Viskas apie vandenį

Vandens ištekliai senka

Gėlo vandens trūkumas gali tapti svarbiu ateinančio tūkstantmečio raidos stabdžiu ir pavojinga valstybės konfliktų priežastimi.

Vanduo yra gyvybiškai svarbus,lengvai pažeidžiamas ir retas žmonijos išteklius.Vandens išteklių instituto duomenimis,daugiau nei 232 milijonams žmonių iš 26 šalių trūksta vandens!

Nors vanduo užima 71% žemės plote 98% jo netinka vartoti dėl per daug didelio druskos kiekio.Gėlo van-dens ištekliai vis senka,o jo paklausa vis didėja.

Maždaug puse padidėjusio vandens suvartojimo galima paaiškinti žmonių skaičiaus gausėjimu.Specia-listų skaičiavimais po 20-30 metų gėlo vandens trūks maždaug 1,5 milijono gyventojams.

Užteršto vandens aukos

Tačiau vandens išteklių mažėjimas nėra paagrindinė problema.Daug didesnę problemą kelia vis didėjantis užterštumas.Užterštas vanduo kasmet nužudo 6 miln. Vaikų ir 2 mln. Suaugusiųjų.Dėl intensyvios žemdir-bystės ir pramonės po truputį kuriama ,,užteršto vei-kimo bomba”.

Šią ,,bombą” sudaro nitratai,sunkieji metalai ir pes-ticidai.Šiomis medžiagomis užteršiamos ne tik upės,bet ir požeminiai vandenys.

Šiuo metu geriamojo vandens neturi kas ketvirtas pasaulio gyventojas.

Dėl užterštumo ir netolygaus pasiskirstymo vanduo tampa retu ištekliu ir gali tapti valstybių nesutarimų priežastimi.

Ar švarūs Lietuvos vandenys?

Praėjusiais metais Baltijos jūros vandens užterštu-mas pavasarį ir vasarą buvo padidėjęs kelis kartus. Higienos specialistųm duomenimis, Paalangos moterų paplūdimyje koli indeksas viršija leistiną 10000 ribą. Tai atsitiko todėl jog nėra vandens valymo įrenginių Klaipėdoje. Pastaraisiais metais Baltijos jūra teršia-ma ir naftos produktais.

Ne mažiau vandenį teršia givūlininkystės ūkiai,pau-kštynai,mėsos perdirbimo įmonės.Jų kanalizaciniai vandenys,patekę į upes,ežerus,gali užkrėsti vidurių šiltine.Taip gali at

tsitikti žmonėms kurie geria nevirin-tą vandenį,maudosi neleistinose vietose.Didžiausiose Lietuvos upėse Nemune,Neryje apskritai nepatariama maudytis.

1996m.švariausios upės buvo Žeimena,Šelmenta,Minčia.Labiausiai užterštos upės yra maži upeliai Šiaurės, RytųLietuvoje: Obelė, Sidabra, Kulpė,Kruoja.

Dėl bakteriologinio vandens užterštumo kyla pavojus susirgti šiomis infekcinėmis ligomis: salmonelioze,bakterine dizenterija, A hepatitu. Maudytis reikėtų tik nustatytose vietose,kur yra įrengti paplūdimiai. Draudžiama gerti upės,ežero vandenį.Ne mažiau svarbu ir žmonių elgesio kultūra.Neterškime aplinkos kurioje ilsimės.

Vanduo-planetos gyvybės pagrindas

Vanduo-bespalvis,beskonis ir bekvapis skystis,netu-rintis kalorijų.Vis dėlto jis labai svarbus bet kokiai gyvybei Žemės planetoje.Jo reikia tiek mikrobui,tiek drambliui,tiek augalui.Ir žmogui,kurio 90% kūno ma-sės sudaro vanduo.Kad normaliai jaustūsi,žmogus turi kasdien skysčio pavidalu ar su maistu suvartoti apie 2,5litro vandens.Du trečdalius planetos paviršiaus dengia vanduo.Žmonės savo reikmėms naudoja tik gėlą vandenį.Jūrų ir vandenynų vanduo sudaro 97% vandens atsargų,esančių planetoje.Taigi toks vanduo žmmonijai vartoti netinka.Nebent jį reikėtų išvalyti,o tai labai brangiai kainuoja.Net turtingos šalys negali sau leisti naudoti distiliuotą vandenį.Parai tai kainuotų 700dolerių.

3%Žemės vandens yra gėlas.Didžiausias gėlo van-dens kiekis yra sušalęs į ledą.Maždaug du milijardai žmonių jau nebegali atsigerti švaraus vandens.Jo kiekį sumažino žmonių veikla.Iškirtus miškus, nuganius didžiulius žemės plotus,lieka plika dirva.Didelė dalis lietaus yra vanduo,kuris išgaruoja iš augalų.Vandens kiekis Žemėje yra pastovus.Iš esmės vartojame tą patį vandenį,skirtumas tik tas,kad žmonija vandenį teršia. 0,03%žmonijai prieinamo vandens yra užterštas.Po truputį teršalai skverbiasi į gręžinius.Po truputį te

eršiamos ir jūros.

Didesnė pusė žmonijos vartoja nešvarų vandenį,už-terštą cheminėmis medžiagomis.Daugelio mokslininkų nuomone,nors žmonija pajėgi išspręsti vandens trūkumo problemą,tačiau praktiškai tai nebus padaryta.

Vandens vartojimas ir teršimas

Įvairiems poreikiams iš Lietuvos vandens šaltinių pastaraisiais metais suvartojama virš 4milijardų kubinių metrų vandens.Daugiausia jo suvartojama buityje ir ūkyje(apie 48%),pramonės reikmėms(apie 25%), žuvininkystėje(apie 25%)ir žemės ūkyje(apie 2%).

Dėl ekonomikos nuosmukio nuo 1991 metų vandens pradėta vartoti vis mažiau.Didžiausias sumažėjimas buvo 1992 ir 1993 metais.Praeitais metais pramonėje vandens suvartota perpus mažiau negu ankstesniais (1988-1990),o žuvininkystėje ir žemės ūkyje-beveik triskart mažiau.Mažiau vandens vartojant, gerokai sumažėjo ir užteršto vandens nuotekų kiekis. 1988-1990 metais per metus susidarydavo apie 500 mln. kubinių metrų užteršto vandens nuotekų, o 1993 metais jų buvo 360 mln. Valymo įrenginiuose iki di-džiausios leistinos taršos normų išvalytos nuotekos sudaro tik 25%bendro nuotekų kiekio. Beveik pusė užteršto vandens išleidžiama į paviršinius vandenis nepakankamai išvalytos (tik po mechaninio valymo), arba valytos nepakankamo našumo biologinio valymo įrenginiuose,ir apie 20 %visiškai nevalyta. Likusi už-teršto vandens dalis (apie 5%) išleidžiama į filtraci-nius laukus.Pastebėtina, kad didžioji visiškai nevalyto vandens dalis(apie 90% jo bendro kiekio) išleidžiama Kaune į Nerį ir Nemuną.

Upių vandens kokybė

1992-1993m.vandens kokybė buvo stebima 46 upėse, 101 vietoje,apie 5 tūkst.km upių tinkle,turint tikslą nustatyti iki 55 vandens kokybės fizinių,cheminių ir biologinių rodiklių.

Dubysos,Šešuvio ir Šušvės vandens užterštumo tyrimai žiotyse daugiausia rodo žemdirbystės išsklaidytos taršos poveikį,nes į šių upių baseinus patenka palyginti nedaug buitinių nu

uotekų.Daugiausia teršiančių medžiagų į upes patenka iš 6 Lietuvos miestų: Kauno,Vilniaus,Klaipėdos, Šiaulių,Panevėžio ir Alytaus.

Didžiausias organinių medžiagų krūvis tenka Neries baseinui,daugiausia biogeninių medžiagų patenka į Nevėžio baseiną.

Per paskutiniuosius dešimtmečius organinių medžiagų krūviai sumažėjo Nevėžio,Ventos,Mūšos upių baseinams, pastačius pajėgius antrinius biologinio valymo įrenginius.

Dauguma Lietuvos upių gerai prisotintos deguonimi.

Svarbiausia Lietuvos upių problema-tarša organinėmis medžiagomis.

Gausiausia neorganinių biogeninių medžiagų-Nevėžyje. Neorganinio azoto koncentracijos Nevėžio vandenyje 2-3 kartus,o fosfatų net 2-8 kartus didesnės už šių junginių koncentracijas Nemuno ir Neries vandenyje. Didžiosiose Lietuvos upėse,nepaisant jų didelio nuotėkio,biogeninių medžiagų koncentracijos yra pasiekusios eutrofikuotų vandenų koncentracijų lygius. Vidutinėse Šiaurės Rytų Lietuvos upėse neorganinio azoto junginių užterštose šių upių atkarpose 10-25 kartus,o fosfatų 3-4kartus daugiau negu Nemuno ir Neries vandenyje.

Leave a Comment