Barokas

BAROKAS

Barokas: meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi
Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąją prasme barokas vadinamas
šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI
a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a.
paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojo
baroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatino
kontrreformacija,rel. kovos, reakciją prieš renesanso kultūrą vid.
amžių tradicijų gaivinimas.Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpio
feod. visuomenės pasaulėžiūrą ir pasau lėjautą, socialinio gyvenimo ir
visuomeninės sąmonės formų prieštaravimus. Jį veikė ir antifeodalinis
valstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios b barokui
demokratiškumo, maištingumo. Baroko raidą ypač skatino monarchai,
stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Baroko
kūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas su
grubumu, abstrakti simbolika su natūralistiniu detalių tvarkymu.
Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniai
susijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.

Varniai. Šv. Petro ir Povilo katedra

Jei galima renesansą lyginti su graikų idealizmu, tai baroką
galima būtų palyginti su Romos realizmu, mat žmogus vaizduojamas toks,
koks jis yra, visiškai nepagražinant.

Jo grožį kaip tik ir buvo stengiamasi perteikti per realų portretą.
Net jei žmogus išoriškai nėra gr ražus, jis gali turėti vidinės šviesos,
kuri gali išryškėti portrete.

Ypatingai vidinį žmogaus grožį išryškino Rembrantas, kurio talentas
verčia žavėtis, net ir žinant, kad jis nebuvo nei labai išsilavinęs,
nei daug keliavęs po pasaulį ar matęs sektinų pavyzdžių.

Nors didžiausio pasisekimo sulaukė jo ankstyvieji darbai, d

dabar
geriausiai žinomi vėlyvieji jo kūriniai, kurie nesulaukė atgarsio to
meto visuomenėje.

Rembrantas mėgo rūsčius, pavargusius vargšų veidus, mėgo tapyti
sulinkusius senius ir senes, akluosius ir luošuosius. Tačiau „žemojo
sluoksnio“ žmones jis vaizdavo ne linksmai ir trivialiai, o kaip
išminčius ir karalius.

Buitinio žanro Rembrantas vengė. Jis imdavo siužetus iš mitologijos,
dažniausiai – iš Biblijos: tapė Senojo Testamento Abraomą, Samsoną,
Dovydą, kovojantį su Saulium, šventąją šeimą, sūnų palaidūną.

Ir jo tapyti portretai atspindi biblinius motyvus. Labai gražus yra
pranašės Hanos portretas. Jame vaizduojama sena moteris, iš kurios
tarsi sklinda išmintis. Matosi, jog ji parodyta su meile ir
prieraišumu. Ši moteris – Rembranto motina.

Ypatingą nuotaiką sukuria ir šviesos bei šešėlių kaita (šviesotamsa),
kuri sukuria paslapties šydą. Šis įspūdis labai ryškus „Barzdoto senio
portrete“, kurio žila ir ryškiai apšviesta barzda, atrodytų, dar
labiau išryškina jo išmintį ir seną amžių.

ARCITEKTŪRA: Baroko ar rchitektūros formos išsirutuliojo iš renesanso
architektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės,
dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės,
banguotesnės. Pušniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros
formų, skulptūros ir tapybos kūrinių.Puošnių, sudėtingų formų baroko
pastatų sukurta Romoje (Jėzaus bažnyčia pastatyta 1575, Dž. da Vinjola
ir Dž. dela Porta; šv. Petro bazilikos fasadas, pastatyta 1614,
architektūros K. Maderna; šv. Petro aikštė ir ją juosiančios
kolonados, pradėta 1655, architektūros Dž. L. Berninis; šv. Karolio
bažnyčia, 1667, architektūros F. Borominis), Venecijoje (šv. Marijos
Išgelbėtojos bažnyčia, 1682,architektūros B. Longena), Turine
(Karinjanų rūmai, 1678, architektūros G. Gravinis).Prancūzijoje italų
baroko dekoratyvinės formos va

artotos savituose Liudviko XIII stiliaus,
plitusio 1600-50, pastatuose.

Ispanijos barokas turėjo įtakos Lot. Amerikos šalių baroko
architektūrai.Šių šalių pastatai įvairesnės kompozicijos, puošnesnio
dekoro.

Vokietijoje XVII a. pab. – XVIII a. pastatyta barokinių
bažnyčių, valdovų rezidencijų. Š. Vokietijos baroko architektūra
taisiklingesnė, vad.prūsiškojo stiliaus (Karalių rūmai Berlyne, 1706,
architektūros A. Šliuteris). P. Vokietijos, Austrijos, Čekijos baroko
architektūra dekoratyvi, sudėtingos stilistinės išraiškos (Belvederio
rūmai Vienoje; 1723, architektūros L. Hildebrantas; vyskupų
rezidencijaViurcburge, 1753, architektūra B.Noimanas). Italijos ir
kitų V. Europos šalių barokas turėjo įtakos Lenkijos architektūrai

(šv. Onos bažnyčia Krokuvoje, 1704, Kraciskių rūmai Varšuvoje, 1682,
abiejų architektūros Tilmanas von Gameraenas). Rusijoje pastatyta
originalių puošnaus baroko ir achitektūros kompleksų (Maskvoje
– Golicyno rūmai, 1690; Pokrovo cerkvė Filiuose, 1693, architektūra P.
Potapovas).
Lietuvos architektūroje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos
barokas. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškią, ramią kompoziciją,
polinkį į vertikalumą. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600 – 50) Vilniuje
pastatyta kulto pastatų, kuriemsbūdingos pereinamosios nuo vėlyvojo
renesanso prie baroko formos; kupolinė šv. Kazimiero bažnyčia (1618,
abiejų architektūros K. Tenkala). Brandžiojo baroko laikais (1650 –
90) pastatyta puošnių didikų rūmų (Vilniuje – Sapiegų, Sluškų, Pacų),
kulto pastatų ansamblių (Vilniaus šv. petro ir Povilo bažnyčia, 1678,
architektūros J. Žaoras; Pažaislio architektūros ansamblis, 1712,
architektūros L. Fredas ir P. Putinis). vėlyvajam baroko (1690 – 1765)
būdingos grakščios, saikingos ornamento, vienanavės arba trinavės
bažnyčios (Vilniaus – šv. Kotrynos, 1744, Misionierių, 1753, abiejų
architektas J. K. Glaubicas; Kauno – Jėzuitų, 1725, ir kt.),
dažniausiai plokščiais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais ir
suskaidytais frontonais.

Klaipėda.
Namai.

Mosėdis. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

Alsėdžiai. Švč. Mergelės Marijos
Prasidėjimo bažnyčia

[pic][pic]

Beržoras. Šv. Stanislovo bažnyčia

Kražiai. Švč. Marijos Nekalto Pr

rasidėjimo bažnyčia

Raseiniai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

DAILĖ: baroko dailei būdinga pompastika, išorinių efektų bei
puošybinių elementų gausumas. Italijoje barokinių kūrinių nutapė
Bolonijos dailės akademijos įkūrėjai broliai Anibalė, Ludovikas ir
t.t. Dominuoja religinės, mitologinės ir alegorinės kompozicijos,
paradiniai portretai.

XVII a. savita baroko tapybos m-la susiformavo Flandrijoje. P.P.
Rubensas, A.van Deikas, J.Jordansas ir kt. nutapė didelio formato
religinių mitologinių ir buitinių paveikslų, portretų, peizažų,
natiurmortų. Flamandų tapytojų kūriniuose gausu ir buities motyvų,
relistinių elementų. Vertingi ir austiniai kilimai – špaleriai su
figūrinėmis kompozicijomis religiniais ir mitologiniais motyvais,
medžioklės scenomis.

Baroko dailė kupina veržlios dinamikos, dramatizmo dekoratyvinių
efektų.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo įkurtas pirmasis Europoje
porceliano fabrikas, gaminantis puošnius, įmantrių formų servizus,
vazas ir dekoratyvines statulėles.

Lietuvojos baroko dailė (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu,
turi daug relistinių ir liaudiškų bruožų. Tapytojai M. Palonis,
P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatų interjeruose
sukūrė barokinės dailės ansamblių. Sukurta reprezentacinių portretų,
vario raižinių.

Leave a Comment