Žanas Dezirė Giustavas Kurbė gimė 1818 m. birželio 10 d. Ornane ,netoli Bazansono.Pasiturinčio ūkininko sūnus nerūpestingą ir laimingą vaikystę leido giriose ir laukuose . Jis mėgo medžioklę ir sportą .1841 m.išvažiavo į Paryžių studijuoti teisės, bet vėliau nusprendė savarankiškai mokytis tapybos. Mokėsi kopijuodamas XVIIa. ispanų ,flamangų ir olandų kūrinius , lankė privačias studijas .
Pripažinimo susilaukė 1848 m. revoliucijos metu ,kai susikūrė nauja respublika su tvirtais liberalizmo idealais .Kurbė norėjo ne grožio ,bet tiesos.Jis pirmas garsus dailininkas – maištininkas ,kuris sėmėsi jėgų ir įkvėpimo ,priešindamasis galingoms politinėms ir meninėms trradicijoms, vyravusioms Prancūzijoje jo gyvenimo metais . Paveikslais protestavo prieš įprastas to meto konvekcijas , norėjo “ sukrėsti buržua” ir sugriauti jų pasitikėjimą savimi . Oficialūs dailės sluoksniai ir
buržua siuto , reikalavo “teisingų temų” – istorijos arba jų pa-
čių portretų .
Didžiausią pasipiktinimą kėlė dideli jo paveikslų matmenys .
Taip jis teigė , kad jo darbai turi būti laikomi “aukštuoju menu ” ir ,kad kasdieninio gyvenimo vaizdai turi teisę būti verti-
nami taip pat rimtai , kaip ir viešam eksponavimui tinkamais
pripažintų temų kūriniai .Kurbė pasiekė savo,kai liberalų val-
dymo laikotarpiu gavo aukso medalį ,oo kartu ir galimybę eks-
ponuoti savo darbus Luvro muziejuje be konkurso, pagal kurį
žiuri atrinkdavo arba atmesdavo eksponatus .Luvro viešojoje
parodoje kasmet buvo eksponuojami įžymių dailininkų darbai .
Kurbė buvo realizmo –naujos estetinės teorijos, teigusios,kad
dailė turi atsigręžti į kasdieninius reiškinius ir atsisakyti moralizavimo ar i
personalinę parodą “Realizmas . G.Kurbė ” .
Kurbė retai darydavo parengiamuosius eskizus . Ryškiom spalvom bei tirštais dažais tapydavo tiesiai ant drobės.Iš pra –
džių nutapė tamsaus kolorito , raiškaus piešinio romantiškų
portetų , autoportetų(“Autoportretas su pypke”1847 m.).1848
m. revoliucijos idėjų veikiamas , sukūrė kompozicijų , vaiz –
duojančių darbo žmonių (“Akmenskaldžiai”1851 , “Vėtyto –
jos”1854),provincijos miestiečių buitį(“Laidotuvės Ornane”).
Nutapė alegorinių paveikslų : “Sveiki,ponas Kurbė” 1854 m.,
“Ateljė” 1855 m.
Paveiksle “Sveiki , ponas Kurbė ” pavaizduotas tikras įvykis:
Kurbė vizitas Monpeljė 1854 m.Tai – didelių matmenų kūrinys ,įspūdingos dokumentiškos jo detalės demonstruoja realizmo privalumus ir trūkumus .Kūrybos procesas buvo nuo –
latinės atrankos ir redagavimo veiksmas , taigi ir asmeniška
tikrovės interpretacija .
Vėlyviausiose figūrinėse kompozicijose (aktai ir medžioklės
scenos ) atsirado erotikos , saloninio akademizmo apraiškų .
Kurbė buvo ištikimas savo kraštui ir jo žmonėms ,kurie dažnai tapdavo jo paveikslų herojais.Kurbė vaizdavo save iš ge –
rosios pusės . Jis buvo stambus ,energingas ,patrauklus vyras.
Didžiavosi savo profiliu ir “asiriška” barzda .
Jo pasisekimas krito kartu su Prancūzijos Antrąja imperija .
1873m.reacijos persekiojamas emigravo į Šveicariją .Po ilgo,
skausmingo gydymo , prižiūrimas draugų , mirė tikėdamasis grįžti į Prancūziją .
“Visada užsidirbsiu pragyvenimui savo paveislais ,niekada nė
per plauką nenukrypęs nuo savo principų , nė kartelio nenutapęs nė ranka uždengiamo lopinėlio , kad kam nors įtikčiau
ar lengviau savo darbą parduočiau “ – rašė viename iš savo
laiškų .
Atsisakė lengvų efektų ir apsisprendė pasaulį vaizduoti tokį
koks yra .Padrąsino da
ypač Sezanui , Pikasui . Jis tapė tuo pat metu kaip Visleris ,
Monė .
Svarbiausi jo kūriniai saugomi Paryžiaus muziejuose . Artimas jo draugas – A. Briujasas savo palikimą išleido kolekcio-
nuodamas Kurbė paveikslus . Jis surinko vertingą Kurbė rinkinį .