pasibaigus, jis kartu su Pikasu eksponuoja savo darbus Londone, paskui Brieselyje.Surengiama didelė jo kūrinių paroda Rudens salone.
1946 m. Matisas pradeda paruošiamuosius etiudus, ketindamas dekoruoti vanso Rožančiaus koplyčią, šį darbą dirb be atvangos iki pat 1950 metų.Išeina iš spaudos “Džiazas”:tai dvidešimties matiso guašų ir “popieriaus karpinių” reprodukcijų rinkinys.Jis nutapo” Interjerą su egiptietiška užuolaida”, “Didelę raudoną ateljė”, “Ananasą”, “Slyvos šaką ochros spalvos fone”.
1949 m. – Liucernos muziejus suruošia trijų šimtų aštuonių jo kūrinių parodą – didžiausią iki šiol jo garbei renginį.
1950 m. – Jis eksponuoja savo darbus XXV Venecijos bienaljė, kur gauna didįjį prizą, skiriamą užsienio dailininkui.Nulipdo skulptūrą “Stovinti nuoga moteris(Katia)”.
1951 m. – birželio 25 d. Įvyksta Vanso koplyčios pašventinimas. Nors jo sveikata pašlijusi, jis dar įtemtai dirba, ypač atsideda “popieriaus karpiniams”.Atidaroma Matiso paroda Tokijo nacionaliniame muziejuje.
1952 m. – Iškilmingai atidaromas nedidelis Matiso muziejus jo gimtajame Le Kato miestelyje.San Francisko dailės muziejus surengia Matiso kūrinių parodą.
1954 m. – lapkričio 3 d Nicoje miršta Anri Matisas.Jis ilsisi šalia savo žmonos Simjė kapinėse.

Leave a Comment