Medžiagos, kurių molekulėse yra viena ar kelios nitrogrupės, tiesiogiai susijusios su angliavandenilio radikalu, vadinamos nitrojunginiais.
AminaiAmonio dariniai, kurių molekulėse vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti angliavandenilių radikalais, vadinami aminais: CH3-NH2 metilaminas. Grupė NH2 vadinama aminogrupe.Cheminės savybės. Amino molekulių sandara primena amoniako molekulės sandarą, todėl šių medžiagų savybės panašios.Aminai turi stiprių bazinių savybių.Anilinas C6H5-NH2Gavimas Fe + 2HCl ® FeCl2 + 2H(atominis deguonis) C6H5-NO2 + 6H ® C6H5-NH2 + 2H2OFizikinės s. Anilinas – bespalvis aliejaus pavidalo skystis, mažai tirpus vandenyje.Cheminės s. Anilinas reaguoja su rūgštimis ir sudaro druskas. Priklausomai nuo aminogrupės: reaguoja su rūgštimis, sudarydamas druskas: C6H5-NH2 + HCl ® C6H5-NH3Cl (fenilamonio chloridas) gautos druskos reakcijoje su šarmais gaunamas anilinas C6H5-NH3Cl + NaOH ® C6H5-NH2 NaCl + H2O; Priklausomai nuo benzeno žiedo lengvai dalyvauja pavadavimo reakcijose. C6H5-NH2 + 3Br2 C6H5-NH2Br3 3HBrNaudojimas. Dažų gamyboje, sintetinami vaistai
Aminorūgštys. Aminor. – tai organiniai junginiai, kurių molekulėse yra aminogrupės – NH2 ir karboksigrupės – COOH.Gavimas. Cl-CH2COOH + NH3 ® NH2CH2COOH + HClFizkinės s. Aminor. – bespalvės kristalinės medžiagos, gerai tirpios vandenyje.Cheminės s. Karboksigrupė suteikia rūgštines savybes, o aminogrupė suteikia bazinių s.1. Amino r. Reaguoja tiek su bazėmis, tiek su rūgštimis, jos yra amfoteriniai junginiai NH2CH2COOH + NaOH ® NH2CH2COONa + H2O NH2CH2COOH + HCl ® NH3Cl-CH2COOH2. Amino r. Reaguoja su alkoh., sudarydamos esterius: NH2CH2COOH +ROH ® NH2CH2COOR + H2O3. Dažnai aminor. molekulėse yra vienodas skaičius aminogrp. ir karboksigrp., jos neutralizuoja viena kitą ir susidaro vidinės druskos4. Aminor. reaguoja tarpusavyje: NH2CH2COOH + NH2CH2COOH ® susidaro peptidinė jungtis -C-N-(ties C 2guba jung. su O, o virš N papr. jung. H)
Naudojimas Būtinos baltimų sinetzei organizme.Baltymai – sudėtingi aminor. stambiamolekuliai junginiai, randami gyvuosiuose organizmuose.Linijinės polipeptido grandinės aminor. grandžių eilė vadinama baltymo molekulės pirmine struktūra.Baltymo molekulės erdvinė konfiguracija, primenanti spiralę, susidaro daugelio vandenilinių ryšių tarp grupių -CO- ir -NH- dėka. Tokia baltymo struktūra vadinama antrine.//Susisukusi į spiralę polipeptidinėgrandinė erdvėje įgija tretinę baltymo struktūrą. Ji įtvirtinama įvairių polipeptidinės grandinės funkcinių grupių sąveika. Pvz.: tarp karboksir. ir hidroksilo grupės – esterinis tiltelis, tarp sieros atomų dažnai susidaro disulfidinis tiltelis, o tarp karboksigrupės ir amonio grp. gali atsirasti druskos tiltelis. Sutvirtina struktūrą ir atsiradę vandeniliniai ryšiai. Tretinė baltymo struktūra lemia jo specifinį biologinį aktyvumą.//Dariniai iš kelių baltymų molekulių vadinami ketvirtinėmis struktūromis. Fizikinės s. Yra vand. Tirpių ir netirpių baltymų. Kai kurie baltymai vand. sudaro koloidinius tirpalus.Cheminės s. 1. Baltymai, veikiami daugeliu cheminių reagentų, iškrinta nuosėdomis(apie denatūraciją grįžtamą ir negrįžtamą)Baltymai su lengvųjų metalų ir amonio druskomis sudaro nuosėdas, kurias vėliau galima vėl ištirpinti. Sunkiųjų metalų druskos, priešingai, – baltymus denatūruoja. Tas pats vyksta, veikiant juos koncentruota sieros r. ar kaitinant.2. Spalvinės baltymų reakcijos: 1.su konc. Sieros r. azoto r. sudaro geltonas nuosėdas 2. Su Na šarmu ir Cu sulfatu susidaro violetinės nuosėdos.3. Baltymai hidrolizuojasi kaitinant su šarmais ar su rūgštimis. Reakcijos metu gaunamos dvi ar daugiau amino r.