Vitaminai

VITAMINAI (lot. vita-gyvybė, gyvenimas + aminum – aminas), biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medziagu apykaitai ir gyvybinei veiklai. Vitaminų yra įvairios sudė-ties, nedidelės molines masės. Organizmui jų reikia nedaug (paros norma nuo kelių mikrogramų iki keliolikos miligramų), tik vitamino C reikia daugiau – keliasdešimt miligramų per parą. Vitaminai žymi-mi lotynu abecėlės didžiosiomis raidėmis, be to, turi pavadinimus atitinkančius jų scheminę sandarą. Šiuo metu yra žinoma apie dvi-dešimt rūšių vitaminų. Vieni jų tirpsta riebaluose (A,D,E,F,K), kiti (B,C) – vandenyje; dauguma jų įpač pastarųjų organizme virsta fermentų sudėtinėmis dalimis ir yra būtini jų aktyvumui. Organiz-mas vitaminų beveik negamina (tik truputi vitamino K kai kurių B grupės vitaminų susidaro žarnyno floroje), beveik nekaupia, todel vitaminų reikia nuolat gauti su maistu. Jei maiste vitaminų trūksta arba sutrinka jų įsisavinimas ar apykaita, padidėja vitaminų poreikis , gali atsirasti Hipovitaminoze. Žiemą ir pavasarį dažnai organiz-mui stinga vitamino C. Kai kurių vitaminų perteklius gali sukelti Hi-pervitaminozę.

Natūralūs (gamtiniai) riebaluose tirpstantys:1. Vitaminas A – antikseroftalminis, antiinfekcinis. Būna dvi jo formos: retinolis (vitaminas A1) ir 3 – dehidroretinolis (vitami-nas A2).2. Vitaminas D – antirachitinis. Tai kalciferoliai: ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3).3. Vitaminas E – antisterilinis, antidistrofinis. Tai septyni pirmosiomis graikų abėcėlės raidėmis žymimi d-tokoferoliai.4. Vitaminas K – antihemoraginis. Tai naftochinono dariniai: -filochinonas (vitaminas K1) ir -filochinonas (vitaminas K2). Vandenyje tirpstantys:5. Vitaminas B1 (tiaminas, anuerinas) – antineuritinis.6. Vitaminas B2 (riboflavinas, laktoflavinas) – gyvulių augimo.7. Vitaminas PP- antipelagrinis. Tai nikotino rūgštis ir jos amidas.8. Vitaminas B6 – antidermatitinis. Tai piridoksolis, piridoksalis ir piridoksaminas, vadinami bendru vardu – piridoksinu.9. Pantoteno rūgštis (“filtracinis faktorius”). 10. Cholinas (lipotropinis vitaminas). 11. Vitaminas B12 (kobalminas). Tai gyvulinių proteinų faktorius. 12. Vitaminas H (biotinas) – antisebojerinis. 13. Vitaminas C (askorbininė rūgštis) – antiskorbutinis.

Vitaminų kiekis matuojamas masės (mg/g) arba tarptautiniais vienetais (TV).

Vitaminas C (askorbininė rūgštis, antiskorbutinis vitaminas) labai svarbus organizmui, nes dalyvauja daugelyje gyvybiškai svar-bių jo funkcijų. Kai organizme trūksta vitamino C, žmogus greičiau pavargsta nuo fizinio ir protinio darbo, jaučia mieguistumą, apatiją, apatiją, greičiau persišaldo, dažniau serga bronchitu bei kitomis ligomis. Be to, labai dažnai padideja kapiliarų (pačių smulkiausių kraujagyslių) pralaidumas , pradeda kraujuoti dantenos. Daugiau vitamino C organizmas eikvoja, sergant infekcinemis ir kai kuriomis širdies ligomis, taip pat viduriojant, kraujuojant. Ser-gantiems ateroskleroze taip pat patariama vartoti daugiau vitamino C, nes jis organizme neleidžia susikaupti didesniam cholesterolio kiekiui.Didesnius vitamino C kiekius turi suvartoti žmones, kontak-tuojantys su švinu, gyvsidabriu, arsenu, benzoliu, taip pat karštų cechų darbininkai. Vitamino C per parą suaugęs žmogus turi gauti ne mažiau kaip 50 mg, o susirgęs ne mažiau kaip 100 – 150 mg.

Vitaminas B1 (tiaminas, aneurinas). Pirmą kartą grynas šis vitaminas buvo gautas iš ryžių selenų. Vitaminas B1 dalyvauja anglevandenių, iš dalies baltymų ir rie-balų apykaitoje. Jis slopina centrinės nervų sistemos dirglumą, to-dėl, jį vartojant, gerėja miegas, kiek sumažėja ir skausmas, atsira-dęs dėl nervinių šakelių uždegimo (polineurito). Trūkstant vitamino B1, žmones jaučia fizinį ir psichinį nuovargį, susilpnėja širdies raumens darbas, gali atsirasti periferinės nervų sistemos sutrikimo reiškinių (polineuritai), dingsta apetitas, padidė-ja jautrumas šalčiui. Per parą žmogus vidutiniškai turi gauti 2 – 3 mg vitamino B1. Nėščioms ir maitinančioms moterims šį kiekį reikia padidinti 4 – 5 kartus.Daugiau, nei paprastai, vitamino B1 patariama vartoti ser-gantiems ūminiais ir lėtiniais hepatitais (kepenų uždegimu), cukrali-ge, gastritu, opalige, viduriuojant ir t.t. Padidintą vitamino B1 kiekį per parą turi gauti darbininkai, dir-bantieji tose pramonės šakose, kuriose naudojamas sieros vandeni-

lis (dirbtinio pluošto pramonėje), karštuose cechuose, o taip pat žmonės, dirbantieji įtemptą protinį darbą.

Vitaminas B2 (riboflavinas). Riboflavinas organizme ir maisto produktuose aptinkamas laisvas ir junginiuose su baltymais bei fos-foru. Trūkstant vitamino B2, oda darosi sausa, lūpų ir vokų kampu-čiai sutrūkinėja, pabringsta liežuvis ir lūpos, akys pradeda bijoti šviesos. Vitamino B2 per parą žmogus turi suvartoti apie 1,5 – 2 mg. Remiantis klinikiniais ir eksperimentiniais stebėjimais, nurodoma, kad vitamino B2 kiekį dietoje reikia padidinti ligoniams, sergantiems ūminiu ar lėtiniu hepatitu, cukralige, karščiuojantiems, viduriuojan-tiems, o taip pat sergantiems akių ligomis: katarakta, raginėmis opomis ir t.t.

Vitaminas B6 (piridoksinas). Šis dabar gana plačiai vartojamas vitaminas organizme dalyvauja baltymų, riebalų geležies apykaitoje, reguliuoja nervų sistemos darbą. Žmogui per parą reikia apie 2 mg vitamino B6. Ypač svarbu, kad jo pakankamai gautų ligoniai, valgantieji baltymingą maistą. Daugiau vitamino B6 turi gauti žmonės, kontaktuojantys su spindu-line energija, fosforu, vartojantieji vaistą metiltiouracilą. Taip pat reikia žinoti, kad, gydantis kai kuriais sulfanilamidiniais medikamen-tais, sintomicinu, dažnai tenka vartoti papildomai vitamino B6, nes minėtieji vaistai gali užmušti žarnyne bakterijas, kurios sugeba ga-minti šį vitaminą.

Vitaminas PP (nikotininė rūgštis, antipelagrinis vitaminas). Trūkstant šio vitamino, susergama pelagra. Pradžioje pastebimi tie patys reiškiniai (silpnumas, galvos svaigumas, nemiga), kaip ir ser-gančiųjų kitomis avitaminozėmis, ir tik vėliau išryškėja būdingi pe-lagrai požymiai – viduriavimas, dermatitas (odos uzdegimas), at-minties susilpnėjimas. Tokių tipingų avitaminozių dėl vitamino PP trūkumo maisto produktuose pasitaiko retai. Vitamino PP per dieną žmogus turi gauti apie 15 – 25 mg. Nikotininė rūgštis ne tik apsaugo nuo pelagros – ji tinka ir ki-toms ligoms gyditi. Nuo jos išsiplečia smulkiosios kūno kraujagys-

lės, sumažėja kraujo spaudimas. Nikotininė rūgštis gerina skrandžio sulčių išsiskyrimą, skatina kaulų čiulpų darbą ir t.t.

B12

Vitaminas B12. Šis vitaminas gautas iš kepenų 1948 m. Vėliau bandymais nustatyta, kad jis skatina kraujo gaminimasi, apsaugo nuo mažkraujystės, kad jame yra mikroelemento kobalto. Vitaminas B12 į žmogaus organizmą patenka su įvairiais maisto produktais. Be to, žmogaus žarnyne tam tikri mikrobai labai nedaug jo pagamina iš kitų junginių.

Cholinas

Cholinas iš dalies priklauso vitaminų grupei, iš dalies yra med-žiaga, panašiai veikianti žmogaus organizmą kaip ir vitaminai. Trūk-stant maiste cholino, žmogus gali susirgti sunkia kepenų liga – ke-penų suriebėjimu. Cholinas padeda reguliuoti cholesterolio apykaitą organizme, slopina riebalinių medžiagų kaupimasi kraujagyslių sie-nelėse, o kai kada sumažina jau ten susikaupusį jų kiekį. Dėl to cho-lino pakankamai turi vartoti pagyvenę žmonės ir ligoniai, sergantieji ūminėmis ir lėtinėmis kepenų ligomis, kasos uždegimu, aterosklero-ze ir kt. Cholino per parą žmogui reikia apie 1,5 – 3 g.

Vitaminas A (antikserofalminis). Šis vitaminas tirpsta riebaluo-se; organizme jo gali pasigaminti iš karotino. Vitamino A atsargos iš dalies kaupiasi kepenyse. Tačiau, ilgesnį laiką negaunant pakanka-mai vitamino A, arba karotino žmogus pradeda negaluoti; pirmiau-sia pasireiškia vištakumas, t. y. žmogus, kaip ir višta, prietemoje ima nebematyti. Vitamino A trūkumui vis didėjant, vyksta ir didesni pakitimai akyje: akies ragena ir gleivinė darosi sausos, nes ašarų liaukos nebegamina ašarų, kurios vilgo akis ir nuplauna dulkeles; dėl to akyje įsiveisia bakterijų ir sukelia pūliavimą (kseroftalmiją). Kadangi ši liga gydoma vitaminu A, tai jis ir vadinamas antiksero-ftalminu. Vitamino A kiekį dažnai tenka padidinti sergantiems minėtomis ligomis ir profilaktiškai tam tikrų profesijų žmonėms, kuriems labai svarbu geras regėjimas, tai – šoferiai, lakūnai, žvalgai, naktiniai sargai. Pakankamai jo turi gauti malūnų darbininkai, akmenskaldžiai ir kiti, kuriems nuolat erzina kvėpavimo takų gleivinė.

Per parą žmogui reikia apie 1,5 mg vitamino A. Toks jo kiekis organizme gali pasigaminti iš 3 – 4 g karotino.

Vitaminas D (antirachitinis). Jis regulioja organizme kalcio ir fosforo druskų apykaitą. Ilgesnį laiką negaunant pakankamai šio vitamino, susergama rachitu. Vitamino D per dieną žmogui reikia nedaug – vidutiniškai apie 0,025 mg. Daugiau jo reikia vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims, žmonėms, gyvenantiems nesaulėtuose kambariuose, ir t.t.

Vitaminas K (antihemoraginis). Jis yra būtinas kraujo krešeji-mui. Tiesiogiai jis pats šiame procese nedalyvauja, bet jo dėka ke-penyse pasigamina medžiaga – protrombinas, be kurios kraujas negali krešėti. Taigi, trūkstant šio vitamino, sumažėja protrombino kiekis kraujuje, todėl, net ir truputį susižeidus, žaizda gali ilgai kraujuoti. Vitamino K kiekis gali sumažėti sergančiųjų kepenų ir žarnyno ligomis organizme, sutrikus tulžies nutekėjimui, nes be tulžies jis neįsiurbiamas į kraują ir greitai pasišalina su išmatomis.Vitamino K per parą žmogui reikia 15 mg.

line energija, fosforu, vartojantieji vaistą metiltiouracilą. Taip pat reikia žinoti, kad, gydantis kai kuriais sulfanilamidiniais medikamen-tais, sintomicinu, dažnai tenka vartoti papildomai vitamino B6, nes minėtieji vaistai gali užmušti žarnyne bakterijas, kurios sugeba ga-minti šį vitaminą.

B12

Cholinas

ze ir kt. Cholino per parą žmogui reikia apie 1,5 – 3 g.

B12

Cholinas

Per parą žmogui reikia apie 1,5 mg vitamino A. Toks jo kiekis organizme gali pasigaminti iš 3 – 4 g karotino.