Apie kuro oktanini skaiciu
Pagal virimo temperatura iš naftos galima išskirti dujas, benzina, žibala, dyzelini kura, tepalus, gudrona, bituma ir mazuta. Bet visu produktu virimo temperaturos persidengia. Todel benzine yra šiek tiek duju ir žibalo, dyzelyje – daug žibalo ir truputis tepalu ir t.t.
Benzinas yra mišinys paciu ivairiausiu angliavandeniliu, kuriu sunkiausieji visiškai išgaruoja 180°C temperaturoje (žibalas – 45…280°C, dyzelis – 62…360°C, tepalai, gudronas, bitumas ir mazutas distiliuojami tik vakuume, nes 400°C temperaturoje angliavandeniliai pradeda skilti).
T-Heptanas – angliavandenilis kurio atsparumas detonacijai prilyginamas nuliui oktaniniu vienetu.Izooktanas – angliavandenilis kurio atsparumas detonacijai prilyginamas šimtui oktaniniu vienetu.95-benzinas – tai angliavandeniliu mišinys, kurio atsparumas detonacijai (oktaninis skaicius) yra toks pats, kaip ir mišinio iš 95% izooktano ir 5% T-heptano.
Taciau yra angliavandeniliu, kuriu atsparumas detonacijai yra gerokai didesnis už izooktano, kaip kad yra angliavandeniliu kuriu atsparumas detonacijai yra mažesnis už T-heptano. Taigi 0 ir 100 oktanu nera kažkokios ribos, už kuriu neimanoma išeiti (cia daugeliui asocijuojasi su 0 ir 100%, del to daroma klaidinga prielaida kad 0 ir 100 yra ribos). Taigi visiškai realu kad gali buti benzinas, kurio oktanas 110, 120 ir t.t.
Be to, dar yra benzino priedai didinantys oktana, tokie kaip tetra-etil-švinas (nuodingas, bet jo reikia labai mažai – apie100 gramu tonai benzino kad iš 62-benzino gautume 92-benzina), metil-tetra-butilo eteris, (jo reikia daug – apie 10%), ir kiti. 62-benzinas naturaliai išdistiliuojamas iš naftos, nenaudojant jokiu priedu ir sudetingu cheminiu technologiju. Bet tokiu budu jo gaunama tik apie 10% nuo naftos kiekio. Katalizatoriu pagalba skaidant gudrono-bitumo frakcijas (labai sudetinga technologija) gaunamas naturalus aukšto oktaninio skaiciaus benzinas (92…98). I ji dar pridedant priedu, visai realu pagaminti benzina, kurio oktaninis skaicius 110 ir daugiau (aviaciniai benzinai tokie ir buna). Duju oktaninis skaicius naturaliai yra gerokai virš 100.
Apie detonacija. Oro-kuro mišini spaudžiant, jis ikaista. Jeigu slegis viršija kuro atsparumo detonacijai riba, benzine vyksta cheminiai virsmai, susidaro vandenilio peroksidai, kuras savaime užsidega. Naturaliomis salygomis oro-benzino mišinys cilindre dega 20…40 m/s greiciu, švelniai perduodamas slegimo jega i stumokli. Detonacijos metu jis dega 800…1200 m/s greiciu, t.y. sprogsta, gaunami stiprus smugiai i stumokli, ko rezultate variklis greitai sugenda. Dujos nepasižymi detonacija. Yra gaminami netgi dujiniai-dyzeliniai varikliai, kuriu suspaudimo laipsnis 29…32 (80-benzinas naudojamas esant suspaudimo laipsniui 7…8; 92 – 9…10; 95 – 10…11; 98 – 11 ir daugiau). Žibalo (reaktyvinio kuro) ir dyzelinio kuro oktaniniai skaiciai yra viso labo apie 45, todel skiriasi kuro uždegimo principas – kuras ipurškiamas i jau suspausta ora.