keramika

TAIKOMASIS MENAS

Dailioji keramika : šią profesiją galima įgyti D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje, Kaune.

Dailiosios keramikos meistras projektuoja ir gamina dirbinius iš molio, akmens masės, įvairių rūšių porceliano ir kt. Pagrindinės profesinės veiklos kryptys – papuošalų, meno dirbinių, namų apyvokos reikmenų, interjero ir eksterjero detalių gamyba. Šios profesijos darbuotojo darbas susideda iš eskizavimo, projektavimo, eksperimentinių bandymų, masių ir glazūrų paruošimo, formų gamybos, dekoravimo, glazūravimo, dirbinių degimo. Dailiosios keramikos meistras savo darbe naudojasi elektriniu arba rankiniu žiedimo ratu, gipsinėmis formomis, purkštuvais, degimo krrosnimi ir kitais įrengimais bei įrankiais. Jis dirba dailės kombinatuose, pramonės įmonėse, uždarose akcinėse bendrovėse, švietimo ir ugdymo įstaigose, steigia individualias-personalines įmones ar individualų kūrybinį darbą. Pramoninė gamyba skiriasi nuo kūrybinio rankų darbo. Darbo sąlygos gana nelengvos: drėgmė, aukšta temperatūra, nuodingi glazūrų garai gali būti kenksmingi sveikatai, paprastai dirbama uždarose patalpose, todėl yra svarbu, kad darbinėse patalpose būtų įrengtos traukos spintos, gera ventiliacija.
PROFESINĖS PERSPEKTYVOS

Dailiosios keramikos meistras profesija yra labai perspektyvi. Keramikos meno dirbiniai populiarūs tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje, plačiai naaudojami buityje. Gražūs, skoningi, funkcionalūs tradiciniai bei moderniško dizaino gaminiai yra ir bus neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ši profesija yra labai palanki privataus verslo kūrimui.
Dailioji keramika : šią profesiją galima įgyti D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje, Kaune.

Viena seniausių ta

aikomosios dekoratyvinės dailės šakų. Jos kilmė siekia priešistorinius laikus. Lietuvos teritorijoje moliniai indai buvo naudojami jau 4 tūkstantmetyje pr. Kr. iki 10 a. puodai buvo lipdomi rankomis, įspaudžiant ornamentą – nuo jo pobūdžio atskirų laikotarpių keramika ir gavo pavadinimus – šukelinė, virvelinė, brūkšniuotoji, grublėtoji.

Keramiko profesiją galima įgyti : Vilniaus dailės akademijoje; Kauno kolegijoje; Kauno dailės institutas

Metalo apdirbėjas

Metalo apdirbėjo specialybę galima įgyti : Alytaus profesinio rengimo centre; Marijampolės profesinio rengimo centre; Šiaulių profesinio rengimo centre; Tauragės profesinio rengimo centre; Utenos regioniniame profesinio mokymo centre; Kauno mechanikos mokykloje;Panevėžio profesinio rengimo centre; Šiaulių darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre;

PYNĖJAS

Pynimui vartojamų lazdynų, karklų virbus, plėšas, vyteles, eglių ir pušų šaknis, rugių šiaudų grįžtes nesunkiai galime surasti savo gimtajame krašte. O pinami nuo seeno labai įvairūs buitinės ir ūkinės paskirties daiktai: sėtuvės, pintinės, sūrinės, krepšiai, dėklai, kraitelės, šviestuvai.

Lengvi, gražūs, patogūs pynimo darbai turi didelę paklausą. Iki XXa. pradžios pinti baldai buvo labai paplitę dvaruose ir klebonijose, ypač jų vasarvietėse. Ką gi, gyvenimo spiralės ratas apsisuko, ir šis primirštas tautodailės žanras vėl atgijo: pynimo darbus matome puikiausiai pritapusius ne tik kaimo, bet ir miesto gyventojų butuose, vilose, sodų nameliuose, taip pat poilsiavietėse, sanatorijose. Siekiant šio žanro populiarumo kas treji metai imta rengti pynėjų šv

ventes-konkursus Mažeikiuose. Jos, atrodo, taps tradicinėmis.

Pynėjo specialybę galima įgyti : Alytaus dailiųjų amatų mokykloje; Jonavos politechnikos mokykloje; Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje; Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje; Marijampolės profesinio rengimo centre; Vilniaus Amatų mokymo centre; Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre; Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre; Panevėžio darbo rinkos mokymo centre; Šiaulių darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre.

DAILIEJI AMATAI

DAILIŲJŲ MEDŽIO DIRBINIŲ DROŽĖJAS

Drožyba – tai taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros technika.
Drožybos technika sukuriami įvairios paskirties dirbiniai: skulptūrėlės, skulptūrų dekoras, pastatų eksterjero ir interjero medinės puošmenos, buities reikmenys, papuošalai. Medžio drožiniai puošiami inkrustacija, poliruojami, lakuojami, dažomi įvairiomis spalvomis, auksuojami.

Medienos, kaip medžiagos kūrybai, populiarumas Lietuvos tautodailėje yra apspręstas geografinės padėties. Mediniai daiktai nuo neatmenamų laikų ima dominuoti Lietuvoje. Raižomi darbo įrankiai, namų apyvokos reikmenys, rogės, vežimai su pakinktais, baldai, architektūrinės detalės. Ilgainiui susiformavo lietuviams būdingi raižymo principai: atlikimo saikingumas, kompozicijos išbaigtumas, prasmę turinčių simbolių įpynimas.
Šiuolaikinio lietuvių liaudies meno tendencijos aiškiausiai pasireiškė monumentaliojoje skulptūroje, kurios atgimimas ir suklestėjimas pakėlė visą liaudies kūrybos prestižą, tapo svariu Lietuvos nacionalinės kultūros reiškiniu. Mėgiamiausia ir plačiausiai pasireiškusi mūsų liaudies meno šaka yra įvairių rūšių medžio išpjaustymai, priėję prie tokio formos tobulumo, kurį galime dr

rąsiai vadinti skulptūra.

Dailiųjų medžio dirbinių drožėjo specialybę galima įgyti : Kuršėnų politechnikos mokykloje;
Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre.

Dailiųjų rankdarbių gamintojo specialybė galima įgyti : Alytaus dailiųjų amatų mokykloje; Alytaus profesinio rengimo centre; Šiaulių profesinio rengimo centre; Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre.

Floristo specialybę galima įgyti : Alytaus profesinio rengimo centre; Aukštadvario žemės ūkio mokykloje; Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje; Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje; Marijampolės profesinio rengimo centre; Panevėžio prekybos ir paslaugų verslo mokykloje; Šiaulių profesinio rengimo centre; Utenos regioniniame profesinio mokymo centre; Kelmės profesinio rengimo centre; Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre.

MENO DIRBINIŲ IŠ METALO GAMINTOJAS

Jis šildo medžiagas, ruošia komponentus, įrankius ir instrumentus rankų darbu, kaldina ant priekalo ar mechaniškai su energetiniais plaktukais ir kaldinimo presais; kaldinamas dirbinys yra laikomas replėmis ar dedamas į formą. Kalvis tiesina, lenkia ir suteikia formą apvaliems lygintuvams, valcuotoms dalimis, plokščių strypams, lakštinėms spyruoklėms ir kitiems gaminiams ir kaldina vamzdžius ir gamina prievamzdžius.
Kalvis taip pat remontuoja, gamina, kaldina ir galanda žemės ūkio įrankius – remontuoja rėmus ir porėmius varikliams ar plūgams – gamina vinis, skląstis ir panašius gaminius – kausto ūkio gyvulius – gaminas žirgų pasagas – lenktyninių žirgų pasagas – daro įvairius litavimo darbus – remontuoja ir pritaiko paprastas žemės ūkio ir miškų mašinas ir įrangą, vi

ilkikus, mėšlo kratykles ir kt.
darbas yra gaminti metalo dalis kalybos būdu, t.y. dirbinys pirmiausiai yra šildomas kad suminkštėtų ir po to jam suteikiama forma kalant ir lenkiant. Žemės ūkių regionuose kalvis gali būti vadinamas kalviu ar arklių kaustytoju (pastarasis ypač ten, kur reikiami darbo įgūdžiai taikomi dirbant su žirgais) ir dirbas dažnai siejama su žirgų kaustymu bei žemės ūkio įrankių ir įrangos gamyba, aštrinimu ir remontavimu.

Meno dirbinių iš metalo gamintojo specialybę galima įgyti : Alytaus dailiųjų amatų mokykloje; Kauno taikomosios dailės mokykloje ; ,,Telšių praktika“ dailiųjų amatų mokykloje.

Siuvinėjimas – viena iš taikomosios dailės rūšių, vėl atgaunanti savo vertę ir populiarumą. Lietuvą pasiekė nauji siuvinėjimo būdai, naujos medžiagos ir siūlai. Siuvinėti raštai ir ornamentai vis dažniau taikomi ne tik rankdarbių, bet ir drabužių puošybai. Iškilo geresnio teorinio pasirengimo ir tobulesnių siuvinėjimo įgūdžių poreikis.
Siuvinėtojo specialybę galima įgyti : Alytaus profesinio rengimo centre; Druskininkų amatų mokykloje; Alytaus darbo rinkos mokymo centre; Panevėžio darbo rinkos mokymo centre; Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre; Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre.

Keramikas ar puodžius gamina keramikos, molio ir akmens indus ir kitus gaminius, taikydamas įvairias technikas. Šiame darbe yra naudojamos šios veiklos: Gaminių formavimas žiedimo ratu, liejant ar ranka, ar dailinant tekintuvu. Ugniai atspariems gaminiams gaminti naudojamos tokios medžiagos, kaip šamotinis molis. Šis darbas yra atliekamas dirbtuvėse ir panašiose erdvėse, kur kontaktuojama su nešvara aplinkoje, chemikalais ir kur vyrauja aukšta temperatūra. Dirbama su instrumentais, naudojamos mašinos ir įranga, puodų žiedimo ratai, presai, aukštakrosnės, džiovinimo krosnys. Norint sėkmingai atlikti darbą reikalingas mokymasis darbe, rankų miklumas, estetinis jautrumas, sensibilumas.

Vilniuje įmonėje UAB“Senamiesčio amatai“ keramikas-pagalbinis darbininkas uždirba apie 1200 Lt

Keramikų profesija yra gana paklausi ir populiari

Leave a Comment