Tinkama mityba ir jos reiksme

VISAGINO “ŽIBURIO” PAGRINDINĖS MOKYKLOS

IXB KLASĖS MOKINIO

KOSTO GRIGAIČIO

biologijos referatas

VISAGINAS

2003-01-06

Turinys 2

Įvadas 3

Tinkama mityba ir jos reikšmė 4

Mitybos klaidos. Nereguliari mityba 4

Trys maisto funkcijos 5

“Apsauginės medžiagos”. Vitaminai 5

“Statybinės medžiagos”. Baltymai 7

Energijos šaltiniai. Angliavandeniai ir lipidai (riebalai) 8

Išvados 9

Naudota literatūra 10

Visiems organizmams, įskaitant ir žmonėms, reikia medžiagų, kad galėtų susidaryti naujos ląstelės ir atsinaujinti pažeisti audiniai. Taip pat ir bet kokiam darbui atlikti, reikalingos energiją teikiančios medžiagos. Žmonės daug energijos turinčių junginių, augti bei atsinaujinti reikalingų medžiagų gauna iš augalinio ir gyvulinio maisto. Taas maistas, kurį valgome, yra visokių medžiagų mišinys, tačiau jis nėra subalansuotas pagal mūsų organizmą, ir gaunamų maisto medžiagų santykis yra netinkamas.

Iš čia ir išplaukia dvi grupės žmonių: besimaitinantys sveikai ir tinkamai, ir jiems priešinga grupė.
Šiuo referatu aš siekiu, kad nebūtų dviejų grupių, o liktų tik viena.besimaitinati tinkamai, kad žmonės suprastų subalansuotos ir taisyklingos mitybos prasmę. Juk kartais yra geriau pagalvoti apie savo sveikatą, nei nesusivaldyti, kokiai nors užgaidai ir veliau sirgti įvairiom ligom.

Vos tik gyventojų mitybos klausimais pradejo doomėtis mokslas, atskleista daug sensacingų atradimų. 1945 metų spalio 16 dieną Suvienytųjų Nacijų Organizacijos iniciatyva buvo įsteigta Mitybos ir žemės ūkio reikalų organizacija, vadinamoji FAO (Food and Agriculture Organization).

Vienas iš pagrindinių FAO uždavinių – patikrinti visų Žemės rutulio gyventojų mitybos būklę. Neparastai įdomius ty

yrimus aprašė brazilų mokslininkas, demografas Jozue de Kastro.

FAO duomenimis, teisingai besimaitinančio žmogaus organizmas yra gyvybingas, atsparus ligoms; toks žmogus lengvai ir gyvai protauja, daug ilgiau būna kūribingas ir darbingas.

Neteisingai, neracionaliai besimaitinantis žmogus, priešingai, yra suglebęs, silpnas, neatsparus, psichiškai neveiklus, labai greitai pavargsta, anksčiau sensta ir miršta. Šią tiesą turėtų atminti kiekvienas.

Didelė visuomenės dalis kenčia vitaminų „badą“, kitaip sakant, žmogaus organizmas negauna kai kurių maisto medžiagų, kurios yra būtinai reikalingos sveikatai palaikyti. Toks „badavimas“ yra liguistumo , blogos išvaizdos, įvairių negalavimų, daugumos ligų priežastis. Kartais dėl to kaltos klimatinės sąlygos (tada žmogus per mažai arba negauna tam tikrų produktų), netikę mitybos įpročiai arba tiesiog paprasčiausias racionalios mitybos principu nežinojimas.

Nežinodami pagrindinių mitybos reikalavimų, žiauriai baudžiame save: veltui eikvojame pinigus, ardome sveikatą, žudome jaunystę irr grožį.

Ne tik gydytojas, bet ir daugelis mūsų negali pasakyti, kad sveikų žmonių pažįsta labai nedaug. Net tie, kurie laiko save visiškai sveikais, dažnai skundžiasi galvos pleiskanojimu, plaukų slinkimu, nuovargiu ir pn. Kaip mažai yra suaugusių žmonių, galinčių pasigirti visiškai sveikais dantimis. Tai ne kas kita, kaip neracionalios mitybos rezultatas, kai organizmas negauna pakankamai tam tikrų vitaminų ir mineralinių mediagų. Juk ne šiaip sau statome vis daugiau statome ligoninių, klinikų, o jų vis labiau trūksta.

Mitybos specialistai vis kartoja: per mažai va

algome daržovių ir vaisių, žuvies, kogalvių(kepenys, inkstai, smegenėlės – turi daug naudingų žaliavų mūsų organizmui) ir baltos paukštienos; užtat per daug pamėgome bulvių ir miltų patiekalus, net gyvulinius riebalus. Per mažai geriame daržovių, vaisių bei uogų sulčių, bet per daug alkoholio.(Daugelis nežino, kad kai kurių daržovių sultis (pvz. morkų) reikia gerti praskiedus su aliejumi(stiklinei siulčių, arbatinis šaukštelis aliejaus),kitaip esantys provitaminai organizme tiesiog nera įsisavinami). Be to daugelis mūsų sistemingai nuodijasi kava, arbata, cigaretėmis, jau nekalbant kokią žalą daro narkotines medžiagos. Taigi kaip galime būti sveiki?

Vienu iš blogų įpročių reikia laikyti tai, kad mes gana dažnai valgome ne taip, kaip rekomenduoja mokslas ir gyvenimo patyrimas.

Pavyzdžiui, jau senai įrodyta, kad pusryčiai turi būti sotūs; pietūs – viduryje dienos, karšti, bet mažiau sotūs; vakarienė lengva, net skurdi ir valgoma tris valandas priš miegą.

Deja, tenka priminti, kad nereguliari mityba labai kenkia sveikatai. Del to žmogus fiziškai ir protiškai nusilpsta, pervargsta, jam skauda galvą, sutrinka virškinimas. Be to, kelias valandas badavę, sukišame į skrandį daugiau maisto, negu paprastai, tuo apsunkindami jo darbą.

O dabar įsivaizduokime trikojį staliuką kaip sveikatos simbolį. Suprantama, kad staliukas nejudėtų, visos kojos turi būti lygios. O tos kojos – ne kas kita, kaip trys maisto funkcijos. Kokios tos funkcijos, mūsų įsivaizduojamo staliuko kojų paskirtis?

Viena staliuko ko

oja prilygsta maisto medžiagoms, kurios apsaugo organizmą nuo ligų, grūdina jį, kitaip sakant teikia organizmui vitaminų, mineralinių medžiagų, kai kurių angliavandenių ir vertingų baltymų.

Antra staliuko koja ne kas kita, kaip produktai, aprūpinantys organizmą gyvuliniais ir augaliniais baltymais, kurių dėka organizme vyksta amžinas atsinaujinimas.

Trečia staliuko koja atitinka visas energiją turinčias medžiagas ( kai jų per daug – riebalus kaupiančias). Tai angliavandeniai: grūdinių kultūrų produktai, miltingos daržovės (bulvės), riebalai.

Vadinasi, nutukęs žmogus – tai toks simbolinis staliukas, kurio trečioji koja yra kelis kartus storesnė ir ilgesnė už kitas. Suprantama, toks staliukas lengvai ir greitai virsta.

Reikia pripažinti, kad dažniausiai mes „šlubuojame“ koja, kuri turėtų mus grūdinti, apsaugoti nuo įvairių ligų. Šita „koja“ – tai vitaminai.

Vitaminai – yra mažos molekulinės masės organiniai junginiai, būtini normaliam organizmo vystymuisi, augimui ir veiklai. Kaip kofermentai, jie būtini fermentinių organizmo reakcijų komponentai. Vitaminai katalizuoja medžiagų apykaitą ir dalyvauja audinių bei organų biocheminėse reakcijose, bet jie nėra energetiniai ir plastiniai produktai. Organizmas nesugeba pasigaminti daugumos vitaminų ir turi juos nuolat ir reguliariai gauti su maistu . Maiste, be vitaminų, yra provitaminų, kurie organizme virsta vitaminais. Pvz.: morkose randama karotinų, iš kurių organizme susidaro vitaminas A.
Trūkstant organizme vitaminų, susergama hipovitaminoze arba avitaminoze.
Hipovitaminozę ir avitaminozę lemia įvairios priežastys. Šiomis ligomis susergama, kai:
1) vartojamuose maisto produktuose yra ne

epakankamai vitaminų;
2) sutrikęs vitaminų įsisavinimas;
3) sutrikęs provitaminų virtimo vitaminais procesas;
4) padidėjęs organizmo poreikis vitaminams nėštumo, kūdikio maitinimo metu, dėl įvairių intoksikacijų, karščiavimo, didelio fizinio ar psichinio krūvio;
5) vartojami medikamentai, trikdantys normalią vitaminų, apykaitą organizme (dauguma antimikrobinių, ypač antituberkuliozinių vaistų, fenobarbitalis, difeninas).

Dabar vitaminų yra priskaičiuojama daugiau nei šimtas, tačiau vardint juos visus neapsimoka. Aptarkime dabar pagrindinius vitaminus: A, D, E, K, C, H, PP, taip pat kompleksinius B, kurie tirpsta vandenyje, toliau mineralinės medžiagos (kalcis, geležis, jodas, magnis, fosforas, fluoras, valgomoji druska).

Vitaminas A (akseroftolas) vadinamas augimą skatinančiu, antiinfekciniu vitaminu. Jau pats pavadinimas apibrėžia šio vitamino reikšmę. Vitaminas A pataiso regėjimą, sustiprina organizmo atsparumą ligoms, skatina augimą.

Vitaiminas D – tai visi antirachitiniai junginiai – tiek sintetiniai, tiek natūralūs. Dažniausiai vartojamas kalciferolas, kitaip sakant vadinamas D2. Šio vitamino labiausiai reikia vaikams, kad nesirgtų rachitu, bei nėščioms moterims. Vienintelis vitaminas, kurį gamina pats organizmas – saulės spindulių veikiamas ergosterinas, esantis mūsų odoje, virsta vitaminu D. Vitaminas D apsaugo žmogų nuo tokių ligų, kaip kaulų suminkštėjimas, skeleto korėtumas, akytumas, trapumas, nuo dantų gedimo, taip pat reguliuoja kalcio pusiausvyra organizme. Tačiau per didelis vitamino D, kaip ir vitamino A perteklius kenkia organizmui.

Vitaminas E padidina odos elastingumą, stangrumą, reguliuoja lytinių hormonų veiklą.

Vitaminas K vadinamas kraujavimą stabdančiu, krešėjimą skatinačiu vitaminu ir dažniausiai naudojamas chirurgijoje ir akušerijoje.

Vitaminas C. Šio vitamino atsargų organizme mes sukaupti tiesiog negalime, esant per dideliam kiekiui organizme, jis tiesiog pašalinamas su šlapimu. Esant per mažam kiekiui galima susirgti skorbutu. Tai pat, kai šio vitamino trūkumas gali sukelti silpnumą, nuovargį, dusulį, dantenų krajavimą, slogą, anginą. Be to gali pradėti skaudėti sąnarius, ant blauzdų, pečių atsirasti lokaliniai kraujosrūvos židiniai. Dažnai prarandamas apetitas, bendras atsparums ligoms.

Vitaminas B1 , arba tiaminas, apsaugo nuo beriberio ligos. Jeigu organizme nors truputį trūksta vitamino B1 , žmogus pasidaro labai nervingas, jautrus, suirzęs, dažnai negaluoja. Kai šio vitamino trūsta ilgesnį laiką, kai kurių žmonių oda pasidaro neelastinga ir sena. Žmogus praranda apetitą, sutrinka virškinimas, krenta kūno masė.

Vitaminas B2 , vadinamas, riboflavinu, paprastai randamas kartu su vitaminu B1. Daugiausia jo yra mielėse, taip pat piene ir jo produktuose. Kuo gi mums reikšmingas riboflavinas? Jis reguliuoja įvairius cheminius procesus, ypač virškinant angliavandenius, taip pat turi didelę reikšmę regėjimo organų veiklai. Esant vitamino B2 trūkumui, susilpnėja regėjimo aštrumas, akys bijo šviesos, ašaroja, greitai nuvargsta. Šis vitaminas palaiko akies audinių skaidrumą.Vitaminas B2 didina bendrą organizmo atsparumą ligoms. Amerikiečių gydytojai vitamino B2 tabletes skiria vaikams, kurie linkę kūprintis. Jie tvirtina, kad šis vitaminas stiprina stuburą. Užbaigus gydymą vitaminais, vaikų laikysena tampa taisyklinga.

Vitaminas PP, niacinas arba nikotino rūgštis, paprastai randamas su vitaminais B1 ir B2 . Vitamino PP dažniausiai trūksta tiems, kurie mažai valgo arba išvis nevalgo mėsos. Kai šio vitamino labai trūksta organizmui, gali išsivystyti odos liga, vadinama, pelagra. Pirmieji šios ligos požymiai – odos uždegimas, viduriavimas, bloga nuotaika.

Vitaminas B6 įeina i visų vitaminų B kompleksą. Jo veikimas panašus į vitamino PP.

Vitaminas H , arba biotinas. Šio vitamino trūkumas pasireiškia tada, kuomet yra per ilgai nauodojami antibiotikai. Jie stabdo mikroorganizmų vystymąsi virškinimo trakte, nes jų dėka organizmas pats gali sintetinti biotiną.

Mūsų staliuko „antroji koja“ simbolizuoja statybines medžiagas – pirmiausia baltymus.

Baltymai – stambiamolekuliniai azoto turintys junginiai, sudaryti iš aminorūgščių. Baltymų yra visuose gyvuose organizmuose, tik juose ir susidaro. Jie yra visos gyvybės, visų organizmų ląstelių struktūros pagrindas. Baltymai sintetinami iš gautų su maistu arba pačiame organizme susidariusių aminorūgščių. Jie skiriasi vienas nuo kito aminorūgščių sudetimi ir išdėstymo tvarka. Baltymai skirstomi į paprastuosius (susidedančius tik iš aminorūgščių) ir į sudėtinius (turinčius savo sudėtyje, prostetinę, kitaip nebaltiminę grupę).Baltymų svarbiausios funkcijos:
a) stiprina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms;
b) baltymas – statybinė medžiaga;
c) iš baltymų organizmas gamina antikūnus (apsauginė funkcija);
d) padeda vykdyti dujų apykaitą;
e) padeda krešėti kraujui;
f) baltymai įeina į hormonų sudėtį.
Augančio organizmo davinyje jie turi sudaryti _60% . jeigu organizmas gauna per mažai baltymų, keičiasi reakcija į aplinką, silpnėja refleksai, atsparumas nepalankiems veiksniams, ekstremalioms sąlygoms. Kai maiste stinga baltymų, vaikas tampa ne toks atsparus kvėpavimo ir virškinimo organų infekcinėms ligoms, lėčiau auga. Jei nėščia moteris su maistu gauna nepakankamai baltymų, tai naujagymis būna gerokai mažesnės kūno masės. Baltymų kiekybinė ir kokybinė sudėtis yra svarbi profilaktinė priemonė, padedanti saugoti organizmą nuo ligų.

Trečiosios „staliuko kojos“ produktai svarbūs tuo, kad organizmas iš jų gauna energijos. Tai visi riebalai ir angliavandeniai: cukrus, saldumynai, kepiniai, košės ir pan.
Riebalai – sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Riebiųjų rūgščių – sočiųjų, mononesočiųjų ir polinesočiųjų. Lipidai įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių ir jų dalių sudėtį ir jų būtinai reikia gauti su maistu. Žmogui riebalų reikia ne tik dėl to, kad jie geras energijos šaltinis. Su riebaliniais komponentais žmogus gauna esminių riebiųjų rūgščių, kurių organizmas nesugeba pasigaminti. Su riebalais gauname riebaluose tirpstančių vitaminų, fosfolipidų, sterinų. Riebalai yra būtinas kai kurių biologiškai veiklių medžiagų organizme šaltinis. Riebalai yra būtini centrinės nervų sistemos veiklai. Pagaliau be riebalų ir maistas neskanus. Tačiau per didelis riebalų kiekis maiste (daugiau negu 30% energetinės vertės) skatina aterosklerozę, onkologines ligas).
Angliavandeniai – yra pirminiai fotosintezės produktai, jungiamoji grandis tarp org. ir neorg. junginių. Angliavandeniai susideda iš anglies, vandenilio ir deguonies. Jie skistomi į monosacharidus (paprastuosius), oligosacharidus (disacharidus) ir į polisacharidus. Monosacharidai pagal anglies atomų skaičių skirstomi į triozes, tetrozes, pentozes, heksozes. Gliukozė, fruktozė, galaktozė priklauso heksozėms. Oligosacharidams priskiriami disacharidai (susideda iš dviejų monosacharidų molekulių, pvz., sacharozė, laktozė, maltozė). Geriausiai iš polisacharidų mums yra žinomas krakmolas.
Angliavandenių atsargos žmogaus organizme kaupiamos glikogeno pavidalu. Jie reikalingi ne tik žmogaus, bet ir augalų bei gyvūnų gyvybinei veiklai. Oksiduodamiesi organizme iki anglies dioksido ir vandens, atpalaiduoja daug energijos. Angliavandenių apykaitos tarpiniai produktai naudojami nukleino rūgščių, riebalų, kofermentų ir kitų junginių sintezei. Žmogaus organizme angliavandenių gali susidaryti iš baltymų ir riebalų. Priklausomai nuo profesijos, amžiaus ir sveikatos, angliavandenių, riebalų ir baltymų santykis maiste turi būti 4:1:1.
Pvz ., sakykime, du vyrai yra vienodo amžiaus, ūgio ir masės. Vienas – medkirtys, antras – tarnautojas, sėdintį darbą dirbantis žmogus. Medkirtys, kad galėtų dirbti sunkų fizinį darbą, turėtų daug ir sočiai valgyti, bet vistiek nebūtų nutukęs. Tarnautojas, valgydamas tiek pat kiek ir medkirtys, neišeikvotų tos energijos, kurią gautų su maistu, todėl jo organizmas nereikalingas kalorijas perdirbtų i „atsarginę medžiagą“ – riebalus.

Vadinasi, jei norime, kad simobolinis staliukas nejudėtų, labiausiai turime rūpintis energijos šaltinio pusiausvyra, kitaip sakant, skaičiuoti kalorijas. Bet koks perteklius nesuteikia organizmui daugiau gyvybingumo ar energijos, o priešingai, jis virsta kenksmingais, apsunkinačiais ir nereikalingais riebalais.
Tad neapsunkinkime ir taip sunkaus ir sudetingo šio gyvenimo, dar keliais papildomais, nereikalingais kilogramais. O, kad šito nereiktų daryti geriausia nepamiršti, kas mūsų gyvenime svarbiausia.Taip – tai sveikata! Kažin ar reiktų mums ko nors, kai būsime praradę savo sveikatą. Taigi, kad veliau netektų gailėtis valgykime įvairų, suderintą maistą su mūsų organizmu.

1. I.Gumovska „Grožis ir keptuvė“ .Vilnius, „Mintis“, 1989m.

2. Medicinos Enciklopedija . Vilnius, „VEL“, 1991m.

3. Biologijos vadovelis 9-10 klasei. Vilnius, „Alma Littera“, 2000m.

Leave a Comment