sveika mityba mokykloje

Subalansuota, reguliari mityba sąlygoja harmoningą vaiko augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis, darbingumą. Netinkama mityba sutrikdo augimą, kaulų vystymąsi, mažina atsparumą ligoms. Štai, todėl labai svarbu, kad mokiniai mokykloje gautų sveiką ir pilnavertį maistą.
Praeito šimtmečio pabaigoje išspausdinti mokslininkų darbai įrodė, kad apie 50% žmonių mirčių tiesiogiai susiję su neteisinga mityba. Daugelį metų buvo skelbiama racionali, vėliau subalansuota, mityba. Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie sveiką mitybą. Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją iddealiam svoriui palaikyti.
Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo funkcijas.
Baltymai. Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz,: odai, raumenims, vidaus organams, plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių. Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, meetioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas. Vaikams nepakeičiamoji aminorūgštis yra ir histidinas.
Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Mano manymu, mokyklos valgyklos maisto racione šalia visiems įprastos kavos ar arbatos tu

urėtų atsirasti ir kakava, pieno kokteiliai, manau, jie butų populiarūs ne vien tarp mažųjų mokinukų. Nemažai baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais.
O kodėl niekad nepastebėjau mokyklos valgiaraštyje riešutų ir kitų džiovintų vaisių mišinio? Tikriausiai todėl, kad ten jų niekada ir nebuvo. O vertėtų. juk šie maisto produktai padeda smegenų ląstelėms vystytis.
Riebalai. Tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną vyrams ir 75 g mooterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos.
Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebiųjų rūgščių. Riebiosios rūgštys yra šios – sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Gyvulinės kilmės riebaluose vyrauja sočiosios riebiosios rūgštys (SRR), o augalinės kilmės riebaluose daugiau mononesočiųjų (MNRR) ir polinesočiųjų (PNRR) riebiųjų rūgščių. Nustatyta, kad PNRR labai svarbios aterosklerozės profilaktikai, nes mažina cholesterolio kiekį kraujyje. MNRR yra lengvai organizmo įsisavinamos ir beveik neturi įtakos cholesterolio koncentracijai kraujyje.
Angliavandeniai. Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mi
itybos koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų. Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir ląstelių sudėtyje.
Maistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulvės) laikomas tukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau iš tiesų jis tukina mažiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia mažiau energijos ir greičiau užpildo skrandį, dėl to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik tuomet, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį.
Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių žmogaus organizmas per parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistinės skaidulos mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą.
Imuniteto aktyvumui palaikyti būtina, kad organizmas pastoviai gautų pakankamai vitaminų ir mineralinių medžiagų.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo ligų ar palengvina jų eigą. Padidina interferono kiekį kraujyje ir taip apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio. Šiuo vitaminu organizmą aprūpinsime valgydami bent penkis kartus per dieną vaisių ir daržovių (citrusinius vaisius, jų sultis, kopūstus, bulves, saldžiuosius pipirus, juoduosius serbentus, žalias lapines daržoves) ar kitus produktus, praturtintus vitaminu C.
Peršalimo ligų taip pat padeda išvengti vitaminas E, beta karotinas, cinkas, selenas.
Vitamino E gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, bulvėse, aliejuje, kviečių gemaluose, avokadose.
Cinko gausu žuvyje, raudonoje mėsoje, kv
viečių gemaluose, sėlenose, linų sėmenyse, grūdiniuose produktuose (rupaus malimo miltų duonoje, sausuose pusryčiuose su grūdais).
Seleno gausime valgydami grūdinius produktus, jūros produktus, riešutus, saulėgrąžų sėklas, sausus pusryčius, aliejų, tuno konservus, pupeles.
Yra sudaryta sveikos mitybos piramidė, kuri geriausiai atspindi, kokius ir kokiais kiekiais maisto produktus turėtų naudoti moksleiviai.

Sveikos mitybos piramidėje visi maisto produktai suskirstyti į penkias pagrindines grupes: duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės; daržovės; vaisiai; pienas ir jo produktai; mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, riešutai. Kasdien būtina valgyti kuo įvairesnį maistą iš kiekvienos šių produktų grupių. Kai vartojamas įvairus maistas, labiau tikėtina, jog organizmo poreikiai bus patenkinti. Nei vienoje maisto produktų grupėje nėra visų organizmui reikalingų maisto medžiagų, todėl vienos grupės maistas nepakeis kitos grupės produktų. Visos Sveikos mitybos piramidės maisto produktų grupės yra reikšmingos. Norint būti sveikam, reikia vartoti visų grupių maisto produktų. Pagal šią piramidę valgiaraštį sudarinėtų svajonių mokyklos valgyklos virėjos!!! Jos taip pat žinotų ir laikytųsi šių maisto produktų saugojimo ir gaminimo taisyklių:
• maisto ruošimo stalai būtų uždengti nerūdijančiu plienu arba duraliuminiu;
• ant cinkuota skarda uždengtų stalų leidžiama doroti žalią mėsą ir žuvį, miltiniai patiekalai turi būti ruošiami ant stalų su kietos medienos paviršiumi;
• mėsos, žuvies, daržovių ir kitiems patiekalams ruošti turi būti lentos iš kietos medienos. Lentos ir stalai turi būti tvarkingi, be
e plyšių, atitinkamai pažymėti;
• virtuvės indai, puodai turi būti iš nerūdijančio plieno, ketaus, aliuminio, nealavuotos geležies;
• kibirai ir bidonai geriamam vandeniui laikyti, talpos biriems produktams (kruopos, miltai) gali būti iš cinkuotos skardos;
• sausiems produktams, taip pat virtuviniams indams, puodams laikyti įrengiami stovai su lentynomis, smulkiam inventoriui – spintos;
• greitai gendantiems produktams laikyti turi būti pakankamas kiekis šaldymo įrenginių su termometrais;
• maisto atliekoms surinkti turi būti įrengti uždengiami kibirai;
• virėjų specialioji apranga (chalatai, prijuostės, kepuraitės) laikomos atskiroje spintoje;
• virtuvėje ir sandėliuose turi būti taikomos apsaugos priemonės nuo tarakonų ir graužikų (pastaba: įstaigos veikimo metu draudžiama musių, graužikų naikinimui naudoti cheminius-bakteriologinius preparatus);
• virtuvės indai, puodai, smulkus inventorius – medinės lentos, maišyklės ir kt., išplovus karštu 45-50ºC vandeniu su leistinomis plovimo priemonėmis, turi būti perskalaujami karštu vandeniu ir džiovinami metaliniuose stelažuose arba ant grotelių. Metaliniai įrankiai ir inventorius, jei yra sąlygos, iškaitinami;
• daržovės ir vaisiai laikomi sausose, gerai vėdinamose patalpose, kuriose tº ne aukštesnė kaip +8ºC;
• birūs produktai laikomi sausose, gerai vėdinamose patalpose uždengiamose dėžėse ir kituose induose, numatytuose sausiems produktams laikyti, ant stelažų. Stelažai turi būti pakelti 15cm nuo grindų ir atitrukti 20cm nuo sienos;
• duonai laikyti (juodai ir baltai) turi būti spintelės su vėdinimo angomis;
• žali ir virti produktai ruošiami ant atskirų, atitinkamai sužymėtų stalų, atskirais įrankiais;
• mėsos, žuvies kotletai , maltinukai turi būti apkepami įkaitintuose riebaluose ne trumpiau kaip 10 min. iš abiejų pusių, o po to kepami arba troškinami orkaitėje dar 5-8 min. 250ºC temperatūroje;
• apkepai, omletai kepami orkaitėje 5-8 min. 220-250ºC temperatūroje;
• paruošti širmieji ir antrieji patiekalai gali būti laikomi šiltai ne ilgiau kaip 3 valandas;
• vaikų maitinimui naudojami fajansiniai, porceliano indai (lėkštės, puodukai) ir nerūdijančio metalo įrankiai (šaukštai, šakutės) (pastaba: draudžiama naudoti indus su išdaužytais kraštais, plastmasinius indus ir aliuminius įrankius).
Tačiau šiandieninė statistika verčia ne juokais sunerimti.
Kauno medicinos universiteto Lietuvos moksleivių gyvensenos tyrimo duomenimis, daugumos moksleivių mityba yra nesubalansuota. Vaikai per retai valgo žalias daržoves: vieną ar keletą kartų per dieną — tik 31 proc. apklaustųjų. Vaisiai labiau mėgstami, 62 proc. moksleivių vaisiais gardžiavosi nors vieną kartą per dieną. Saldžius gaivinančius gėrimus kasdien arba keletą kartų per dieną gėrė 29 proc., saldumynus kasdien arba keletą kartų per dieną valgė — 44 proc. apklaustųjų.
Kituose Kauno medicinos universiteto tyrimuose buvo nustatyta, jog moksleiviai maitinasi nereguliariai — 11–17 proc. apklaustųjų pusryčius valgo ne kasdieną, 37–51 proc. mokykloje visai nevalgo ir net neužkandžiauja.
Vaikų mityba dažniausiai priklauso nuo to, kaip jie maitinasi šeimoje ir ugdymo įstaigose. Vaikui paaugus, jis pats gali pasirinkti maistą, todėl svarbi reikšmė tenka švietimui.
2002 metais Kauno visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai parodė, jog moksleiviams trūksta žinių apie sveiką mitybą. Dauguma apklaustų moksleivių (76 proc.) teigė, jog apie sveiką mitybą tik „šiek tiek žino“, 21 proc. manė, jog saldumynus kasdien valgyti yra sveika ir tik 76 proc. pritarė, jog būtina valgyti įvairių grūdų košes, kruopas, duoną. 73 proc. apklaustųjų žinojo, kad reikia valgyti įvairų maistą. Daugiau nei penktadalis moksleivių galvojo, kad prieš valgį rankas plauti nebūtina, o 20 proc. manė, kad švara ir tvarka virtuvėje nėra svarbi sveikatai.
87 proc. apklaustų teigė, kad mokykloje yra svarbu mokytis sveikai maitintis. Daugiausiai informacijos apie mitybą moksleiviai gavo šeimose — 63 proc. ir mokyklose — 52 proc. Nemažai žinių teikia žiniasklaida. Iš laikraščių, žurnalų apie sveiką mitybą sužinojo 38 proc., iš televizijos laidų — 36 proc., iš reklamos — 10 proc.
Į klausimą, kokia forma patogiausia mokytis sveikos gyvensenos, moksleiviai atsakė: sveikos gyvensenos pamokose — 50 proc., darbų pamokose — 28 proc., per televizijos laidas — 18 proc. ir iš specialiai parengtos literatūros — 15 proc.
Gamtoje nėra nė vieno mitybiniu požiūriu tobulo produkto, kurį valgant būtų galima patenkinti visas organizmo reikmes. Todėl kiekvienam sveikam žmogui reikia valgyti kuo įvairesnio maisto, nes būtent taip gaunama visų reikalingų žmogaus organizmui energetinių ir neenergetinių medžiagų.
Verta žinoti: riebalai lėkštėje būna keletą minučių (kol suvalgom), skrandyje – 30 min., kraujagyslėse – 30 metų. Tad mokyklos valgyklos maisto racione turėtų būti kuo mažiau riebių patiekalų ir kuo daugiau vaisių (šioje mokykloje maistas būtų kepamas naudojant apsauginiu sluoksniu dengtas keptuves, daržoves troškinamos be riebalų, mišrainėms naudojamas tik kokybiškas šalto spaudimo aliejus), nes moksleiviams ypač svarbu teisingai maitintis.

Leave a Comment