dailes krypciu savokos

Impresionizmas

Pagrindinis uþdavinys – uþfiksuoti kûrëjo nuotaikà kûrybos procese. Siekë iðorinio priartëjimo prie antikinio ir renesansinio meno idealø ir visiðkai nesiekë realaus ryðio su gyvenimu.Bûdinga ðviesos ir oro perteikimas.
E. Mane Jo darbai skirti gyvam þmogui, gyvenimui, kasdienybei. Siekë parodyti þmogiðkà orumà bei nepriklausomybæ. “Olimpija” “Foli-Berdþio baras”
K.Mone Suformavo pagrindinius impresionizmo principus ir tapymo gamtoje programà. Atsisakë juodos spalvos ir spalvø maiðymo. Tapo grynomis spalvomis. “Saulës patekëjimas”, “Kupuciniø Bulvaras” “Montorgelio gatvë su baltomis vëliavomis”
E. Dega Jo drobës – ið gyvenimo iðplëðti tikrovës gabalai, kuriuose pilna miirganèiø pasteliniø spalvø. Vienas þymesniø ciklø- “Ið balerinø gyvenimo”.“Þydrosios ðokëjos”, “Ðokëjos repeticija”
O. Renuaras spalvø ir ðviesos harmonija. “Besiðukuojanti moteris”, “Madam Andrio portretas”, “Ðato irkluotojas”, “Moters aktas”.
A.Sislëjus, P.Sinjakas “Puðis”, Þ.Sera “Modelis”, “Sekmadienio popietë Gran-Þako saloje” Bûdinga taðkelinë maniera.

Postimpresionizmas

Nustatë naujà rûðá kaip vaizduotës pasaulio ir objektyvios tikrovës. Gilindamiesi á daiktø ir reiðkiniø esmæ siekë stipriau perteikti áspûdþius. Spalvø ir linijø ekspresija. Kartais daiktai ágauna iðkreiptas formas.
P.Sezanas Siekë gamtai suteikti konstruktyvià, medþiagiðkà iðvaizdà ir tûrá. Stengësi ne tik nuojauta, bet ir màstymu atskleisti daiktø essmæ. Kai kurie vaizduojami daiktai ágauna geometrinæ formà. “Persikai ir kriauðës” “Kortuotojai” “Autoportretas su palete”
P.Gogenas Aiðkiai ir stipriai pabrëþta dekoratyvi plokðtuminë grynø tonø tapyba. Jo darbai paprasti, statiðki. Tapo grynomis spalvomis, nesirûpindamas, ar jos atitinka tikrovæ. “Ar tu pavydi?” “Moteris pr

rie jûros kranto” “Siesta” “Regëjimas po pamokslo” “Arearea”
V. Van Gogas Pirmieji jo darbai tamsiø tonø, arèiau realybës, temperamentingø kompozicijø, scenos daþniausiai bûdavo ið darbo, buities, vyrauja skurdas. Vëliau dailininkas siekë giliau paþvelgti á þmogaus dvasiná ir psichologiná pasaulá. “Bulviø valgytojai” “Kaliniø pasivaikðèiojimas” “Þvaigþdëta naktis” “Saulëgràþos” “Autoportretas su atrëþta ausimi”
Anri de Tuluz-Lotrekas Jis- plakato pradininkas. “Moteris rengiasi” “Mulegraþ kavinë” “Dainininkë Ivetë Gilbë”

Ekspresionizmas

Susiformavo vokieèiø dailëje. Apima ne tik dailæ, bet ir skulptûrà, literatûrà, muzikà, teatrà. Pradininkas – ispanas F.Goja.
Iðnyksta realios spalvos bei formos, tikslumas nesvarbus. Deformacija, spalvomis iðreiðkiama nuotaika. Bûdingas sodrus koloritas, apibendrintas potepis, grubus pieðinys, aiðki ir paprasta kompozicija. Átvirtintas ryðkus kontûras.
Srovë suskilo á dvi grupes: “tilto grupë”- senovës raiþiniø kietumas; ir “mëlynojo raitelio grupë”- pasiþymi labai ryðkiu koloritu, darbai simboliðki.

E.Munkas dekoratyvià formà irr ryðkià spalvà supina su tragiðka, pesimistiðka mintimi, stipriais pergyvenimais. Jo tapyba apibendrinta, iðkraipytos daiktø formos, sodrus koloritas. Daugiausia vartojama geltona, raudona ir þalia spalvos. “Merginos ant tilto” “vampyras” “trys arkliai”

L.Kirchneris “Mëlynas aktas su ðiaudine skrybële” “Moteris su saulëgràþomis”

M.Bekmanas “Gulinti moteris su mandolina”

M.Ðagalas ”Mëlynas smuikininkas” “Smuikininkas” “Að ir kaimas”

Simbolizmas

Dailininkai vienu metu vaizduoja 1) realius daiktus 2) neáprastus ir iðgalvotus reiðkinius bei daiktus. Daþnai ieðko prasmës mokslinëje fantastinëje tematikoje, filosofijoje, visuomeniniuose prieðtaravimuose. Nemaþas dëmesys skiriamas þmogaus paslaptingai dvasinei bûsenai iðreikðti.
Labiausiai paplitæs Skandinavijoje, Ru

usijoje ir Estijoje.

E. Munkas “Ðauksmas” “Gyvenimo ðokis”- dailininkas atskleidþia jaunystæ ir senatvæ, viltá ir nusivylimus; moterys, apðviestos mënulio ðviesos, simbolizuoja gyvenimà.

L.Bakstas “Baleto ðokëjas Niþinskis”

F.Pikabja “Hera”

Fovizmas

Tai ne tiek atskira srovë, kiek dailininkø grupë, besiremianti tam tikrais principais. Darbai- vaikiðkai naivûs pieðiniai, nëra perspektyvos. Svarbiausia forma ir spalvos. Daug dëmesio skiriama kûrinio dekoratyvumui. Todël spalvos praranda realià tikrovæ ir daiktai ir deformuojami.
Pagrindinis atstovas- Anri Matistas. Jo drobës kupinos vidinio ir iðorinio gyvenimo. “Ðokyje” vaizduojami susikibæ rankomis, ðokantys aplink þemæ, savo dþiaugsmà, save. Svarbiausia linijø ekspresija, kuri suteikia gyvumo ir dinamiðkumo. “Raudonos þuvelës”(spalvø dekoratyvumas!)

A.Derenas “Londono tiltas” “Natiurmortas prieð langà”

M.Flaminkas “Peizaþas su raudonais medþiais” “Baltas marmuras” “Þydintys þirneliai”

Futurizmas

Suklestëjo ir atsirado XXa. pr. Italijoje. Ragino ið esamos dailës kurti ið principo naujà, ryþtingesnæ, sugebanèià atspindëti savo epochà, kurios bûdingiausias bruoþas yra judëjimas, dinamiðkumas, dideliø miestø verpetai. Labai reikðmingas naujø atradimø sukeltas judëjimas. Judanti forma iðstûmë þmogaus ir jo bûties problemas.
Naudojo koliaþo technikà.

V.Baèionis “Atsisveikinimo nuotaika”- melsva spalva perteikiamas vëjo bei garø judëjimas, simbolinë uþuomina á traukiná- jo numeris.
K.Skara “Raitelis”
Dþ.Severinis “Ðaudantis pabûklas”
Kubizmas

Pradininkas – Pablas Pikaso. Vienas þymiausiø jo kûriniø- “Avinjono merginos”. Tai posûkis visoje dailëje. Siuþetas gana paprastas. Dailininkas, norëdamas sukurti ateities vizijà, ið vidiniø þmogaus pergyvenimø turëjo atsisakyti áprastinës erdvës ir perspektyvos. Filosofinis màstymas bûdingas visiems jo darbams. Sr

rovës pradþioje vyravo natûros vaizdavimas. “Ambruazo Volaro portretas”. Èia galima suvokti kampuotø plokðtumø prasmæ. Vëlesniuose kubizmo kûriniuose autoriai atsisako daiktø vaizdavimo ir siekia “denatûralizacijos”. Dailininkai pradeda naudoti spalvotà geometrijà. Kai kurie jø naudojasi koliaþo technika.

R.Delone “Lakûno Blerijo pagerbimas”

B.Leþe “Trys moterys” “Konstruktoriai”

M.Diuðampas “Nuoga moteris leidþiasi laiptais”

Þ.Brachas “Natiurmortas” “Geometrinës figûros”.

P.Klëjus ciklas “Þmogaus portretai”

Siurrealizmas

Atsiranda XXa. pirmuose deðimtmeèiuose. Atsisako estetiniø bei moraliniø normø kontrolës. Ákvëpëjas- Z.Froidas. meno apskritai negalima sukurti racionaliai protaujant. Vaizdai turi skleisti pasàmonës sapnø, vizijø vaizdus.

M.Ernestas “Imperatorius Ubas”.

R.Magritas “Terapeutas”.

Salvadoras Dali “Pilietinio karo nuojauta” “Atminties pastovumas” “Aukðtasis momentas” “Deganti þirafa” “Ðv. Antonijaus gundymas”

Abstrakcionizmas

Atsirado XXa. pirmuose deðimtmeèiuose. Dailininkai atsisako vaizduoti realias daiktø formas ir savo jausmus bei nuotaikas iðreiðkia spalviniø dëmiø ar linijø chaosu.

V.Kandinskis, K.Malevièius atsiranda tapymas geometrinëmis figûromis(supermatinë tapyba)

Leave a Comment