ELEKTROSAUGA (apsauga nuo elektros) – tai techninių, organizacinių priemonių ir teisinių normų visuma, skirtų žmonėms apsaugoti nuo pavojingo ir kenksmingo elektros srovės, elektros lanko, elekromegnetinio lauko ir statinės elektros poveikio. ELEKTROSAUGA Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokią reikšmę turi į elektros grandinę įjungti saugikliai. Jie apsaugo pačią grandinę nuo trumpo jungimo, nuo didelio šilumos kiekio, kuris galėtų išsiskirti tekant stiprioms srovėms, bet jie neapsaugo žmogaus, kad elektros srovė netekėtų per jį. Saugikliai nutraukia elektros srovę, kai jos stipris tampa didesnis už tam tikrą pasirinkto saugiklio sąlygojamą vertę. Kad saugiklis nutrauktų srovę, per jį turi pratekėti stipri srovė. Todėl jis suveikia sąlyginai lėtai, t.y. pakankamai greitai, kad apsaugotų elektros grandinę, bet nepakankamai greitai, kad apsaugotų žmogų nuo per daug stiprios srovės. Todėl būtina pasirūpinti griežtesnėmis srovės stiprį ribojančiomis priemonėmis. Kintamoji srovė teka dviem laidais: faziniu, kuriuo perduodama srovės energija, ir nuliniu, kuris paprastai jungiamas su dideliu elektrodu, įkastu į žemę. Nulinio laido potencialas yra tiksliai lygus žemės potencialui toje vietoje, arba nulinio laido potencialas yra tiksliai lygus nuliui žemės atžvilgiu. Kintamosios srovės rozetės sienose yra jungiamos su elektrinėmis arba transformatorinėmis kabeliais, kurie pagaminti iš labai laidžių elektrai medžiagų (pavyzdžiui, vario), tačiau vis dėlto turi baigtinę varžą. Dėl to tarp kabelio galų susidaro tam tikras potencialų skirtumas, o nulinio laido potencialas, lyginant su žemės potencialu toje vietoje, gali skirtis net 10 V (8.4 pav.). Šis potencialų skirtumas gali būti pavojingas, jei nulinis laidas susisiektų su žeme per vandenį ar drėgnas grindis. Jeigu vartojamas prietaisas turi metalinį korpusą, tai dvilaidis kabelis ir dviejų skylučių rozetė yra labai pavojingi. Įprastinis patarimas apsukti šakutę, jei jaučiama įtampa, prisilietus prie korpuso, yra kenksmingas, nes nulinis kabelio laidas gali turėti nemažą įtampą. Kai kuriose šalyse dviejų skylučių rozetės yra uždraustos vartoti net buityje ir juo labiau medicinos įstaigose. Teisingas sprendimas yra sujungti metalinį prietaiso korpusą su žeme toje pat vietoje (“įžeminti”). Tokį sujungimą galima padaryti įrengiant prietaisą, bet dar paprasčiau, jei yra įrengta trijų skylučių rozetė ir trišakis kištukas bei naudojamas trilaidis kabelis. Pastaruoju metu pagal ES standartus naudojamos trilaidės sistemos (trilaidės dviejų skylučių rozetės ir dvišakiai kištukai, kurių centre yra nulinio laido jungtis (8.5 pav.)).
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, turint trijų skylučių rozetę ir trišakį kištuką arba pagal naujausius standartus įrengtas trilaides sistemas, iškyla naujas pavojus. Aptarnaujantis prietaisą žmogus dabar pasitiki, kad korpusas yra gerai įžemintas, ir gali nukentėti, jeigu nulinis laidas kabelyje būtų nutrūkęs. Todėl kabelius būtina reguliariai tikrinti. Jokiu būdu negalima išjungti kištuko iš rozetės tempiant už kabelio, nes nulinis laidas gali nutrūkti, ir tai bus nepastebima, nes įjungtas prietaisas normaliai veiks. Dėl šių priežasčių, būtina laikytis tokių saugos reikalavimų: 1. Mokymo, mokslo ir medicinos įstaigose gali būt naudojamos tik įžemintos rozetės. 2. Visi metaliniai aplink dirbantįjį su prietaisais esantys daiktai turi būti įžeminti kartu per tą pačią atskirą rozetę. 3. Niekada netraukti už laido, norint atjungti prietaisą. 4. Nuolat tikrinti kabelių nulinį laidą ir įrengimų techninį stovį. 5. Atsisakyti sintetinių drabužių, kad nesusidarytų statiniai elektros krūviai. 6. Jeigu situacija atrodo pavojinga, būtina kreiptis į techniškai kvalifikuotus specialistus. Šiuolaikinėse medicinos įstaigose yra naudojama daug įvairių elektroninių arba maitinamų iš elektros tinklo prietaisų, kurie reikalingi tiek diagnostikai, tiek ir gydymui. Su jais kontaktuoja pacientai, medicinos bei techninis personalas. Norint išvengti nelaimingų atsitikimų, nudegimų, bei tokių pavojingų situacijų, kaip padidinta radiacija, sprogimai ar gaisras, įvairūs elektriniai prietaisai turi būti ypatingai atidžiai prižiūrimi ir naudojami. Pacientą būtina apsaugoti nuo pavojaus, susijusio su galimais elektroninio aparato ar sistemos gedimais ir diagnostinio tyrimo ar gydomosios procedūros taisyklių pažeidimais. Jų metu paciento kūnu tekės per didelė taip vadinamoji nuotėkio srovė.Elektros srovės poveikis organizmui. Jo priklausomybė nuo srovės tipo, jos stiprio bei tekėjimo kelio, įtampos, kontaktų varžos. Žmogus nuolat savo veikloje susiduria su įvairiais elektros prietaisais ir šaltiniais. Todėl labai svarbu žinoti apie žalingą elektros poveikį žmogaus organizmui ir išmanyti saugos metodus. Ypatingai tai svarbu visų kategorijų medicinos darbuotojams, kurie paskutiniuoju metu medicinos diagnostikoje ir gydyme naudoja daug šiuolaikinės elektroninės aparatūros.
Veikiant šviesai, slėgiui ir trinčiai, žmogaus kūno paviršius įsielektrina statiniais elektros krūviais. Įsielektrinimas atsiranda ne tiek ardant chemines jungtis, kiek nubraukiant nuo drabužio jonų apvalkalą: įelektrintas dulkių daleles, iš oro prilipusius jonus. Jeigu žmogus vilki sintetiniais drabužiais, tai trintis tarp jo kūno ir drabužių įelektrina juos priešingo ženklo krūviais, ir tada drabužiai gali prilipti arba velkantis sukelti kibirkštis. Kibirkštis susidaro sausame ore, kai potencialų skirtumas yra kelių šimtų voltų didumo.Statiniai elektros krūviai yra ne tik žalingas dirgiklis žmogaus odai, bet ir tam tikrų galimų pavojų šaltinis. Čia įvardyti du didžiausi galimi pavojai:1. Statiniai elektros krūviai dėl kibirkščių gali sukelti sprogimą, jeigu moksliniam eksperimentui ar medicinoje, pavyzdžiui, anestezijai vartojamos sprogstamosios dujos. 2. Gali kilti antrinių pavojų, jei žmogus į staigią išsielektrinimo kibirkštį sureaguos nevalingais judesiais. Tokiu atveju gali būti išmestas iš rankų ir sudaužytas koks nors stiklinis indas su skysčiu, apipilama aparatūra, arba truktelėjus atsijungs, pavyzdžiui, prie paciento, prijungti laidai. Tokiems pavojams išvengti būtina nevilkėti sintetiniais drabužiais, patalpose grindys turi būti laidžios, kad ant jų nesirinktų statiniai elektros krūviai. Visi staliukai ir vežimėliai turi būti įrengti ant ratukų su guminėmis padangomis. Be to, reikia vengti vartoti sprogstamąsias dujas.Iš esmės pavojingas yra elektros srovės tekėjimas žmogaus kūnu. Tekant kūnu elektros srovei, vyksta keletas efektų:· įkaista kūno audiniai, atsiranda nudegimai, kurių laipsnis priklauso nuo kūno varžos kontakto vietoje, srovės stiprio, jos dažnio ir kt. (šiluminis poveikis); · pažeidžiama aktyvių ląstelių veikla, dėl ko galimas sąmonės netekimas, ar net kvėpavimo centrų paralyžius ir/arba širdies fibriliacijos (paralyžiuojantis poveikis). Elektros sukeliamą žalą lemia tekančios srovės stipris, kuris priklauso nuo grandinėje pajungtos įtampos ir visos grandinės varžos. Įtampos dydį lemia naudojamo prietaiso maitinimo įtampa, o grandinės varžą – žmogaus kūno ir dviejų jungiamųjų elektrodų, jeigu jie yra, varža. Elektros srovės sukeltas organizmo pažeidimas priklauso nuo srovės stiprio vertės, jos kitimo laikui bėgant (kintamajai srovei – nuo dažnio), nuo poveikio trukmės ir nuo srovės tekėjimo kelio: pavojingiausi atvejai, kai srovė teka per širdį ir plaučius, t.y. nuo rankos link rankos ar nuo rankos link kojos. Didžiausias pažeidimas (šiluminis ar paralyžiuojantis) pasireiškia ten, kur mažas prijungiamo elektrodo plotas. Nuo elektrodo tekanti srovė organizme šakojasi ir renkasi kelius, kur mažesnė varža. Organizme gali susidaryti keletas grandinių su skirtingais srovės stipriais.