Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Referatą rengė 1d kl. mok. Aiva Karaliūnaitė Kūrybinio darbo vadovas chemijos mokytoja Violeta Ginčienė
Panevėžys2003
Brangakmeniai – tai blizgantys, labai kieti ir skaidrūs, bespalviai arba gražios spalvos mineralai ( dažniausiai kristalai ). Labai sklaido šviesą, yra atsparūs cheminiams ir fiziniams veiksniams, gerai šlifuojami ir poliruojami. Cheminė sudėtis įvairi. Brangakmeniai vertinami dėl retumo , jų vertė nustatoma pagal masę ( karatais, perlo vertės matas yra granas = 0,25 karato ), formą, spalva, kietumą, blizgesį, skaidrumą. Pagal vertę yra skiriamos trys brangakmenių klasės ( I klasės yra vertingiausi, III klasės dar vadinami pusbrangiais akmenimis). Šlifuoti brangakmeniai naudojami juvelyriniams dirbiniams.
IstorijaBrangakmeniai kasami ir apdirbami jau labai seniai. Archeologiniai radiniai rodo, kad jau viduriniajame akmens amžiuje, mezolite, buvo domimasi brangiaisiais akmenimis. Tačiau žinios apie brangakmenius visame pasaulyje buvo labai nevienodos. Centrinėje ir Rytų Azijoje, Babilone, Mesopotamijoje, Egipte ir Pietų Amerikoje brangakmenių kasimas bei apdirbimas buvo pasiekę aukštą lygį. Brangakmeniais labai žavėjosi, geri jų žinovai buvo graikai, vėliau romėnai ir bizantiečiai. Tai rodo ir pirmieji gerai išsilaikę užrašai apie akmenis. Vidurio ir Šiaurės Europoje prieš mūsų erą buvo tiktai pradėta bandyti apdirbti brangakmenius, juos ruošti ar naudoti papuošalams. Ypatingą vietą užėmė Baltijos jūros gintaras, kuriuo gyvai prekiaujama visame antikiniame pasaulyje. Kitas pavyzdys – juodos apyrankės, kurias gamino keltų žyniai iš vadinamųjų “švartų” (anglies skalūno rūšis) netoli Nove Straseci. Iš čia jie apyrankes eksportuodavo į visą keltišką Europą.Europoje dėmesys brangakmeniams labai sustiprėjo XV ir XVI amžiuje, vystantis prekybai bei mokslui. Tam tikrą įtaką turėjo brangakmenių ryšys su įvairiais astrologiniais ženklais, prietarais ir pan. Labiausiai brangakmeniais susidomėta tik XVIII ir XIX amžiuje, kai buvo rasta daug naujų brangakmenių klodų arba iš naujo atrastos senosios, užmirštos kasyklos.
Pastaruoju metu naudojama vis daugiau naujų, netradicinių brangakmenių. Šiandien, nuolat besikeičiant madai, vis dažniau naudojami ir tie akmenys, kurie anaiptol nepasižymi idealiomis savybėmis.Brangakmeniai gamtoje
Gamtoje brangakmeniai randami labai mažais kiekiais magminės kilmės (pirminiuose ) telkiniuose ir sąnašynuose (antriniuose telkiniuose ). Kai kurie brangakmeniai (perlas, gintaras ) yra organinės kilmės. Didžiausi brangakmenių telkiniai: Uralas, Brazilija, Italija, Graikija, Tailandas ir kt. Lietuvoje iš brangakmenių randamas gintaras. Kai kurie brangakmeniai ( deimantas, smaragdas, safyras, rubinas, špinelis, rutilas, kalnų krištolas, ametistas ) sintetinami. Be to daromos brangakmenių imitacijos iš stiklo, strazo (nuspalvinto sunkiojo stiklo ), šlako, plastikų. Juvelyriniai dirbiniai iš brangakmenių buvo gaminami jau III tūkstantmetyje prieš mūsų erą (Senovės Egipte, Mesopotamijoje ). Briliantai pradėti gaminti 1456 m. Olandijoje išradus specialias stakles. Brangakmenių (ypač deimantų ) svarbiausi apdirbimo centrai yra Olandijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, JAV. Rusijoje pirmosios brangakmenių apdirbimo įmonės įkurtos XVIII a. Gamtoje randamieji brangakmeniai būna plėvėti arba aptraukti pašalinės medžiagos sluoksnelio, turi daug nelygumų, todėl jų grožio savybės negali reikštis. Žibėjimas ir spalva ryškiausiai matyti tada, kai šviesa krinta į lygiai nugludintą ir nusvidintą plokštelę ir nuo jos atsispindi. Brangakmeniai yra gludinami, kad jie gautų tokia formą, kuri atskleistų jų grožinius savitumus.
Brangakmenių struktūra
Brangakmeniai, kurių vidaus struktūra yra visai vienoda, arba kurie yra įvairiausių sluoksnių, pvz.: agatas – naudojamas gemoms gaminti. Gemomis verčiami tokie brangakmeniai, kuriuose yra išpjaustytos reljefinės figūros, piešiniai, užrašai. Jei išpjaustytoji figūra yra iškili, tai tokia gema yra vadinama kamėja, o priešingu atveju- intaglio. Žiedai su intagliu senovėje buvo naudojami antspaudams. Dabar intaglis paprastai gaminamas su florovandenilio (Hf ) rūgšties pagalba. Be to kai kurie brangakmeniai yra gražinami dirbtiniu būdu ištaisant arba net pakeičiant jų spalvą. Pats gludinimas toks: apskaldytas ar apipjaustinėtas ligi pageidaujamos formos brangakmenis lengvai tirpstančiu lydiniu pritvirtinamas prie tam tikro metalinio turėklo ir laikomas taip, kad reikiamu paviršiumi siektų gludinamąjį ir greit besisukantį diską, dažniausiai varomą elektros motoru.
Brangakmenių augimas (kristalizacija)
Kristalai susidaro iš garų, tirpalų, lydalų, kietųjų medžiagų ( amorfinių ir kristalinių; pastaruoju atveju vyksta rekristalizacija). Pirminė (motininė ) medžiaga (garai, tirpalas, lydalai) peršaldyta ar persotinta virsta kristalu. Medžiaga kristalizuojasi aplink kristalizacijos branduolius (besikristalizuojančios ar kitos panašios struktūros medžiagos smulkias daleles, kurios susidaro savaime ar įterpiamos į pirminę medžiagą ). Kristalizacija tuo spartesnė, kuo didesnė medžiagos koncentracija ir tūris, kuo daugiau joje pašalinių, ypač elektringųjų, dalelių (pvz.: dulkių, kitų medžiagų kristalitų ). Be to, kristalizacija spartesnė kietame, nelygiame ar su defektais paviršiuje. Ją spartina medžiagos maišymas, didelis slėgis.
Mažmeninės apdorotų aukštos kokybės brangakmenių kainos JAV ( 1980-1993m. )
Mineralas Brangakmenis Akmens masė karatais Karato kaina doleriais Aukštos kokybės rodikliai Korundas RubinasSafyrasSmaragdas 1 – 10 200 – 10000100 – 200020 – 600 raudona spalvamėlyna spalvažalia spalvaKvarcas AmetistasCitrinas 5 – 15 3 – 301 – 10 Violetinė spalvaOranžinė spalvaOpalas Juodasis taurusis opalasBaltasis taurusis opalas 1 – 10 100 – 150025 – 300 Intensyvus šviesus žaismasTurkis Turkis 10 – 20 5 – 50 Žydra spalvaTopazas Žydrasis opalas 1 – 10 10 – 100 Šiltų tonų spalva
Deimantas
Deimantas yra įdomiausias iš visų brangakmenių. Legendos, archeologiniai radiniai rodo, jog jis buvo žinomas žmonėms maždaug prieš penkis tūkstantmečius. Vis dėlto deimanto kilmė ir daugelis savybių buvo aiškinamos klaidingai vos ne iki šio amžiaus pradžios.Niekaip nesisekė išaiškinti ir deimanto cheminės sudėties.Buvo spėjama, kad jį sudaro kažkoks ypatingas elementas. 1814 metais Hemfris Devis kartu su savo asistentu Maiklu Faradėjimu įrodė, kad deimantas- gryna anglis.Gamtoje randami deimantai paprastai nebūna didesni kaip 0,1- 0,2 karato. Stambių deimantų, sveriančių po keletą karatų, pasitaiko retai. O kai pavyksta rasti deimantą, sveriantį kelias dešimtis ar šimtus karatų, jam suteikiamas koks nors skambus vardas. Senųjų pasaulio deimantų istorijos dažnai būna kupinos romantikos, nuotykių ir dramatizmo.
Tarptautinė deimanto švarumo vertinimo skalė
Žymėjimas Švarumo apibūdinimas Vertinimas, %
IF Pro standartinę lupą atrodo švarus 100VVSI Labai silpnai netobulas- labai menkas defektas, sunkiai pastebimas pro standartinę lupą 90VSI Labai silpnai netobulas- intarpai gana smulkūs, vos pastebimi; jų nedaug 75SI Silpnai netobulas- yra keli smulkūs intarpai, aiškiai pastebimi pro lupą 65PIKE (pique) Netobulas, nusėtas I, II ir III laipsnio taškeliais –Briliantas
Briliantas- tai nušlifuotas juvelyrinio deimanto kristalas. Jo forma- dviem pagrindais sudėtos piramidės, kurių viena ( viršutinė ) nupjautinė. Šlifuojamas kristalas netenka maždaug pusės masės. Jam suteikiama daugybė dirbtinų sienelių, briaunų ir kampų. Sienelių išdėstymo forma vadinama briliantine. Ji suteikia kristalui maksimalų blizgesį ir šviesos žaismą. Klasikinė briliantinė forma turi 56 šonines sieneles. Sienelės išdėstomos taip, kad lygiagretus šviesos pluoštas, krintantis ant brilianto, būtų iš vidaus visiškai atspindimas. Dėl šviesos dispersijos kristalo viduje briliantas švyti vaivorykštės spalvomis. Briliantai vertinami pagal masę (karatais), blizgesį ir spalvą. Vartojami papuošalams ( montuojami į žiedus, auskarus, sąsagas, sages, diademas ). Briliantai puošia kai kuriuos ordinus.
Didžiausieji pasaulio briliantai
1. Didysis Mogolas ( 279 karatai ).2. Regentas arba Pitas ( 136,3/4 karato ) 3. Florentietiškasis ( 133,1/8 karato )4. Pietų Žvaigždė ( 125 karatai ) 5. Sansi ( 53,1/2 karato )6. Žaliasis briliantas ( 40 karatų )7. Kohinūras, klasikinė šlifavimo forma ( 280 karatų )8. Kohinūras, nauja forma (106,1/16 karato )9. Houpas ( 44,1/4 karato )
Lietuvos brangakmenis – gintarasBaltų žemėse neolito ir senojo žalvario amžiais gintaro žaliava buvo apdirbama keturiuose dabar žinomuose centruose: Lietuvoje – Juodkrantės ir Šventosios gyvenvietėse ir Latvijoje – Lubano ežero apylinkių ir Sarnatės gyvenvietėse. Nuo amžių Baltijos bangos į Lietuvos pakrantę išmesdavo gintarą. Jo dirbinių randama archeologiniuose lobiuose, gintaro karoliai tapo kostiumo dalimi. Požiūrį į gintarą kaip į tautos simbolį, gintaro karoliais pasipuošusios lietuvaitės įvaizdį XX a. pabaigoje – XX a. pradžioje suformavo nacionalinio išsivadavimo judėjimo rašytojai ir poetai. Tautos kultūrinėje atmintyje jis gyvas iki šiol.
Dailininkų tvirtinimu, gintaras yra sudėtinga medžiaga. Be galo įvairios jo gabalų formos, šlifuojant ir poliruojant atsiskleidžia daugybė atspalvių, tekstūrų, gabalo viduje išsiliejusių balzganų gijų, vaiskioje masėje sustingusių pusiau permatomų “debesėlių” ir oro burbuliukų. Iškastas ar jūros išskalautas gintaras padengtas “žievele”, nematyti, kas yra viduje. Paslaptingasis vidus atsiveria gintarą nupoliravus. Gintaras – sustingę sakai, kurie tekėjo iš medžio prieš 50 milijonų metų. Vienokią formą gabalai įgavo sakams kaupiantis ant kamieno, kitokią – ant šaknų plokšti gabalai susidarė kamieno viduje tarp rievių. Sakai yra tamsiai geltonos spalvos, skaidrūs, o šviesūs balkšvi intarpai skaidrioje masėje atsirado sakams suputojus. Iš suputojusių sakų – neskaidrus gelsvas, baltas gintaras. Vadinamasis mėlynasis atsirado veikiant geležies priemaišoms, juodasis- medžio angliai. Gintaro išvaizdai įtakos galėjo turėti net stiprus vėjas- nesustingusi masė suraibuliavo ir liko išraiškinga tekstūra. Gintaro kambarysNaudota literatūra
1. A. Kartavičius, A. Žiedelis „Mineralų paslaptys“ 2. A. Fersmanas „Įdomioji mineralogija“ 3. V. Kornilovas „Brangakmeniai – kas jie?“ 4. „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ ( 2 tomas )
Interneteka
1. www.google.lt2. www.yahoo.com