Adobe programos

Kompiuterines programos

Adobe PageMaker

“Adobe® PageMaker®” padės lengvai sukurti profesionalius verslo leidinius spausdinimui ar elektroniniam platinimui nepriklausomai nuo jūsų darbo patirties. Naudojant galingus puslapių maketavimo įrankius, šimtus profesionaliai sukurtų šablonų ir nemokamus paveikslėlius, šriftus bei nuotraukas, galima sukurti įspūdingus verslo leidinius — lankstinukus, laikraštukus, skrajutes, ataskaitas ir pan. Integracija su kitomis “Adobe” programomis ir galimybė konvertuoti daug įvairių bylų formatų padės sutaupyti laiko pasinaudojant anksčiau atlikto darbo rezultatais. Išvedimo kokybę užtikrins integruotos PDF dokumentų kūrimo ir spalvų valdymo funkcijos.

Adobe PageMaker didelis privalumas yra SSuderinamumas su kitomis “Adobe” programomis. Galimybė dirbti su “Adobe Photoshop® 5.0-6.0” bei “Illustrator® 9.0” dokumentais, kuriuose naudojami sluoksniai. Naudojant tokius dokumentus, nebereikia dirbti su keliomis vieno sluoksnio bylomis. Naudojant programą galima kurti žymines (tagged) PDF bylas, kuriose tekstas yra pertvarkomas priklausomai nuo peržiūros lango dydžio, pavyzdžiui, skaitant jį kišeniniame kompiuteryje. “Adobe PDF” bylas, sukurtas “Photoshop 6”, “Illustrator 9” ir “InDesign® 1.5” galima įkelti tiesiai į “PageMaker” dokumentus, o šiuos savo ruožtu taip pat išsaugoti PDF formatu, nustatant norimus saugumo parametrus, žymeklius bei nuorodas, pastabas, PDF dokumento innformaciją, peržiūros parametrus, “PDFMark” ir kt.

Adobe InDesign 2

Puslapių maketavimo programinė įranga “Adobe InDesign 2” naujais įrankiais ir technologijomis paskatins jūsų kūrybiškumą ir padės lengviau atlikti maketavimo užduotis. Naujojoje 2.0 versijoje yra objektų skaidrumo priemonės, ilgų dokumentų valdymo funkcijos, supaprastintas lentelių kūrimas, XML im

mportavimas bei eksportavimas, padidintas programos našumas ir daug kitų naujovių.
Suderinamumas su kitomis “Adobe” programomis. „InDesign“ bylas galima tiesiogiai eksportuoti „Adobe PDF“ bylas „Adobe Acrobat® 4.0“ ar „Adobe Acrobat 5.0“ formatu. Jeigu dirbate su “Adobe Photoshop®” ar “Adobe Illustrator®” programine įranga, galėsite perkelti jų bylas išsaugodami skaidrumo efektus. Spalvų suderinimui tarp „InDesign“, „Illustrator“ ir „Photoshop“ naudojama nauja „Adobe Color Engine“ technologija. Programa pritaikyta bendradarbiavimui internetu naudojant „Adobe Studio“ programinę įranga. „InDesign“ puikiai suderinta „Mac OS X“ operacijų sistemai.

Adobe Illustratot

„Adobe® Illustrator® “ programinė įranga skirta ateities vektorinei grafikai – kūrybinės minties nevaržančios funkcijos ir galingos priemonės skirtos jūsų darbų publikavimui internete, spaudiniuose ir visur, kur tik to reikės.
Puikios kokybės interneto grafikos kūrimas. Besikartojančius vaizdus galima paversti simboliais, taip sumažinant bylos dydį. Programa gali kurti tiek raastrinius, tiek vektorinius sluoksnius (vector and raster-based slicing) ir juos vieną po kito optimizuoti (Slice-by-slice optimization). Joje pagerintas darbas su „Macromedia Flash“ formatu (SWF), galimybė importuoti ir eksportuoti SVG bylas, taip pat redaguoti SVG efektus. Siekiant palengvinti smulkaus šrifto skaitymą, naudojamas šrifto kontūrų sušvelninimas (anti-aliasing).
Neįprasta laisvė kūrybai. Nauji kontūrų blankinimo (liquify) bei perėjimų (warping) įrankiai, taip pat priemonė „Flare“, skirta atspindžiams bei fotoaparato ar kameros linzių blyksniams išgauti. Pasikartojančius elementus paprasčiau valdyti ir keisti galima pavertus juos simboliais, o na

audojant „Symbolism“ įrankį galima tvarkyti simbolius interaktyviai. Linijoms, lankams, tinkleliams bei poliniams tinkleliams piešti skirti keturi nauji įrankiai, o sudėtingų formų kūrimui skirti patobulinti valdymo elementai
Galingos priemonės darbo našumui padidinti. Šiam tikslui skirtas darbas su skriptais ir pasikartojančių užduočių automatizavimas, taip pat inventoriaus valdymo funkcijos bei darbas su metaduomenimis. „Magic wand“ įrankiu galima pažymėti grupę objektų, turinčių tuos pačius atributus. Yra galimybė generuoti įvairias dizaino versijas, priklausančias nuo pateikiamų duomenų. Naujosios programos našumas yra didesnis, o jos sukurtos bylos – kompaktiškesnės. Ši programa skirta „Mac OS X“ sistemai, ji puikiai veikia su „Microsoft Windows XP“.
Glaudi programinės įrangos integracija. Visiškai suderinami „Illustrator“ ir „Adobe Photoshop®“ naudojami sudėtiniai keliai (compound path, compound) – tarp šių dviejų programų juos galima perkelti ar kopijuoti. Susietose „Photoshop“ bylose išsaugoma animacijos informacija, o sluoksnius galima naudoti „Adobe After Effects“. „Illustrator®“ sukurtas bylas be vargo atverčia „Adobe InDesign®“ programinė įranga, o su „Illustrator“ publikavimo internete įrankiais visiškai suderinta programa „Adobe GoLive“. Medžiaga lengvai redaguojama su „GoLive“ ir „Adobe LiveMotion®“; „LiveMotion“ gali atidaryti „Illustrator dokumentus. Programoje naudojamų kintamųjų duomenų dėka galima kurti įvairias dizaino variacijas naudojant „Adobe AlterCast“ programinę įrangą.

Adobe Creative Suite

Adobe® Creative Suite, nauja Adobe programinės įrangos kolekcija, susideda iš Adobe Photoshop® CS, Adobe Illustrator® CS, Adobe InDesign® CS be

ei Adobe GoLive CS, Acrobat® 6.0 Professional bei visiškai naujo produkto Version CueTM, skirto failų valdymui. Visiškai naujas Adobe Creative Suite yra pilnas dizaino įrankių rinkinys, suteikiantis kūrybingiems profesionalams galimybę įgyvendinti visus savo sumanymus bei paruošti juos spaudai arba patalpinti Internete dar greičiau, lengviau bei efektyviau negu anksčiau.

“Į Adobe Creative Suite yra integruotas visiškai naujas produktas Version Cue – technologija, padėsianti sutaupyti kūrybingų profesionalų laiką bei perkelti kūrybinių grupių bendradarbiavimą į visiškai naują lygmenį, – teigia Bruce Chizen, Adobe Systems Incorporated prezidentas. “Adobe Creative Suite – tai pagrindas dizaino ir leidybos ateičiai, sukurtas remiantis 20 metų bendradarbiavimo su viso pasaulio kūrybingąja bendruomene patirtimi”.

Adobe Creative Suite Premium Edition jungia naujas keturių visame pasaulyje plačiai naudojamų programų versijas Photoshop CS su Adobe ImageReady CS, Illustrator CS, InDesign CS bei GoLive CS, kurios visos yra sujungtos su Version Cue.
Kadangi Adobe sauginis formatas (PDF) tampa neatsiejama Interneto bei kūrinių paruošimo spaudai dalimi, Acrobat 6.0 Professional suteikia šios programos naudotojams galimybę peržiūrėti bei įterpti komentarus į dokumentą, taip pat valdyti bandomųjų versijų bei galutinio rezultato spausdinimą. Ši programa taip pat įtraukta į Adobe Creative Suite kolekciją.

Adobe Creative Suite remiasi Version Cue, naujos kartos failų valdymo sistema, suteikiančia dizaineriams galimybę dirbti produktyviau bei sumažinti laiko sąnaudas. Jeigu dizaineriai, dirbantys vieni arba komandoje, ieško dažniausiai pasitaikančių failų it

teracijų arba senesnės versijos, Version Cue dėka jie gali nuskenuoti paveikslėlio piktogramas į Photoshop CS, Illustrator CS, InDesign CS bei GoLive CS arba ieškoti XMP metaduomenų komentaruose, raktažodžiuose, pagal autorių, datą ir pan.

“Kūrybinio proceso supaprastinimas bei glaudesnė produktų integracija į vieną rinkinį – tai nauja kryptis, padėsianti dizaineriams efektyviau bei produktyviau bendradarbiauti kuriant projektus, – sako Joshua Duhl, IDC plėtros direktorius. – Savybės, leidžiančios naudotojams lengvai keistis failais su užsakovais bei kolegomis, taip pat galimybė išdėstyti failus vizualiai arba metaduomenų dėka, kas savo ruožtu sutaupys darbo laiką bei suteiks galimybę ilgiau naudotis kūrybiniais fondais”

Corel DESIGNER

Su Corel® DESIGNER kurti techninę grafiką paprasčiau. Tai idealus įrankis kompleksinėms iliustracijoms, diagramoms bei schemoms. Šis galingas techninio dizaino komplektas atitiks pačius aukščiausius Jūsų reikalavimus, keliamus darbų spartai bei tikslumui. Visiškai naujų piešimo, redagavimo, kopijavimo įrankių, taip pat patobulintų objektų valdymo galimybių dėka Jūs galėsite greitai bei tiksliai koreguoti paveikslėlius. Naujos simbolių palaikymo galimybės sutaupys jūsų laiką bei sumažins failų talpą. Lengvas įdiegimas į tinklą bei suderinamumas su daugiau kaip 60 įvairių populiarių failų formatų – AutoCAD 2002 DXF/DWG, DOC, VSD bei CGM – užtikrina galimybę nevaržomai keistis failais bei bendradarbiauti juos kuriant.

Corel DRAW Graphics Suite

CorelDRAW® Graphics Suite – tai galingų įrankių rinkinys grafiniam dizainui, puslapių maketavimui, nuotraukų redagavimui ir vektorinei animacijai. Šie įrankiai, sukurti ir patobulinti remiantis naujausiomis galimybėmis bei tiesioginiais pirkėjų atsiliepimais, valdomi labai lengvai, tiesiog intuityviai. Naudokite CorelDRAW 11, Corel® PHOTO-Paint® 11 bei Corel R.A.V.E. 2. spausdintino bei dedamo į tinklalapį turinio kūrimui ir mėgaukitės darbu.
Corel DRAW Graphics Suite 11 išliko dar ankstesnėse versijose vartotojų pamėgti interaktyvūs įrankiai, plačios pasirinkimo galimybės, palaikomi daugiau negu 100 importo bei eksporto filtrų, taip pat ir galingi, lengvai naudojami spalvų valdymo įrankiai.
CorelDRAW – tai grafinio dizaino bei puslapio maketavimo programa, pasižyminti galingomis kūrimo galimybėmis, objekto kūrimo įrankių įvairove, naujoviškais efektais bei aukštos kokybės išvesties galimybėmis.

Corel Painter

Programa “Painter 7” buvo naudojama kaip pagrindinis įrankis kuriant garsaus kino filmo “Žmogus-voras” efektus (būsima “Sony Pictures Entertainment” versija). Kiti garsūs kino filmai, kurie buvo kuriami naudojant “Painter 7”, – “Matrica”, “Pearl Harboras”, kt.
“Painter 7” programą tiekia “Corel®” korporacija produktų serijoje “Procreate” . Ši serija specialiai sukurta kūrybingiems profesionalams, norintiems efektyviau panaudoti savo kūrybines galias.
Nors “Adobe” ir “Corel” aršiai konkuruoja, daugelio dizainerių nuomone jų produktai vienas kitą puikiai papildo. Ne vienas grafikos profesionalas vektoriniams vaizdams naudoja “CorelDRAW®”, o nuotraukų bei kitokių skaitmeninių vaizdų redagavimui — “Adobe Photoshop®” programas. Tačiau kita vertus, “Adobe” yra sukūrusi pasaulyje pripažintą vektorinės grafikos kūrimo programą “Adobe Illustrator®”, o “CorelDRAW” pakete yra galinga, patogi naudoti ir su daugybe skaitmeninių vaizdų formatų suderinama “Corel PhotoPaint”.
Įvairių spaudos leidinių maketuotojai taip pat galės pasirinkti programinės įrangos pagal savo skonį bei poreikius: nedideliems maketavimo projektams skirta programa “Adobe PageMaker®”, stambiems leidiniams — “Adobe InDesign®”. Šriftų valdymui skirta profesionali programinė įranga “Adobe TypeManage”, o derinti maketus su užsakovais ir siųsti juos spaustuvei galima naudojant “Adobe Acrobat®” sukurtus PDF formato dokumentus.

Spaudos rusys

Fleksografija – spaudos būdas, kai spausdinama naudojant gumines spaudos formas (klišes) greitai džiūstančiais organiniais sintetiniais dažais, ištirpintais vandens ir spirito mišinyje. Fleksografinė spauda naudojama polietileninių arba maišelių iš kraftpopieriaus gamyboje.

Fleksografinė spauda – tai tiesioginė, rotacinė spauda nuo elastingų reljefinių spaudos fermų, kurios tvirtinamos ant įvairių dydžių forminiu cilindrų. Rastrinio cilindro pagalba, naudojant rakeli, skysti dažai užnešami ant spaudos formos, nuo kurios gaunamas atspaudas ant bet neutrali reakcija su įvairiais flexografiniais dažais bei chemikalais.

Fotopolimerinės spaudos fleksografijoje gaminamos eksponuojant negatyvinę fotoformą UV spinduliuose. Eksponuojant vyksta spausd. elem. šviesai jautraus sluoksnio folopolimerizacija. Po ekspozicijos forma dedama į specialų plovimo įrenginį, kuriame išplaunamos nesusipolimerizavusios vietos ir taip išgaunamas reljefas. Europoje fotopolimerines f. fleksografijoje naudoja apie 30 %, pasaulyje – 40 %, o kai kuriose šalyse pvz. Vokietijoje 50 % spaustuvių. Lietuvoje guminės sp. f. naudojamos retai. Dažniausiai yra naudojamos pasaulyje pirmaujančios firmos Dul’ont Cyrel fotopolimerinės sp. f.. Lyginant su guminėmis sp. f., fotopolimerinių f. paruosimas žymiai paprastesnis ir pigesnis. Nežiūrint šių formų gamybos paprastumo jomis galima išgauti ypatingai smulkius rastrinius vaizdus. Fotopolimerinės f. yra įvairių dydžių bei storių. Renkantis ją reikia atsižvelgti j spaudos cil. skersmenį, reljefo aukštį bei dvipusio lipnumo juostos tipą. Nepriklausomai nuo sp. f. storio fotopolimerizacija jose vyksta vienodai. Sp. f. pagrindo storis paprastai yra 0,127 mm, bet g. b. ir kitoks. Cyrel sp. f. žymimos skaičiumi (pvz.: 112) ir pavadinimu (pvz.: HOS). Skaičius reiškia formos storį, išreikštą 1/1000 colio. Taigi 112 numerio forma yra 2,84 mm storio. Fotopolimerinės sp. f. skirstomos į: skirtos spaudai ant plonų lanksčių medž. (lipnus pop., polietilenas, celofanas ir kt.); skirtos spaudai ant nelygių paviršių, storų medžiagų (kartonas, gofruotas kartonas, dešrų apvalkalai ir t.t.). Abiejų grupių formos gali būti naudojamos spausdinant flex. dažais, kurių pagrindą sudaro etilo spiritas ar vanduo. Formos neatsparios “agresyviems” skiedikliams (acetatai ar ketonai). Sp. f. gamyba prasideda nuo kompiuterinio maketo. Norint gauti gerus spaudos rezultatus reikia būti susipažinus su fleks. sp. principu bei ypatumais. Reikia žinoti mašinos pagr. duomenis: spaudos sekcijų skaičių, formatą, didžiausią ir mažiausią spaudos intervalus, naudojamų dažų rūšį, įkirtimo bei iškirtimo galimybes. Maketuojant rekomenduojama naudoti ne mažesnį nei 6 punktų šriftą, piešinio elementai neturi būti per arti (ne mažiau 0,75 mm) vienas kito. Nerekomenduojama, kad vienoje sp. f. būtų smulkus rastras ir dideli fono plotai. Dar svarbus faktorius yra tas, kad klijuojant sp. f. ant cilindro dėl jo išgaubtumo vaizdas formoje pailgėja. Siekiant išvengti vaizdo iškraipymų reikia proporcingai sutrumpinti maketą. Tam reikia žinoti: sp. cil. skersmenį; spaudos f. storį; dvipusio lipnumo juostos storį; spaudos ciklo ilgį.

Ofsetinė spauda – tai plokščiaspaudė technika, naudojama spaudai ant popieriaus ar popieriaus pagrindu pagamintos medžiagos. Ofsetinei spaudai naudojamos spalvotųjų metalų junginių spaudos formos bei organinių dažų PANTONE sistema.

Ofsetinę spauda skirta dideliems tiražams, bei didesniems, nei B2 formato užsakymams spausdinti. Naudojamas spaudai popierius, kartonas, lipdukinis popierius. Popieriaus storis – 60-300g, kartono – iki 450 g.

Skaitmeninė spauda – tai operatyvioji spauda, kurią galima atlikti per ypač trumpą laiką. Ji skirta ir mažiems kiekiams spausdinti. Naudojamas spaudos popierius gali būti kreidinis ir nekreidinis, lipdukinis, kalkinis – 100 -300g storio.

SKAITMENINĖS SPAUSDINIMO TECHNOLOGIJOS. Skaitmenine spauda laikomas procesas, kurio metu galutinė spaudos produkcija yra gaunama tiesiai iš failo, apeinant darbui imlias ir neautomatizuotas operacijas. Dalis skaitmeninės spaudos sistemų tiražo spausdinimo metu leidžia ant kiekvieno egzemplioriaus užnešti kintamą informaciją. Skaitmeninė spauda išsiskiria šiais privalumais: efektyviai dirba su mažais tiražais, pradedant nuo vieno egzemplioriaus; operatyviai atlieka užsakymus, nes jų pagaminimui reikia keleto valandų; plati išleidžiamos produkcijos nomenklatūra; pilnas darbų ciklo atlikimas pradedant nuo skenavimo iki baigiant produkcijos pristatymu. Būtina pabrėžti, kad skaitmeninės spaudos technologijos nereikalauja didelių specialiai įrengtų patalpų. Skaitmeninėje spaudoje kiekvienas dokumentas gali turėti unikalios informacijos elementus.. Skaitmeninės spaudos darbų ciklas labai trumpas, dalyvauja nedaug žmonių, todėl nesunku garantuoti spausdinamų dokumentų slaptumą. Skaitmeninės spaudos vienas svarbiausių pranašumų- sparta. Jei yra paruoštas maketas, tai pirmą kopiją galima išspausdinti per kelias minutes. Suprantama, viso tiražo spausdinimo trukmė priklauso nuo atspaudų skaičiaus. Minimalus tiražas spausdinant skaitmeninio spausdinimo mašina yra viena kopija. Skaitmeniniu būdu išspausdintos kopijos savikaina, nepriklauso nuo tiražo ir yra palyginti nemaža. Dėl šios priežasties didelio tiražo atspaudus verčiau spausdinti įprastu ofsetu. Pagrindiniai šios technologijos trūkumai yra aukšta atspaudų ir įrengimų kaina (skaitmeninės spaudos mašinos kainuoja keletą kartų brangiau už to paties formato tradicines ofsetines 1. PAV. Skaitmeninės spaudos mašinas galima suskirstyti į tris grupes: 1. vaizdas sukuriamas su kiekvienu forminio cilindro apsisukimu; 2.vaizdas sukuriamas ant specialios forminės medžiagos, užtvirtintos ant forminio cilindro; 3.vaizdas gaunamas tiesiai ant spausdinamos medžiagos.

Spaudos laiko palyginimas:
Spaudos technologija skiriasi priklausomai nuo spaudos tiražo, formato, atlikimo termino.

Spausdos medžiagos
Dėka plačių fleksografinės spaudos galimybių, praktiškai nėra tokių medžiagų, ant kurių nebūtų galima spausdinti. Tad kiekvienai produkcijos rūšiai galima parinkti optimalią įpakavimo ar etiketavimo medžiagą. Daugybė fleksografijoje naudojamų užspausdinamųjų medžiagų gali būti suskirstytos į šias pagrindines grupes: Popierius ir kartonas,Gofruotas kartonas, Sintetinės juostos, Aliuminio folija, Daugiasluoksnės medžiagos.

Popierius. Fleksografijoje naudojamas tiek paprastas, tiek kreidinis popierius. Užsienyje fleksografiniu būdu spausdinami netgi laikraščiai, taigi feksografiniu būdu galima spausdinti ant visų rūšių ruloninio popieriaus ir kartono. Spausdinant ploną popierių vandeniniais dažais (ypač foną), dažų sudėtyje esantis vanduo gali pakenkti popieriaus struktūrai ir išdžiūvęs jis gali lūžinėti. Tokiu atveju reikia naudoti organinių tirpiklių pagrindu pagamintus dažus.Spausdinant popierių, kurio masė 40 g/m2 ar dar mažesnė, organinių tirpiklių pagrindu pagamintais dažais galimas jų persigėrimas kiaurai per popierių ir kaupimasis ant spaudos cilindro. Tokiu atveju reikėtų spausdinti vandeniniais modifikuotais dažais. Įtempimo reguliavimas popieriaus nuvyniojimo ir užvyniojimo įrenginiuose ne toks svarbus kaip sintetinėms plėvelėms, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami kaip nuvyniojimo ir užvyniojimo jėgos yra vienodos. Džiovinimo temperatūra daugeliui popieriaus rūšių didelės įtakos neturi, tačiau nerekomenduojama džiovinimo įrenginiuose naudoti aukštesnę nei 200°C temperatūrą, nes popierius perdžiūsta ir pasidaro trapus. Popieriaus paviršius neturi įkaisti daugiau nei iki I50°C, džiūti turi tik dažai. Spausdinant smulkius štrichus ar rastrinius vaizdus rekomenduojama naudoti 50° – 60° kietumo pagal Šorą spaudos formas, o spausdinant stambius vaizdus ar fonus 40° – 50° kietumo spaudos formas. Ruošiant mašiną spaudai ant popieriaus Spaudimas tarp popieriaus ir spaudos formos matuojamas pagal spaudos formos deformaciją: Rastriniams darbams – 0,025 – 0,075 mm, Tekstui ir stambiems Štrichams – 0,05 – 0,125 mm, Fonams-0,125-0,175 mm.

Sintetinės juostos. Spausdinant ant sintetinių medžiagų, reikia atsižvelgti į tai, jog kiekvienai medžiagos rūšiai ir produkcijos panaudojimo sričiai turi būti ir atitinkami parinkta dažų rūšis. Prieš pradedant spausdinti rekomenduojama su pasirinktais dažais bei medžiaga atlikti įvairius testus bei analizes. Dažniausiai fleksografijoje naudojamos sintetinės juostos iš celofano, polietileno, polipropileno ir poliestero.

Celofanas – tai bekvapė, elastinga, atspari riebalams medžiaga, naudojamas tiek įpakavimo, tiek kitose pramonės šakose. Dauguma celofano rūšių – bespalvės ir permatomos, nors yra ir nepermatomų, baltos ir kitokių spalvų. Šiuo metu daugelis celofano rūšių gaminamos su specialiu abipusiu sluoksniniu padengimu. Šie sluoksniai suteikia celofanui atsparumą drėgmei, karščiui bei cheminiam poveikiui. Tokiu būdu galima gauti daug medžiagų celofaniniu pagrindu. Fleksografijoje svarbiausios yra šios:1.Celofanas be dengiamojo sluoksnio, 2.Celofanas su nitroceliuliozės sluoksniu, 3.Celofanas su polimeriniu sluoksniu.

Celofanas be dengiamojo sluoksnio pasižymi geru padengiamumu, tačiau reikia laikytis šių taisyklių: 1.Pilno dažų išdžiovinimo, kad vyruojant nesuliptų sluoksniai, 2.Neviršyti džiovinimo temperatūros, nes celofanas tampa matinis ir lengvai plyšta, 3. tinkamai sureguliuoti juostos įtempimą. 4.Aplinkos drėgmės kontrolė, nes celofanas gerai sugeria drėgmę ir išbrinksta. Po to spausdinant dažai išsilieja ir prastai džiūsta.

Celofanas su nitroceliuliozės sluoksniu pasižymi ypatingu paviršiaus stabilumu. Norint, kad dažai gerai prikibtų prie paviršiaus, reikia atidžiai kontroliuoti džiūvimo procesą. Siekiant užtikrinti gerą dažų sukibimą, celofano paviršiaus temperatūra džiovinant turi būti 85° +-5°C.

Spausdos medžiagos
Skirtingoms celofano rūšims bei dažams ši temperatūra gali šiek tiek kisti. Celofanas su nitroceliuliozės sluoksniu paprastai užspausdinamas spiritiniais arba UV dažais kurių rūšis parenkama pagal galutinę produkcijos vartojimo aplinką.

Celofanas su polimeriniu sluoksniu yra atsparus drėgmei, jį galima suvirinti terminiu būdu. Jo užspausdinimui naudojami polimeriniai dažai, Džiovinant jie gerai sukimba su paviršiumi net ir nenaudojant papildomų priedų bei režimų.

Polietilenas. Polietilenas – termoplastinė sintetinė medžiaga, neturinti nei skonio nei kvapo, nepraleidžia ir nesugeria vandens. Tampri ir elastinga net 0°C temperatūroje, todėl idealiai tinka maisto pramonei. Polietilenas užspausdinamas spiritiniais arba UV dažais. Džiovinant polietileno paviršius negali įkaisti virš 90°C.

Polipropilenas, tai sintetinė medžiaga sudėtimi labai primenanti polietileną, tačiau atsparesnė dujų, riebalų bei plėšimo poveikiams.

Poliesteras, tai permatoma, bespalvė ir praktiškai bekvapė, labai stipri ir atspari vandeniui medžiaga, Užspausdinama poliamidiniais dažais. Dalis poliesterinių plėvelių, ypač naudojamų maisto pramonėje, yra padengiamos polivinildenchloridiniu sluoksniu. Po tokio padengimo poliesterą galima virinti karštu būdu.

Aliuminio folija naudojama įpakavimo pramonėje būna nuo 5 iki 50 μm storio. Ji gali būti naudojama viena arba suklijuota su sintetinėmis plėvelėmis ar popieriumi. Tokios medžiagos vadinamos daugiasluoksnėmis. Folija užspausdinama poliamidiniais arba spiritiniais dažais. Siekiant išgauti blizgumo efektą naudojami permatomi dažai.

Spalvų modeliai

CMYK – spalvų sistema, kai maišant 4 spalvas (C – (cyan / žydra), M – (magenta / rausva), Y – (yellow / geltona) ir “key” (black / juoda) gaunamos visos spaudai reikalingos spalvos.

PANTONE – tai spalvų sistema, apimanti vienodo tono spalvas arba “dažus tiesiai iš dėžutės”. Sistemos pagrindas yra maišymo receptūros žinynas Pantone ® Color Formula Guide (spalvų paletė). Jame parodyta 1 012 spalvų, gautų maišant ne daugiau kaip tris pagrindines spalvas. Spalvas lengva pakartoti, nes nurodytos maišomų pagrindinių spalvų svorio dalys.

RGB – Spalvų modelis, kuriame visos kitos spalvos gaunamos iš trijų pagrindinių spalvų: raudonos, žalios ir mėlynos. Modelio pavadinimas RGB yra sudarytas iš šių trijų spalvų angliškų pavadinimų (red, green, blue) pirmųjų raidžių.
Maišant pagrindines spalvas po dvi gaunamos trys antrinės spalvos: geltona, žydra ir purpurinė (pav.). Kai sumaišomos visos trys vienodo intensyvumo spalvos, gaunama balta spalva. Maišant ne vienodo intensyvumo pagrindines spalvas, gaunamos visos galimos spalvos.
Bet kuris atspalvis vienareikšmiškai apibūdinamas trimis parametrais – skaičiais, nurodančiais pagrindinių spalvų intensyvumus. Fizikoje – trupmeniniais skaičiais iš intervalo [0; 1], kompiuterijoje – sveikaisiais skaičiais iš intervalo [0; 255]. Lentelėje parodyti 8 svarbiausių spalvų užrašai.
Žmogaus akis žaliai spalvai jautresnė, negu kitoms spalvoms. Norint, kad šis spalvų modelis būtų artimesnis regėjimo pojūčiams, žalios spalvos intensyvumas šiame modelyje yra dvigubai sumažintas.
Skaitmeninės technologijos

Skaitmeninės technologijos – technologijos pagristos digitalizacijos procesais (digitalizacija arba įskaitmeninimas, vertinimas skaitmeniu yra tokia procedūra, kuri bet kokius informacijos pavidalus paverčia vienalyčiais elementais, bitas, kurie gali būti perduodami, gaunami ir apdorojami specialia technine įranga.)
Skaitmeninės technologijos daro itin didžiulį poveikį mūsų kasdieniniam gyvenimui: bevieliai informaciją apie gaminius suteikiantys ekranai vežimėliuose pirkiniams; mobilieji telefonai, persiunčiantys informaciją apie paciento širdį realiuoju laiku jo kardiologui arba intelektualieji telefonai su pilnu multimedijos funkcijų komplektu; kelionių informacija bei vietų užsakymai bei rezervavimai per internetą – sąrašui galo tikrai nematyti. Kasmet kovo mėnesį Hanoveris – tai ta vieta, kur visa tai, naujausios modernios technologijos, novatoriškiausi sprendimai bei originaliausios idėjos – būna vienoje vietoje.
Vaizdo stebėjimo sistemos įrengiamos siekiant užtikrinti teritorijos saugumą bei stebėti įvairius procesus – gamybinius, eismo, aptarnavimo ir kt.
Šių sistemų paskirtis – perduoti bei įrašyti vaizdo informaciją iš stebimo objekto ir, esant poreikiui, ją peržiūrėti. Sistemos susideda iš vaizdo kamerų, tame tarpe ir valdomų bei pritaikytų darbui nepalankiomis sąlygomis, stebėjimo monitorių, vaizdo perjungėjų, skaitmeninės vaizdo įrašymo bei perdavimo įrangos. Vaizdo stebėjimo sistemos gali funkcionuoti savarankiškai arba būti integruotos į kitas apsaugos ar įėjimo kontrolės sistemas, papildydamos šių sistemų funkcionalumą ir padidindamos apsaugos lygį.
Skaitmeninės technologijos suteikia galimybę stebėti objektą ne tik specialių monitorių pagalba, tačiau ir kompiuterio ekrane, vaizdą perduodant kompiuteriniu tinklu ar internetu. Tai leidžia stebėti objektą iš bet kur, kur tik yra interneto ryšys. Specialios technologijos suteikia galimybę įjungti vaizdo įrašymą reikiamu momentu (suveikus judesio davikliui, atidarius duris ir pan.), vienu metu įrašinėti, stebėti ir ieškoti archyve esančių vaizdų, taip pat yra galimybė nedelsiant išsiųsti objekto nuotrauką nurodytais elektroninio pašto adresais.

Kompiuterinė grafika

Kompiuterinė grafika yra patrauklus ir galingas informacijos technologijų įrankis. Sunku rasti tokią sritį, kur grafinius duomenis apdoroti ir vaizduoti kompiuteriu būtų nenaudinga. Tai lemia ypač sparčią kompiuterinės grafikos techninės, programinės ir matematinės įrangos plėtrą. Dėl sparčios kompiuterių technologijų pažangos kompiuterinė grafika tapo praktiniu įrankiu. Šiandien jau įprasta, kad kompiuterinė grafika vartuojama labai skirtingose srityse: moksle, inženerijoje, versle, pramonėje, mene, medicinoje, reklamoje, žaidimuose, mokymo, valdymo, treniravimo ir kt. srityse.

Kad piešinius, brėžinius, schemas, fotonuotraukas ir kitokius vaizdus būtų galima saugoti ir apdoroti kompiuteryje, jie turi būti užkoduoti dvejetainiais skaičiais. Vaizdas suskirstomas į elementus. Atmintinėje saugomi kiekvieno elemento parametrai. Pagal kodavimo būdą kompiuteriniai vaizdai skirstomi į taškinius ir vektorinius.

Taškinė grafika

Iš smulkių taškų arba linijų sudaryto vaizdo struktūra vadinama rastru. Rastro principas žinomas jau nuo senųjų amžių. Tai mozaika, vitražas, siuvinėjimas kvadratėliais, nėriniai.

Norint kompiuteryje šiuo principų užkoduoti piešinį, jis padalijamas į labai mažus vienodo dydžio vaizdo elementus – taškus. Rastro taškas angliškai vadinamas dviem skirtingais terminais: skaitytuvo bei vaizduoklio rastro elementas – pixel =picture element, spausdintuvo – dot.

Stačiakampė lentelė, sudaryta iš tokių taškų, vadinama matrica.

Kiekvieną kartą pažvelgę į televizoriaus arba vaizduoklio ekraną mes matome taškinį vaizdą. Kompiuterio vaizduoklio matrica gali būti įvairaus dydžio: 640H480, 800H600,., 1600H1200 taškelių. Kadangi fiziniai ekrano matmenys nuo nesikeičia, tai kuo didesnė matrica, tuo taškeliai mažesni, o vaizdo kokybė geresnė.

Visi rastriniai vaizdai vadinami taškiniais. Taškinį vaizdą apibūdina parametrai: aukštis, plotis, raiška ir kiekvieno rastro taško spalva.

Fizinis rastro elemento dydis įvertinamas raiška – taškų kiekiu ilgio vienete, dažniausiai – colyje, ir žymimas ppi arba dpi. Vaizduoklio ekrano raiška nepriklausomai nuo vaizdo kortos būna 72 – 120 ppi. Spausdintuvų raiška yra daug kartų didesnė – 300, 600, 1200 dpi. Paprastai stengiamasi grafinį dokumentą parengti tokia raiška, kokia jis bus atkuriamas – spausdinamas arba rodomas ekrane.

Taškinei grafikai būdingas kodavimo paprastumas ir galimybė automatizuotai įvesti tikroviškus vaizdo kameromis, skaitmeniniais fotoaparatais, skaitytuvais. Tačiau yra ir trūkumų mažinant arba didinant vaizdą (mažu tašku išnikimas, taškų fizinių matmenų padidėjimas, piešinio bylos padidėjimas).

Nežiūrint trūkumų, taškinis kodavimo metodas yra labai populiarus, nes jis labiausiai tinka fotovaizdams užkoduoti bei grafiniams dokumentams įterpti į spaudos leidinių maketus.

Taškinės grafikos redagavimo sistema Adobe PhotoShop

Taškinės grafikos lydere laikoma grafikos redagavimo programa Adobe PhotoShop.

“Photoshop” yra galinga programa profesionalams, tad prireiks laiko prie jos priprasti; perkeliamos paletės bei daugybė įrankių iš pradžių gali slėgti. Tačiau šeštoje versijoje yra malonių permainų. Naujoje įrankių ypatybių juostoje svarbiausios įrankių galimybės greitai pasiekiamos, o darbo vieta neapkraunama. “Preset Manager” patogiai sudeda įvairius elementus, pavyzdžiui, teptukus (brushes) ir nuolydžius (gradients).

Piešti su “Photoshop” malonu ir patogu: programa turi puikų teptukų rinkinį, daugybę tekstūrų ir gausybę valdyklių. “Photoshop” leidžia sukurti iki 8000 sluoksnių bei nuspalvinti ir sugrupuoti sluoksnius patogesniam jų tvarkymui sudėtinguose projektuose. Efektai – pirmarūšiai. Yra keletas naujovių, pav., “Liguify” komanda, leidžianti deformuoti paveikslėlį.

“Photoshop” turi dvi naujas su sluoksniais susijusias galimybes. Naujasis turinio sluoksnis pritaiko spalvas, nuolydžius ir tekstūras po jo esantiems sluoksniams ir išlieka redaguojamas, o sluoksnių stiliai išsaugo ir atkartoja sluoksnių ypatumus: perėjimus, permatomumą, apšvietimą, spalvų persidengimus ir kitus efektus. Paveikslėlių redaktorius “Photoshop” turi ir daugybę vektorinės grafikos įrankių, kuriais galima kurti redaguojamas formas ar ryškių kontūrų tekstą su daugybe formatavimo galimybių. Svarbus ankstesniųjų versijų patobulinimas yra tas, jog tekstas dabar įvedamas tiesiog ekrane, o ne atskirame teksto laukelyje. Tačiau dėl naujos teksto sistemos teko pakeisti ir failų formatą, taigi, teksto nebebus galima redaguoti failą perkėlus į konkuruojančią programą, kol ši nebus atnaujinta.

“Adobe ImageReady” atlieka daugumą su internetu susijusių funkcijų. Ji turi galingą paveikslėlių dalijimo įrankį, puikius eksportavimo ir optimizavimo įrankius, taip pat persimainančių mygtukų stilius, su kuriais greitai sukursite profesionalios išvaizdos mygtukus.

Kaip ir “Fireworks”, “ImageReady” leidžia nurodyti svarbiausias paveikslėlio vietas (pav. tekstą), kurios nebus iškreiptos mažinant failo dydį. Tačiau yra didelis trūkumas – “Photoshop” ir “ImageReady” vartotojo sąsajos tebėra atskiros.

“Photoshop” – solidi programa grafikos parengimui spaudai ir spausdinimui. Spalvų valdymas veikia puikiai ir užtikrina, kad išspausdinus spalvos atitiks matomas ekrane.

Vektorinė grafika

Pagrindinis vektorinės grafikos elementas yra objektas – uždara arba atvira geometrinė figūra, turinti matematinėmis formulėmis aprašomą kontūrą. Visas vaizdas yra sudaromas tik iš objektų, kurių kontūrą formulių koeficientai saugomi atmintinėje kaip parametrai.

Iš kelių objektų galima sudaryti naują objektą, net ir tokį, kurio formą sunku nusakyti žodžiais. Tačiau nepriklausomai nuo formos objektai turi keletą bendrų savybių, leidžiančių juos apibūdinti.
1. Mazgų koordinatės ir segmentų kreivumo parametrai.
Objektą apibrėžia vienas arba daugiau segmentų, sujungtų mazgais. Segmentas – tai tiesės arba kreivės atkarpa, o mazgas – tos atkarpos pradžios arba pabaigos taškas. Jeigu objektas sudarytas iš kelių segmentų, tai vieno segmento pabaigos taškas yra ir kito segmento pradžios taškas.
Bezjė kreivės.

Matematikas Pjeras Bezjė atrado, kad bet kokios kreivės segmento kreivumą galima apibėžti dviem vektoriais segmento galų mazguose. Šie vektoriai grafiškai vaizduojami iš mazgų išeinančiomis punktyrinėmis atkarpomis, vadinamomis kreivumo manipuliatoriais arba svirtimis.

Pirmasis parametras, apibrėžiantis kreivumą, yra vektoriaus polinkio kampas. Antrasis parametras – kreivumo laipsnis – proporcingas vektoriaus ilgiui. Kuo vektorius ilgesnis, tuo labiau išlinkusi kreivė ir, priešingai – nulinio ilgio vektoriai abiejuose segmeto galuose apibrėžia tiesės atkarpą.

Taigi Bezjė kreivės formą nusako mazgų koordinatės ir vektorių tuose mazguose ilgiai bei polinkio kampai.

Tik atviros Bezjė kreivės galuose būna po vieną vektorių. Visi kiti mazgai turi po du vektorius. Vektorių viršūnėse yra jų valdymo pele žymekliai.

Kadangi vektoriais apibrėžiama Bezjė kreivė tapo bene svarbiausiu vektorinės grafikos objektu, tai ir šiuo metodu pagrįsta grafika vadinama vektorine.

2. Kontūro linijos storis ir spalva.

Segmentų grandinė sudaro objekto kontūrą, kuris gali būti pavaizduotas tam tikro storio spalvota linija. Kontūras gali būti ir skaidrus, tačiau viename objekte negali būti skirtingo storio ir skirtingų spalvų linijų.

3. Objekto spalva.

Jei uždaras, tai jo vidų galima užlieti vienoda arba kintančia spalva, padengti ornamentu, tačiau vieno objekto negalima padengti skirtingomis spalvomis bei skirtingais ornamentais.

Sudėtingas vaizdas sudaromas iš įvairių formų ir spalvų atskirų objektų, juos uždedant vieną ant kito.

Vektorinės grafikos privalumai:
1. Vaizdų bylos yra palyginti nedidelės, nes saugomas ne pats piešinys, turintis konkretų
aukštį ir plotį, bet tik būtiniausi jo parametrai, pagal kurios programa kaskart atkuria vaizdą iš naujo.
2. Objektus lengva transformuoti (teoriškai – neribotomis proporcijomis), nė kiek
nepabloginant vaizdo kokybės. Todėl vektorinė grafika nepamainoma tada, kai reikia ypač aiškių ir tikslių kontūrų, pav., kuriant šriftus, logotipus, techninius brėžinius.

Didinant piešinio fizinius matmenis, piešinio byla beveik nepadidėja, nes neatsiranda naujų objektų, o keičiasi tik tų pačių objektų parametrų skaitinės reikšmės.

Tačiau taikant vektorinės grafikos privalumai ir trūkumai yra atitinkami priešingi vieni kitiems.

Kompiuteriniai vaizdai kuriami grafikos redagavimo programomis. Populiariausios vektorinės grafikos programos yra CorelDRAW, Adobe Illustrator ir Macromedia FreeHand.

Vektorinės grafikos redagavimo sistema CorelDRAW 10 Graphic Studio

Perpildyta įvairiausių įrankių ir galimybių “CorelDRAW 10 Graphic Studio” vis dėlto sugebėjo išsaugoti kokybę neaukodama jos dėl kiekybės. Šiame pakete rasime gana galingą paveikslėlių redaktorių (Corel Photo-Point 10), puikią iliustravimo programą (“CorelDraw 10”), animacijos programinę įrangą (“Corel R.A.V.E.”), galybę naudingų pagalbinių programėlių ir didelę paveikslėlių kolekciją.

Panašius įrankius ir išvaizdą turinčios trys pagrindinės programos ne tik atlieka visas reikalingas funkcijas, bet ir yra puikiai integruotos. Iš visų programų šioje apžvalgoje jas naudoti buvo paprasčiausia. Visi valdymo įrankiai, spalvos ir t.t. yra greitai pasiekiami. Perkeliamos paletės gali būti užfiksuotos kaip kortelės, o įrankių valdikliai pasiekiami ypatybių juostoje, ekrano viršuje.

Stipriausia paketo dalis – iliustravimo programa “CorelDRAW”. Nors “Adobe Illustrator” laikoma standartu, nustebome pamatę, kad “CorelDraw’ yra patogesnė. Piešimo įrankius naudoti paprasta, be to, jais puikiai valdomos formų ir objektų pozicijos. Naujasis hierarchinis objektų tvarkytuvas patogiai surūšiuoja sluoksnius, objektus, pagrindinius sluoksnius, o puslapių rūšiuotuvas padeda tvarkytis su daugelio puslapių dokumentais.
Greitai ir be vargo sukursime norimą vaizdą, naudodamiesi “drag-and-drop” sistema veikiančiais įrankiais įvairioms ypatybėms (permatomumui, šešėliams, perėjimas) nustatyti. Visos šios ypatybės nustatomos ir naudojantis daugybe dialogo langų.

“CorelDraw” teksto įrankiai – nuostabūs, suteikiantys galimybę valdyti teksto išdėstymą ir išvaizdą. Tekstas ir trajektorija išlieka redaguojami, o “Print Merge” pagalbininkas padeda nustatyti laukus, sujungiant dokumentą su duomenų baze.

Tiesa, rimtiems vartotojams vien “CorelDraw” paketo neužteks. “Photo-Point” yra neblogas paveikslėlių redaktorius, turintis daugiau nei 50 meninių teptukų, taip pat koreguojamus efektus. Tačiau jis negali prilygti “Adode Photoshop 6.0’. “Photo-Paint” objektų valdymas yra ribotas. Pav., objektai negali būti pririšti ar sujungti sluoksniuose. Lęšių efektai negali būti priskirti nurodytiems objektams (jie priskiriami visiems po jais esantiems objektams). Dažnai buvome priversti naudoti neredaguojamus įrankius, jei norėdavome efektą priskirti vieninteliam elementui.

Pakete yra daugybė su darbu internetui susijusių įrankių, tačiau jie nėra tokio lygio kaip “Macromedia Fireworks 4”. Yra įrankių, skirtų kurti persimainančius mygtukus ir nuorodų paveikslėlius. Optimizuojant Pav., “JavaScript” ar HTML kodo negalėsite nukopijuoti į laikinąją “Windows” atmintinę (clipboart).

Spausdinimo dialogo langas yra išsamus, jame yra atskiri skyriai parengimo spaudai, “Postscript” ir kitoms funkcijoms. Išsaugojimo spausdinimo biurui galimybė ne tik surenka visus susijusius failus, bet ir gali pritaikyti biuro pateiktus profilius.

Vektorinės ir taškinės grafikos redagavimo sistema Canvas 7

“Deneba Software” sukurta “Canvas 7” programa turi vieną didelį privalumą: galimybę redaguoti visus grafikos tipus vienoje sąsajoje. “Canvas” pasididžiavimas yra tai, kad viskas – visi efektai, iliustracijos, tekstas, taškiniai elementai – išlieka redaguojami.

Unikali “Canvas” vartotojo sąsaja leidžia greitai pasirinkti įrankius, o ekranas lieka neapkrautas. Tiesa, programa nėra ypač patogi. Daugelį įrankių galima rasti neįprastose vietose. Tarkim, įkelimo (acguire) komanda yra ne “File’ meniu. Ir nors ‘Canvas” atrodo esanti galinga, sykiu turi ir daugybę nemalonių detalių bei apribojimų; pav., kai kurie valdymo parametrai matuojami tik taškeliais (pixels). Naudodamasi sluoksnių sistema “Canvas” į iliustraciją, leidinį, animaciją ar skaidrių seką (slideshow) įkelia tiek taškinius, tiek vektorinius objektus. Dokumento išdėstymo paletėje galima valdyti puslapius, sluoksnius ir objektus.

Tam, kad išsaugotų elementus redaguojamus, naujasis “Sprite Effects” įrankis naudoja filtrus (daugelis jų suderinami su “Adobe Photoshop”) vektoriniams ir taškiniams elementams bei tekstui. Deja, su programa pateikiamas gana ribotas filtrų skaičius. “Sprite Effects” galime sujungti su lęšiniais ir pasiekti netikėto dizaino rezultatus, pav., sukurti piešinio dalies išdidintą vaizdą.

Dirbti su taškiniais paveikslėliais paprasta. Vektorinio permatomumo įrankiu sukūrus nuolydžio kaukę, ji automatiškai paverčiama alfa kanalu. Nors “Canvas” suteikia kūrybingumo laisvę dirbant su teptukais, tiek patys teptukai, tiek jų koregavimas yra riboti.

Vektoriniai įrankiai – pakankami kurti menines ir techninesiliustracujas. Pav., patogus “Push” įrankis leidžia be vargo redaguoti Bezjė kreives. “Canvas” yra suderinama netgi su CAD failais. Tačiau kai kurių įrankių parametrai matuojami tik taškeliais, netgi tuo atveju, kai dokumente naudojamas kitas matavimo vienetas. Teksto įrankiai turi daugybę teksto nustatymo galimybių, tačiau ir čia yra apribojimų. Pav., objektą apsupti tekstu galima tik teksto bloko pakraščiuose.

“Canvas” turi tik paprastus su darbu internetui susijusius įrankius, tarp kurių yra ir optimizavimo galimybė. Kurti persimainančius mygtukus taip pat lengva. Tačiau animuotų GIF paveikslėlių kūrimo galimybės – ribotos: animacija pagrįsta sluoksniais, ir kiekvienas kadras atitinka puslapį DTP dokumente. Naudojant “Canvas” spalvų valdymą, iliustracijos atspaudas buvo labai artimas atvaizdui ekrane. Peržiūros prieš spausdinimą lygmenyje galima pasinaudoti naudingu klaidų paieškos įrankiu.

Grafinė automatizuotojo projektavimo sistema AutoCAD

AutoCAD – universali Autodesk firmos sukurta ir plėtojama grafinė automatizuotojo projektavimo sistema, kurioje išplėstas trimatis modeliavimas ir vizualizavimas, ryšys su duomenų bazėmis, yra galimybė dirbti su keliais brėžiniais ir t.t., dirbanti Windows NT 3.51 arba 4.0 ir Windows 9x terpėje. Jos paskirtis – braižyti brėžinius, modeliuoti sudėtingas plokščiąsias ir erdvines konstrukcijas, naudojamas įvairiose veiklos srityse: statyboje, mechanikoje, elektrotechnikoje, projektuojant žemėlapius, drabužius, baldus ir t.t. Darbo režimas – autonominis arba tinklinis.

Displėjaus ekrane vaizdai formuojami iš pirminių elementų (primityvų): taškų, tiesių, lankų, apskritimų ir t.t. Modeliuojant geometrinį objektą išskiriami ir naudojami tipiniai jo fragmentai – primityvai. Objektai formuojami nurodant šių elementų parametrus ir savybes. Grafinių elementų parametrai yra skaičiai, nusakantys jų formą, dydį ir vietą. Savybės nusako elementų spalvą, linijos tipą, storį. Darbo eigoje sukuriamas ne brėžinys, o jį aprašantis failas, kurio išplėtimas dwg.

Pagrindinis sistemos komponentas yra grafinis redaktorius. Anksčiau, ruošiant tekstinius dokumentus, naudojomės tekstiniais redaktoriais: Word, PageMaker, Paint. Grafinis redaktorius – tai toks pat patogus instrumentas, tik skirtas braižymui.

Braižymas AutoCAD sistemoje ne tik patogus, bet ir greitas. Sluoksniuoto brėžinio projektavimo sistema leidžia įvesti jau paruoštus detalių variantus, projektuoti statybinius pastatus ir t.t.

AutoCAD sistema pasižymi aukšta brėžinių kokybe, greitos korekcijos galimybę, tipinių sprendimų ir prototipų panaudojimu, plačios kūrybos galimybe.

Pagrindinės sistemos grafinio redaktoriaus funkcijos:
1. Naujų brėžinių sudarymas ir jų išsaugojimas diske.
2. Esamų brėžinių redagavimas.
3. Brėžinių išvedimas į spausdintuvą ir ploterį.
4. Brėžinių, sudarytų ankstesnėse versijose, pervedimas į AutoCAD paskutinią versiją .

AutoLISP – AutoCAD modifikavimo priemonė

Funkcinė dirbtinio intelekto valdymo (programavimo) kalba LISP (Lisp processing) sukurta 1962 m. Ji gali vartoti tokias duomenų struktūras kaip lentelės, sąrašai, objektų aprašymai, failai. Vėliau specialiai AutoCAD sistemai, kaip neatsiejama jos dalis, buvo sukurtas LISP dialektas AutoLISP, kurio interpretatorius yra pati AutoCAD darbo aplinka. Todėl programuojant AutoLISP kalba galima naudoti AutoCAD komandas, o dirbant AutoCAD – tiesiogiai kviesti AutoLISP funkcijas.
AutoCAD yra atvira sistema, t.y. joje leidžiama keisti darbo langų, meniu struktūrą, kurti ir įdegti savo sukurtas komandas, pašalinti senasias ar suteikti joms kitokią prasmę. Tai daryti galima keliais būdais:
1. pakeisti ankstesnius meniu failus naujais;
2. sukurti makrokomandų rinkinius-scenarijus (script failus);
3. parašyti programas, automatiškai vykdančias vartotojui reikalingas funkcijas.
Modifikuoti AutoCAD sistemą galima tokiomis programavimo priemonėmis:
a) funkcine programavimo kalba AutoLISP;
b) programavimo kalba C;
c) simboline kalba DIESEL;
d) dialogų programavimo kalba DCL;
e) periferinių įrenginių valdymo kalbomis.

.
L I T E R A T Ū R A
http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/inf-m-4/sarlau.html
http://www.slknygos.lt/?tema=402
http://www.filatelija.lt/ar_zod.htm
http://www.printonline.lt/technologija/
http://www.inspe.lt
http://www.via.lt/?lan=lt&link=4
http://www.mobyprint.ru/equipment.html
http:/ http://aldona.mii.lt/pms/terminai/term/r/rgb.html

Leave a Comment