IA char.Chemiškai l.aktyvūs,kurių fizikinės ir cheminės sav. Paaiškinamos valentinių e-ų konf.ns1,grupė,todėlbūdingas OL +1.Šie el.pirmieji standartinių potencialų eilėje,todėl yra l.aktyvūs,pasižymi stipriomis redukuojančiomis sav.ir oksiduojasi iki vinvalenčių jonų.Š.m. redukcinės sav.stiprėja grupėje iš viršaus į apačią.Na,K l.paplitę.Pagal paplitimą
Ž.p.Na-7el.Na išgaunamas iš jo druskų telkinių:NaCl(halido),Na2CO310H2O(sodos),NaNO23(salietros),Na2SO410H2O(Glaub erio druska),Na2B2O710HO(borakso).Milžiniškos NaCl atsargos yra gamtiniame surame ir vandenynų H2O.K pagal paplitimą eina po Na.Svarbiausios jo druskos:KCL(silvinas),NaClKaCl(silvinitas),K2CO3(potašas).Li,Rb,Cs yra retieji el.Svarbiausieji Li mineralai-
spodumenasLi2OA2lO34SiO2,ambligonitasLiAlPO4F,petalitas LiAlSi4O10.Grinū Rb mineralų nežinoma.Cs randama aliumosilikatuose
4CsO4Al2O318SiO22H2O(polucite).Fr gamtoje susidaro skylant Ac.Ji gaunamas iš gamtinių mineralų juos skaidant,paskui veikiant H2SO4,kad susid.tirpusLi2SO4.toliau veikiama soda ir HCl-susid.mažai tirpūsLi2CO3,LiCl,kurių lydalus elektrolizyuojant gaunamas Li.Na gaun.taip pat elektrolizes būdu iš eutektinio lydalo 500 temp arba NaOH lydalo 320
temp.K negalima gauti šiais būdais,nes jis garai tirpsta išlyditame
Cl,lengvai garuoja.Kclredukuojamas metaliniu Na-iu 850 temp..Analogiškai naudojant Ca gaunami Rb,Cs.Š.M.-minkšti,žemos lyd.temp,sidabro baltumo,kristalizuojasi erdvėje centruota kūbine gardele.Li kieteskis nei
Na,bet minkštesnis nei Pb.Visi š.m. liepsną nudažo:Li-tamsiai raud,Na-
gelt.,K-violetine,Rb-raudonai viol,Cs-mėlyna.
IA junginiai.Š.m.tiesiogiai reaguoja su halogenais ir H2.Su rugšt.sudaro drus-kas,o šildomi su S-sulfidus(M2S)ir polisulfidus(M2Sn).Su N2 kambario temp.reaguoja tik Li.Kiti š.m.hidridai gaunami sąveikaujant metalu garams su N2 elektros lanke.Š.m.hidridai yra druskų tipo baltos kristalinės medžia-
gos.Jų struktūra atitinka kubinę NaCl struktūtą,terminis patvarumas mažėja
Li(Cs,cheminis aktyvumas Li(Cs didėja.Visi š.m.halogenidai yra sunkiai lydomos,bespalvės kristalinės medž.Be tiesioginės sintezes,halogenidai gali būti gaunami gaun.veikiant hidroksi-dus(MOH)ar karbonatus(M2CO3)van-denilio halogenido rūgštimi.Jų lyd,ir vir.temp.mažėja kryptimi F(Cl(Br(I. Tam tikromis sąligomis visi š.m.gali sudaryti grynus junginius M2O,M2O2, MO2
yra termišk.patvarūs((5000C) jung. M2O2 peroksidai(išskyrus Li2O), izoliuoti nuo drėgmės ar besioksid. medž.,yra term.atsparūs iki gana aukš-
tos temp.Š.m.hidroksidų bazinės sav. yra stipriausios iš visų hidrok..Jie susi-daro š.m. ir jų oksidams reaguojant su H2O.Šios saveikos intensyvumas didėja Li(Cs.Š.m.hidroksidai yra bespalvės, kristalinės,lengvai lydomos,l.greitai tirpstančios medž.Š.m.sudaro neutralia-sias ir rūgščiasias daugiavandenilinių rugščių druskas,greitai tirpstančias H2O
(išsk.Li).Geba sudar.kristalinius hidra-tus mažėja kryptimi Li(Cs.Li deda-
mas į stiprius ir lengvus Mg ir Al lydi-nius,skirtus lėktuvų konstrukcijoms ga-minti.Na-metalams redukuoti iš jų Cl. Daug K-superoksido KO2 gam., ku-
ris karti su Na O2 povand.ir kosm.laivuose naud.deguoniui regeneruoti.
Na2O2 ba-linami audiniai.LiOH povand.ir kosm. laivuose sorbuojamas CO2,jo dedama į šarminius akumuliatorių elektrolitą. NaOH-chemijos pram.-rugštims neutral.,fosfatui,sulfidui,aliumina-tams gaminti,org.medž.sintezei.KOH-
skysto muilo gamybai,medvilnei perdirbti. NaCl ir KCl-gam.šarmai,metalai.
Puse Na2CO3-stiklo pram.K2CO3 –optinių linzių,spal.televiz.kineskopų, porceliani dirb.,pogmentų gam.Li2CO3 –Al gam. Na2SO3–popieriaus pram.,stiklo,plovik-lių gam.KNO3 –parakui gam,pirotech-nikoje, LiNO3
-pirotech.įrenginiuopse.
IIA charakt.Šios gr. Elementų atomų išoriniame e–ų sluoksnyje yra 2 supo-
ruoti e-(s2),todėl elementai sudaro vien-atomes molekules.Praradę šios e—us,jie įgyja OL+2.Be ir jo junginių sav.pana-sios į Al, nes yra amfot.Plačiausiai pap-litęs yra Ca ir Mg.Sr ir Ba-maž.papl.,o Be-retasis el.Ra mažais kiekiais randa-ma urano rūdo.,kuriose jis susidaro skylant U
radioktiviuoju skil.Laisvu pavidalu IIA nerandama.Ca,Mg įeina į daugelio silikatū ir aliuminosilikatų sudėtį.2MgO(SiO2-olivinas, MgO(Al2O3-taurusis špinelis, 3MgO(4SiO2(H2O-talks, CaO(Al2O3(2SiO2-anorfitas,CaO(SiO2-
volosfonitas.Šie mineralai mechaniškai irdami,hidrolizuodamiesi,veikiami
CO2 patenka į upių H2O,o iš jų Mg2+ ir Ca2+ jonai į vandenyną.Jūrų gyv.panauduja Ca junginius skeletams,geldelėms for-muoti,kurios žuvus organiz.nukrenta į dugną,taip susidaro CaCO3 klodai. Gamtinis CaCO3 sudaro l.daug įvairių mineralų(koralų,skeletai,dolomitas,kreida,perlai).Mg kaupiasi jūrų H2O,o H2O išgaravus susidaro karnalito klodai
(MgCl3(KCl(6H2O).Taip pat gamtoje randama MgCl2(6H2O-bišofitas, MgCO3-
magnezitas,Ca SO4(2H2O-gip-sas.Be sutinkamaspusiau brangaus miner.berilo(3Be(Al2O3(6SiO2)pav.,kuriame dažn.yra Fe jonų priem.Šios priem suteikia vos žalsvai žydrą atsp.Žydri Be krist.,turintys dedlį kiekį šių priem. yra brangaakmeniai vad.akvamarinais. Cr3+jung.priem.Be nudažo žalia spal.ir tai yra mineral.smaragdas.IIA gaunami elektrolizuojant atitinkamus šių el.chlo-ridus.Rečiau Mg iš MgO redukuojami metaliniu K arba C,o š.ž.m.redukuoja-mi Al arba Si vakume arba H2 atmosfe-roje iš jų oksidų arba chloridų.Š.ž.m. ore aktyviai reaguoja su O2, N2 ir drėg-me(išskyrus Be ir
Mg),pasidengia oksi-do,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa matiniais.Ca,Sr,Ba atomų spin-dulys,jonizacijos potencialas,chem.
aktyv.panašus į š.m.Ra yra radioktyvus met.Ra ir jo jung.sav.panašios į
Ba.Be jung.atomai dažniausiai susijungę koval.ryšiu,Mg-joniniu-
kovalentiniu, š.ž.m-joniniu.IIA m.kietumas,tlyd. Yra didesnės nei IA.Ba kietumas artimas Pb,bet Ba sutrupa į kristalėlius,o Pb yra plastiškas.Be(-
)plienui,bet Be-trapus. Ra būdingas ( skilimas ir jis virsta Rn.IIA
valentine konfig. ns2.Kadangi šių el.atomų branduol.krūviai yra didesni nei tų pačių periodų š.m.,tai išorinio lygmens e—ai stipriau branduo-lio traukiami,o tai lemia didesnias šių el.joniz.energijas,bei mažesnį nei š.m.
chem.aktyv.Be skiriasi nuo IIA,nes ma-žas atomo spindulys ir did.jon.energ
IIA jung.Šios gr.m.ore aktyviai reag su O,N,drėgme(išsk.Be,Mg),pasidengia oksido,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa matiniais.Ca,Sr,Ba atomų spindulys,jonizacijos potencialas,cheminis aktyv.panašūs į š.m.Ra yra radioktyvus el.Ra ir jo jung.sav panašios į Ba.Be junginiuose atomai dažniausiai susijungę kov.ryšiu,Mg-joniniu kov,š.ž.m-joniniu.IIA reag.su rūgš.Susidaro atitinkamos drusk.ir išsiskiria H2.Be vienintelis iš šios gr.el.iš šarmų išstumia H2 ir susid.berilatai.Su O2 IIA sud.Oksidus MO.BeO
su H2O nereag.,MgO reag.iš lėto,likusių el.oksidai reag.išsiskiriant šilumai ir susid.hidroksidams M(OH)2.Hidroksidų tirpumas didėja kryptimi
Be(Ba.Su H2 IIA sud.MH2 jung.,o su halogenidais-MX2.Bevandenis CaCl2 yra l.hidroskopiškas,o CaCl2(H2O tirpdamas H2O sugeria šilumą.Š.ž.m.karbonatai,sulfatai,fluoridai,fosfatai,oksalatai,silikatai H2O
netirpsta.Tačiau sud.atitinkamus M(HCO3)2,gerai tirpstančius H2O.Šios Mg,Ca druskos H2O suteikia laikinąjį kietumą.Gruntiniuose H2O ištirpę šių m-ų chlitidai,sulfatai sud.nuolatinį H2O kietumą.H2O minkštinamas į jį pridėjus
Na2CO3,Ca(OH) 2,virinant perleidus per katijonines ir anijonines voneles.Š.ž.m.chloridai,bromidai,jodidai,nitratai,acetatai ir kt.H2O
tirpios š.ž.m.druskos iš vand.tirpalų išsikristalizuoja su kristalizaciniu
H2O.Šie m.bazinių druskų nesudaro,nes jų bazės stiprios.Daug IIA
suvart.lydiniams su kit.m:Be bronzoms gam,juo legiruojamas plienas,aviacijoje,med.instrumentai,grynas Be vakumonėje tech.,Mg jung-
stiklinių plytų,statybiniams skiediniams.Ca jung-stiklinių plytų,kaučiuko.
Aliuminis.Tai baltas blizgantis m.,ka-lus,elastingas.Iš jo galima ištemti vielą, išploti plonus lakštus.Al chemiškai ak-tyvus,amfoterinis,tirpsta ir rūgš.ir šarm. Al-stiprus reduktorius,atsparus korozi-jai,nes jo paviršių greitai padengia ok-sido plėv.Šaltoje konc.HNO3 pasivuo-jasi ir,ja paveiktas,su rūgšt.nebereag. Al3+reaguoja su MO,juos redukuoda-mas.Su O2
aliu-is sudaro amfoterinį ok-sidą Al2O3.Žinoma ir kita Al2O3modifi-kacija vad.korundu.Korundas-kristalinė medž.,randamas gamt.,kartais turi įv.
spalvotų priem.Skaidrūs korundo kris-talai su Cr jung.priemaiša yra raud.
spal.ir vadinami rubinu.Ti ir Fe priem. nudažo korundąmėlynai-safyru.Rub.ir saf.-brangakmeniai,gaunami sintetiš-kai.Stipriai iškaitintas kristalinis
Al2O3 vad.alunu.Jis l.kietas.Al(OH)3-balti milteliai,amfoterinis.H2O
netirpsta.Al druskos-bespalvės kristalinės medž., gerai tirpsta H2O ir lengvai hidrolizuo-jasi.Druskų tirpalai rugštūs,greitai drumščiasi.Al2S3galina gauti kaitinant Al ir S mišinį.Tai kristalinė medž.,ji visiškai hidrolizuojasi jau nuo drėgmės pedsakų ore.Aliuminio halogenidai lin-kę sudaryti kompleksinius halogenidus (Na3[AlF6-4].Al sudaro dvigubą druską-aliuminio alūną KAl(SO4)2(12H2O. Aliuminio karbidas
Al4C3-sunkiai lydi kristal. medž.Reaguoja su H2O.Al pagal vartojimą technikoje yra 2 el.po Fe.plačiai vartojami jo lydiniai,nes sav. yra geresnės nei gryno Al. Ypač svar-bus lyd.-duraliuminis.Pram.ir lab.daž-nai vartojamas aliuminio sulfatas Al2(SO4)3(18H2O.
Ga-In-Ti.žemos tlyd.,minkšti,mažos elektrinės varžos m.Ga,In ore pat-
varūs,o Tl drėgnoje atmosferoje pa-dengia hidroksido sluoksnis ir jis grei-
tai yra.Ga,In tirpsta mineralinėse rūgštyse,o Tl jose pasivuojasi,nes jo paviršiuje susidaro netirpus TlCl ar Tl2SO4.Ga tirpsta šarmų tirpaluose.Tl skirtingai nuo kitų grupės narių, vanden.tirpaluose paprastai egzistuoja vienvalenčiu Tl+ jonų pavidalu ir yra daug patvaresnis nei
Tl3+.Ti+jung.pana-šūs į š.m.jung.:Tl(OH)yra l.tirpus ir stipri bazė,Tl2CO3-
taip pat tirpus.Tl su-daro daugelio deguoninių rugščių drus-
kas.Me.gaun.elektrolizuojant parūgš-tintus vand.druskų tirpalus arba Ga,In,
Tl oksidus redukuojant C ar H2,gryni-namiamalganinės metalurgijos būdu.
Ga,In,Tl-mažai papl.el.Ga kartu su Al yra boksituose,germanite.Inlinkęs pa-
keisti Zn jo sulfidiniuose mineraluose, oTl šviną jo sulfide PbS.Daugiausia
Ga suvartojama puslaidininkiams gaminti. Žemos lydimosi tem-os In lydiniai(su Cd,Sn,Pb,Bi)vart.apsauginiams el-ms, šilumos reguliatoriuose.
IV charakt.C,Si yra nemetalai,Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.C yra svarb.gyvosios gamtos,o Si-mineralinio pasaulio el.Šios gr.el.su met ir nemet.
Sudaro daugybe junginių.Cjung.gausu-mą lemia ir jos geba sudaryti ilgas –C-C-grandines su palyginti didele tarpato-minio ryšiop energ.Šių el.atomų valen-tinių e—ų konfig.ns2np2,todėl atomų OL junginiuose yra+2,+4,o C,Si ir-4. Žemės plut.C yra palyginti nedaug.
Gamtoje yra gausu įvairių metalų karbonatų.C turi 2 patvarius126C ir136C izotopus.JI sudaro kelias alotropines atmainas:deimantą,karbidą,grafitą.Grafitas,deimantas randami gamtoje,karbi-das sintetinamas.Pagal paplitimą Žem. plut.Si yra antras el.po O2.Laisvop Si gamt.nerandama,l.paplitę litosferoje silikatai(Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-forstelis, MgSiO3-enstalitas,
ZnSiO4-cirkonas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.( NaAlSi3O8-albinas,
KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas, Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-
tas).Ge priskiriamas prie retųjų žemės el.,nes yra l.išsisklaidęs.Pagr.gamtinis junginys GeS2,randamas kaip Zn,Cu, Ag sulfidų priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo akmuo (pagr.),PbS-švino blizgis(švino milte-liai),retai randama Pb grynuolių.C gau-nama pirolizės būdu(kaitinant org.jung. ir polimerus aukštoje temp.be oro).Ji gaunama beveik gryna.Aktyvuota C gaunama medžio C apdirbant perkaitin-tais H2O
garais,jie pašalina iš C porų smalas.Pram.Si gaun.,kaitinant elektri-nėse krosnyse smėlio SiO2mišinį su koksu(SiO2+2C=Si+2CO).L.švarus Si gaun.,redukuojant SiCl cinko garais. Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį su Mg.Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys išskiriamas HCl, kurioje Si netirpsta.Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys lydomas su Li2O3 ir KNO3.Gautas lydalas tirpinamas nit-ratinėje rūgš.Galutinis produktas GeO2 redukuojamas H2(GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas vykdant zoninį lydimą.Sn gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun.
apdeginus jo sulfidą,o po to reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2;
PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-
keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia melsvai pilka oksido plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu plastiškumu.Dideliame slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi.Dažn. naud.
C alotropinės atmainos.Chemijo-je dažn.vart.potašas,soda.Ypač grynas Si ir jo monokristalai vart.kaip puslai-dininkiai,fotoelementų gam.Te-Si lydi-nys vart.metalurgijoje.Si jungin.-stik-lui,keram.gam.Ge-kaip puslaidininkių elektronikoje,fotoelementų gam.Sn-iš jo gam.plona folija.Pb-gam.rūgštinių akumul.elektrodai,kabelių apvalkalai. Pb-iuose induose laikomos radioakty-
vios medž.
Anglis.-elektriškai neutralus el,todėl jos atomai linkę jungtis tarpusavyje, sudarydami tiesias ir šakotas grandines arba ciklus.Jungtys tarp C atomų l.pat-varios,jos kovalentinės,nepolinės,gali būti ( arba
(:paprastosios,dvigubosios, trigubosios.C atom.valentinių e-ų skai-čius
4=valentinių orbit.sk4,todėl che-minės jungtys stabilios.C jung.moleku-lių erdvinė struktūra gali būti linijinė, trikampes piramidės formos,tetraed-
rinė.C sudaro kelias alotropines atmai-nas-deimantas,grafitas,karbidas.Dei-
mantas-kieta,skaidri,krist.medž.Nušli-fuotas deimantas vad.briliantu.Grafitas-pilka,riebi,skilanti sluoksniais masė. Karbidas-
juodi milteliai.Amorfinė C yra koksas,medžio C,givūninė C,suo-
džiai(juodasis grafitas).Aktyviosios C-ys gam.iš medžio C-ių,gaun-ų sausai distiliuojant(termišk.skaidant be oro) medieną.Aktyviosios C adsorbuoja du-
jas ir kt.medž.C chemiš.nelabai veikli, bet su stipriais oksidatoriais reaguoja kaip red-ius(C+O2(CO2).Aukštoje temp.C reaguoja su m.kaip oks-
ius.Jos jung.su m.vad.karbidais (Ca+2C(CaC2).Dauguma karbidų yra sunkiai lydžios,krist.medž.Veikiamos HO2,jos skyla-išsiskiria metanas arba acetilenas.Aukštoje tem.,vartojant kataliz.Ni,C jungiasi su H2,-susid.meta-
nas(CH4).Met.-bespalvės dujos,mažai tirpsta H2O,dega su O2,pagr.sudeda-moji gamtinių dujų dalis.Met.reg.su oru sprogsta.C sudaro l.daug jung.su H2.Jie vad.angliavandeniliais.C sudaro jung. su visais 4-ais halogenais.CF4-dujos,
CCl4-sunkus,bespalvis skystis(gerai tir-pina riebalus,aliejus,dažus,H2O
netirps-ta).Gaun.CS2+3Cl2(CCl4+S2Cl2-hidro-lizuojasi sunkiai,šildomas su šarmu reg.lėtai.Chloroformas CHCl3-sunkus, bespalvis skystis,H2O-
netirpsta,tirpina riebalus,sukelia narkozę.Su O2 anglis sudaro 2
oksidus:CO2,CO (CaCO3(CaO+CO2kait.;2C+O2(CO,CO2+C(2CO).CO2-bespalvės dujos, rugš.oksidas,lengvai tirp. H2O (CO2+H2O( H2CO3).C rugš.-silpna, l.nepatvari.Jos druskos-karbonatai gaun.CO2+2KOH(K2CO3+H2O. H2O tirpsta tik
IA m-ų karbonatai,išsk. Li2CO3,lengvai hidrolizuojasi,jų tirpa-lai šarmin.Karbamidas-balta kristalinė medž.,tirpsta H2O.
Gaun.CO2+2NH3(CO(NH2)2+H2O.Jis vart.farmacijos pram.CO-bespalvės chemiškai inertiškos dujos,druskų nesudaro,aukštoje temp.jis reag.kaip ok-ius,linkęs jungtis su m-ų atomais.Su S anglis sudaro disulfidą CS2-lakus skystis,beveik netirpsta H2O,gerai tirpi-na riebalus,dervas,S,P,I.C
jung.l.daug vartojama medic.C adsorbuoja nuodus, žarnyno dujas,CHCl3-
narkozei.
Silicis.Si-mineralinio pasaulio el. Pagal paplitimą Jung.dažn.OL+4.Žem.
plut.Si yra antras el.po O2.Laisvop Si gamt. nerandama,l.paplitę litosferoje silikatai (Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-fors-telis, MgSiO3-
enstalitas, ZnSiO4-cirko-nas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.(
NaAlSi3O8-albinas, KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas,
Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-tas). Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį su
Mg. Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys išskiriamas
HCl, kurioje Si netirpsta.Si savybės l.pri-klauso nuo jo grynumo ir kristališku-mo.Kristalinis Si chemiškai inertiškes-nis už”amorfinį”.Nors daugelio Si jung.panašūs į C jung.,tačiau Si nesu-daro patvarių-Si-Si-
grandinių.Kai tarp Si atomų įsiterpiaO2,S,N2 arba kt.el. atomai,gaunami patvarūs junginiai -Si-O-Si-.Kamb.temp.Si reag.tik su F,o su kitais halogenais,O2,S-tik 400-600temp, su C,N2-aukšt.nei 1300temp.Si tirpsta daugelyje išlydytų m.ir su kai kuriais jungiasi į silicidus pvz.,Mg4Si.Mine-
ralinės rūgšt. (išsk.HFirHFbeiHNO3)Si neveikia,šar-mai jį tirpina-skiriasi
H2. Tiesiogiai Si su H2 nesijungia,o silanai gaunami m silicidus veikiant
HCl.Susi-daro silanų mišinys Mg2Si+4HCl=SiH4(+2MgCl2. SiH4-dujinė medž.,Si2H6,Si3H8-dujinės, Si4H10-skystis,o kt.kietos medž.Che-miškai silanai aktyvios medž.,reag.su šarmais SiH4+2NaOH+ H2O( Na2SiO3+4H2 ir halogenais SiH4+Cl2( SiH3Cl+HCl.Taip pat žinomi nesotūs Si jung.su
H2,t.y.silenai.Jie nepatvarūs. Te-Si lydi-ys vart.metalurgijoje.Si jung.-
stik-lui,keram.gam.
Si-O2 jung.Be SiO2 Gali susidar.ir SiO,bet jis termodinamiškai nepatvarus
Si+SiO2=2SiO(kait).SiO-kieta,rud.sp.medž.SiO2-
rūgštinis,netirp.H2O.Kristalinė jo atmaina-Kvarcas(tai l.patvarus neorg.polimeras).[SiO4]4—deguoniniai tetraedrai tarpusavyje jungiasi viršūnėmis per centrą O2 atomą,o tai nulemia l.didelę silikatinių struktūrų įvairovę.Išlydytas ir ataušintas SiO2 sudaro kvarcinį stiklą.Šis stiklas l.mažai plečiasi.Iš jo gam.cheminiai indai,Įv.jutikliai.SiO2-chem.atspari medž.ją veikia tik HF rūgš.SiO2+4HF=SiF4+2H2O,reag.su šarmais
SiO2+2NaOH=Na2SiO3+H2O.H2O tirpūs tik š.m.metasilikatai,o Na ir K silikatai hidrolizuodamiesi H2O sudaro skystąjį stiklą
2Na2SiO3+H2O=Na2Si2O5+2NaOH.Matasilik.veikiant konc.mineralinių rūgšių tirp.gaunama metasilik.rūgštis Na2SiO3+H2SO4=H2SiO3(+Na2SO4.Iš H2SiO3 gelio išplovus druską ir išdžiovinus gelį aukštoje temp. gaunamas SiO2 skaidrių kruopelių pavidalu ir vad.silikageliu.Tai poringa medž. Turio didelį specifinį paviršių ir yra l.geras adsorbentas.Monomerinė orto silicinė rūgš.egzistuoja tik vand.tirpaluose ir gaunama hidrolizuojant SiHal4
SiCl4+4H2O=H4SiO4+HCl.Didesnės konc.tirpaluose ortoSi rūgš.polikondensuojasi ir susid.izopoliSi rūgštys(H6Si2O7-diortoSi r.,H6Si3O9-triortoSi r).Si rūgštys silpnesnės už H2CO3.Si atomai jungdamiesi su O2 sudaro patvarias grandines-Si-O-Si-O-
vad.siloksonais.Ryšio Si-O energija yra didesnė nei C-O.Grynas Si vart.m.lidinių legiravimui.Ketus kuris turi (17%Si vart.cheminei aparatūrai gam.Te-Si lydi-ys vart.metalurgijoje.Si jung.-stik-
lui,optikoje,keram.gam.Si ir jo jung.kip puslaidininkiai.
Ge-Sn-Pb.Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.Šių el.atomų valen-tinių e—ų konfig.ns2np2,todėl atomų OL jungi-iuose yra+2,+4.Ge priskiriamas prie re-
ųjų žemės el.,nes yra l.išsisklaięs.Pagr gamtinis junginys GeS2,randamas kaip Zn,Cu, Ag sulfidų priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo akmuo (pagr.),PbS-švino blizgis(švino milte-liai),retai randama Pb grynuolių. Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys lydomas su Li2O3 ir
KNO3.Gautas ly-dalas tirpinamas nitratinėje rūgš.Galuti-nis produktas GeO2
redukuojamas H2 (GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas vykdant zoninį lydimą.Sn gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun. apdeginus jo sulfidą,o po to reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2; PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-
tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-
sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia melsvai pilka oksido plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu plastiškumu.Dideliame slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi. Ge(Pb stiprėja el.metališkosios sav,o hidridų patv.Ge(Pb silpnėja.Iš oksidų stipriausiomis sav.pasiž.GeO2,o stipr. bazines sav.PbO.H2 tiesiogiai Pb,Sn,Ge nereg,bet Ge vandeniliniai jung.yra kaip silanai Mg2Ge+4HCl(GeH4+2MgCl2.GeH4-dujinis,Ge2H6,Ge3H8-
skysčiai.Sn su H2 sud.monostanatą(SnH4),kuris yra nepa-tvarus dujinis jung.Dar nepatvaresnis yra monopliumbatas(PbH4).Kaitinant Ge,Sn ir esant O2
pertekliui susid.GeO2 ir SnO2.Kaitinant Pb susid. Arba PbO (gelt.sp),arba
Pb3O4(ryškiai raud.sp). Pb3O4 veikiant HNO3 susid. PbO2(tam-siai rudi milteliai,stiprus oksid).GeHal4 ir SnHal4 gaun.betarpiškai reag.vieni-nėm medž.PbHal4 gaun. PbO2 veikiant konc.HCl arba kitu halogenidu
PbO2+4HCl(konc)(PbCl4+2H2O.Visi Ge,Sn,Pb tetrachloridai bespalviai skysčiai,ore rūkstantys,lengvai besihid-rolizuojantys.GeS2(baltos sp),SnS2
(gelt.sp)gaun.reag.tarpusavyje vieni-nėms medž.ir jų mošinį kaitinant.PbS
vanden.netirpsta.Gaun.tiesioginės sin-tezės metu.PbS-bazinis sulfidas,kuris nereag.su šarmais,nei š.m.sulfidais,o tirpsta tik konc.HNO3.PbS-drėgname ore lėtai oksiduojasi.Ge-kaip puslai-dininkių elektronikoje,fotoelementų gam.,jung.nenaud.Sn-iš jo gam.plona folija,jo jung.kaip reduktoriai org.sinte-zei.Pb-gam.rūgštinių akumul.elektro-dai,kabelių apvalkalai. Pb-
iuose induo-se laikomos radioakty-vios medž., jung.-optinis stiklas,aliejiniams daž.
VA Charakter.N,P-nemetalai,As-perei-namasis m(sav.jung.ryškiai nemet),Sb,
Bi-m.Visi el.be Bi sudaro daug alotro-pinių atmainų.N,P-patvarus OL jung.
+5,o As,Sb,Bi-+5,+3.VA el.būdingiau-sias koordinacijos sk.4.Šios gr.el.suda-
ro dujinius,l.nuodingus,chemiškai ma-žai aktyvius,termodinamiškai nepatva-
rius hidridus.Bendra f-lė EH3.Hidri-duose vyrauja koval.ryšys,o tarp NH3
molek.susidaro ir vandenilinis.NH3,PH3 sav.bazinės,o kitų hidr.indiferentiniai. Su halogenais sudaro EHal3,EHal5 tipo. Su O2
sud.patvarius oksidus E2O3,E2O5. Šiuos oksidus atitinka metarūgš.HEO2,
HEO3,ortorūgš.H3EO3,H3EO4.N,P oksi-dai rūgštiniai,As,Sb,Bi penkiavalenčio oks.ir hidroksidai amfoteriniai.Bi2O3-bazinis.N,P svarbūs gamtai ir žemės ūkiui.N2svarbūs mineralai KNO3, NaNO3-randama dykumose.Kitus gamtinius N
jung.sudaro iškasenose susikaupęs N iš gyv.ir augalų riebalų ir baltymų.N
įeina į baltymų sudėtį.N2 molek.yra viena patvariausių E2 tipo. Vienintelė
IIperiodo el.molek,kurioje yra trigubasis koval.ryšys.Skystas N laikomas plieniniuose induose,užpildo-mi pramoniniu būdu.N gaun:
NH4Cl+NaNO3(NH4NO2+NaCl/ NH4NO2(N2(+2H2O(kait);
NaN3(3N2(+2H2O;(NH4)2Cr2O7(N2+Cr2O3+4H2O;2N2O(2N2+O2;3CuO+2NH3(3Cu+N2O+3H2O.
N2-bespalvės, bekvapės,H2O netirpios dujos.Esant kambario temp.yra paknkamai iner-tiškos.Reaguoja tik su Li.Sudaro komp-leksinius jung.su kai kuriais d tipo el. Esant aukštai temp.intensyviai reag.su daugeliu m.sudarydamas nitridus.N ak-tyvesnis už N2.Pagal elektrinį neig.N
nusileidžia tik O2 ir F.Su jais reag.jis polerizuojasi teigiamai.N
vart.amon-jako sintezei,o iš NH3 gaunama HNO3. NH3,HNO3
vart.org.medž.sintezėje.N pigiausios inertinės dujos.
N2+H2.Amonjakas NH3-bespalvės,ašt-raus kvapo dujos,gerai tirpsta H2O
(3H+N2(2NH3/kat.Fe).Hidrazinas N2H4-skystas,nuodingas,bespalvis, kvapas pan.į NH3,lakus,tirpsta H2O, sav.panašios į H2O (2NH3+NaClO(N2H4+NaCl+H2O?
N2O+2H2( N2H4).Vand.azidas N3H-lakus,nemalonaus kvapo,bespalvis skystis,žema tvir.,nepatvarus junginys
(N2H4+HNO2(N3H+2H2O?N2+3H2(2N3H/kait).Su halogenais N sudaro tri- ir pentahalohenidus.Kambario temp.n nereguoja su m.ir nemetalais,išskyrus
Li,su kuriuo lėtai susijungia į Li3N.Kai-tinant N sudaro nitridus su daugeliu m-Ng,Ti,Al,ir nemet.-H2,Si,B.Labai aukš-toje temp.reag.su
H2,O2.Amonio chlori-das,susidarantis NH3+HCl(NH4Cl-
bespalvė,kristalinė,gerai tirp. H2O medž,yra naud.sausųjų galvaninių ele-
mentų gam.,lituojamų m.paviršiams valyti.Amonjakas naud.langų valikliams gaminti,juo galima tręšti dirvą.N vart.amonjako sintezei,o iš NH3 gaunama
HNO3. NH3,HNO3 vart.org.medž.sintezėje.N pigiausios inertinės dujos.
N2+O2.N sudaro visą virtinę oksidų,kuriuose jo OL gali būti nuo +1 iki
+5.NO-bespalvės dujos,termodinamiškai patvarios,suidarymo reak.naud.vidaus degimo varikliuose,elektrinėse jėgainėse(N2(+ O2((2NO/l.didelė temp.;3Cu+8HNO3(3Cu(NO3)2+2NO+4H2O;NaNO2+FeCl2+2HCl(NaCl+FeCl3+NO+H2O).NO
lengvai oksiduojasi oro deguonimi,reaguoja su halogenais ir sud.nitrozilhalogenidusŠių jung.patvarumas NOF(NOI palaipsniui mažėja.Esant aukštai temp.NO oksiduoja daugelį vieninių medž..N2O(linksminančios dujos)-
malonus kvapo,dujinė medž.,saldaus skonio,kambario temp.mažai aktyvus,H2O
tirpsta blogai,su H2O nereag.,druskų nesudaro,turi skausmą slopinančių sav.,dėl to jas naud.stomatologai.Gaunamas:NH4NO3(()(N2O+2H2O/200C.Iš
NO2(raudonai rudos troškios dujos,stiprus oksidatorius)gam.azoto rūgš.DujinisNO2-rudos sp.,skystasis NO2-geltonos sp.,o kietasis bespalvis.Gaunamas:2Pb(NO3)2((2PbO(+4NO2(+O2(/t;2NO+
O2(2NO2.NO2dimerizuojasi prie 22C temp.į N2O4 (rusvai gelsvas skystis)yra svarbus raketų degalų oksidatorius.N2O3 gaun.NO+NO2(N2O3-nepatvarus,esant kambario temp.mėlynas skystis,tirpinant H2O susid.HNO2.N2O5-bespalviai skaidrūs kristalai,nepatvarūs,pakaitinus iki 45C temp.skyla į NO2 ir
O2,reag.su H2O ir sud.HNO3.Gaunamas:4HNO3(2N2O5+(HPO3)4;
4AgNO3+2Cl2(4AgCl+2N2O5+O2.HNO2-egzistuoja tik vand.tirpaluose,kaip elektrolitas silpna,jos druskos gali būti ir ok.ir reduktoriais.Gaunama:
N2O3(+ H2O(2HNO2;2NaNO2+H2SO4(2HNO2+Na2SO4.HNO2 druskos yra tirpios H2O ir vidutiniškai nuodingi,jie yra kraujo oksidacijos inhibitoriai.Naudojami rūkytų medž.spalvai suteikti.HNO3-viena iš labiausiai naudojamų pramoninių rūgš.Gaun.:1)4NH3+5O2(4NO+6H2O/Pt,850,2)2NO+O2(2NO2;3)4NO2+O2+2H2O(4HNO3.Nor int gauti 98% HNO3 reikia įpilti konc. H2SO4.HNO3-bespalvis,aštraus kvapo,ore rūkstantis skystis.Laikoma šviesoje skyla į NO2,O2, H2O.Kaip elektrolitas stipri,taip pat stiprus oksidatorius.Ji reaguoja beveik su visais m.M.esantys metalų įtampos eilėje į dešine nuo H2,ją redukuoja iki
NO2,o nem. Išskyrus B redukuoja iki NO.Kuo aktyvesnis m.ir kuo labiau atskiesta ši rūgš.,tuo stipriau ji redukuojasi.
P+H2.P-nemetalas,OL jung. +5.P vienas iš pagr.augalams reikalingų el.Pagal paplitimą 11-as.Pagr.jo mineralai:Ca5(PO4)3F-fluorapatitas,Ca5(PO4)3Cl-
chlorapatitas,Ca5(PO4)3OH-hidriksidapatitas,Ca3(PO4)2-fosforitas.Pbūtinas el.gyvuosiuose org.Gaun:2Ca3(PO4)2+6SiO2+10C(P4+6CaSiO3+10CO/11000C.P4garai leidžiami į H2O kondensuojasi į kietąjį P.P-švyti tamsoje,balta su gelsvu atspalviu,minkšta,chemiškai l.aktyvi kristalinė medž.,nuodinga,paprastai laikoma H2O.Baltasis P-lakus,turi savotišką kvapą,ore greitai užsiliepsnoja.Nuodingi tie P jung.kuriuose P mažas OL.Kaitinamas be oro baltasis P virsta raudonuoju(tankesnė,tamsiai raud.sp.,smulkiakristalinė medž.,beveik nelakus,netirpi org.tirpikliuose,tamsoje nešvyti,nenuodingas).Užsiliepsnoja 2600C.Su oksidatoriais sudaro stipriai sprogstančius mišinius.Naud.degtukų gam.,metalurgijoje puslaid.gam.Baltasis ir raud.P tipiškos nemetalinės P atmainos.Patvariausia P alotropinė atmaina juodasis P.Gaun:P4(Pn/2000C,1200atm.Išvaizda ir forma l.panaši į grafito,kambario temp.chemiškai neaktyvus,nenuodingas,niekur netirpsta,yra puslaidininkis,ore užsiliepsnoja prie4900C.P išorinio lygmens konfiguracija
3s23p2.P lengvai reag.su halogenais,S,daugeliu m,HNO3(konc).Tiesiogiai P su
H2 nereag.,tačiau žinomi 2
jung.suH2.PH3(fosfanas)gaun.Ca3P3+6H2O(2PH3(+3Ca(OH)2;Mg3P3+6HCl(2PH3(+3MgCl
2. PH3-česnako kvapo,bespalvės dujos,nenuodingos,mažai tirpios H2O,ore dega žalia liepsna,būdingos bazinės sav,su stipriomis rūgš.sudaro druskas(dujiniame būvyje).P2H4(difosfanas)gaun:6P+4KOH+4H2O(P2H4+4KHPO2.
P2H4-bespalvis,lakus skystis,sunkesnis už H2O, H2O netirpsta visiškai,ore savaime užsiliepsnoja,su rūkš.nereag,druskų nesudaro,yra stiprus reduktorius.
P+O2.Lėtai oksiduojant baltąjį P,kai reakcijos metu yra O2
trūkumas,susid.P2O3.P2O3-sniego baltumo,minkšti kaip vaškas kristalai,kambario temp.jis pusiausviroje su savo dimeru P4O6.(PO2)
n—polimerinė medž,bespalvė,blizgančių kristalų,H2O tirpus.Gaun:be oro kaitinant P2O3 arba jo dimerą,4P4O6(P4+(PO2)12.P2O5-dažniausiai egzistuoja dimero pavidalu P4O10(tirpus H2O).Jis gaun.deginant P deguonies pertekliuje arba dehodratuojant ortofosforo rūgš.P naud.H3PO4 gaun.P raudonajį tirpdinant HNO3(kieta,kristalinė,baltos sp,gerai tirpsta H2O,kaip elektrolitas vid.stiprumo);Ca3(PO4)2+3H2SO4=3CaSO4+2H3PO4;Ca5(PO4)
3F+5H2SO4=3H3PO4+5CaSO4+HF.P4O10 ir H3PO4 gam,org.sintezėje,degtukų gamyboje metalurgijoje,puslaid.gam.P4O10 efektyvus džiovintojas.Daug P ir jo jung.sunaudojama trąšų gam.Fosfatai,polifosfatai,peroksofosfatai dedami į skalbimo miltelius.
As-Sb-Bi.As-perei-namasis m(sav.jung.ryškiai nemet),Sb, Bi-m.As,Sb,Bi-
OL+5,+3.Gamtoje randama nedaug As,Sb,Bi el.grynuojių,o plačiausiai paplitusios jų rūdos yra sulfidai,polisulfidai,oksidai:auripigmentas
As2O3,realgaras As4O4,antimonitas
Sb2S3,senarmontitas(valentinitas)Sb2O3,tetraedritas3Cu2S(Sb2S3,bismutitas
Bi2S3.Patvariausia As atmaina-pilkoji metališkoji.Geltonoji As atmaina gaunama staiga ataušinus išlydytą As:jos sav.panašios į baltojo P.Termiškai skaidant arsaną AsH3,gaunamas juodasis,o redukuojant jo junginius hipofosfato rūkš.arba SnCl2-rudasis.Sb sudaro tris metališkąsias(patvariausia-sidabro baltumo)ir vieną nemetališkąją alotropines atmainas.Bi-rausvo atspalvio baltas,blizgantis m,trapus kambario temp,plastiškas 150-2500C.As,Sb,Bi sudaro jung.su
H2,halogenais,S.Sb,Bi ore pasivuojasi,iš H2O ir neoksiduojančių rūgščių H2
neišstumia.Kambario temp.šie m.aktyviai reag.su halogenais,o kaitinami- su
O2 ir chalkogenais.Visi trys el.tirpsta rūgštyse-oksidatoriuose:karšta konc.H2SO4 arseną oksiduoja iki oksido,o Sb,BI-iki jų sulfatų.PraskiestaHNO3 el-us oksiduoja iki H3AsO3,Sb2O3,Bi(NO3) 3,o konc-
iki H3AsO4,Sb2O5,Bi(NO3) 3.Su halogenais sudaro tri-ir pentahalogenidus.As,Sb,Bi(V)oksidai ir hidroksidai-
amfoteriniai.Bi(III)oksidas-bazinis.Ar-u ir Sb-u legiruoti alavo ir Pb lydiniai yra kieti,o Bi priedas mažina lydymosi temp.Lengvai lydomi Bi lydiniai vartojami skysto metalo voniose,gaisrų signalizacijos prietaisuose ir lituoti.Iš Sb lydinių gam.spaustuvių liejiniai.As,Sb lydiniai su Ga-
u,In,Tl-puslaidininkės medž.
VIA char. +O2.Šios gr el-chalogenai.Visi pogrupio el,išskyrus Po,yra nem..Jų valentinių e-ų for-ė ns2np4.Chalogenų OL junginiuose su m.ir H2
dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki +6.Išimtį sudaro O2.Jo elektrinis neigiamumas mažesnis tik už F,todėl junginyje OF deguonies OL +2,o viisuose kituose jung-neigiamas.O2 randamas grynas ir daugybėje jung.Gav:Kaitinant chloratus,kat-MnO3,nitratus,permanganatus;katalitiškai skaidant
H2O2;š.m.peroksidams reag.su CO2.Daug jo silikatuoes,aliumosilikatuose,karbonatuose,fosfotuose.Fizikinės ir cheminės šios gr.el.sav,didėjant eil.nr,dėsningai keičiasi.Didėjant e-ų sluoksnių sk.ir atomų spinduliams,mažėja elektrinis neigiamumas,silpnėja atomų oksidacinės sav,bet didįja atomų,kurių OL –2,cheminis aktyvumas.Todėl stipriausios nem-sios sav.yra O2,l.silpnos-Te,o Po vyraujančios m-kosios sav.Gamtinis deguonis yra trijų patvarių izotopų:O16,O17,O18 mišinys.Tai bespalvės,bekvapės,paramagnetinės,l.chemiškai aktyvios dujos.O2 (blogai tirpsta H2O)molek.patvari,disocijuoja tik 20000C.Alotropinė atmaina-ozonas
O3,nepatvarios,melsvos,diamagnetinės,būdingo aštraus kvapo dujos.O3
stipresnis oksidatorius nei O2.O2 energingai oksiduoja daugelį el.kambario arba aukštesnėje temp.Nors jungties O2 molek.disociacijos energija didelė,šios reakcijos yra egzoterminės,gali vykti savaime(degimas)ar net įvykti sprogimas(Su C,H2).W,Pt,Au,inertinės dujos tiesiogiai su O2
nereag,bet deguoninius jung.sudaro visi el,išskyrus He,Ne,Ar,Kr.Daug neor.ir visi org.junginiai,sudarius reikiamas sąlygas,tiesiogiai reag.su
O2.Deguonies svarbiausieji jung.H2O,H2O2.O2 vartijamas plieni gam,metalo lydymo procesuose,stiklo gam,chemijos pram,biochemijoje.O2 valomos gamybinės nuotėkos,balinama popieriaus masė.O2 turi l.didelę reikšmę armosferos ir H2O chemijos procesuose.
H2O2.OL –1.Gaun:H2S2O8+2H2O=2H2SO4+H2O2.H2O2 nuo H2SO4 atskiriamas nudistiliuojant mažame slėgyje.Taip pat gaunamas
(CH3)CHOH+O2(CH3COCH3+H2O2.H2O2-bespalvis,blankus skystis.Tlyd.=-0,450C,
Tvir.=1500C.Lengvai skyla:2H2O2(2H2O+O2.Sprogsta sąlytyje su oksiduojančiomis org.medž.Molekulė polinė.Klampumą sąlygoja vandenilinė jungtis.Taip pat nepadalintų elektroninių porų buvimas O atomuose sąlygoja donorinę-akceptorinę sąveiką.H2O2 –silpna rūgš.Veikiant konc.H2O2 m-ų hidroksidus gaunami metalų peroksidai.H2O2 –stiprus oksidatorius.Jam redukuojantis susidaro H2O ir OH-jonai.Veikiant l.stipriais oksidatoriais
H2O2 rodo redukcines sav.Peroksidinė grupė–O-O-Įeina į daugelio jung.sudėtį.Na2O2,BaO2-vandenilio peroksido druskos.Taip pat yra perokso rūgštys(pvz.H2PO5,H2S2O8-Šie jung.oksidatotiai).H2O2 naud.kaip oksidatorius,balina audinius,dezinfekuoja,kaip antiseptikas,raketinėje technikoje.
S+H2.S OL junginiuose su m.ir H2 dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki +6.S
l.paplitusi gamtoje-el-o,dujinio S vandenilio,Sdioksido pavidalais,pirituose(FeS2)ar kituose sulfidų mineraluose(molibdenite-
MoS2,cinko blizgiklyje-ZnS).Jos randama žaliojoje naftoje ir C,kaip H2S
gamtinėse dujose.Sgaunama iš dujų,kurių sudėtyje yta H2S srba SO2.L.gryną S
gaunama ją kristalizuojant iš CS2.S alotropinių atmainų yra dugiau ir sudėtingesnių nei kitų el.Didelė S molekulių formų įvairovė aiškinama jos atomų geba sudaryti-S-S-grandines ir molekulių savybę įvairiai išsidėstyti kristale.Patvariausia ( formos geltona rombinė S atmaina,sudaryta iš karunos formos ciklo-S8 molekulių,kambario temp.šia forma virsta visos kitos S atmainos..Gryna (-S8 yra geras elektros izoliatorius.95,30C (-S8
virsta į ( monoklininę S.S fizikinės sav.l.priklauso nuo jos alotropinės atmainos ir fizikinės būsenos.S turi 4 patvarius izotopus.Iš jų labiausiai paplitęs 32S,kiti paplitę mažiau(33S, 34S, 36S).Dar žinomi 6 radioktyvieji izotopai.S-chemiškai aktyvus el,ypač aukštesnėje temp:temp.palengvina jungčių S-S skilimą.Ji tiesiogiai reaguoja su visais el,išskyrus inertines dujas,N,Te,I,Ir,Pt,Au.S junginių įvairovė didelė dėl šio el.galimų OL-ų gausumo,taip pat dėl S gebos junginiuopse sudaryti skirtingus ryšius(kovalentinius,joninius,koordinacinius,metalinius).S su H2 sudaro daugeli jung.(H2Sx),iš kurių svarbiausia H2S(bjauraus kvapo,l.nuodingos dujos,stiprus reduktorius)H2+S(H2S/t;FeS+2HCl=FeCl2+H2S.Daug S suvartojama sulfato rugšties ir sulfitinės celiuliozės gam.,žemės ūkyje(kaip pesticido),juodo parako,CS2,degtukų,kai kurių dažų gam,gumos pram.
S+O2.Svarbiausieji S oksidai yra dioksidas SO2(bespalvės,troškinančio kvapo dujos,lengvai suskystinamos,tirpsta H2O,rūgštinis)ir trioksidas
SO3(bespalvis skystis,rūgštinis,tirpsta H2O).SO2 pramonėje išsiskiria kaip atlieka,dar gaun:Na2SO3+2H2SO4=2NaHSO4+SO2+2H2O.Daugiausia SO2 sunaudojama
H2SO4 gam.SO2 tirpstant H2O susid.SO2+H2O(H2SO3.H2SO3-
nepatvari,vid.stiprumo.SO3 gaun.2SO2+O2(2SO3/Pt.Yra ir kitų,mažiau patvarių,oksidų-S7O2,S6O2,nepatvarių-S2O,S2O2,SO ir trumpai egzistuojančių
SOO,SO4.S sudaro daug deguoninių rūgščių,bet tik kelios jų gali būti išskirtos laisvos.Visos kitos egzistuoja tik vandeniniame tirpale arba kaip jų kristalinės druskos.Sulfato rūg.H2SO4(SO3+H2O(H2SO4)-l.svarbi cheminė medž.H2SO4-sunkus bespalvis skystis,l.stipri rūgš,oksidatorius.Jos pagaminama daug daugiau nei bet kurio kito junginio,naud.medicinoje.Kitų S
deguoninių rūgščių druskos-
triosulfatai(naud.apsinuod),sulfitai,disulfitai,ditionatai taip pat daug kur vartojami.
Se-Te-Po.OL junginiuose su m.ir H2 dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki
+6.Se,Te-retieji el.Abu el.gryni randami kartu su S,daugelis jų mineralų randama kartu su m.sulfidais.Po-radioktyvusis el.Žinomi gamtiniai ir dirbtiniai jo izotopai.Iš jų tik 210Po randamas gamtoje.Žinomos mažiausiai
6 alotropinės Se atmainos:raudonosios monoklininės((,(,(),sudarytos iš beveik identiškų Se8 žiedų(analogiški S8)ir besiskiriančios tik žiedų sandauga kristaluose;pilkoji“metalinė”-trigoninė,kuriai budingos spiralinės polimerinės grandinės;raudonoji amirfinė,sudaryta iš šiek tiek deformuotų grandinių,ir stikliškasis juodas Se,sudarytas iš netvarkingų didelių polimerų žiedų,kurių kiekviename yra iki 1000 atomų..Patvariausias Se yra trigoninės atmainos.Tai foto laidininkė ir vienintelė atmaina laidi elektrai.Te yra vienintelės atmainos-kristalinės.Jo struktūra analogiška trigoniniam Se.Se ir Te vienas su kitui sudaro kietus įvairios sudėties tirpalus.Po kristalizuojasi dažniausiai kūbine gardele,kurios ( atmaina maždaug 360C pereina į rombinę atmainą.Abi atmainos yra sidabro baltumo metališki kristalai,daug laidesni elektrai nei Se,Te.Se turi 6 patvarius izotopus,iš kurių labiausiai paplitęs 80Se,Te-8,iš kurių lab.paplitę 130Te,
128Te.Po neturi patvarių izotopu:visi 27 jo izotopai yra radioaktyvūs.Po,Se,Te reag.su H2,halogenais,O2,m.Te,Po reag.H2,praskiestomis rūgš.Virinami su šarmais reag.tik Se,Te.Šie el.sudaro patvarius binarius chalogenidus.Se,Te sudaro EO,EO2,EO3
oksidus.Se(II),Te(II)oksidai yra nepatvarūs.Se,Te sudaro vuisą grupę deguoninių rūgš:H2SeO3,H2TeO3,H2SeO4,H6TeO6,(H2TeO4) n.Visi Se,Te,Po jung.nuodingi.Daug Se suvart.stiklui dažyti rožine sp.Elementinis Se l.svarbus kaip fotolaidininkas ir lygintuvas puslaidininkiuose įrenginiuose.Daugiau kaip 90%Te suvart. Fe ir plieno gam,bei kitų m.lidiniams.Po vartojimą lemia jo radioktyvumas,jis gali būti vartijamas kaip lengvas šilumos šaltinis.
VIIA char.F.Šios gr.el.-halogenai.Visų hal,išskyrus F,Būdingiausieji OL
jung.-1,+1,+3,+5,+7,0;F –1.Išoriniame energijos lygmenyje hal.atomai turi po 7 e-us:ns2np5.Gamtoje laisvų hal.nebūna,nes jie chemiškai l.aktyvūs.Gausiausiai paplitę halogenidų jonai X-,o I-jodatų pavidalo.Svarbiausieji F2 mineralai yra fluoritas CaF2,kriolitas
Na2[AlF6],fluorapatitas Ca2(PO4)F3.Hal.yra lakūs el..F2-bespalvės dujos,Cl2-
žalsvai geltonos dujos,Br2-tamsiai raudonas mobilus skystis,I2-blizganti juoda krist.medž,gerai sublimuojasi..Hal-tipiški nem.,tik I ir At turi silpnų met.sav.Didelis lakumas ir maža garavimo entalpija rodo,kad ha-ų molekulės yra dviatomės.Halogenai reag.beveik su visomis vieninėmis medž,su
H2 sud.HX jung.F yra chemiškai aktyviausias iš visų el:tam tikromis salygomis jis tiesiogiai jungiasi su visais el,išskyrus O2,He,Ne,Ar.F yra l.stiprus oksidatorius,oksiduojantis el-us.,su kuriais jis reag.iki neįprastai didelio OL-io.F jung-se visada vienvalentis,sudaro kov.ryš.Gaun:elektrolizuojant KF-HF lydalą(2500C),KF-2HF
lydalą(1000C).Sunkesnieji hal.taip pat chemiškai l.aktyvūs.Jų chem.aktyvumas mažėjataip:Cl2>Br2>I2.F2.Svarbiausieji jung.yra
HF(CaF2+H2SO4=CaSO4+2HF(),HF-rūgštis,jos druskos.HF-bespalvės dujos,tlyd=-
83,tvir=-19,5,l.nuodingos,pavojingos tuom,kad neturi aštraus kvapo,tirpina baltymą.Didelė dalis pagaminamo F2 sunaud.UF6(naud. Branduolinei energ.gauti),SF6(dielektrikams).
Cl-I-Br.Būdingiausieji OL jung.-1,+1,+3,+5,+7,0.Gamtoje šių el.nėra dug.Jų pagr.masė sukoncentruota jūrose ir vandenynuose.Cl randamas iš jūros H2O
išsiskiriančiose NaCl,KCl,KCl(MgCl(6H2O.I,Br jung.sutinkami H2O tik mažais kiekiais.I2-retas el,jo turintieji mineralai aptinkami retai,nemažai I2 yra jūrose.As sav.mažai ištirtos.Cl gaun:elektrolizuojant š.m.chloridus arba
HCl atliekas;4HCl+MnO2=MnCl2+2H2O+Cl2.I2(juodai violetiniai metalinio blizgesio kristalai,sublimuojasi,oksidatorius,H2O netirpus),Br2(raudonai rudas sunkus skystis,garuoja,skleisdamas sunkius raudonus garus,stiprus oksidatorius,H2O tirpsta sunkiai)-įpatingai pavojingi kvėpavimo takams.I2
gaun:2NaI+Cl2=2NaCl+I2.Br2 gaun:2NaBr+Cl2=2NaCl+Br2.Daugiausiai pagaminamo
Cl2 suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams balinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jo jung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosios medž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografinio popieriaus pram,bei medicinoje.
Cl-I-Br+H2.Bendra f-lė Hhal.Visi vandenilio halogenai yra bespalvės,aštraus kvapo dujos.HF tirpalas vandenyje yra silpna rūgštis.Visi vandenilio halogenidai gerai tirpsta H2O,tirpalai yra rūgštūs.Jų stiprumas didėja šia kryp:F(Cl(Br(I.Tik vandenilio fluorido rūgštis silpna,kitos-stiprios.Kuo didesnis hal.eil.nr,tuo lengviau jonizuojasi rūgštis ir stipresnės tirpalo rūgš.sav.HCl-ir oksidatorius,ir reduktorius,bespalvės,truputį sunkesnės už ora,aštrauskvapo,nedega,greitai tirpsta H2O.Gaun:H2+Cl2(2HCl.HBr-
bespalvės,aštraus kvapo dujos,greitai tirpsta H2O sudarydamos HBr rūgš.Gaun:H2+Br2(2HBr.HI-bespalvės,aštraus kvapo dujos,greitai tirpsta
H2O.Gaun:H2+Cl2(2HCl/t.Daugiausiai pagaminamo Cl2 suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams balinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jo jung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosios medž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografinio popieriaus pram,bei medicinoje.
Hal.+O2.OF2-bespalvės,troškinančios dujos,stiprus oksidatorius.2F2+2NaOH(šaltas)(2NaF+H2O+OF2(.Cl2O-rudai geltonos troškios dujos.Jam reag.su H2O susid.Cl2O+H2O(2HOCl.HOCl-nepatvari,lengvai skyla į
HCl ir O,stiprus oksidatorius.Jos druskos hipochloratai termiškai neoatvarūs,stiprūs oksidatoriai.ClO2-žalsvai geltonos,troškinančios dujos.Jam reag.su H2O susid.dvi rūgš.HClO2 ir HClO3.Cl2O6-susid.šviesoje skylant skystam ClO2.-tamsiai raudonos rūkstantis ore skystis,patvarus,sąlytije su org.medž.ir H2 sprogsta,gali sudaryti dvi rūgš.Cl2O7-aliejaus tirštumo skystis,lakus,bespalvis,kaitinamas ar nuo smugio sprogsta,reag.su H2O susid.HClO4.Br2O-raudonai rudas skystis,reag.su
H2O susid.HOBr.Žinomi Br oksidai:BrO2,BrO3.Jie sunkiai gaunami.I2O5-
Patvarus,reag.su H2O susid.HIO3.Didelė dalis pagaminamo F2 sunaud.UF6(naud.
Branduolinei energ.gauti),SF6(dielektrikams).Daugiausiai pagaminamo Cl2
suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams balinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jo jung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosios medž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografinio popieriaus pram,bei medicinoje.
D-el.char.Visi d el.ytra lantanoidai.Šių el.OL-ai ir valentingumai kintami,todėl jie vad.pereinamaisiais m.2Bgrel.valentingumas ir OL
pastovūs,šie m.nepereinamieji.D el,ypač 8B gr.,sudaro patvarius kompleksinius jung..Jų jonai geri e-ų akceptoriai,daugelyje kompleksinių jung.jie yra kompleksadariai.El.aktyvumas ir redukcinės sav.grupėse stiprėja iš apačios į viršų.,išsk.3B.Daugelio d el.jonai ir jung.spalvoti.,nes juose e-ai pereina į jungtį silpninančiąsias orbitales.Tarp d el.yra daug biologiškai svarbių,vad.mikroel.Jų gyvuosiuose org.būna l.maži kiekiai.Tai Cr,Mo,Mn,Fe,Cu,Zn,ir kt.Mikroel.būtini hormonų,fermentų,vitaminų veiklai,medž.apyk.
VIIIA char.Visos dujos vienatomės.Ž.p.-l.mažai.Daugiausia Ar..Šios dujos dar vad.kilniosiomis,tauriosiomis.Inertinėmis galima laikyti tik He,Ne,Ar dujas,kurių jonizacilos energija l.didelė ir nežinomi jų jung.su kitais el.Ar sud.molekulinius jung.su H2 ir org.tirpikliais,pvz Ar(6H2O yra kristalinė medž..Su H2S,SO2,CO2,HCl argonas sudaro dvigubuosius solvatus,vad.klatratais.Kr jung.yra nedaug,jie termiškai nepatvarūs(KrF2;KrF4;KrO3(H2O).Xe,Rn jonizacilos energija yra mažesnė nei
O2,todėl si F jie gali sud.fluoridus(XeF2;XeF4;XeF6;RnF4)arba oksofluoridus(XeOF4;XeOF2).Susihidrolizavus XeF6,susid. XeF3.Jam tirpstant šarmuose susid.metaksenatai MIHXeO4,M2IXeO4,MIIXeO4 ir ortokse.
M6IXeO6,M3IIXeO6.Oksiduojant ksenatų tirpalus ozonu šarminiame tirpale,susid.perkse.M4IXeVIIIO6.He yra kai kurių radiok el.( skilimo produktas ir todėl jo esti gamtinėse dujose.Didžioji dalis yra saul.,žvai.36%Saulės sud.He branduojiai.Ž.p.He aptinkamas klavenito minerale.Klavenitas-rad.,turtingas lantanidais mineralas.Ar yra gaunamas iš amonjako sintezės metu mesureag.dujų mišinio likučio.Ne,Ar,Kr,Xe gaunami kaip šalutiniai produktai perskiriant suskystintą orą.Rn susid.Ra radioktivaus skilimo metu taip pat jo l.mažai alptinkama U turinčiose mineraluose ir gamitiniame H2O(mineraliniuose šalt).Inertinės dujos yra vieatomės,neturi kvapo ir skonio,beveik netirpstaH2O.E-ų konfiguracija ns2np6,išim.He 1s2.Šiuo pilnai užpildytu energetiniu lygmeniu yra paaiškinama vienatomė sistema.Maža polerizacija,žema vir.ir lyd.temp.He naud-inertinei aplinkai sudaryti lydant m,juo pildomi aerozoliai.Ne-
vakuminėje tech.,raud šviesios sign.lemp.Ar sudaro inertinę aplinką metalurginiose ir chem.proces.,juo užpildomis sign lempos,leidžiant elektros srovė švyti mėlynai.