G.Kurbė

Žanas Dezirė Giustavas Kurbė gimė 1818 m. birželio 10 d. Ornane ,netoli Bazansono.Pasiturinčio ūkininko sūnus nerūpestingą ir laimingą vaikystę leido giriose ir laukuose . Jis mėgo medžioklę ir sportą .1841 m.išvažiavo į Paryžių studijuoti teisės, bet vėliau nusprendė savarankiškai mokytis tapybos. Mokėsi kopijuodamas XVIIa. ispanų ,flamangų ir olandų kūrinius , lankė privačias studijas .

Pripažinimo susilaukė 1848 m. revoliucijos metu ,kai susikūrė nauja respublika su tvirtais liberalizmo idealais .Kurbė norėjo ne grožio ,bet tiesos.Jis pirmas garsus dailininkas – maištininkas ,kuris sėmėsi jėgų ir įkvėpimo ,priešindamasis galingoms politinėms ir meninėms trradicijoms, vyravusioms Prancūzijoje jo gyvenimo metais . Paveikslais protestavo prieš įprastas to meto konvekcijas , norėjo “ sukrėsti buržua” ir sugriauti jų pasitikėjimą savimi . Oficialūs dailės sluoksniai ir

buržua siuto , reikalavo “teisingų temų” – istorijos arba jų pa-

čių portretų .

Didžiausią pasipiktinimą kėlė dideli jo paveikslų matmenys .

Taip jis teigė , kad jo darbai turi būti laikomi “aukštuoju menu ” ir ,kad kasdieninio gyvenimo vaizdai turi teisę būti verti-

nami taip pat rimtai , kaip ir viešam eksponavimui tinkamais

pripažintų temų kūriniai .Kurbė pasiekė savo,kai liberalų val-

dymo laikotarpiu gavo aukso medalį ,oo kartu ir galimybę eks-

ponuoti savo darbus Luvro muziejuje be konkurso, pagal kurį

žiuri atrinkdavo arba atmesdavo eksponatus .Luvro viešojoje

parodoje kasmet buvo eksponuojami įžymių dailininkų darbai .

Kurbė buvo realizmo –naujos estetinės teorijos, teigusios,kad

dailė turi atsigręžti į kasdieninius reiškinius ir atsisakyti moralizavimo ar i

idealizavimo – pradininkas . 1855 m. atidarė

personalinę parodą “Realizmas . G.Kurbė ” .

Kurbė retai darydavo parengiamuosius eskizus . Ryškiom spalvom bei tirštais dažais tapydavo tiesiai ant drobės.Iš pra –

džių nutapė tamsaus kolorito , raiškaus piešinio romantiškų

portetų , autoportetų(“Autoportretas su pypke”1847 m.).1848

m. revoliucijos idėjų veikiamas , sukūrė kompozicijų , vaiz –

duojančių darbo žmonių (“Akmenskaldžiai”1851 , “Vėtyto –

jos”1854),provincijos miestiečių buitį(“Laidotuvės Ornane”).

Nutapė alegorinių paveikslų : “Sveiki,ponas Kurbė” 1854 m.,

“Ateljė” 1855 m.

Paveiksle “Sveiki , ponas Kurbė ” pavaizduotas tikras įvykis:

Kurbė vizitas Monpeljė 1854 m.Tai – didelių matmenų kūrinys ,įspūdingos dokumentiškos jo detalės demonstruoja realizmo privalumus ir trūkumus .Kūrybos procesas buvo nuo –

latinės atrankos ir redagavimo veiksmas , taigi ir asmeniška

tikrovės interpretacija .

Vėlyviausiose figūrinėse kompozicijose (aktai ir medžioklės

scenos ) atsirado erotikos , saloninio akademizmo apraiškų .

Kurbė buvo ištikimas savo kraštui ir jo žmonėms ,kurie dažnai t

. . .