Šie skydai – kraštais (arba kraštais ir šonais) suklijuoti medienos gabalai (tašeliai). Daugiasluoksnis skydas sudarytas iš dviejų išorinių sluoksnių, kurių pluošto kryptys lygiagrečios, ir bent vieno vidinio sluoksnio, kurio pluošto kryptis sudaro 90° kampą su išoriniais sluoksniais. Tokie skydai gaminami iš spygliuočių ir kietųjų lapuočių medienos. Sluoksnių konstrukciją, tašelių skerspjūvį, jų sujungimo būdą sąlygoja plokščių paskirtis (LST EN 13017-1, 2: 2002). Jos daugiausia naudojamos korpusinių baldų fasadams (durims), stalviršiams arba pastatų vidaus įrangai (durims, jų rėmams, laiptams). Pagamintos iš natūralios medienos, plokštės jau nebeturi medienai būdingų ydų (šakų, plyšių, kreivo pluošto sluoksnio ir kt.), nes jos išpjaustomos tašelių gamybos metu. Tai labai vertinga, tačiau gana brangi medžiaga, ne masinė, o rečiau gaminama ir naudojama. Natūralios medienos skydai būna vienasluoksniai ar daugiasluoksniai, skirti naudojimui sausoje, drėgnoje aplinkoje ir atvirame lauke, bendrosios ir statybinės paskirties, pagaminti iš spygliuočių ar lapuočių medienos, iš išilgai nevientisų ar vientisų gabalų, nešlifuoti, šlifuoti, reljefinio paviršiaus, apdailinti (padengti, dažyti, gruntuoti, lakuoti, įmirkyti aliejais). Visų tipų skydai turi būti simetrinės storio atžvilgiu konstrukcijos. Lapuočių medienos daugiasluoksnių skydų išoriniai sluoksniai ne plonesni kaip – 3,5 mm. Statybinės paskirties spygliuočių skydų (klasė S —„Structural”) išorinių sluoksnių mažiausias storis – 5 mm. Išorinių sluoksnių (gerojoje ir blogojoje pusėje) visi gabalai turi būti tos pačios medienos rūšies. Vidinių sluoksnių junginiuose (tiek klijuotuose, tiek neklijuotuose) neturi būti tarpų. Pavienės mažos kirmgraužos, nusispalvinimas, nežymus puvinys yra leidžiami. Visi junginiai turi būti tinkamai suklijuoti, tarpai junginiuose draudžiami. Neklijuoti junginiai yra leidžiami vidiniuose sluoksniuose. Vienasluoksnių skydų, sudarytų iš medienos gabalų, supjautų pagal ilgį, gabalų galai gali būti jungiami dantytais dygiais, suglaudžiami arba kitaip sujungiami galais. Lapuočių medienos daugiasluoksnių skydų išorinių sluoksnių plonlentės turi būti ne siauresnės kaip 75 mm.
Suomijos firma RWS-ENGINEERING OY siūlo visai naują natūralios medienos plokščių gamybos technologiją. Ji leidžia labai racionaliai sunaudoti palyginti plonus (8-20 cm storio) rąstus. Manoma, kad šiam tikslui labai tiktų panaudota plantacinių miškų apvalioji mediena. Gamybos proceso pradžioje specialiai pagamintomis staklėmis iš rąsto išpjaunamas šešiakampis tašas. Perpjovus jį išilgai, gaunamas plokštei klijuoti skirto tašelio ruošinys. Ruošiniai vėliau džiovinami ir taip obliuojami, kad klijavimo kraštas būtų dantytas. Dėl to klijavimo siūlė yra stipresnė negu klijuojant plokščius paviršius. Taip siūloma gaminti plokštes pirmiausia iš spygliuočių medienos.
Naujas šių plokščių standartas (EN 13353:2002.) reglamentuoja plokščių drėgnį, matmenų nuokrypius ir skydų mechanines charakteristikas. Natūralios medienos skydų (SWP –solid wood panels (natūralios medienos skydai)), atsižvelgiant į jų paskirtį, drėgnis turi būti sausoje aplinkoje naudojamų (SWP1) – (8±2)%, drėgnoje aplinkoje (SWP2) – (10±3)% ir išorinėje aplinkoje (SWP3) – (12±3)%.
Leidžiamieji šie skydo matmenų ir formos nuokrypiai: ilgio ir pločio ±2,0 mm; vardinio storio +1,0 mm; to paties skydo storio skirtumas <0,5 mm; krašto tiesumas 1,0 mm/m; stačiakampiškumas 1,0 mm/m.
Klijuotas lentų tašasKlijuotas lentų tašas arba klijuota sluoksninė mediena yra statybinis gaminys. Jis suklijuotas iš obliuotų lentų, kurių pluošto kryptis yra išilginė. Užsienio techninėje literatūroje šis gaminys vadinamas “glulam” (angliškų žodžių glue – klijai ir laminate – sluoksninis junginiu). Tašai, suklijuoti iš pjautinės medienos ruošinių, dažniausiai skirti langų ir durų staktų (dėžių) bei rėmų gamybai.Tašo sluoksniai klijuojami fenolio arba amino (melamino) dervų klijais. Klijuotą tašą gali sudaryti tos pačios rūšies mediena arba skirtingų rūšių mišinys, dažnai iš europinės baltosios (Picea abies, Abies alba), raudonosios (Pinus sylvestris) ar Douglas {ir medienos.
Atsižvelgiant į aplinką, kurioje naudojami klijuoti lentų tašai, skiriamos trys jų eksploatacijos klasės: pirmoji apibūdinama medžiagos drėgniu, atitinkančiu aplinkos 20°C temperatūrą ir santykinį drėgnį, viršijantį 65 % tik keletą savaičių per metus; antroji – atitinkančiu santykinį drėgnį, viršijantį 85 % tik keletą savaičių per metus; trečioji, kai klimatinės sąlygos yra didesnio drėgnio už antrosios eksploatacijos klasės medieną.Pagal lentų sluoksnių išsidėstymą tašo skerspjūvyje (LST EN 386:2002) tašai skirstomi į horizontaliuosius, kurių šie sluoksniai yra horizontalūs, ir vertikaliuosius, kurių sluoksniai vertikalūs.Tašo lentos gali būti ištisinės arba suklijuotos iš dantytais dygiais sujungtų gabalų. Vieną sluoksnį gali sudaryti viena lenta, kurios plotis lygus tašo pločiui, arba kelios lentos.I ir II eksploatacijos klasės horizontaliojo tašo turi būti suklijuoti tik išorinių sluoksnių lentų kraštai, o III eksploatacijos klasės – net 4 viršutinių ir 4 apatinių sluoksnių lentų kraštai. Vertikaliojo tašo vertikalių išorinių sluoksnių lentų kraštai suklijuojami, jeigu tašas yra III eksploatacijos klasės. Kitais atvejais – neklijuojami, tačiau lenta turi būti ne storesnė, kaip trečdalis jos pločio.Medienos gabalų šerdies padėtis vienoda. Tik III klasės tašų apatinio sluoksnio (medienos gabalo) šerdis nukreipta kiton pusėn. Vengiant tašo išsigaubimo ar suplyšinėjimo, viduryje lentos, platesnės kaip 200 mm, frezuojamas 4 mm pločio ir 1/3 lentos storio gylio griovelis.Tašų plotis yra 50 – 800 mm, o aukštis (gylis) – 100 – 2500 mm. I ir II eksploatacijos klasės tašų sluoksnių (lentų) didžiausias leidžiamas storis yra 45 mm (spygliuočių medienos) ir 40 mm (lapuočių mediena), o III eksploatacijos klasės bet kurios medienos sluoksnių – 35 mm.Neapdorotos konservantais klijuoto tašo medienos drėgnis turi būti 8-15%, o apdorotos konservantais -11- 18 %. Medienos drėgnis sluoksniuose negali skirtis daugiau kaip 4%. Iš medienos išsiskiriančio laisvojo formaldehido leidžiamas kiekis (EN 14080:2000) yra: EI klasė < 0,13 mg / 1 m3 oro; E2 klasė > 0,13 mg/ 1 m³ oro.FaneraFanera yra lakštinė konstrukcinė medžiaga, suklijuota iš nelyginio skaičiaus (dažniausiai 3) lukšto sluoksnių. Jos geresnės kokybės viršutinis (išorinis) sluoksnis vadinamas faneros gerąja puse, o prastesnis apatinis sluoksnis – blogąja puse. Vidiniai sluoksniai gaminami iš lukštinto lukšto. Pagal išorinių sluoksnių medienos rūšį fanera vadinama beržine, alksnine, pušine ir kt. Jeigu viršutinis sluoksnis yra drožtinis lukštas, tai fanera vadinama dekoratyviąja. Vakarų Europoje labai populiarios plokštės, suklijuotos viena kryptimi arba kryžmai iš daugelio buko drožtinės faneros sluoksnių. Jos dažnai vadinamos faneros plokštėmis. Atsižvelgiant į klijų rūšį, jos tinka naudoti sausose, drėgnose patalpose ar lauko sąlygomis, o pagal paviršiaus apdailą – nešlifuotos, šlifuotos, gruntuotos arba jau apklijuotos įvairių medžiagų plėvelėmis.
Fanera gaminama iš beržo, alksnio, liepos, drebulės, buko, pušies, eglės ir apibūdinama išorinių sluoksnių medienos rūšimi, pavyzdžiui: beržo, alksnio, pušies klijuota fanera. Bendruoju atveju skiriama lapuočių (LST EN 635-2:2002) ir spygliuočių fanera (LST EN 635-3:2002). Įprasta, kad faneros gretimuose sluoksniuose medienos pluoštai būtų suglausti 90° kampu. Klijavimui tinka įvairios dervos: fenolio-formaldehidinės, rezorcininės, melamino (gaminama drėgmei atsparesnė fanera), karbamidinės (fanera vidinėms patalpoms, baldams). Maisto tarai lukštas klijuojamas baltyminiais klijais. Faneros viena ar abi pusės gali būti padengtos drožtiniu lukštu, tekstūriniu, imituojančiu įvairias medienos rūšis, popieriumi. Tokia fanera vadinama dekoratyviąja. Tekstūrinis popierius priklijuojamas plėveliniais klijais ar įmirkomas karbamidinėse ar melamino dervose. Tokios faneros išorinių sluoksnių paviršiuose klijuojant susidaro apsauginė plėvelė.
Visų rūšių faneros plokštės naudojamos baldų gamybai, taip pat kaip universali statybinė medžiaga. Čia jos pagal storį ir suklijavimo būdą gali būti konstrukcinės, dekoratyviosios arba izoliacinės paskirties. Fa¬neros plokštės turi didesnę paklausą, tenkinant lakštinių natūralios medienos medžiagų poreikį. Kur eksploatacinės sąlygos draudžia naudoti kitokias, sintetines medžiagas, neretai vartotojas pageidauja gyvenamą namą statyti tik iš natūralios medienos. Faneros kiekis apskaitomas m3 arba m2 šiuo tikslumu: lakšto tūris ir plotas – 0,0001 m3 ir 0,001 m2, lakštų partijos tūris ir plotas – 0,01 m3 ir 0,5 m2. Bendrosios paskirties fanera žymima raide G (general – bendroji), arba raidė S (structural — statybinė). Atsižvelgiant į aplinką, kurioje eksploatuojama fanera, skiriamos trys klasės. Pirmoji (vidaus sausoji aplinka) apibūdinama medžiagos drėgniu, atitinkančiu aplinkos 20°C temperatūrą ir santykinį drėgnį, viršijantį 65% tik keletą savaičių, per metus. Antroji (vidaus drėgnoji aplinka) – atitinka santykinį drėgnį, viršijantį 85% tik keletą savaičių per metus. Trečioji (išorinė aplinka) — klimatinės sąlygos atitinka didesnį už antrosios klasės medienos drėgnį.
Formaldehido emisijos (išsiskyrimo) iš faneros, naudojamos lauko sąlygomis, kiekis nereglamentuojamas. Būtina tiktai nurodyti, kad fa¬nera skirta naudoti išorinėje aplinkoje.
Pagal paviršiaus vaizdą fanera, atsižvelgiant į tam tikrų natūralių medienos ypatumų (ydų) ir gaminant atsiradusių defektų skaičių, dydį, skirstoma į 5 išvaizdos klases: E, I, II, III, IV. Lakšto išvaizdos klasė nustatoma pagal jo paviršiaus klasę. Leidžiamas ypatumų ir defektų kiekis, matmenys bei dydis yra įvertinami visame lakšto paviršiuje. Šis skaičius (arba dydis) išreiškiamas skydo vienam kvadratiniam metrui, o įtrūkiai, plyšiai ir tarpai – skydo pločio vienam metrui. Ypatumų ir defektų skaičius bei dydis vertinami pagal standartų taisykles ir apvalinami iki artimiausio sveikojo skaičiaus. Šakos ir jų skylės įvertinamos, matuojant kiekvienos jų skersmenį. Taip pat apskaičiuojamas suminis šakų ar skylių skersmuo, tenkantis skydo paviršiaus vienam kvadratiniam metrui.Šakos arba skylės skersmuo matuojamas statmenai pagrindinei lukšto pluošto krypčiai. Atskirai įvertinamas kiekvieno įtrūkio, plyšio ar tarpo ilgis ir plotis, įtrūkiu, plyšių arba tarpų skaičius skydo pločio viename metre. Lukšto gabalų, iš kurių sudaryti I — IV išvaizdos klasių skydo išorinių sluoksnių skaičius ir plotis neribojamas, jei junginiai yra gerai atlikti. Lukšto gabalai, iš kurių sudaryti I klasės išoriniai sluoksniai, turi būti suderintos spalvos, o pluoštas – panašus. Išoriniuose sluoksniuose junginiai turi būti apytiksliai lygiagretūs skydo kraštams. E klasės išorinis sluoksnis yra iš lukštinto lukšto ir gali būti iš vieno arba dviejų gabalų, su sąlyga, kad junginys būtų geras, apytiksliai skydo centre, apytiksliai lygiagretus skydo kraštams, o lukšto gabalų, gerai suderinta spalva, pluoštas panašus. Taisiniams naudojami ir pleištiniai lopai turi būti priderinti prie skylės ir reikiamai įtvirtinti. Spalva ir pluoštas turi būti suderinti pagal atitinkamos išvaizdos klasės reikalavimus. Sintetiniai glaistai leidžiami, atsižvelgiant į išvaizdos klasės reikalavimus.
Fanera (FK) Naudojama baldų, taros gamyboje, interjero apdailoje, statyboje. Faneros plokštė klijuojama iš trijų ar daugiau atskirų 1.4mm storio beržo faneros lakštų. Priklausomai nuo išorinių medienos lakštų ir jų apdirbimo kokybės, plokštės skirstomos į šias rūšis, kurios lemia tolimesnę jos panaudojimo sritį :• B(I) – Naudojama skaidriam lakavimui arba spalvotam apipavidalinimui pagal griežtesnius kokybės reikalavimus. • BB(II) – Naudojama dažymui, lakavimui ir faneravimui. • C(IV) – Naudojama statybinėse konstrukcijose ir taros gamyboje.Visų rūšių, išskyrus IV, faneros paviršius gali būti šlifuotas ir nešlifuotas.Matmenys (mm) : 1525×1525, 1525×1475, 1475×1475Storis (mm) : 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 12, 15, 18, 21, 24Medienos rūšis: beržas, alksnisKilmės šalis: Baltarusija, Rusija, Latvija, Lietuva
Vandeniui atspari faneraFanera atspari drėgmei (FSF)Naudojama baldų gamyboje, interjero apdailoje, statybinėse konstrukcijose, kai keliami didesni atsparumo drėgmei reikalavimai. Faneros sluoksniai suklijuoti vandeniui atspariais klijais, pagamintais formaldehidinių dervų pagrindu. Visų rūšių paviršius šlifuotas iš abiejų pusių.Paviršiaus kokybė: B (I), BB (II), WG (IV)Matmenys: 2440×1220, 2500×1250, 1525×3050 mm, galimi ir kitiStoris: 4; 6.5; 9; 12; 15; 18; 21; 24; 30; 35; 40; 45; 50 mmMedienos rūšis: beržasGamintojas: ‘”Latvijas Finieris”. Latvija Laminuota vandeniui atspari faneraDrėgmei atspari laminuota faneraŠios faneros sluoksniai suklijuoti vandeniui atspariais klijais, pagamintais formaldehidinių dervų pagrindu. Išorinės laminuotos faneros pusės padengtos ABSORBEX KRAFT popieriumi, įmirkytu fenolio smala, kurios dėka fanera tampa daug atsparesnė, tinkama daugkartiniam naudojimui.Šios plokštės tinka vartoti buityje, nekenksmingos nei žmogaus sveikatai, nei gamtai. Higieniškos, neišskiria kvapo, lengvai valosi, patvarios blogomis klimatinėmis sąlygomis, atsparios cheminiam ir aplinkos poveikiui.Naudojama betonavimo darbams (gaminant daugkartinio panaudojimo klojinius), apdailos darbams statybose (grindų dengimas, sienų apdaila ir pan.), transporto priemonių remontui (vidinė furgonų, konteinerių, šaldytuvų, geležinkelio vagonų apdaila), reklaminėms konstrukcijoms.Laminuotos faneros paviršius gali būti lygus abiejose pusėse, (rūšis F), o taip pat kombinuotas – viena pusė lygi (F), o kita su tinkliniu dviejų tipų raštu- rūšis W. Pusė su tinkliniu raštu pasižymi didesniu atsparumu mechaniniams pažeidimams.
Spalva: paprastai šokoladinė ruda. Galimos ir kitos spalvos: geltona, žalia, raudona, pilka, juoda, šviesiai ruda.Matmenys: 2440×1220. 2500×1250. 1525×3050 mm. Storis: 4; 6.5; 9; 12; 15; 18; 21; 24; 30; 35; 40; 45; 50 mmKAUNO KOLEGIJA
KLIJUOTA MEDIENA
PRAKTINIS DARBAS
Atliko stud.: IMB-5 Renatas MalėjevasTikrino: dėst. I. Poškienė
Kaunas, 2006