Kauno Vytauto bažnyčios architektūra

Įvadas

Manoma, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, išsigelbėjęs Vorsklos mūšyje, atsidėkodamas 93. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia nuo Aleksoto pusės Viešpačiui apie 1400 m. fundavo Kaune pranciškonams bažnyčią, kuri buvo pirmoji katalikų šventovė šiame mieste. Bažnyčia pastatyta pačioje XV pradžioje kartu su mediniu pranciškonų vienuolynu prie gatvės, vedusios į Nemuno prieplauką. Šventove taip pat naudojosi Kaune apsigyvenę užsienio pirkliai. 1439 m. vienuoliai gavo privilegiją, leidžiančią teikti sakramentus iš Prūsų ir Lagos atvykusiems katalikams ir juos laidoti. Kaip ir visos katalikų baažnyčios, patekusios į maskvėnų užimtą teritoriją 1655-1661 m. karo metu, ji buvo apiplėšta ir nuniokota, bet jau 1669 m. atstatyta Minsko pilių prefekto Mykolo Jeronimo Ivanausko lėšomis. XVII a. vienuolyno namus sudarė trys dviaukščiai mūriniai korpusai ir mediniai ūkiniai trobesiai. XVIII a. pradžioje švedų antpuolio metu bažnyčia vėl apgriauta, 1712 m. atnaujinta. Dar kartą bažnyčia apdegė, o vienuolynas buvo apiplėštas 1812 m., iš miestiečių aukų atstatytas 1819 m.
1831-1832 m. bažnyčia paversta Rusijos kariuomenės maisto sandėliu.385. Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia
1845 m. vienuolynas uždarytas, jo paatalpose įsikūrė policijos nuovada ir kariuomenės įgulos kanceliarija (1870 m. pastatai nugriauti ir jų vietoje pradėta statyti miesto ligoninė). Bažnyčia 1850-1853 m. pertvarkyta į cerkvę, tik 1919 m. grąžinta katalikams, prieš Antrąjį pasaulinį karą pora dešimtmečių bažnyčią aptarnavo Šv.Pranciškaus Mažesnieji broliai, įkūrę vienuolyną Uosto g.

. Į jų vienuolyną vyskupai siųsdavo prasikaltusius diecezinius kunigus. Tuo metu bažnyčia remontuota. Dar kartą pranciškonai buvo sugrįžę į bažnyčią 1992-1994 metais, vėliau persikėlė į atgautą Šv. Jurgio konventą.

Dailėtyrinė analizė
XX a. bažnyčios remontų ir rekonstrukcijų metu naujose vietose iškirstos nišos, pakeistas langų ir kontraforsų aukštis, sunaikinti senieji angokraščiai, užmūryti šoniniai smailiaarkiai portalai. Tačiau išsaugotas pirmykštis vertikalus langų ir laiptuotų kontraforsų ritmas, pabrėžtas dalijimas horizantalėmis, o svarbiausia-bažnyčios tūrių ir erdvių kompozicija: tai vienintelis Lietuvoje išlikęs gotikinis lotyniško kryžiaus plano, halinis, trinavis pastatas. Seniausia jo dalis – presbiterija (choras) ir navų korpusas, taip pat XV a. pastatytas bokštas vakariniame fasade. Presbiterija perdengta Lietuvos pranciškonų gotikinėms bažnyčioms būdingu žvaigždiniu skliautu, kurio nerviūros sudaro didelių keturkampių žvaigždžių piešinį (virš navų senieji skliautai neišliko). Bažnyčios fasaduose gražiai išlikęs pirmykštis peerdegtų juodų plytų dekoras.
Sienos masyvios: halės dalyje jų storis 1,6 m, presbiterijos ir koplyčių – 1,2 – 1,3 m. Sienų paviršius mūrytas iš dvejopų plytų – didesnių ir mažesnių, vidus užpildytas eilėmis sumūrytais lauko akmenimis; apačiojeprie grindų jie stambesni, aukščiau smulkesni. Fasadų mūrą puošia juodų perdengtų plytų galų raštai.

Pagrindinio fasado kompozicijoje dominuoja centre kylantis aukštas bokštas. Vertikalus, aštuoniakampis, tolygiai siaurėjantis, suskaidytas į tarpsnius jo tūris labai skiriasi nuo masyvių, dažniausiai kvadratinių bokštų, statytų kaimyninėse šalyse. Vytauto bažnyčios bokšto keturkampis tik apatinis tarpsnis; praeityje jame buvo pl

lačios
kiauros pusapskritės arkos. Aukštyn bokšto kompozicija lengvėja, tarpsniai vis labiau suskaidyti angų ir nišų.Vis dėl to bokštas yra stambių, griežtų, snatūrių formų, originalaus tūrio, gerų proporcijų. Apatinio tarpsnio sienoje esantis smailiaarkis portalas apjuostas dekoratyvaus profilio angokraščiu.

Apie bažnyčios fasadų pirmykštes proporcijas ir formas galima spręsti tik iš dalies. Pakėlus žemės paviršių, fasadai gerokai sužemėjo. Rekonstrukcijų metu iškirstos naujose vietose nišos, pakeistas langų ir kontraforsų aukštis, sunaikinti senieji angokraščiai, užmūryti šoniniai smialiaarkiai portalai. Tačiau išliko pirmykštis vertikalus langų ir laiptuotų kontraforsų ritmas, pabrėžtas dalijimas horizontalėmis, o svarbiausia – senasis pastato tūris. Iš šiaurinio ir pietinio fasadų išsikišę koplyčių tūriai darniai įsilieja į bendrą kompoziciją. Koplyčių fasadai simetriški: simetrijos ašį pabrėžia aukšta niša, smailaarkis langas ir frontonas. Pirmykščiai trikampiai frontonėliai, kurių pėdsakų ir dabar matyti pastogėje virš koplyčių skliautų, buvo žemesni, turėjo nedideles arkines angas.
Vytauto bažnyčios tūrių ir erdvių kompoziciaj unikali.

Išvados

Pati seniausia ir vertingiausia Kaune – Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. Daugelis romantikos mėgėjų vadina Vilnių Gedimino miestu, o Kauną – Vytauto Didžiojo miestu. Ši bažnyčia pradėta mūryti tada, kai Kaunas dar buvo pagoniškas miestas. Ji buvo skirta tiems, kurie atvyksta į Kauną prekiauti. Kauniečiai krikštą priėmė tik 1413 metais. Nežiūrint, kad Vytauto bažnyčią siaubė ir gaisrai, ir potvyniai, ir įvairaus pl

lauko perėjūnai, ji puikiai išlaikė savo ankstyvosios gotikos formas. Bažnyčioje palaidotas žymus rašytojas, kultūros veikėjas, kunigas J. Tumas – Vaižgantas.

Leave a Comment