Kurtuvėnų bažnyčios paveikslai

Padavimas

Seniai, labai seniai, kur dabar Kurtuvėnų miestelis, dunksojo neįžengiami miškai. Žaliavo, šlamėjo ir ošė medžiai amžiną savo dainą, žydėjo žibuoklės ir plukės, kvepėjo viržiai, dūzgė juose kamanės ir bitės, nešdamos saldų medų į senas ąžuolų dreves.

Tarp girių žaliųjų, tarp miškų tankiųjų, tarp pušų lieknųjų ir ąžuolų plačiašakių ant aukšto kalno stovėjo didinga pilis, o toje pilyje, apsuptas savo tarnų ir tarnaičių gyveno jaunas Karaliūnas, visų karaliūnų jauniausias ir garsiausias.

Kartą, bemedžiodamas girioje, bešuoliuodamas ant savo eiklaus žirgo ir begainiodamas briedžius ilgaragius, nuklydo jiis ten, kur srauni upelė, linksmai šnekučiuodama su palinkusiais ties ja gluosniais ir juodalksniais, nešė savo vandenis į artimiausius ežerus ir, susiliejusi su jais, žvilgančiu veidrodžiu žvelgė į dangaus žydrynę. Sustabdęs žirgą prie upės, jaunikaitis išvydo priešais save nematytą paveikslą: baltut baltutė lyg gulbė, įbridusi į vandenį, stovėjo nežemiško grožio mergelė ir žiūrėjo į besiskleidžiančias vandens lelijas. Jos grakštų liemenį supo ilgi aukso spalvos plaukai, o dailią galvelę puošė kuklus ramunių vainikas.

Netikėtai užklupta, ji virptelėjo lyg pabaidytas žvėrelis ir pakėlė žibuoklių melsvumo akis. Jaunikaitis, paaveiktas nepaprasto nepažįstamosios grožio, priklaupė prieš ją ir iš nuostabos sušuko:
– Kas tu? Miškų deivė ar žemiškoji mergelė? Atsakyk! Maldauju ..
Išgirdus tuos žodžius, mergelė vienu akimirksniu pasislėpė girios tankmėje. Tik sniego baltumo drabužis švystelėjo prieš Karaliūno akis. Atsipeikėjęs jis ėmė vytis ne

epažįstamąją šaukdamas:
– Kur tu viena? Kur tu viena?
Ir po šiai dienai žmonės nežino, ar deivė tai buvo, ar žemiškoji mergelė. Tiktai nuo tada upė, kur karalaitis sutiko nepažįstamąją imta vadinti Kurtuva, o miestelį, įsikūrusį toje vietoje – Kurtuvėnais. (Vanda Kinderytė-Budrienė)

Kurtuvėnų dvaro sodyba

Rašytiniuose šaltiniuose Kurtuvėnai minimi nuo XIII a. Žinoma, kad čia 1495 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia. 1498 m. Kurtuvėnų savininkas Mikalojus Jaugelavičius (Jawgielowicz) dovanojo Kurtuvėnų bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais. Visiškai galimas dalykas, kad jis Kurtuvėnuose turėjo dvarą. Dvarai Lietuvoje susiformavo kaip tik XV a. II pusėje. Turtingesnių bajorų sodybos atsiskyrė nuo baudžiauninkų sodybų, o XVI a. joms prigijo slaviškas dvaro terminas.

Taigi Kurtuvėnų dvarą galima priskirti prie seniausiųjų dvarų Lietuvoje. XVI a. I pusėje dvaro savininkas buvo Stanislovas Kęsgaila, paskutinis senos LDK didikų giiminės atstovas. 1545 m. jis pardavė Kurtuvėnų dvarą Stanislovui Skačevskiui ir jo žmonai. Po jo mirties dvarą paveldėjo sūnus Jonas Skačevskis ir duktė Kotryna Skačevskytė Karpienė, Mikalojaus Karpio, Volkovysko pakamarės, žmona. Skačevskiai valdė Kurtuvėnus apie 47 metus. Po Karpių mirties dvarą paveldėjo trys jų sūnūs ir trys dukterys.

1644 m. Kurtuvėnų dvaras parduotas Erazmui Skaudvilai, o jo sūnus Petras dapirko Šemetiškes, Širvučius ir praplėtė žemės valdas. Bet turėdami finansinių sunkumų, Skaudvilos pardavė dvarą Bresto stalininkui Povilui Zarankai, pastarieji po 10-ties metų – Kniazevičiams. XVIII a.

. pradžioje (karai su švedais, gaisras) dvaras labai nukentėjo ir, negalėdami, atstatyti savininkai pardavė jį Pranciškui ir Joanai Nagurskiams. Ši turtinga ir garsi bajorų giminė valdė Kurtuvėnus visą XVIII a.

Dvaro valdos nuolat augo, buvo pastatyti nauji pastatai. Pranciškaus sūnaus Jokūbo Nagurskio iniciatyva pastatyta dabartinė Kurtuvėnų bažnyčia ( Paveikslas Nr. 1 ) . Kajetonas Nagurskis buvo paskutinis giminės atstovas, valdęs Kurtuvėnus. Jis nepaliko paveldėtojų, todėl turtas atiteko žmonai italei . Prasidėjo ginčai tarp daugybės pretendentų į paveldėjimą kol 1862 metais Kurtuvėnų dvarą nupirko grafas Henrikas Pliateris – Zyberg, paskyręs tą dvarą sūnui Liudvikui. Pliateriai įrengė čia žuvininkystės ūkį, toliau tvarkė sodą, pastatė naują rūmų pastatą. Kurtuvėnų dvaras, kaip ir daugelis Lietuvos dvarų, Pliateriams valdant buvo kultūros centras. 1902-1903 m. čia gyveno Povilas Višinskis, mokęs Pliaterio vaikus. Pas jį atvykdavo J. Biliūnas, Žemaitė, Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana. Seniausias ir vertingiausias – medinis svirnas, manoma statytas XVIII a. pabaigoje valdant Nagurskiams, kuris nukentėjo nuo gaisro ir šiuo metu jau aišku, kad jis bus atkuriamas toks pat, koks jis ir buvo. Jau anksčiau buvo atstatytas dvaro pastatas, kuriame įsikūrė dabartinių šeimininkų Kurtuvėnų regioninio parko, administracija.

Paveikslas Nr. 1, Kurtuvėnų bažnyčia 1862 metais.

Paveikslas Nr. 2, Kurtuvėnų teritorija.

Kurtuvėnų regioninis parkas

Kurtuvėnų regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo miškingo kalvyno kraštovaizdį ( Paveikslas Nr. 2 ). Parkas plyti Rytų žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir

r Dubysos upių takoskyroje. Šiaurės – pietų kryptimi driekiasi trys mišku apaugę kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės (.velniaduobės.), ozai – “Milžinų keliai”, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Kurtuvėnų regioninis parkas – trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje.

Vertingiausiems gamtiniams kompleksams išsaugoti regioniniame parke skirta 17 draustinių.

Svarbiausios gamtos vertybės.

Šaukėnų – Kurtuvėnų miškų masyvas, Pageluvio ežerynas (10 ežerų), vaizdingas Dubysos slėnis, Ilgos pelkynai.Vakarinėje parko dalyje trykšta didžiausi Lietuvoje Svilės šaltiniai – čia 1,8 ha plote “verda” daugiau kaip šimtas įvairaus dydžio “akių”. Įdomūs gamtos paveldo objektai: Targių, Barsukyno ozai, Dirvonų klonis, Juodlės žemyninės kopos, Pustlaukio termokarstinės duobės, įspūdingų matmenų ir išvaizdos medžiai (Zuikiškės ąžuolas, Albino, Pociškės, Gailiškės pušys, Bubių tuopos, Paraudžių sengirė, Dirvonų kaštonas, Kurtuvėnų liepa), Arvydiškių, Linartų rieduliai, pilkųjų garnių, barsukų kolonijos, plėšriųjų paukščių lizdai. Vakarinėje parko dalyje gyvena vilkai. Kurtuvėnų miestelį supantys tvenkiniai privilioja migruojančių paukščių būrius.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės.

Dubysos – Ventos perkaso hidrosistema, Dengtilčio ir Mirskiškės vandens malūnai, Kurtuvėnų, Bubių, Gelučių, žadvainių buvusios dvarų sodybos, barokinė Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia, V. Putvinskio memorialinė sodyba Šilo Pavėžupyje, Vainagių, Galvydiškės, Gaidžiapilio, Kurtuvėnų, Badauskių piliakalniai.

Kraštovaizdyje vyrauja vienkiemiai ir padriki kaimai, išsidėstę pamiškiais, paežeriais. XIV a. Kurtuvėnuose būta bajoro sodybos, XV a. išaugusios į turtingą Kurtuvėnų dvarą. Vertingiausias dvaro statinys – 200 metų senumo dviejų aukštų medinis sv

virnas. 1495 m. Kurtuvėnuose pastatyta pirmoji bažnyčia ir įkurta katalikų parapija.

Galimybės poilsiauti.Išsamią informaciją apie poilsio paslaugas teikia Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Jautmalkės aplinkosauginės veiklos centre veikia Kurtuvos žalioji mokykla.

Kurtuvėnų regioniniame parke poilsiui skirtos 7 rekreacinės zonos: Bubių, Gėluvos, Bijotės, Padubysių, Pašvinio, Šonos ir Vėžežerio. Populiariausi Gėluvos ir Bijotės ežerų paplūdimiai. Apsistoti galima svečių namuose arba kempinge, įsikūrusiuose buvusio Kurtuvėnų dvaro parke. Poilsiautojai taip pat laukiami kaimo turizmo sodybose. Su palapinėmis galima apsistoti stovyklavietėse. Didesnei grupei nakvynė galima poilsio bazėse arba Šiaulių mieste. Paragauti kulinarinio paveldo patiekalų galima veikiančioje smuklėje “Kryžkelė”, įsikūrusioje Kurtuvėnuose XIX a. akmeniniame pastate.

Regioniniame parke gražiausi reginiai matomi užkopus į aukščiausią Šiaulių rajone Girnikų kalną, nuo kurio atsiveria vaizdai Šiaulių lygumų, Kurtuvėnų kalvyno ir Šatrijos kalno link.
Gražiausias regioninio parko lankytinas vietas galima apžiūrėti keliaujant parko schemoje pažymėta dviračių – autoturizmo trasa. Nuo Šiaulių iki Kurtuvėnų yra nutiestas dviračių takas (17 km). Dviračius galima išsinuomoti Kurtuvėnuose ir Bubiuose.

Pėstiesiems įrengtas pažintinis takas (ilgis 4,5 km) aplink Juodlės ežerą. Keliaujant juo galima supažinti su Ilgos kraštovaizdžio draustinio kalkingomis žemapelkėmis ir žemyninėmis kopomis, vandens paukščiais, miško buveinėmis.

Regioninio parko miškai mėgstami orientavimosi, slidinėjimo, dviračių, bėgimo sporto mėgėjų. Norintiems geriau susipažinti su krašto savitumais direkcijos gidai praves pažintines ekskursijas: “Kurtuvėnų regioninio parko įdomybės”, “Gamtos vertybės”, “Juodlės pažintinis takas”, “Kurtuvėnų dvaro istorija”, “Pažintis su jojimo paslaugų centru”.

Kurtuvėnuose visus metus veikia Jojimo paslaugų centras. Centro darbuotojai supažindina lankytojus su žirgais, jų priežiūra, veislėmis. Iš čia raitiems ar karieta, lydint instruktoriams, siūloma pakeliauti po apylinkes. Visus metus veikia jojimo mokykla. Organizuojamos kelių dienų poilsio su žirgais programos, jojimo stovyklos, žygiai žirgais.Šias paslaugas reikia užsisakyti iš anksto. Čia laikomi bei treniruojami privatūs žirgai. Tradiciniai renginiai – rudenį vykstantis Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas ir “Kurtuvėnų taurės” konkūro varžybos.

Regioninio parko ežeruose leidžiama mėgėjiška žūklė (leidimus galima įsigyti regioninio parko direkcijoje). Karpius galima žvejoti komerciniuose tvenkiniuose (leidimus galima įsigyti UAB Šventjonis.).

Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia

Kurtuvėnų šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia yra Kurtuvėnų miestelyje, patvenktos Kurtuvos kairiajame krante. Pirmoji bažnyčia pastatyta ant piliakalnio 1472-1495 m. Prie bažnyčios buvo varpinė su dviem varpais, klebonija. Vėliau bažnyčią pasisavino evangelikai reformatai. 1684 m. katalikai pastatė naują bažnyčią, o dabartinė buvo pastatyta 1796 m. Nagurskių. Nuo 1804 m. čia veikė parapijinė mokykla. 1858 m. kapinėse buvo pastatyta koplyčia.

Bažnyčia yra vėlyvojo baroko stiliaus, su dviem bokštais, šventoriuje stovi medinė varpinė

Kurtuvėnų miestelio šv.apaštalo Jokūbo bažnyčia turtinga savo puošyba bei įranga, joje – 5 altoriai, kuriuose baroko ir klasicizmo stiliaus architektūriniai elementai. Puošia bažnyčią monumentalios šv.Luko, šv.Jono, šv.Morkaus ir šv.Mato skulptūros, vargonai, šv.apaštalo Jokūbo, šv.Jono Krikštytojo paveikslai. Nuo 2002 m. Kurtuvėnų bažnyčia tapo mokslininkų, muziejininkų, paveldosaugininkų susidomėjimo ir turinėjimo objektu, turistų traukos centru. Tyrinėjant rūsius, buvo atidengtos kriptos su XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios palaidojimais ir didelės vertės įkapėmis. Tarp bažnyčios požemių relikvijų – gerai išsilaikęs dviejų dalių vyšnių spalvos kontušas – Lietuvos-Lenkijos bajorų kostiumas, dvi puošnios Slucko juostos – kilmingų bajorų statuso ženklas ir daug kitų vertingų radinių. Šiuo metu vertingiausi radiniai restauruojami, jie saugomi Šiaulių “Aušros” muziejuje, o įsteigus jo filialą Kurtuvėnuose, daugelis taps vertingiausiais jo eksponatais.

Jau treti metai vyksta Kurtuvėnų šv.apaštalo Jokūbo bažnyčios avarinės būklės likvidavimo ir restauravimo darbai.

Paveikslas Nr. 3, Atliekami rekonstrukciniai darbai Kurtuvėnų bažnyčioje.

Paveikslas Nr. 4, Atliekami rekonstrukciniai darbai Kurtuvėnų bažnyčioje.

Paveikslas Nr. 5, Atliekami rekonstrukciniai darbai Kurtuvėnų bažnyčioje.
NAUDOTA LITERATŪRA

1. http://216.239.59.104/search?q=cache:YE73x5LSchsJ:svietimotaryba.org/eglute/kovas99/tautosak.html+kurtuv%C4%97nai&hl=lt&lr=lang_lt (2005 m. gegužės 2 d.)
2. http://www.countryside.lt/lt/lankytinos/mini-lankytina/?rid=762 (2005 m. gegužės 2 d.)
3. http://www.countryside.lt/lt/lankytinos/mini-lankytina/?rid=739 (2005 m. gegužės 4 d.)
4. http://195.182.80.75/on.php?s=kultura (2005 m. gegužės 6 d.)

Leave a Comment