Kaučiukas

Kaučiukas

Kaučiuko (kuris yra pagrindinė gumos sudedamoji dalis) reikšmė liaudies ūkyje labai didelė. Labai didelių ir vis didėjančiu kaučiuko kiekių reikia automobilių, aviacinei ir traktorių pramonei. Didelis jo kiekis sunaudojamas pavariniams diržams ir transporterių juostoms, guminėms žarnoms, elektroizoliaciniams dirbiniams, gumuotiems audiniams, plataus vartojimo reikmenims avalynė, sporto prekės, žaislai), sanitarijos bei higienos ir daugeliui kitu dirbinių gaminti. Guminių techninių dirbinių asortimentas turi daugiau kaip 40 tūkst. pavadinimų. Pakanka pateikti duomenis apie kasmetinę pasaulinę natūralaus ir sintetinio kaučiuko gamybą – daugiau kaip 3 mln. t, norint suuprasti kaučiuko reikšmę žmogaus gyvenime. Apie kaučiuką sužinota Europoje dar XV amž. pabaigoje; jis buvo gaunamas iš tropinio augalo-brazilinio kaučiukmedžio-sulčių, panašių į pieną. Pramoninis kaučiuko pritaikymas prasidėjo tik XIX amž., kai vulkanizacijos (kaučiuko kaitinimas su siera) pagalba buvo išmokta gaminti gumą. Gumos pramonė pradėjo sparčiai vystytis, ryšium su intensyviu automobilių pramonės augimu. Daugeliui šalių pasidarė problema žaliava (gamtinis kaučiukas), kurios jos neturėjo ir kurios dėl vienų ar kitų priežasčių nebuvo galima nusipirkti.
Kaučiukas naudojamas gumai gaminti. Tam sudaromas vadinamasis gumos mišinys, į kurį, be kaučiuko, įeina ir daugiau ingredientų, kurių kiekvienas turi tam tikra paskirtį. Pirmasis jų yra vulkanizuojantis agentas (dažniausiai siera). Dėl vulkanizacijos kaučiukas tampa tvirta, elastinga, tampria mase-guma.
Vulkanizacijos metu sieros atomai prisijungia prie linijinių kaučiuko molekulių, ,,susiūdami” jas į trimačius tinklelius.
Kaučiukai, vu

ulkanizuoti sumaišius tik su vulkanizuojančiais agentais, neturi įvairiems tikslams būtino kietumo, atsparumo tempimui, trynimui ir įplyšimui. Šias savybes kaučiukui galima suteikti, pridėjus į gumos masę vadinamuoju užpildu. Paprastai jie būna dviejų tipų: inertiniai (molis, kreida ir kt.), kurie beveik neveikia fizinių gumos savybių, bet palengvina gumos mišinio perdirbimą, ir stiprinantieji (paprastai suodžiai), kurie pagerina vulkanizuojamo kaučiuko aukščiau minėtąsias savybes. Norint apsisaugoti nuo kaučiuko ,,senėjimo”, t. y. elastingumo ir kitu vertingų savybių netekimo, į gumos mišinį dedami įvairūs stabilizatoriai antioksidatoriai (pavyzdžiui, fenil-В-naftilaminas). Norint pagreitinti vulkanizacijos procesą, į gumos mišinį pridedama nedidelis kiekis organinių junginių, kurie-vadinami pagreitintojais (merkaptobenzotiazolis, difenilguanidinas ir kt.). Pasirodė, kad, norint kuo geriau išnaudoti vulkanizacijos pagreitintojus, turi dalyvauti ir kai kurios kitos medžiagos (paprastai metalų oksidai), vadinamos aktyvatoriais. Savo ruožtu aktyvatorių veikimas yrra efektyviausias, esant kaučiuke tirpstančiu muilų (riebiųjų rūgščių druskų),kurie gali susidaryti vulkanizacijos proceso metu. Kaučiukas maišomas su ingredientais specialiuose aparatuose-gumos maišytuvuose, kuriuose kaučiukas pertrinamas drauge su ingredientais. Vulkanizuojantis agentas dedamas į gumos mišinį paskutiniu gumos mišinio sudarymo momentu, norint išvengti priešlaikinės vulkanizacijos.
Paruoštas gumos mišinys, sudarytas iš kaučiuko, vulkanizuojančiojo agento, vulkanizacijos pagreitintojo, aktyvatoriaus, užpildu, stabilizatoriaus ir t. t., nukreipiamas baigiamajam gumos gamybos procesui – vulkanizacijai. Vulkanizuojama arba po to, kai iš gumos mišinio suformuojami atitinkami gaminiai (vamzdžiai, žarnos, lapai ir kt.), arba gaminių fo
ormavimo metu. Vulkanizacija vyksta kaitinant.
Pridėjus į gumos mišinį daug sieros (iki 32%),. susidaro kietas plastikas (ebonitas), naudojamas kaip izoliatorius elektrotechnikoje.
Norint pagerinti kai kurių guminių dirbinių, pavyzdžiui, padangų, transporterių juostų, pavarinių diržų, eksploatacines savybes, į tokių dirbinių konstrukciją dedamas kordas beataudinis audinys iš suktų verpalų, kuris yra audininis dirbinių pagrindas (jų karkasas).

Sintetiniai Kaučiukai
Sintetinių kaučiukų cheminė sudėtis ir struktūra, vadinasi, ir fizinės bei cheminės savybės gali būti labai įvairios ir smarkiai skirtis nuo natūraliojo kaučiuko savybių. Tuo ir pasireiškia didelis sintetinių kaučiukų pranašumas, nes, keičiant kaučiukų sudėtį ir struktūra, jiems galima suteikti tokias savybes, kurių neturi natūralusis kaučiukas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu gaminami benzinui ir alyvoms, šalčiui atsparūs, nepraleidžiantieji dujų ir kiti sintetiniai kaučiukai.
Norint išsiaiškinti sintetinių kaučiukų gamybos ekonominį efektyvumą, galima pateikti tokius skaičius: 1000 t natūraliojo kaučiuko gauti reikia apdoroti apie 3 mln. kaučiukiniu medžiu ir tam per metus sunaudoti 5,5 tūkst. žmonių triūsa. Tokį pat kiekį sintetinio kaučiuko gali gauti per metus 15 žmonių..
Priklausomai nuo panaudojimo, sintetiniai kaučiukai paprastai skirstomi į bendros paskirties (naudojamus padangoms ir gumai gaminti) ir specialios paskirties (atsparius benzinui ir alyvoms, šalčiui ir t. t.).
Labiausiai paplitusi kaučiukų klasifikacija pagal pavadinimus monomerų, naudojamų kaučiukui gauti. Sutinkamai su šia klasifikacija, peržvelgsime kai kurias sintetinių kaučiukų rūšis.
Natrio butadieninis kaučiukas-vienas pirmųjų sintetiniu būdu gautų kaučiukų. Pramoninė jo gamyba pr

radėta TSRS 1932 m., remiantis S. Lebedevo darbais. Šis mokslininkas paruošė butadieno-1,3 (divinilo) ir jo polimerizacijos į kaučiuką gavimo būda. Polimerizacijos procese gali susidaryti dvi struktūros:

a

.CH₂-CH=СH-CH₂-CH₂-CH=CH-CH₂-...
b

.-CH₂-CH-CH₂-CH-CH₂-CH-.

CH CH CH

CH₂ CH₂ CH₂

Butadieniniame kaučiuke yra apie 10-15% a struktūros grandžių ir 85-90% b struktūros grandžių.
Šis kaučiukas priklauso bendros paskirties kaučiukams; pastaruoju metu jis netenka savo reikšmės, nes jos savybės yra prastesnės palyginti už kitų kaučiuko rušių savybes.
Palyginti neseniai pavyko gauti stereoreguliarius butadieno polimerus(izooktaninius ir sindioktatinius pavyzdžiui cis-1,4-polibutadieną:

H₂ H₂

C C CH₂ CH₂-.

.-CH₂ CH₂ C C

H H

Tokio tipo kaučiukai nuo natrio butadieninio žymiai geresniu atsparesniu šalčiui, elastingumu, dideliu atsparumu šiluminiam senėjimui, susidevėjimui, naudojami daugiausia padangų gamyboje.
Įjungus į butadieninio kaučiuko molekulinės grandinės kai kurias grandis karboksilo grupes, gaunamas karboksilinis vadinamasis karboksilatinis kaučiukas, pavyzdžiui, butadieno ir akrilo rūgšties kopolimeras:

.-[-CH-CH=CH-CH-]₁₀₀- CH-CH₂-.

COOH

Karboksilatiniuose kaučiukuose viena hidroksilo grupė tenka 300-400 pagrindinės grandinės anglies atomų.
Karboksilo grupės molekulinėje kaučiuko grandinėje padidina jo adeziją metalams, odai, tekstilei, padidina jo atsparumą benzinui ir alyvai. Karboksilatinis kaučiukas kaip lateksas naudojamas tekstilinėms medžiagoms, odai impregnuoti, audiniams gumuoti ir kt.
Butadienstiroliniai kaučiukai.Šie kaučiukai, gaunami butadieno ir stirolo emulsine kopolimerizacija:
n CH₂=CH-CH=CH₂+ n CH₂=CH→

C₆H₅
→.-CH₂-CH=CH-CH₂-CH₂-CH-CH₂-CH=CH=CH₂-,

C₆H₅

priskiriami bendro tipo kaučiukams.Priklausomai nuo butadieno ir stirolo santykio, polimerizacijos metu susidaro įvairių fizinių ir cheminių savybių produktai.Pavyzdžiui, polimerizuojant 10 dalių ir 90 stirolo, susidaro kietas polimeras. Naudojamas lengviems mikroaktyviems padams gaminti. Polimerizacija a

atliekama 50C temperatūroje.
Polimerizuojant žemoje temperatūroje 5C , gaminami termostabilūs kaučiukai, pasižymį didesniu atsparumu trynimui.

Izopreninis kaučiukas.

CH₂=C-CH=CH₂

CH₃

2 metil1,3 butadienas

Gaunamas izopreno polimerizavimu-CH₂-C=CH-CH-n

CH₃

panaudojant specialius stereospecifinės polimerizacijos katalizatorius. Priklausomai nuo panaudoto katalizatoriaus, gaunami poliizoprenai: cis-1,4analogiškai natūraliajam kaučiukui, trans-1,4 analogiškai gutaperčiai ir kitos stereoreguliarios formos.
Tarybų sąjungoje išleidžiamas izopreninis kaučiukas SKI-savybėms praktiškai identiškas natūraliam kaučiukui ir daugiausia vartojamas padangoms gaminti, kabelių vamzdžių gamyboje.
Atsparus aukštai temperatūrai, tepalų poveikiui.
Butadieniniai ir izopreniniai stereoreguliarūs kaučiukai priklauso bendros paskirties kaučiukams, ir jų gamybos apimtis bus plečiama greitais tempais.
Butilkaučiukai. Tai izobutileno su nedideliu kiekiu izopreno kopolimerizacijos produktai:
Butilkaučiukai šiek tiek pranašesni už natūraliuosius ir butadieninius kaučiukus. Jie pasižymi geru dujų nepralaidumu, atsparumu šilumai, oksidatoriams, geromis dielektrinėmis savybėmis. Tačiau dėl eilės jų trūkumų (nesuderinami su kitais kaučiukais, maža adhezija metalams ir kt.) plačiau pradedami naudoti modifikuoti butilkaučiukai – chlorbiitilkaučiukas ir brombutilkaučiukas. Jie naudojami bekamerėms padangoms, transporterių juostoms gaminti ir kt.
Chloropreninis kaučiukas. Vienas pigiausių kaučiukų; gaunamas chloropreno emulsine polimerizacija:

nH₂C=C-CH=CH₂→.-CH₂-C=CH-CH₂-CH₂-C=CH-CH₂-.

Cl Cl Cl

Cloropreninis kaučiukas, gautas žemos temperatūros polimerizacija, vadinamas nairitu, o gautas kopolimerizuojant chloropreną su stirolu (apie 3%) -nairitu S. Šie kaučiukai pasižymi
didėjusiu atsparumu benzinui ir alyvoms, yra patvarūs oro deguonies ir ozono oksidacijai, atsparūs šilumai. Pagamintos iš nairito gumos išlaiko ilgį kaitinimą iki 140—ISO^C temperatūros. Dėl pigumo ir gerų savybių vis plačiau pritaikomi diržų, transporterių juostų, klijų gamyboje ir kt.
Fluoro kaučiukai. Gali būti gaunami įvairių fluorą turinčiu monomerų, pavyzdžiui, heksafluorpropileno, CF2==CF—CF3 ir vinilideno fluorido, CF2=CHz, kopolimerizacija. Fluoro kaučiukai pasižymi puikiomis mechaninėmis savybėmis, dideliu atsparumu šilumai ir tirpiklių bei cheminių reagentų poveikiui, dėl to jie naudojami aviacinėje technikoje, taip pat automobilių ir chemijos pramonėje. Platų fluoro kaučiukų naudojimą kol kas riboja jo bran-gumas.

Leave a Comment