BAROKAS
Barokas: meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusiEuropoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąją prasme barokas vadinamasšio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVIa. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a.paplito daugumoje Europos šalių. XVIII a. I pusėje kai kurias vėlyvojobaroko tradicijas tęsė rokokas. Baroko atsiradimą paskatinokontrreformacija,rel. kovos, reakciją prieš renesanso kultūrą vid.amžių tradicijų gaivinimas.Barokas išreiškė absoliutizmo laikotarpiofeod. visuomenės pasaulėžiūrą ir pasau lėjautą, socialinio gyvenimo irvisuomeninės sąmonės formų prieštaravimus. Jį veikė ir antifeodalinisvalstiečių judėjimas, buržuazinės revoliucijos, teikusios barokuidemokratiškumo, maištingumo. Baroko raidą ypač skatino monarchai,stambieji feodalai ir kiti kontrreformacijos šalininkai. Barokokūriniuose asketiškumas derinamas su hedoniškumu, rafinuotumas sugrubumu, abstrakti simbolika su natūralistiniu detalių tvarkymu.Baroko kūriniai didingi, prabangūs, dinamiški. Baroko mene darniaisusijo architektūra, dailė ir kai kurios kitos meno šakos.
Varniai. Šv. Petro ir Povilo katedra
Jei galima renesansą lyginti su graikų idealizmu, tai barokągalima būtų palyginti su Romos realizmu, mat žmogus vaizduojamas toks,koks jis yra, visiškai nepagražinant.
Jo grožį kaip tik ir buvo stengiamasi perteikti per realų portretą.Net jei žmogus išoriškai nėra gražus, jis gali turėti vidinės šviesos,kuri gali išryškėti portrete.
Ypatingai vidinį žmogaus grožį išryškino Rembrantas, kurio talentasverčia žavėtis, net ir žinant, kad jis nebuvo nei labai išsilavinęs,nei daug keliavęs po pasaulį ar matęs sektinų pavyzdžių.
Nors didžiausio pasisekimo sulaukė jo ankstyvieji darbai, dabargeriausiai žinomi vėlyvieji jo kūriniai, kurie nesulaukė atgarsio tometo visuomenėje.
Rembrantas mėgo rūsčius, pavargusius vargšų veidus, mėgo tapytisulinkusius senius ir senes, akluosius ir luošuosius. Tačiau „žemojosluoksnio“ žmones jis vaizdavo ne linksmai ir trivialiai, o kaipišminčius ir karalius.
Buitinio žanro Rembrantas vengė. Jis imdavo siužetus iš mitologijos,dažniausiai – iš Biblijos: tapė Senojo Testamento Abraomą, Samsoną,Dovydą, kovojantį su Saulium, šventąją šeimą, sūnų palaidūną.
Ir jo tapyti portretai atspindi biblinius motyvus. Labai gražus yrapranašės Hanos portretas. Jame vaizduojama sena moteris, iš kuriostarsi sklinda išmintis. Matosi, jog ji parodyta su meile irprieraišumu. Ši moteris – Rembranto motina.
Ypatingą nuotaiką sukuria ir šviesos bei šešėlių kaita (šviesotamsa),kuri sukuria paslapties šydą. Šis įspūdis labai ryškus „Barzdoto senioportrete“, kurio žila ir ryškiai apšviesta barzda, atrodytų, darlabiau išryškina jo išmintį ir seną amžių.
ARCITEKTŪRA: Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesansoarchitektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės,dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės,banguotesnės. Pušniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūrosformų, skulptūros ir tapybos kūrinių.Puošnių, sudėtingų formų barokopastatų sukurta Romoje (Jėzaus bažnyčia pastatyta 1575, Dž. da Vinjolair Dž. dela Porta; šv. Petro bazilikos fasadas, pastatyta 1614,architektūros K. Maderna; šv. Petro aikštė ir ją juosiančioskolonados, pradėta 1655, architektūros Dž. L. Berninis; šv. Karoliobažnyčia, 1667, architektūros F. Borominis), Venecijoje (šv. MarijosIšgelbėtojos bažnyčia, 1682,architektūros B. Longena), Turine(Karinjanų rūmai, 1678, architektūros G. Gravinis).Prancūzijoje italųbaroko dekoratyvinės formos vartotos savituose Liudviko XIII stiliaus,plitusio 1600-50, pastatuose. Ispanijos barokas turėjo įtakos Lot. Amerikos šalių barokoarchitektūrai.Šių šalių pastatai įvairesnės kompozicijos, puošnesnio
dekoro. Vokietijoje XVII a. pab. – XVIII a. pastatyta barokiniųbažnyčių, valdovų rezidencijų. Š. Vokietijos baroko architektūrataisiklingesnė, vad.prūsiškojo stiliaus (Karalių rūmai Berlyne, 1706,architektūros A. Šliuteris). P. Vokietijos, Austrijos, Čekijos barokoarchitektūra dekoratyvi, sudėtingos stilistinės išraiškos (Belvederiorūmai Vienoje; 1723, architektūros L. Hildebrantas; vyskupųrezidencijaViurcburge, 1753, architektūra B.Noimanas). Italijos irkitų V. Europos šalių barokas turėjo įtakos Lenkijos architektūrai (šv. Onos bažnyčia Krokuvoje, 1704, Kraciskių rūmai Varšuvoje, 1682,abiejų architektūros Tilmanas von Gameraenas). Rusijoje pastatytaoriginalių puošnaus baroko ir achitektūros kompleksų (Maskvoje– Golicyno rūmai, 1690; Pokrovo cerkvė Filiuose, 1693, architektūra P.Potapovas).Lietuvos architektūroje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romosbarokas. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškią, ramią kompoziciją,polinkį į vertikalumą. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600 – 50) Vilniujepastatyta kulto pastatų, kuriemsbūdingos pereinamosios nuo vėlyvojorenesanso prie baroko formos; kupolinė šv. Kazimiero bažnyčia (1618,abiejų architektūros K. Tenkala). Brandžiojo baroko laikais (1650 –90) pastatyta puošnių didikų rūmų (Vilniuje – Sapiegų, Sluškų, Pacų),kulto pastatų ansamblių (Vilniaus šv. petro ir Povilo bažnyčia, 1678,architektūros J. Žaoras; Pažaislio architektūros ansamblis, 1712,architektūros L. Fredas ir P. Putinis). vėlyvajam baroko (1690 – 1765)būdingos grakščios, saikingos ornamento, vienanavės arba trinavėsbažnyčios (Vilniaus – šv. Kotrynos, 1744, Misionierių, 1753, abiejųarchitektas J. K. Glaubicas; Kauno – Jėzuitų, 1725, ir kt.),dažniausiai plokščiais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais irsuskaidytais frontonais.Klaipėda.Namai.
Mosėdis. Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia
Alsėdžiai. Švč. Mergelės MarijosPrasidėjimo bažnyčia
[pic][pic] Beržoras. Šv. Stanislovo bažnyčia
Kražiai. Švč. Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia
Raseiniai. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
DAILĖ: baroko dailei būdinga pompastika, išorinių efektų bei
puošybinių elementų gausumas. Italijoje barokinių kūrinių nutapėBolonijos dailės akademijos įkūrėjai broliai Anibalė, Ludovikas irt.t. Dominuoja religinės, mitologinės ir alegorinės kompozicijos,paradiniai portretai. XVII a. savita baroko tapybos m-la susiformavo Flandrijoje. P.P.Rubensas, A.van Deikas, J.Jordansas ir kt. nutapė didelio formatoreliginių mitologinių ir buitinių paveikslų, portretų, peizažų,natiurmortų. Flamandų tapytojų kūriniuose gausu ir buities motyvų,relistinių elementų. Vertingi ir austiniai kilimai – špaleriai sufigūrinėmis kompozicijomis religiniais ir mitologiniais motyvais,medžioklės scenomis. Baroko dailė kupina veržlios dinamikos, dramatizmo dekoratyviniųefektų.XVIII a. Meisene (Saksonijoje) buvo įkurtas pirmasis Europojeporceliano fabrikas, gaminantis puošnius, įmantrių formų servizus,vazas ir dekoratyvines statulėles. Lietuvojos baroko dailė (nuo XVII a. vid.) pasižymi saikingumu,turi daug relistinių ir liaudiškų bruožų. Tapytojai M. Palonis,P.Dankersas, skulptoriai P.Petris, P.Rosis kulto pastatų interjeruosesukūrė barokinės dailės ansamblių. Sukurta reprezentacinių portretų,vario raižinių.