IA char.Chemiškai l.aktyvūs,kurių fizikinės ir cheminės sav. Paaiškinamosvalentinių e-ų konf.ns1,grupė,todėlbūdingas OL +1.Šie el.pirmiejistandartinių potencialų eilėje,todėl yra l.aktyvūs,pasižymi stipriomisredukuojančiomis sav.ir oksiduojasi iki vinvalenčių jonų.Š.m. redukcinėssav.stiprėja grupėje iš viršaus į apačią.Na,K l.paplitę.Pagal paplitimąŽ.p.Na-7el.Na išgaunamas iš jo druskųtelkinių:NaCl(halido),Na2CO310H2O(sodos),NaNO23(salietros),Na2SO410H2O(Glauberio druska),Na2B2O710HO(borakso).Milžiniškos NaCl atsargos yra gamtiniamesurame ir vandenynų H2O.K pagal paplitimą eina po Na.Svarbiausios jodruskos:KCL(silvinas),NaClKaCl(silvinitas),K2CO3(potašas).Li,Rb,Cs yraretieji el.Svarbiausieji Li mineralai-spodumenasLi2OA2lO34SiO2,ambligonitasLiAlPO4F,petalitas LiAlSi4O10.Grinū Rbmineralų nežinoma.Cs randama aliumosilikatuose4CsO4Al2O318SiO22H2O(polucite).Fr gamtoje susidaro skylant Ac.Ji gaunamasiš gamtinių mineralų juos skaidant,paskui veikiant H2SO4,kadsusid.tirpusLi2SO4.toliau veikiama soda ir HCl-susid.mažaitirpūsLi2CO3,LiCl,kurių lydalus elektrolizyuojant gaunamas Li.Na gaun.taippat elektrolizes būdu iš eutektinio lydalo 500 temp arba NaOH lydalo 320temp.K negalima gauti šiais būdais,nes jis garai tirpsta išlyditameCl,lengvai garuoja.Kclredukuojamas metaliniu Na-iu 850 temp..Analogiškainaudojant Ca gaunami Rb,Cs.Š.M.-minkšti,žemos lyd.temp,sidabrobaltumo,kristalizuojasi erdvėje centruota kūbine gardele.Li kieteskis neiNa,bet minkštesnis nei Pb.Visi š.m. liepsną nudažo:Li-tamsiai raud,Na-gelt.,K-violetine,Rb-raudonai viol,Cs-mėlyna.IA junginiai.Š.m.tiesiogiai reaguoja su halogenais ir H2.Su rugšt.sudarodrus-kas,o šildomi su S-sulfidus(M2S)ir polisulfidus(M2Sn).Su N2 kambariotemp.reaguoja tik Li.Kiti š.m.hidridai gaunami sąveikaujant metalu garamssu N2 elektros lanke.Š.m.hidridai yra druskų tipo baltos kristalinės medžia-gos.Jų struktūra atitinka kubinę NaCl struktūtą,terminis patvarumas mažėjaLi(Cs,cheminis aktyvumas Li(Cs didėja.Visi š.m.halogenidai yra sunkiailydomos,bespalvės kristalinės medž.Be tiesioginės sintezes,halogenidai galibūti gaunami gaun.veikiant hidroksi-dus(MOH)ar karbonatus(M2CO3)van-deniliohalogenido rūgštimi.Jų lyd,ir vir.temp.mažėja kryptimi F(Cl(Br(I. Tamtikromis sąligomis visi š.m.gali sudaryti grynus junginius M2O,M2O2, MO2yra termišk.patvarūs((5000C) jung. M2O2 peroksidai(išskyrus Li2O),izoliuoti nuo drėgmės ar besioksid. medž.,yra term.atsparūs iki gana aukš-tos temp.Š.m.hidroksidų bazinės sav. yra stipriausios iš visų hidrok..Jiesusi-daro š.m. ir jų oksidams reaguojant su H2O.Šios saveikos intensyvumasdidėja Li(Cs.Š.m.hidroksidai yra bespalvės, kristalinės,lengvailydomos,l.greitai tirpstančios medž.Š.m.sudaro neutralia-sias irrūgščiasias daugiavandenilinių rugščių druskas,greitai tirpstančias H2O(išsk.Li).Geba sudar.kristalinius hidra-tus mažėja kryptimi Li(Cs.Li deda-mas į stiprius ir lengvus Mg ir Al lydi-nius,skirtus lėktuvų konstrukcijomsga-minti.Na-metalams redukuoti iš jų Cl. Daug K-superoksido KO2 gam., ku-ris karti su Na O2 povand.ir kosm.laivuose naud.deguoniui regeneruoti.Na2O2 ba-linami audiniai.LiOH povand.ir kosm. laivuose sorbuojamas CO2,jodedama į šarminius akumuliatorių elektrolitą. NaOH-chemijos pram.-rugštimsneutral.,fosfatui,sulfidui,aliumina-tams gaminti,org.medž.sintezei.KOH-skysto muilo gamybai,medvilnei perdirbti. NaCl ir KCl-gam.šarmai,metalai.Puse Na2CO3-stiklo pram.K2CO3 –optinių linzių,spal.televiz.kineskopų,porceliani dirb.,pogmentų gam.Li2CO3 –Al gam. Na2SO3–popieriauspram.,stiklo,plovik-lių gam.KNO3 –parakui gam,pirotech-nikoje, LiNO3-pirotech.įrenginiuopse.IIA charakt.Šios gr. Elementų atomų išoriniame e–ų sluoksnyje yra 2 supo-ruoti e-(s2),todėl elementai sudaro vien-atomes molekules.Praradę šiose—us,jie įgyja OL+2.Be ir jo junginių sav.pana-sios į Al, nes yraamfot.Plačiausiai pap-litęs yra Ca ir Mg.Sr ir Ba-maž.papl.,o Be-retasisel.Ra mažais kiekiais randa-ma urano rūdo.,kuriose jis susidaro skylant Uradioktiviuoju skil.Laisvu pavidalu IIA nerandama.Ca,Mg įeina į daugeliosilikatū ir aliuminosilikatų sudėtį.2MgO(SiO2-olivinas, MgO(Al2O3-taurusisšpinelis, 3MgO(4SiO2(H2O-talks, CaO(Al2O3(2SiO2-anorfitas,CaO(SiO2-volosfonitas.Šie mineralai mechaniškai irdami,hidrolizuodamiesi,veikiamiCO2 patenka į upių H2O,o iš jų Mg2+ ir Ca2+ jonai į vandenyną.Jūrųgyv.panauduja Ca junginius skeletams,geldelėms for-muoti,kurios žuvusorganiz.nukrenta į dugną,taip susidaro CaCO3 klodai. Gamtinis CaCO3 sudarol.daug įvairių mineralų(koralų,skeletai,dolomitas,kreida,perlai).Mgkaupiasi jūrų H2O,o H2O išgaravus susidaro karnalito klodai(MgCl3(KCl(6H2O).Taip pat gamtoje randama MgCl2(6H2O-bišofitas, MgCO3-magnezitas,Ca SO4(2H2O-gip-sas.Be sutinkamaspusiau brangausminer.berilo(3Be(Al2O3(6SiO2)pav.,kuriame dažn.yra Fe jonų priem.Šios priemsuteikia vos žalsvai žydrą atsp.Žydri Be krist.,turintys dedlį kiekį šių
priem. yra brangaakmeniai vad.akvamarinais. Cr3+jung.priem.Be nudažo žaliaspal.ir tai yra mineral.smaragdas.IIA gaunami elektrolizuojant atitinkamusšių el.chlo-ridus.Rečiau Mg iš MgO redukuojami metaliniu K arba C,oš.ž.m.redukuoja-mi Al arba Si vakume arba H2 atmosfe-roje iš jų oksidų arbachloridų.Š.ž.m. ore aktyviai reaguoja su O2, N2 ir drėg-me(išskyrus Be irMg),pasidengia oksi-do,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampamatiniais.Ca,Sr,Ba atomų spin-dulys,jonizacijos potencialas,chem.aktyv.panašus į š.m.Ra yra radioktyvus met.Ra ir jo jung.sav.panašios įBa.Be jung.atomai dažniausiai susijungę koval.ryšiu,Mg-joniniu-kovalentiniu, š.ž.m-joniniu.IIA m.kietumas,tlyd. Yra didesnės nei IA.Bakietumas artimas Pb,bet Ba sutrupa į kristalėlius,o Pb yra plastiškas.Be(-)plienui,bet Be-trapus. Ra būdingas ( skilimas ir jis virsta Rn.IIAvalentine konfig. ns2.Kadangi šių el.atomų branduol.krūviai yra didesni neitų pačių periodų š.m.,tai išorinio lygmens e—ai stipriau branduo-liotraukiami,o tai lemia didesnias šių el.joniz.energijas,bei mažesnį nei š.m.chem.aktyv.Be skiriasi nuo IIA,nes ma-žas atomo spindulys ir did.jon.energ.IIA jung.Šios gr.m.ore aktyviai reag su O,N,drėgme(išsk.Be,Mg),pasidengiaoksido,nitrido arba hidroksido plėvele ir tampa matiniais.Ca,Sr,Ba atomųspindulys,jonizacijos potencialas,cheminis aktyv.panašūs į š.m.Ra yraradioktyvus el.Ra ir jo jung.sav panašios į Ba.Be junginiuose atomaidažniausiai susijungę kov.ryšiu,Mg-joniniu kov,š.ž.m-joniniu.IIA reag.surūgš.Susidaro atitinkamos drusk.ir išsiskiria H2.Be vienintelis iš šiosgr.el.iš šarmų išstumia H2 ir susid.berilatai.Su O2 IIA sud.Oksidus MO.BeOsu H2O nereag.,MgO reag.iš lėto,likusių el.oksidai reag.išsiskiriantšilumai ir susid.hidroksidams M(OH)2.Hidroksidų tirpumas didėja kryptimiBe(Ba.Su H2 IIA sud.MH2 jung.,o su halogenidais-MX2.Bevandenis CaCl2 yral.hidroskopiškas,o CaCl2(H2O tirpdamas H2O sugeriašilumą.Š.ž.m.karbonatai,sulfatai,fluoridai,fosfatai,oksalatai,silikatai H2Onetirpsta.Tačiau sud.atitinkamus M(HCO3)2,gerai tirpstančius H2O.Šios Mg,Cadruskos H2O suteikia laikinąjį kietumą.Gruntiniuose H2O ištirpę šių m-ųchlitidai,sulfatai sud.nuolatinį H2O kietumą.H2O minkštinamas į jį pridėjusNa2CO3,Ca(OH) 2,virinant perleidus per katijonines ir anijoninesvoneles.Š.ž.m.chloridai,bromidai,jodidai,nitratai,acetatai ir kt.H2Otirpios š.ž.m.druskos iš vand.tirpalų išsikristalizuoja su kristalizaciniuH2O.Šie m.bazinių druskų nesudaro,nes jų bazės stiprios.Daug IIAsuvart.lydiniams su kit.m:Be bronzoms gam,juo legiruojamasplienas,aviacijoje,med.instrumentai,grynas Be vakumonėje tech.,Mg jung-stiklinių plytų,statybiniams skiediniams.Ca jung-stiklinių plytų,kaučiuko.Aliuminis.Tai baltas blizgantis m.,ka-lus,elastingas.Iš jo galima ištemtivielą, išploti plonus lakštus.Al chemiškai ak-tyvus,amfoterinis,tirpsta irrūgš.ir šarm. Al-stiprus reduktorius,atsparus korozi-jai,nes jo paviršiųgreitai padengia ok-sido plėv.Šaltoje konc.HNO3 pasivuo-jasi ir,japaveiktas,su rūgšt.nebereag. Al3+reaguoja su MO,juos redukuoda-mas.Su O2aliu-is sudaro amfoterinį ok-sidą Al2O3.Žinoma ir kita Al2O3modifi-kacijavad.korundu.Korundas-kristalinė medž.,randamas gamt.,kartais turi įv.spalvotų priem.Skaidrūs korundo kris-talai su Cr jung.priemaiša yra raud.spal.ir vadinami rubinu.Ti ir Fe priem. nudažo korundąmėlynai-safyru.Rub.irsaf.-brangakmeniai,gaunami sintetiš-kai.Stipriai iškaitintas kristalinisAl2O3 vad.alunu.Jis l.kietas.Al(OH)3-balti milteliai,amfoterinis.H2Onetirpsta.Al druskos-bespalvės kristalinės medž., gerai tirpsta H2O irlengvai hidrolizuo-jasi.Druskų tirpalai rugštūs,greitaidrumščiasi.Al2S3galina gauti kaitinant Al ir S mišinį.Tai kristalinėmedž.,ji visiškai hidrolizuojasi jau nuo drėgmės pedsakų ore.Aliuminiohalogenidai lin-kę sudaryti kompleksinius halogenidus (Na3[AlF6-4].Alsudaro dvigubą druską-aliuminio alūną KAl(SO4)2(12H2O. Aliuminio karbidasAl4C3-sunkiai lydi kristal. medž.Reaguoja su H2O.Al pagal vartojimątechnikoje yra 2 el.po Fe.plačiai vartojami jo lydiniai,nes sav. yrageresnės nei gryno Al. Ypač svar-bus lyd.-duraliuminis.Pram.ir lab.daž-naivartojamas aliuminio sulfatas Al2(SO4)3(18H2O.Ga-In-Ti.žemos tlyd.,minkšti,mažos elektrinės varžos m.Ga,In ore pat-varūs,o Tl drėgnoje atmosferoje pa-dengia hidroksido sluoksnis ir jis grei-tai yra.Ga,In tirpsta mineralinėse rūgštyse,o Tl jose pasivuojasi,nes jopaviršiuje susidaro netirpus TlCl ar Tl2SO4.Ga tirpsta šarmų tirpaluose.Tlskirtingai nuo kitų grupės narių, vanden.tirpaluose paprastai egzistuojavienvalenčiu Tl+ jonų pavidalu ir yra daug patvaresnis neiTl3+.Ti+jung.pana-šūs į š.m.jung.:Tl(OH)yra l.tirpus ir stipri bazė,Tl2CO3-taip pat tirpus.Tl su-daro daugelio deguoninių rugščių drus-kas.Me.gaun.elektrolizuojant parūgš-tintus vand.druskų tirpalus arba Ga,In,Tl oksidus redukuojant C ar H2,gryni-namiamalganinės metalurgijos būdu.Ga,In,Tl-mažai papl.el.Ga kartu su Al yra boksituose,germanite.Inlinkęs pa-keisti Zn jo sulfidiniuose mineraluose, oTl šviną jo sulfide PbS.DaugiausiaGa suvartojama puslaidininkiams gaminti. Žemos lydimosi tem-os Inlydiniai(su Cd,Sn,Pb,Bi)vart.apsauginiams el-ms, šilumos reguliatoriuose.IV charakt.C,Si yra nemetalai,Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.C yrasvarb.gyvosios gamtos,o Si-mineralinio pasaulio el.Šios gr.el.su met irnemet. Sudaro daugybe junginių.Cjung.gausu-mą lemia ir jos geba sudarytiilgas –C-C-grandines su palyginti didele tarpato-minio ryšiop energ.Šiųel.atomų valen-tinių e—ų konfig.ns2np2,todėl atomų OL junginiuoseyra+2,+4,o C,Si ir-4. Žemės plut.C yra palyginti nedaug. Gamtoje yra gausuįvairių metalų karbonatų.C turi 2 patvarius126C ir136C izotopus.JI sudarokelias alotropines atmainas:deimantą,karbidą,grafitą.Grafitas,deimantasrandami gamtoje,karbi-das sintetinamas.Pagal paplitimą Žem. plut.Si yraantras el.po O2.Laisvop Si gamt.nerandama,l.paplitę litosferojesilikatai(Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-forstelis, MgSiO3-enstalitas,ZnSiO4-cirkonas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.( NaAlSi3O8-albinas,KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas, Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-tas).Ge priskiriamas prie retųjų žemės el.,nes yral.išsisklaidęs.Pagr.gamtinis junginys GeS2,randamas kaip Zn,Cu, Ag sulfidųpriemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavo akmuo (pagr.),PbS-švinoblizgis(švino milte-liai),retai randama Pb grynuolių.C gau-nama pirolizėsbūdu(kaitinant org.jung. ir polimerus aukštoje temp.be oro).Ji gaunamabeveik gryna.Aktyvuota C gaunama medžio C apdirbant perkaitin-tais H2Ogarais,jie pašalina iš C porų smalas.Pram.Si gaun.,kaitinant elektri-nėsekrosnyse smėlio SiO2mišinį su koksu(SiO2+2C=Si+2CO).L.švarus Sigaun.,redukuojant SiCl cinko garais. Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinįsu Mg.Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinysišskiriamas HCl, kurioje Si netirpsta.Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinyslydomas su Li2O3 ir KNO3.Gautas lydalas tirpinamas nit-ratinėjerūgš.Galutinis produktas GeO2 redukuojamas H2(GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamasvykdant zoninį lydimą.Sn gaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun.apdeginus jo sulfidą,o po to reduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2;PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengiamelsvai pilka oksido plėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiuplastiškumu.Dideliame slėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi.Dažn. naud.C alotropinės atmainos.Chemijo-je dažn.vart.potašas,soda.Ypač grynas Si irjo monokristalai vart.kaip puslai-dininkiai,fotoelementų gam.Te-Si lydi-nysvart.metalurgijoje.Si jungin.-stik-lui,keram.gam.Ge-kaip puslaidininkiųelektronikoje,fotoelementų gam.Sn-iš jo gam.plona folija.Pb-gam.rūgštiniųakumul.elektrodai,kabelių apvalkalai. Pb-iuose induose laikomos radioakty-vios medž.Anglis.-elektriškai neutralus el,todėl jos atomai linkę jungtistarpusavyje, sudarydami tiesias ir šakotas grandines arba ciklus.Jungtystarp C atomų l.pat-varios,jos kovalentinės,nepolinės,gali būti ( arba(:paprastosios,dvigubosios, trigubosios.C atom.valentinių e-ų skai-čius4=valentinių orbit.sk4,todėl che-minės jungtys stabilios.C jung.moleku-liųerdvinė struktūra gali būti linijinė, trikampes piramidės formos,tetraed-rinė.C sudaro kelias alotropines atmai-nas-deimantas,grafitas,karbidas.Dei-mantas-kieta,skaidri,krist.medž.Nušli-fuotas deimantasvad.briliantu.Grafitas-pilka,riebi,skilanti sluoksniais masė. Karbidas-juodi milteliai.Amorfinė C yra koksas,medžio C,givūninė C,suo-džiai(juodasis grafitas).Aktyviosios C-ys gam.iš medžio C-ių,gaun-ų sausaidistiliuojant(termišk.skaidant be oro) medieną.Aktyviosios C adsorbuoja du-jas ir kt.medž.C chemiš.nelabai veikli, bet su stipriais oksidatoriaisreaguoja kaip red-ius(C+O2(CO2).Aukštoje temp.C reaguoja su m.kaip oks-ius.Jos jung.su m.vad.karbidais (Ca+2C(CaC2).Dauguma karbidų yra sunkiailydžios,krist.medž.Veikiamos HO2,jos skyla-išsiskiria metanas arbaacetilenas.Aukštoje tem.,vartojant kataliz.Ni,C jungiasi su H2,-susid.meta-nas(CH4).Met.-bespalvės dujos,mažai tirpsta H2O,dega su O2,pagr.sudeda-mojigamtinių dujų dalis.Met.reg.su oru sprogsta.C sudaro l.daug jung.su H2.Jievad.angliavandeniliais.C sudaro jung. su visais 4-ais halogenais.CF4-dujos,CCl4-sunkus,bespalvis skystis(gerai tir-pina riebalus,aliejus,dažus,H2Onetirps-ta).Gaun.CS2+3Cl2(CCl4+S2Cl2-hidro-lizuojasi sunkiai,šildomas sušarmu reg.lėtai.Chloroformas CHCl3-sunkus, bespalvis skystis,H2O-netirpsta,tirpina riebalus,sukelia narkozę.Su O2 anglis sudaro 2oksidus:CO2,CO (CaCO3(CaO+CO2kait.;2C+O2(CO,CO2+C(2CO).CO2-bespalvės dujos,rugš.oksidas,lengvai tirp. H2O (CO2+H2O( H2CO3).C rugš.-silpna,l.nepatvari.Jos druskos-karbonatai gaun.CO2+2KOH(K2CO3+H2O. H2O tirpsta tikIA m-ų karbonatai,išsk. Li2CO3,lengvai hidrolizuojasi,jų tirpa-laišarmin.Karbamidas-balta kristalinė medž.,tirpsta H2O.Gaun.CO2+2NH3(CO(NH2)2+H2O.Jis vart.farmacijos pram.CO-bespalvės chemiškaiinertiškos dujos,druskų nesudaro,aukštoje temp.jis reag.kaip ok-ius,linkęsjungtis su m-ų atomais.Su S anglis sudaro disulfidą CS2-lakusskystis,beveik netirpsta H2O,gerai tirpi-na riebalus,dervas,S,P,I.Cjung.l.daug vartojama medic.C adsorbuoja nuodus, žarnyno dujas,CHCl3-narkozei.Silicis.Si-mineralinio pasaulio el. Pagal paplitimą Jung.dažn.OL+4.Žem.plut.Si yra antras el.po O2.Laisvop Si gamt. nerandama,l.paplitęlitosferoje silikatai (Ca3Si3O9-volasfonitas, Mg2SiO4-fors-telis, MgSiO3-enstalitas, ZnSiO4-cirko-nas, (Mg,Fe)SiO4-olivi-nas)ir aliumosilik.(NaAlSi3O8-albinas, KAlSi3O8-ortoklazas, Na(AlSi2O6)(H2O -analcimas,Al4(OH)8(Si4O10)-kaonoli-tas). Labor.Si gaun.,kaitinant smėlio mišinį suMg. Mg redukuoja (SiO2+2Mg=2MgO+Si).Susidaręs MgO ir Si mišinys išskiriamasHCl, kurioje Si netirpsta.Si savybės l.pri-klauso nuo jo grynumo irkristališku-mo.Kristalinis Si chemiškai inertiškes-nis už”amorfinį”.Norsdaugelio Si jung.panašūs į C jung.,tačiau Si nesu-daro patvarių-Si-Si-grandinių.Kai tarp Si atomų įsiterpiaO2,S,N2 arba kt.el. atomai,gaunamipatvarūs junginiai -Si-O-Si-.Kamb.temp.Si reag.tik su F,o su kitaishalogenais,O2,S-tik 400-600temp, su C,N2-aukšt.nei 1300temp.Si tirpstadaugelyje išlydytų m.ir su kai kuriais jungiasi į silicidus pvz.,Mg4Si.Mine-ralinės rūgšt. (išsk.HFirHFbeiHNO3)Si neveikia,šar-mai jį tirpina-skiriasiH2. Tiesiogiai Si su H2 nesijungia,o silanai gaunami m silicidus veikiantHCl.Susi-daro silanų mišinys Mg2Si+4HCl=SiH4(+2MgCl2. SiH4-dujinėmedž.,Si2H6,Si3H8-dujinės, Si4H10-skystis,o kt.kietos medž.Che-miškaisilanai aktyvios medž.,reag.su šarmais SiH4+2NaOH+ H2O( Na2SiO3+4H2 irhalogenais SiH4+Cl2( SiH3Cl+HCl.Taip pat žinomi nesotūs Si jung.suH2,t.y.silenai.Jie nepatvarūs. Te-Si lydi-ys vart.metalurgijoje.Si jung.-stik-lui,keram.gam.Si-O2 jung.Be SiO2 Gali susidar.ir SiO,bet jis termodinamiškai nepatvarusSi+SiO2=2SiO(kait).SiO-kieta,rud.sp.medž.SiO2-rūgštinis,netirp.H2O.Kristalinė jo atmaina-Kvarcas(tai l.patvarusneorg.polimeras).[SiO4]4—deguoniniai tetraedrai tarpusavyje jungiasiviršūnėmis per centrą O2 atomą,o tai nulemia l.didelę silikatinių struktūrųįvairovę.Išlydytas ir ataušintas SiO2 sudaro kvarcinį stiklą.Šis stiklasl.mažai plečiasi.Iš jo gam.cheminiai indai,Įv.jutikliai.SiO2-chem.atsparimedž.ją veikia tik HF rūgš.SiO2+4HF=SiF4+2H2O,reag.su šarmaisSiO2+2NaOH=Na2SiO3+H2O.H2O tirpūs tik š.m.metasilikatai,o Na ir K silikataihidrolizuodamiesi H2O sudaro skystąjį stiklą2Na2SiO3+H2O=Na2Si2O5+2NaOH.Matasilik.veikiant konc.mineralinių rūgšiųtirp.gaunama metasilik.rūgštis Na2SiO3+H2SO4=H2SiO3(+Na2SO4.Iš H2SiO3 gelioišplovus druską ir išdžiovinus gelį aukštoje temp. gaunamas SiO2 skaidriųkruopelių pavidalu ir vad.silikageliu.Tai poringa medž. Turio didelįspecifinį paviršių ir yra l.geras adsorbentas.Monomerinė orto silicinėrūgš.egzistuoja tik vand.tirpaluose ir gaunama hidrolizuojant SiHal4SiCl4+4H2O=H4SiO4+HCl.Didesnės konc.tirpaluose ortoSirūgš.polikondensuojasi ir susid.izopoliSi rūgštys(H6Si2O7-diortoSir.,H6Si3O9-triortoSi r).Si rūgštys silpnesnės už H2CO3.Si atomaijungdamiesi su O2 sudaro patvarias grandines-Si-O-Si-O-vad.siloksonais.Ryšio Si-O energija yra didesnė nei C-O.Grynas Sivart.m.lidinių legiravimui.Ketus kuris turi (17%Si vart.cheminei aparatūraigam.Te-Si lydi-ys vart.metalurgijoje.Si jung.-stik-lui,optikoje,keram.gam.Si ir jo jung.kip puslaidininkiai.Ge-Sn-Pb.Ge-pereinam.el.,Sn,Pb-tipiniai met.Šių el.atomų valen-tinių e—ųkonfig.ns2np2,todėl atomų OL jungi-iuose yra+2,+4.Ge priskiriamas prie re-ųjų žemės el.,nes yra l.išsisklaięs.Pagr gamtinis junginys GeS2,randamaskaip Zn,Cu, Ag sulfidų priemaiša.Sn,Pb randama taip pat nedaug(SnO2-alavoakmuo (pagr.),PbS-švino blizgis(švino milte-liai),retai randama Pbgrynuolių. Ge gaun.iš gamti-nių mineralų,mišinys lydomas su Li2O3 irKNO3.Gautas ly-dalas tirpinamas nitratinėje rūgš.Galuti-nis produktas GeO2redukuojamas H2 (GeO2+H2(Ge+2H2O).Gryninamas vykdant zoninį lydimą.Sngaun.iš SnO2 (reduk.C/SnO2+C(Sn+CO2).Pb gaun. apdeginus jo sulfidą,o po toreduk.C arba CO(2PbS+3O2(2PbO+2SO2; PbO+CO(Pb+CO2).Sn-baltas blizgan-tis,lengvai besilydantis m.Ore Sn nesi-keičia,patvarus ir H2O-je.Pb-sidabriškai baltas m.Ore ji lengvai pasidengia melsvai pilka oksidoplėvele.Tai sunkus m.Pb pasižymi minkštumu ir žymiu plastiškumu.Dideliameslėgyje gali tekėti.Visi Pb jung.nuodingi. Ge(Pb stiprėja el.metališkosiossav,o hidridų patv.Ge(Pb silpnėja.Iš oksidų stipriausiomis sav.pasiž.GeO2,ostipr. bazines sav.PbO.H2 tiesiogiai Pb,Sn,Ge nereg,bet Ge vandeniliniaijung.yra kaip silanai Mg2Ge+4HCl(GeH4+2MgCl2.GeH4-dujinis,Ge2H6,Ge3H8-skysčiai.Sn su H2 sud.monostanatą(SnH4),kuris yra nepa-tvarus dujinisjung.Dar nepatvaresnis yra monopliumbatas(PbH4).Kaitinant Ge,Sn ir esant O2pertekliui susid.GeO2 ir SnO2.Kaitinant Pb susid. Arba PbO (gelt.sp),arbaPb3O4(ryškiai raud.sp). Pb3O4 veikiant HNO3 susid. PbO2(tam-siai rudimilteliai,stiprus oksid).GeHal4 ir SnHal4 gaun.betarpiškai reag.vieni-nėmmedž.PbHal4 gaun. PbO2 veikiant konc.HCl arba kitu halogeniduPbO2+4HCl(konc)(PbCl4+2H2O.Visi Ge,Sn,Pb tetrachloridai bespalviaiskysčiai,ore rūkstantys,lengvai besihid-rolizuojantys.GeS2(baltos sp),SnS2(gelt.sp)gaun.reag.tarpusavyje vieni-nėms medž.ir jų mošinį kaitinant.PbSvanden.netirpsta.Gaun.tiesioginės sin-tezės metu.PbS-bazinis sulfidas,kurisnereag.su šarmais,nei š.m.sulfidais,o tirpsta tik konc.HNO3.PbS-drėgnameore lėtai oksiduojasi.Ge-kaip puslai-dininkių elektronikoje,fotoelementųgam.,jung.nenaud.Sn-iš jo gam.plona folija,jo jung.kaip reduktoriaiorg.sinte-zei.Pb-gam.rūgštinių akumul.elektro-dai,kabelių apvalkalai. Pb-iuose induo-se laikomos radioakty-vios medž., jung.-optinisstiklas,aliejiniams daž.VA Charakter.N,P-nemetalai,As-perei-namasis m(sav.jung.ryškiai nemet),Sb,Bi-m.Visi el.be Bi sudaro daug alotro-pinių atmainų.N,P-patvarus OL jung.+5,o As,Sb,Bi-+5,+3.VA el.būdingiau-sias koordinacijos sk.4.Šios gr.el.suda-ro dujinius,l.nuodingus,chemiškai ma-žai aktyvius,termodinamiškai nepatva-rius hidridus.Bendra f-lė EH3.Hidri-duose vyrauja koval.ryšys,o tarp NH3molek.susidaro ir vandenilinis.NH3,PH3 sav.bazinės,o kitųhidr.indiferentiniai. Su halogenais sudaro EHal3,EHal5 tipo. Su O2sud.patvarius oksidus E2O3,E2O5. Šiuos oksidus atitinka metarūgš.HEO2,HEO3,ortorūgš.H3EO3,H3EO4.N,P oksi-dai rūgštiniai,As,Sb,Bi penkiavalenčiooks.ir hidroksidai amfoteriniai.Bi2O3-bazinis.N,P svarbūs gamtai ir žemėsūkiui.N2svarbūs mineralai KNO3, NaNO3-randama dykumose.Kitus gamtinius Njung.sudaro iškasenose susikaupęs N iš gyv.ir augalų riebalų ir baltymų.Nįeina į baltymų sudėtį.N2 molek.yra viena patvariausių E2 tipo. VienintelėIIperiodo el.molek,kurioje yra trigubasis koval.ryšys.Skystas N laikomasplieniniuose induose,užpildo-mi pramoniniu būdu.N gaun:NH4Cl+NaNO3(NH4NO2+NaCl/ NH4NO2(N2(+2H2O(kait);NaN3(3N2(+2H2O;(NH4)2Cr2O7(N2+Cr2O3+4H2O;2N2O(2N2+O2;3CuO+2NH3(3Cu+N2O+3H2O.N2-bespalvės, bekvapės,H2O netirpios dujos.Esant kambario temp.yrapaknkamai iner-tiškos.Reaguoja tik su Li.Sudaro komp-leksinius jung.su kaikuriais d tipo el. Esant aukštai temp.intensyviai reag.su daugelium.sudarydamas nitridus.N ak-tyvesnis už N2.Pagal elektrinį neig.Nnusileidžia tik O2 ir F.Su jais reag.jis polerizuojasi teigiamai.Nvart.amon-jako sintezei,o iš NH3 gaunama HNO3. NH3,HNO3vart.org.medž.sintezėje.N pigiausios inertinės dujos.N2+H2.Amonjakas NH3-bespalvės,ašt-raus kvapo dujos,gerai tirpsta H2O(3H+N2(2NH3/kat.Fe).Hidrazinas N2H4-skystas,nuodingas,bespalvis, kvapaspan.į NH3,lakus,tirpsta H2O, sav.panašios į H2O (2NH3+NaClO(N2H4+NaCl+H2O?N2O+2H2( N2H4).Vand.azidas N3H-lakus,nemalonaus kvapo,bespalvisskystis,žema tvir.,nepatvarus junginys(N2H4+HNO2(N3H+2H2O?N2+3H2(2N3H/kait).Su halogenais N sudaro tri- irpentahalohenidus.Kambario temp.n nereguoja su m.ir nemetalais,išskyrusLi,su kuriuo lėtai susijungia į Li3N.Kai-tinant N sudaro nitridus sudaugeliu m-Ng,Ti,Al,ir nemet.-H2,Si,B.Labai aukš-toje temp.reag.suH2,O2.Amonio chlori-das,susidarantis NH3+HCl(NH4Cl-bespalvė,kristalinė,gerai tirp. H2O medž,yra naud.sausųjų galvaninių ele-mentų gam.,lituojamų m.paviršiams valyti.Amonjakas naud.langų valikliamsgaminti,juo galima tręšti dirvą.N vart.amonjako sintezei,o iš NH3 gaunamaHNO3. NH3,HNO3 vart.org.medž.sintezėje.N pigiausios inertinės dujos.N2+O2.N sudaro visą virtinę oksidų,kuriuose jo OL gali būti nuo +1 iki+5.NO-bespalvės dujos,termodinamiškai patvarios,suidarymo reak.naud.vidausdegimo varikliuose,elektrinėse jėgainėse(N2(+ O2((2NO/l.didelėtemp.;3Cu+8HNO3(3Cu(NO3)2+2NO+4H2O;NaNO2+FeCl2+2HCl(NaCl+FeCl3+NO+H2O).NOlengvai oksiduojasi oro deguonimi,reaguoja su halogenais irsud.nitrozilhalogenidusŠių jung.patvarumas NOF(NOI palaipsniui mažėja.Esantaukštai temp.NO oksiduoja daugelį vieninių medž..N2O(linksminančios dujos)-malonus kvapo,dujinė medž.,saldaus skonio,kambario temp.mažai aktyvus,H2Otirpsta blogai,su H2O nereag.,druskų nesudaro,turi skausmą slopinančiųsav.,dėl to jas naud.stomatologai.Gaunamas:NH4NO3(()(N2O+2H2O/200C.IšNO2(raudonai rudos troškios dujos,stiprus oksidatorius)gam.azotorūgš.DujinisNO2-rudos sp.,skystasis NO2-geltonos sp.,o kietasisbespalvis.Gaunamas:2Pb(NO3)2((2PbO(+4NO2(+O2(/t;2NO+O2(2NO2.NO2dimerizuojasi prie 22C temp.į N2O4 (rusvai gelsvas skystis)yrasvarbus raketų degalų oksidatorius.N2O3 gaun.NO+NO2(N2O3-nepatvarus,esantkambario temp.mėlynas skystis,tirpinant H2O susid.HNO2.N2O5-bespalviaiskaidrūs kristalai,nepatvarūs,pakaitinus iki 45C temp.skyla į NO2 irO2,reag.su H2O ir sud.HNO3.Gaunamas:4HNO3(2N2O5+(HPO3)4;4AgNO3+2Cl2(4AgCl+2N2O5+O2.HNO2-egzistuoja tik vand.tirpaluose,kaipelektrolitas silpna,jos druskos gali būti ir ok.ir reduktoriais.Gaunama:N2O3(+ H2O(2HNO2;2NaNO2+H2SO4(2HNO2+Na2SO4.HNO2 druskos yra tirpios H2O irvidutiniškai nuodingi,jie yra kraujo oksidacijos inhibitoriai.Naudojamirūkytų medž.spalvai suteikti.HNO3-viena iš labiausiai naudojamų pramoniniųrūgš.Gaun.:1)4NH3+5O2(4NO+6H2O/Pt,850,2)2NO+O2(2NO2;3)4NO2+O2+2H2O(4HNO3.Norint gauti 98% HNO3 reikia įpilti konc. H2SO4.HNO3-bespalvis,aštrauskvapo,ore rūkstantis skystis.Laikoma šviesoje skyla į NO2,O2, H2O.Kaipelektrolitas stipri,taip pat stiprus oksidatorius.Ji reaguoja beveik suvisais m.M.esantys metalų įtampos eilėje į dešine nuo H2,ją redukuoja ikiNO2,o nem. Išskyrus B redukuoja iki NO.Kuo aktyvesnis m.ir kuo labiauatskiesta ši rūgš.,tuo stipriau ji redukuojasi.P+H2.P-nemetalas,OL jung. +5.P vienas iš pagr.augalams reikalingų el.Pagalpaplitimą 11-as.Pagr.jo mineralai:Ca5(PO4)3F-fluorapatitas,Ca5(PO4)3Cl-chlorapatitas,Ca5(PO4)3OH-hidriksidapatitas,Ca3(PO4)2-fosforitas.Pbūtinasel.gyvuosiuose org.Gaun:2Ca3(PO4)2+6SiO2+10C(P4+6CaSiO3+10CO/11000C.P4garaileidžiami į H2O kondensuojasi į kietąjį P.P-švyti tamsoje,balta su gelsvuatspalviu,minkšta,chemiškai l.aktyvi kristalinė medž.,nuodinga,paprastailaikoma H2O.Baltasis P-lakus,turi savotišką kvapą,ore greitaiužsiliepsnoja.Nuodingi tie P jung.kuriuose P mažas OL.Kaitinamas be orobaltasis P virsta raudonuoju(tankesnė,tamsiai raud.sp.,smulkiakristalinėmedž.,beveik nelakus,netirpi org.tirpikliuose,tamsojenešvyti,nenuodingas).Užsiliepsnoja 2600C.Su oksidatoriais sudaro stipriaisprogstančius mišinius.Naud.degtukų gam.,metalurgijoje puslaid.gam.Baltasisir raud.P tipiškos nemetalinės P atmainos.Patvariausia P alotropinė atmainajuodasis P.Gaun:P4(Pn/2000C,1200atm.Išvaizda ir forma l.panaši įgrafito,kambario temp.chemiškai neaktyvus,nenuodingas,niekur netirpsta,yrapuslaidininkis,ore užsiliepsnoja prie4900C.P išorinio lygmens konfiguracija3s23p2.P lengvai reag.su halogenais,S,daugeliu m,HNO3(konc).Tiesiogiai P suH2 nereag.,tačiau žinomi 2jung.suH2.PH3(fosfanas)gaun.Ca3P3+6H2O(2PH3(+3Ca(OH)2;Mg3P3+6HCl(2PH3(+3MgCl2. PH3-česnako kvapo,bespalvės dujos,nenuodingos,mažai tirpios H2O,ore degažalia liepsna,būdingos bazinės sav,su stipriomis rūgš.sudarodruskas(dujiniame būvyje).P2H4(difosfanas)gaun:6P+4KOH+4H2O(P2H4+4KHPO2.P2H4-bespalvis,lakus skystis,sunkesnis už H2O, H2O netirpsta visiškai,oresavaime užsiliepsnoja,su rūkš.nereag,druskų nesudaro,yra stiprusreduktorius.P+O2.Lėtai oksiduojant baltąjį P,kai reakcijos metu yra O2trūkumas,susid.P2O3.P2O3-sniego baltumo,minkšti kaip vaškaskristalai,kambario temp.jis pusiausviroje su savo dimeru P4O6.(PO2)n—polimerinė medž,bespalvė,blizgančių kristalų,H2O tirpus.Gaun:be orokaitinant P2O3 arba jo dimerą,4P4O6(P4+(PO2)12.P2O5-dažniausiai egzistuojadimero pavidalu P4O10(tirpus H2O).Jis gaun.deginant P deguonies pertekliujearba dehodratuojant ortofosforo rūgš.P naud.H3PO4 gaun.P raudonajįtirpdinant HNO3(kieta,kristalinė,baltos sp,gerai tirpsta H2O,kaipelektrolitas vid.stiprumo);Ca3(PO4)2+3H2SO4=3CaSO4+2H3PO4;Ca5(PO4)3F+5H2SO4=3H3PO4+5CaSO4+HF.P4O10 ir H3PO4 gam,org.sintezėje,degtukųgamyboje metalurgijoje,puslaid.gam.P4O10 efektyvus džiovintojas.Daug P irjo jung.sunaudojama trąšų gam.Fosfatai,polifosfatai,peroksofosfatai dedamiį skalbimo miltelius.As-Sb-Bi.As-perei-namasis m(sav.jung.ryškiai nemet),Sb, Bi-m.As,Sb,Bi-OL+5,+3.Gamtoje randama nedaug As,Sb,Bi el.grynuojių,o plačiausiaipaplitusios jų rūdos yra sulfidai,polisulfidai,oksidai:auripigmentasAs2O3,realgaras As4O4,antimonitasSb2S3,senarmontitas(valentinitas)Sb2O3,tetraedritas3Cu2S(Sb2S3,bismutitasBi2S3.Patvariausia As atmaina-pilkoji metališkoji.Geltonoji As atmainagaunama staiga ataušinus išlydytą As:jos sav.panašios į baltojo P.Termiškaiskaidant arsaną AsH3,gaunamas juodasis,o redukuojant jo junginiushipofosfato rūkš.arba SnCl2-rudasis.Sb sudaro trismetališkąsias(patvariausia-sidabro baltumo)ir vieną nemetališkąjąalotropines atmainas.Bi-rausvo atspalvio baltas,blizgantis m,trapuskambario temp,plastiškas 150-2500C.As,Sb,Bi sudaro jung.suH2,halogenais,S.Sb,Bi ore pasivuojasi,iš H2O ir neoksiduojančių rūgščių H2neišstumia.Kambario temp.šie m.aktyviai reag.su halogenais,o kaitinami- suO2 ir chalkogenais.Visi trys el.tirpsta rūgštyse-oksidatoriuose:karštakonc.H2SO4 arseną oksiduoja iki oksido,o Sb,BI-iki jųsulfatų.PraskiestaHNO3 el-us oksiduoja iki H3AsO3,Sb2O3,Bi(NO3) 3,o konc-iki H3AsO4,Sb2O5,Bi(NO3) 3.Su halogenais sudaro tri-irpentahalogenidus.As,Sb,Bi(V)oksidai ir hidroksidai-amfoteriniai.Bi(III)oksidas-bazinis.Ar-u ir Sb-u legiruoti alavo ir Pblydiniai yra kieti,o Bi priedas mažina lydymosi temp.Lengvai lydomi Bilydiniai vartojami skysto metalo voniose,gaisrų signalizacijos prietaisuoseir lituoti.Iš Sb lydinių gam.spaustuvių liejiniai.As,Sb lydiniai su Ga-u,In,Tl-puslaidininkės medž.VIA char. +O2.Šios gr el-chalogenai.Visi pogrupio el,išskyrus Po,yranem..Jų valentinių e-ų for-ė ns2np4.Chalogenų OL junginiuose su m.ir H2dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki +6.Išimtį sudaro O2.Jo elektrinisneigiamumas mažesnis tik už F,todėl junginyje OF deguonies OL +2,o viisuosekituose jung-neigiamas.O2 randamas grynas ir daugybėje jung.Gav:Kaitinantchloratus,kat-MnO3,nitratus,permanganatus;katalitiškai skaidantH2O2;š.m.peroksidams reag.su CO2.Daug josilikatuoes,aliumosilikatuose,karbonatuose,fosfotuose.Fizikinės ir cheminėsšios gr.el.sav,didėjant eil.nr,dėsningai keičiasi.Didėjant e-ų sluoksniųsk.ir atomų spinduliams,mažėja elektrinis neigiamumas,silpnėja atomųoksidacinės sav,bet didįja atomų,kurių OL –2,cheminis aktyvumas.Todėlstipriausios nem-sios sav.yra O2,l.silpnos-Te,o Po vyraujančios m-kosiossav.Gamtinis deguonis yra trijų patvarių izotopų:O16,O17,O18 mišinys.Taibespalvės,bekvapės,paramagnetinės,l.chemiškai aktyvios dujos.O2 (blogaitirpsta H2O)molek.patvari,disocijuoja tik 20000C.Alotropinė atmaina-ozonasO3,nepatvarios,melsvos,diamagnetinės,būdingo aštraus kvapo dujos.O3stipresnis oksidatorius nei O2.O2 energingai oksiduoja daugelį el.kambarioarba aukštesnėje temp.Nors jungties O2 molek.disociacijos energijadidelė,šios reakcijos yra egzoterminės,gali vykti savaime(degimas)ar netįvykti sprogimas(Su C,H2).W,Pt,Au,inertinės dujos tiesiogiai su O2nereag,bet deguoninius jung.sudaro visi el,išskyrus He,Ne,Ar,Kr.Daugneor.ir visi org.junginiai,sudarius reikiamas sąlygas,tiesiogiai reag.suO2.Deguonies svarbiausieji jung.H2O,H2O2.O2 vartijamas plieni gam,metalolydymo procesuose,stiklo gam,chemijos pram,biochemijoje.O2 valomosgamybinės nuotėkos,balinama popieriaus masė.O2 turi l.didelę reikšmęarmosferos ir H2O chemijos procesuose.H2O2.OL –1.Gaun:H2S2O8+2H2O=2H2SO4+H2O2.H2O2 nuo H2SO4 atskiriamasnudistiliuojant mažame slėgyje.Taip pat gaunamas(CH3)CHOH+O2(CH3COCH3+H2O2.H2O2-bespalvis,blankus skystis.Tlyd.=-0,450C,Tvir.=1500C.Lengvai skyla:2H2O2(2H2O+O2.Sprogsta sąlytyje suoksiduojančiomis org.medž.Molekulė polinė.Klampumą sąlygoja vandenilinėjungtis.Taip pat nepadalintų elektroninių porų buvimas O atomuose sąlygojadonorinę-akceptorinę sąveiką.H2O2 –silpna rūgš.Veikiant konc.H2O2 m-ųhidroksidus gaunami metalų peroksidai.H2O2 –stiprus oksidatorius.Jamredukuojantis susidaro H2O ir OH-jonai.Veikiant l.stipriais oksidatoriaisH2O2 rodo redukcines sav.Peroksidinė grupė–O-O-Įeina į daugeliojung.sudėtį.Na2O2,BaO2-vandenilio peroksido druskos.Taip pat yra peroksorūgštys(pvz.H2PO5,H2S2O8-Šie jung.oksidatotiai).H2O2 naud.kaipoksidatorius,balina audinius,dezinfekuoja,kaip antiseptikas,raketinėjetechnikoje.S+H2.S OL junginiuose su m.ir H2 dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki +6.Sl.paplitusi gamtoje-el-o,dujinio S vandenilio,Sdioksidopavidalais,pirituose(FeS2)ar kituose sulfidų mineraluose(molibdenite-MoS2,cinko blizgiklyje-ZnS).Jos randama žaliojoje naftoje ir C,kaip H2Sgamtinėse dujose.Sgaunama iš dujų,kurių sudėtyje yta H2S srba SO2.L.gryną Sgaunama ją kristalizuojant iš CS2.S alotropinių atmainų yra dugiau irsudėtingesnių nei kitų el.Didelė S molekulių formų įvairovė aiškinama josatomų geba sudaryti-S-S-grandines ir molekulių savybę įvairiai išsidėstytikristale.Patvariausia ( formos geltona rombinė S atmaina,sudaryta iškarunos formos ciklo-S8 molekulių,kambario temp.šia forma virsta visoskitos S atmainos..Gryna (-S8 yra geras elektros izoliatorius.95,30C (-S8virsta į ( monoklininę S.S fizikinės sav.l.priklauso nuo jos alotropinėsatmainos ir fizikinės būsenos.S turi 4 patvarius izotopus.Iš jų labiausiaipaplitęs 32S,kiti paplitę mažiau(33S, 34S, 36S).Dar žinomi 6 radioktyviejiizotopai.S-chemiškai aktyvus el,ypač aukštesnėje temp:temp.palengvinajungčių S-S skilimą.Ji tiesiogiai reaguoja su visais el,išskyrus inertinesdujas,N,Te,I,Ir,Pt,Au.S junginių įvairovė didelė dėl šio el.galimų OL-ųgausumo,taip pat dėl S gebos junginiuopse sudaryti skirtingus
ryšius(kovalentinius,joninius,koordinacinius,metalinius).S su H2 sudarodaugeli jung.(H2Sx),iš kurių svarbiausia H2S(bjauraus kvapo,l.nuodingosdujos,stiprus reduktorius)H2+S(H2S/t;FeS+2HCl=FeCl2+H2S.Daug S suvartojamasulfato rugšties ir sulfitinės celiuliozės gam.,žemės ūkyje(kaippesticido),juodo parako,CS2,degtukų,kai kurių dažų gam,gumos pram.S+O2.Svarbiausieji S oksidai yra dioksidas SO2(bespalvės,troškinančio kvapodujos,lengvai suskystinamos,tirpsta H2O,rūgštinis)ir trioksidasSO3(bespalvis skystis,rūgštinis,tirpsta H2O).SO2 pramonėje išsiskiria kaipatlieka,dar gaun:Na2SO3+2H2SO4=2NaHSO4+SO2+2H2O.Daugiausia SO2 sunaudojamaH2SO4 gam.SO2 tirpstant H2O susid.SO2+H2O(H2SO3.H2SO3-nepatvari,vid.stiprumo.SO3 gaun.2SO2+O2(2SO3/Pt.Yra ir kitų,mažiaupatvarių,oksidų-S7O2,S6O2,nepatvarių-S2O,S2O2,SO ir trumpai egzistuojančiųSOO,SO4.S sudaro daug deguoninių rūgščių,bet tik kelios jų gali būtiišskirtos laisvos.Visos kitos egzistuoja tik vandeniniame tirpale arba kaipjų kristalinės druskos.Sulfato rūg.H2SO4(SO3+H2O(H2SO4)-l.svarbi cheminėmedž.H2SO4-sunkus bespalvis skystis,l.stipri rūgš,oksidatorius.Jospagaminama daug daugiau nei bet kurio kito junginio,naud.medicinoje.Kitų Sdeguoninių rūgščių druskos-triosulfatai(naud.apsinuod),sulfitai,disulfitai,ditionatai taip pat daugkur vartojami.Se-Te-Po.OL junginiuose su m.ir H2 dažniausiai –2,o su nem.-nuo +1 iki+6.Se,Te-retieji el.Abu el.gryni randami kartu su S,daugelis jų mineralųrandama kartu su m.sulfidais.Po-radioktyvusis el.Žinomi gamtiniai irdirbtiniai jo izotopai.Iš jų tik 210Po randamas gamtoje.Žinomos mažiausiai6 alotropinės Se atmainos:raudonosios monoklininės((,(,(),sudarytos išbeveik identiškų Se8 žiedų(analogiški S8)ir besiskiriančios tik žiedųsandauga kristaluose;pilkoji“metalinė”-trigoninė,kuriai budingos spiralinėspolimerinės grandinės;raudonoji amirfinė,sudaryta iš šiek tiek deformuotųgrandinių,ir stikliškasis juodas Se,sudarytas iš netvarkingų dideliųpolimerų žiedų,kurių kiekviename yra iki 1000 atomų..Patvariausias Se yratrigoninės atmainos.Tai foto laidininkė ir vienintelė atmaina laidielektrai.Te yra vienintelės atmainos-kristalinės.Jo struktūra analogiškatrigoniniam Se.Se ir Te vienas su kitui sudaro kietus įvairios sudėtiestirpalus.Po kristalizuojasi dažniausiai kūbine gardele,kurios ( atmainamaždaug 360C pereina į rombinę atmainą.Abi atmainos yra sidabro baltumometališki kristalai,daug laidesni elektrai nei Se,Te.Se turi 6 patvariusizotopus,iš kurių labiausiai paplitęs 80Se,Te-8,iš kurių lab.paplitę 130Te,128Te.Po neturi patvarių izotopu:visi 27 jo izotopai yraradioaktyvūs.Po,Se,Te reag.su H2,halogenais,O2,m.Te,Poreag.H2,praskiestomis rūgš.Virinami su šarmais reag.tik Se,Te.Šie el.sudaropatvarius binarius chalogenidus.Se,Te sudaro EO,EO2,EO3oksidus.Se(II),Te(II)oksidai yra nepatvarūs.Se,Te sudaro vuisą grupędeguoninių rūgš:H2SeO3,H2TeO3,H2SeO4,H6TeO6,(H2TeO4) n.Visi Se,Te,Pojung.nuodingi.Daug Se suvart.stiklui dažyti rožine sp.Elementinis Sel.svarbus kaip fotolaidininkas ir lygintuvas puslaidininkiuoseįrenginiuose.Daugiau kaip 90%Te suvart. Fe ir plieno gam,bei kitųm.lidiniams.Po vartojimą lemia jo radioktyvumas,jis gali būti vartijamaskaip lengvas šilumos šaltinis.VIIA char.F.Šios gr.el.-halogenai.Visų hal,išskyrus F,Būdingiausieji OLjung.-1,+1,+3,+5,+7,0;F –1.Išoriniame energijos lygmenyje hal.atomai turipo 7 e-us:ns2np5.Gamtoje laisvų hal.nebūna,nes jie chemiškail.aktyvūs.Gausiausiai paplitę halogenidų jonai X-,o I-jodatųpavidalo.Svarbiausieji F2 mineralai yra fluoritas CaF2,kriolitasNa2[AlF6],fluorapatitas Ca2(PO4)F3.Hal.yra lakūs el..F2-bespalvės dujos,Cl2-žalsvai geltonos dujos,Br2-tamsiai raudonas mobilus skystis,I2-blizgantijuoda krist.medž,gerai sublimuojasi..Hal-tipiški nem.,tik I ir At turisilpnų met.sav.Didelis lakumas ir maža garavimo entalpija rodo,kad ha-ųmolekulės yra dviatomės.Halogenai reag.beveik su visomis vieninėmis medž,suH2 sud.HX jung.F yra chemiškai aktyviausias iš visų el:tam tikromissalygomis jis tiesiogiai jungiasi su visais el,išskyrus O2,He,Ne,Ar.F yral.stiprus oksidatorius,oksiduojantis el-us.,su kuriais jis reag.ikineįprastai didelio OL-io.F jung-se visada vienvalentis,sudarokov.ryš.Gaun:elektrolizuojant KF-HF lydalą(2500C),KF-2HFlydalą(1000C).Sunkesnieji hal.taip pat chemiškai l.aktyvūs.Jųchem.aktyvumas mažėjataip:Cl2>Br2>I2.F2.Svarbiausieji jung.yraHF(CaF2+H2SO4=CaSO4+2HF(),HF-rūgštis,jos druskos.HF-bespalvės dujos,tlyd=-83,tvir=-19,5,l.nuodingos,pavojingos tuom,kad neturi aštraus kvapo,tirpinabaltymą.Didelė dalis pagaminamo F2 sunaud.UF6(naud. Branduolineienerg.gauti),SF6(dielektrikams).Cl-I-Br.Būdingiausieji OL jung.-1,+1,+3,+5,+7,0.Gamtoje šių el.nėra dug.Jųpagr.masė sukoncentruota jūrose ir vandenynuose.Cl randamas iš jūros H2O
išsiskiriančiose NaCl,KCl,KCl(MgCl(6H2O.I,Br jung.sutinkami H2O tik mažaiskiekiais.I2-retas el,jo turintieji mineralai aptinkami retai,nemažai I2 yrajūrose.As sav.mažai ištirtos.Cl gaun:elektrolizuojant š.m.chloridus arbaHCl atliekas;4HCl+MnO2=MnCl2+2H2O+Cl2.I2(juodai violetiniai metalinioblizgesio kristalai,sublimuojasi,oksidatorius,H2O netirpus),Br2(raudonairudas sunkus skystis,garuoja,skleisdamas sunkius raudonus garus,stiprusoksidatorius,H2O tirpsta sunkiai)-įpatingai pavojingi kvėpavimo takams.I2gaun:2NaI+Cl2=2NaCl+I2.Br2 gaun:2NaBr+Cl2=2NaCl+Br2.Daugiausiai pagaminamoCl2 suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiamsbalinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jojung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosiosmedž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografiniopopieriaus pram,bei medicinoje.Cl-I-Br+H2.Bendra f-lė Hhal.Visi vandenilio halogenai yra bespalvės,aštrauskvapo dujos.HF tirpalas vandenyje yra silpna rūgštis.Visi vandeniliohalogenidai gerai tirpsta H2O,tirpalai yra rūgštūs.Jų stiprumas didėja šiakryp:F(Cl(Br(I.Tik vandenilio fluorido rūgštis silpna,kitos-stiprios.Kuodidesnis hal.eil.nr,tuo lengviau jonizuojasi rūgštis ir stipresnės tirpalorūgš.sav.HCl-ir oksidatorius,ir reduktorius,bespalvės,truputį sunkesnės užora,aštrauskvapo,nedega,greitai tirpsta H2O.Gaun:H2+Cl2(2HCl.HBr-bespalvės,aštraus kvapo dujos,greitai tirpsta H2O sudarydamos HBrrūgš.Gaun:H2+Br2(2HBr.HI-bespalvės,aštraus kvapo dujos,greitai tirpstaH2O.Gaun:H2+Cl2(2HCl/t.Daugiausiai pagaminamo Cl2 suvartojamaorg.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiams balinti,nuotėkiams,baseinamsvalyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jo jung.dedami įplastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosiosmedž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografiniopopieriaus pram,bei medicinoje.Hal.+O2.OF2-bespalvės,troškinančios dujos,stiprusoksidatorius.2F2+2NaOH(šaltas)(2NaF+H2O+OF2(.Cl2O-rudai geltonos troškiosdujos.Jam reag.su H2O susid.Cl2O+H2O(2HOCl.HOCl-nepatvari,lengvai skyla įHCl ir O,stiprus oksidatorius.Jos druskos hipochloratai termiškaineoatvarūs,stiprūs oksidatoriai.ClO2-žalsvai geltonos,troškinančiosdujos.Jam reag.su H2O susid.dvi rūgš.HClO2 ir HClO3.Cl2O6-susid.šviesojeskylant skystam ClO2.-tamsiai raudonos rūkstantis oreskystis,patvarus,sąlytije su org.medž.ir H2 sprogsta,gali sudaryti dvirūgš.Cl2O7-aliejaus tirštumo skystis,lakus,bespalvis,kaitinamas ar nuosmugio sprogsta,reag.su H2O susid.HClO4.Br2O-raudonai rudas skystis,reag.suH2O susid.HOBr.Žinomi Br oksidai:BrO2,BrO3.Jie sunkiai gaunami.I2O5-Patvarus,reag.su H2O susid.HIO3.Didelė dalis pagaminamo F2 sunaud.UF6(naud.Branduolinei energ.gauti),SF6(dielektrikams).Daugiausiai pagaminamo Cl2suvartojama org.jung.gam.Popieriui ir tekstilės gaminiamsbalinti,nuotėkiams,baseinams valyti.Br2 vartojamas pesticidams gam.Jojung.dedami į plastmasės,dangas,kilimus.Br org.jung,kaip dažomosiosmedž,vaistai,neorg.jung.-fotografijoje.Daug I2-kino juostų,fotografiniopopieriaus pram,bei medicinoje.D-el.char.Visi d el.ytra lantanoidai.Šių el.OL-ai ir valentingumaikintami,todėl jie vad.pereinamaisiais m.2Bgrel.valentingumas ir OLpastovūs,šie m.nepereinamieji.D el,ypač 8B gr.,sudaro patvariuskompleksinius jung..Jų jonai geri e-ų akceptoriai,daugelyje kompleksiniųjung.jie yra kompleksadariai.El.aktyvumas ir redukcinės sav.grupėsestiprėja iš apačios į viršų.,išsk.3B.Daugelio d el.jonai irjung.spalvoti.,nes juose e-ai pereina į jungtį silpninančiąsiasorbitales.Tarp d el.yra daug biologiškai svarbių,vad.mikroel.Jų gyvuosiuoseorg.būna l.maži kiekiai.Tai Cr,Mo,Mn,Fe,Cu,Zn,ir kt.Mikroel.būtinihormonų,fermentų,vitaminų veiklai,medž.apyk.VIIIA char.Visos dujos vienatomės.Ž.p.-l.mažai.Daugiausia Ar..Šios dujosdar vad.kilniosiomis,tauriosiomis.Inertinėmis galima laikyti tik He,Ne,Ardujas,kurių jonizacilos energija l.didelė ir nežinomi jų jung.su kitaisel.Ar sud.molekulinius jung.su H2 ir org.tirpikliais,pvz Ar(6H2O yrakristalinė medž..Su H2S,SO2,CO2,HCl argonas sudaro dvigubuosiussolvatus,vad.klatratais.Kr jung.yra nedaug,jie termiškainepatvarūs(KrF2;KrF4;KrO3(H2O).Xe,Rn jonizacilos energija yra mažesnė neiO2,todėl si F jie gali sud.fluoridus(XeF2;XeF4;XeF6;RnF4)arbaoksofluoridus(XeOF4;XeOF2).Susihidrolizavus XeF6,susid. XeF3.Jam tirpstantšarmuose susid.metaksenatai MIHXeO4,M2IXeO4,MIIXeO4 ir ortokse.M6IXeO6,M3IIXeO6.Oksiduojant ksenatų tirpalus ozonu šarminiametirpale,susid.perkse.M4IXeVIIIO6.He yra kai kurių radiok el.( skilimoproduktas ir todėl jo esti gamtinėse dujose.Didžioji dalis yrasaul.,žvai.36%Saulės sud.He branduojiai.Ž.p.He aptinkamas klavenitominerale.Klavenitas-rad.,turtingas lantanidais mineralas.Ar yra gaunamas išamonjako sintezės metu mesureag.dujų mišinio likučio.Ne,Ar,Kr,Xe gaunamikaip šalutiniai produktai perskiriant suskystintą orą.Rn susid.Raradioktivaus skilimo metu taip pat jo l.mažai alptinkama U turinčiosemineraluose ir gamitiniame H2O(mineraliniuose šalt).Inertinės dujos yravieatomės,neturi kvapo ir skonio,beveik netirpstaH2O.E-ų konfiguracijans2np6,išim.He 1s2.Šiuo pilnai užpildytu energetiniu lygmeniu yrapaaiškinama vienatomė sistema.Maža polerizacija,žema vir.ir lyd.temp.Henaud-inertinei aplinkai sudaryti lydant m,juo pildomi aerozoliai.Ne-vakuminėje tech.,raud šviesios sign.lemp.Ar sudaro inertinę aplinkąmetalurginiose ir chem.proces.,juo užpildomis sign lempos,leidžiantelektros srovė švyti mėlynai.