Žanas Dezirė Giustavas Kurbė gimė 1818 m. birželio 10 d. Ornane ,netoli Bazansono.Pasiturinčio ūkininko sūnus nerūpestingą ir laimingą vaikystę leido giriose ir laukuose . Jis mėgo medžioklę ir sportą .1841 m.išvažiavo į Paryžių studijuoti teisės, bet vėliau nusprendė savarankiškai mokytis tapybos. Mokėsi kopijuodamas XVIIa. ispanų ,flamangų ir olandų kūrinius , lankė privačias studijas .
Pripažinimo susilaukė 1848 m. revoliucijos metu ,kai susikūrė nauja respublika su tvirtais liberalizmo idealais .Kurbė norėjo ne grožio ,bet tiesos.Jis pirmas garsus dailininkas – maištininkas ,kuris sėmėsi jėgų ir įkvėpimo ,priešindamasis galingoms politinėms ir meninėms tr
radicijoms, vyravusioms Prancūzijoje jo gyvenimo metais . Paveikslais protestavo prieš įprastas to meto konvekcijas , norėjo “ sukrėsti buržua” ir sugriauti jų pasitikėjimą savimi . Oficialūs dailės sluoksniai ir
buržua siuto , reikalavo “teisingų temų” – istorijos arba jų pa-
čių portretų .
Didžiausią pasipiktinimą kėlė dideli jo paveikslų matmenys .
Taip jis teigė , kad jo darbai turi būti laikomi “aukštuoju menu ” ir ,kad kasdieninio gyvenimo vaizdai turi teisę būti verti-
nami taip pat rimtai , kaip ir viešam eksponavimui tinkamais
pripažintų temų kūriniai .Kurbė pasiekė savo,kai liberalų val-
dymo laikotarpiu gavo aukso medalį ,o
o kartu ir galimybę eks-
ponuoti savo darbus Luvro muziejuje be konkurso, pagal kurį
žiuri atrinkdavo arba atmesdavo eksponatus .Luvro viešojoje
parodoje kasmet buvo eksponuojami įžymių dailininkų darbai .
Kurbė buvo realizmo –naujos estetinės teorijos, teigusios,kad
dailė turi atsigręžti į kasdieninius reiškinius ir atsisakyti moralizavimo ar i
personalinę parodą “Realizmas . G.Kurbė ” .
Kurbė retai darydavo parengiamuosius eskizus . Ryškiom spalvom bei tirštais dažais tapydavo tiesiai ant drobės.Iš pra –
džių nutapė tamsaus kolorito , raiškaus piešinio romantiškų
portetų , autoportetų(“Autoportretas su pypke”1847 m.).1848
m. revoliucijos idėjų veikiamas , sukūrė kompozicijų , vaiz –
duojančių darbo žmonių (“Akmenskaldžiai”1851 , “Vėtyto –
jos”1854),provincijos miestiečių buitį(“Laidotuvės Ornane”).
Nutapė alegorinių paveikslų : “Sveiki,ponas Kurbė” 1854 m.,
“Ateljė” 1855 m.
Paveiksle “Sveiki , ponas Kurbė ” pavaizduotas tikras įvykis:
Kurbė vizitas Monpeljė 1854 m.Tai – didelių matmenų kūrinys ,įspūdingos dokumentiškos jo detalės demonstruoja realizmo privalumus ir trūkumus .Kūrybos procesas buvo nuo –
latinės atrankos ir redagavimo veiksmas , taigi ir asmeniška
tikrovės interpretacija .
Vėlyviausiose figūrinėse kompozicijose (aktai ir medžioklės
scenos ) atsirado erotikos , saloninio akademizmo apraiškų .
Kurbė buvo ištikimas savo kraštui ir jo žmonėms ,kurie dažnai tapdavo jo paveikslų herojais.Kurbė vaizdavo save iš ge –
rosios pusės . Jis buvo stambus ,energingas ,patrauklus vyras.
Didžiavosi savo profiliu ir “asiriška” barzda .
Jo pasisekimas krito kartu su Prancūzijos Antrąja imperija .
1873m.reacijos persekiojamas emigravo į Šveicariją .Po ilgo,
skausmingo gydymo , prižiūrimas draugų , mirė tikėdamasis grįžti į Prancūziją .
“Visada užsidirbsiu pragyvenimui savo paveislais ,niekada nė
per plauką nenukrypęs nuo savo principų , nė kartelio nenutapęs nė ranka uždengiamo lopinėlio , kad kam nors įtikčiau
ar lengviau savo darbą parduočiau “ – rašė viename iš savo
laiškų .
Atsisakė lengvų efektų ir apsisprendė pasaulį vaizduoti tokį
koks yra .Padrąsino da
augelį kitų šaipytis iš konvekcijų ir vadovautis tik menininko sažine ir įvesti savo taisykles.Tai padarė lemiamą įtaką vėlesnėms avangardo dailininkų kartomsypač Sezanui , Pikasui . Jis tapė tuo pat metu kaip Visleris ,
Monė .
Svarbiausi jo kūriniai saugomi Paryžiaus muziejuose . Artimas jo draugas – A. Briujasas savo palikimą išleido kolekcio-
nuodamas Kurbė paveikslus . Jis surinko vertingą Kurbė rinkinį .
