Šlapimo išskyrimo sistema

Žmogaus organizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių žalingus medžiagų apykaitos produktus. Didelė jų dalis ir nesuvirškinti produktai šalinami pro žarnyną. Kepenyse vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu nukenksminami medžiagų apykaitos produktai, hemoglobino skilimo produktai (bilirubinas), vaistai. Visa tai pašalinama su tulžimi į žarnyną. Šalinimui svarbūs plaučiai, pro juos šalinamas anglies dioksidas, vandens garai, kai kurios lakios medžiagos (alkoholis) ir vaistai. Dalis vandens, druskų, šlapalo yra pašalinama su prakaitu. Tačiau svarbiausia yra šlapimo išskyrimo sistema. Jai priklauso inkstai, šlapimtakiai, šlapimo pūslė ir šlaplė. Šllapimas pasigamina inkstuose ir iš jų pro šlapimtakius išteka į šlapimo pūslę, laikiną talpyklą, o paskui pro šlaplę pašalinamas iš organizmo.

Inkstai

Inkstas – tai porinis organas. Jis yra kietos konsistencijos, pupelės formos organas, kurio ilgis apie 10-12 cm.Skiriami inksto priekinis ir užpakalinis paviršiai,viršutinis ir apatinai galai,lateralinis ir medialinis kraštai.Lateralinis galas yra išgaubtas,o medialinis – įgaubtas ir jame yra inksto vartai.Per juos į inksta įeina arterija ir nervai,išeina inksto vena,linfagyslės,prasideda šlapimtakis.inksto vartai pereina į anti,kuris gerai matomas,tik inksto frontaliniame pjūvyje.

Inkstai yra pilvo ertmėje, prigludę prie užpakalinės pilvo sienos,abipus sttuburo ties XI-XII krūtinės ir II-III juosmens slanksteliais. Dešinysis inkstas liečiasi su kepenimis ir yra truputį žemiau nei kairysis (jį nustumia kepenys). Kairysis inkstas liečiasi su skrandžiu, blužnimi, kasa. Inkstų padėtis priklauso nuo amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, pvz., lieknų žmonių (k

kai apie inkstus stinga riebalinio audinio) inkstai gali būti žemiau ar net paslankūs.
Inkstą dengia trys dangalai: riebalinė,bei skaidulinė kapsulė, inksto fascija. Riebalinės kapsulės storis įvairių žmonių skiriasi, ji apsaugo ir prilaiko inkstą. Skaidulinė kapsule apdengia inksta ir suauga jungiamojo audinio pluošteliais su jo paviršiumi. Nuo sveiko inksto ji lengvai nusiima.Medialiniame krašte skaidulinė kapsulėpereina I inksto antį ir ji iškloja.Inksto fascija sudaryta iš dviejų lapų – priekinio ir užpakalinio.priekinis uždengia inksta iš prekio ir yra susijungęs iš priešingos pusės su lygiai tokiu pat lapu.Užpakalinis lapas yra kur kas ryškesnis ir skiria inksta nuo juosmeninės srities raumenų.Visi trys inksto dangalai yra susijungia jungiamojo audinio pluošteliais ir fiksuoja inkstą tam tikroje padėtyje .
Inksta iš priekio dar dengia sieninė plėvė.Vidnė sandara yra matoma tik innksto frontaliniame pjūvyje.Vidinėje inksto sandaroje išskiriami 2 sluoksniai: žievė ir šerdis. Inksto žievė yra tamsesnės spalvos, tai apie 5 mm storio juosta inksto pakraštyje. Šerdies forma panaši į piramides, kurių viršūnės nukreiptos inksto vartų link. Inkste yra apie 10-12 piramidžių,kurios išsidėsčiusios spinduliais nuo inksto ančio.piramidės pjūvis turi trikampę formą.Jų pamatas atsuktas į inksto lateralinį kraštą,o viršūnė į inksto antį. Gretimų piramidžių viršūnės jungiasi ir sudaro inksto spenelius. Spenelių galuose atsiveria speniniai latakėliai su 10-20 speninių angelių,kiekvieną inksto spenelį apsupa mažoji taurelė.Inksto pakraštyje yra žievinė medžiaga, kuri įsiterpia ta
arp piramidžių ir nusileidžia iki inksto ančio.Tarp piramidžių ji vadinami inksto šulais.Inksto antyje yra mažosios bei didžiosios taurelės,bei geldelės,Mažosios taureles apsupa inkstų spenelius. Jos po 3-4 jungiasi į didžiasias.inksto geldelė – piltuvo formos. Jos susiaurėjusi dalis pereina į šlapimtakį. Taurelės ir geldelių siena yra sudaryta iš gleivinės ir jungiamojo audinio,beilygiųjų raumenų skaidulų. Žievėje išsidėsto svarbiausi inkstų sandaros ir funkciniai vienetai – nefronai. Inkstuose yra apie 2 milijonus nefronų. Nefroną sudaro inksto kūnelis ir kanalėliai.Žievėje inksto kūnelis matomas,kaip mažytis taškelis. Inksto kūnelį sudaro kapiliarų kamuolėlis, vadinamas glomerulu,apsuptas dvisiene kapsule.Vidinė kapsulės siena supa kapiliarų kamuolėlį,oišorinė pereina į inksto kanaliuka Glomerule vyksta šlapimo gamyba: iš kraujo kapiliarų filtruojasi nereikalingos medžiagos bei vanduo, kurie susirenka į apie glomerulą esančią kapsulę. Nuo kapsulės prasideda inksto kanalėliai, kurie yra vingiuoti, daro kilpas, kol suteka į surenkamuosius kanalėlius. Surenkamieji kanalėliaiinkstų speneliuse susijungia į speninius latakėlius. Pastarieji teka per inksto šerdį ir atsiveria į inksto taureles. Taurelėmis prasideda šlapimo takai. Inksto taurelės susilieja į geldelę, kuri panaši į piltuvėlį ir pereina į šlapimtakį.
Inkstai ne tik gamina šlapimą, jie atlieka ir keletą kitų svarbių funkcijų. Inkstai turi didelės reikšmės kraujospūdžiui. Kraujospūdžiui turi reikšmės kiek inkstai sulaiko vandens ir natrio druskų. Be to, inkstuose yra specialios ląstelės, kurios reaguoja į kraujo spaudimo svyravimus. Jei kraujospūdis sumažėja, šios ląstelės išskiria specifinį hormoną reniną, kuris veikia kitus ho
ormonus ir kelia kraujospūdį.
Arterinis kraujas į inksta atiteka inksto arterija.Ji įteka per inksto vartus ir skyla į segmentines,tarpskiltines arterijas. Pastarosios eina inkstų šulais ir ties piramidžių pamatais skyla į lankines arterijas,nuo lankinių atskyla tarpskiltelinės arterijos.
Iš kiekvienos tarpskiltelinės arterijos atsišakoja įtekamosiosios arteriolės, kurios spindis yra mažesnis už įtekamosios arterioles.Ištekamoji arteriolė dar skyla į arterinius kapiliarus,o šie apraizgo nefrono kanalėlius. Arteriniai kapiliarai pereina į veninius kapiliarus,kkurie renkasi į venas.Sšios stambėdamos sudaro didžiaja inksto veną kuri išteka per inksto vartus. Toks reiškinys, kai arteriolė suskyla į kapiliarus ir vel susirenka į arterioles, yra vadinamas nuostabiuoju tinklu.
Inkstuose taip pat gaminamas kitas hormonas eritropoetinas. Jis skatina kaulų čiulpuose gamintis eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius). Jei sergama inkstų liga, sumažėja eritropoetino gamyba, tuomet susergama mažakraujyste. Ji gydoma žmogui skiriant dirbtinį eritropoetiną, kuris švirkščiamas į poodį.
Inkstuose vitaminas D virsta aktyvia vitamino forma.
Inkstuose susidaro 120-180 litrų pirminio šlapimo, o pašalinama 1,2-1,8 l antrinio šlapimo.
Inkstuose filtruojasi apie 1,5 kg druskų per parą, o šlapime iš jų lieka tik apie 10 g.
Inkstai kasdien perfiltruoja apie 150 l kraujo. Filtravimas vyksta nugalint osmoso slėgį (kraujo plazmos p0 = 30 hPa).per 4-5min.inkstai perfiltruoja visa organizmo krauja.

Inkstų funkcija įvertinama klirensu.Klirensas rodo išvalytos kraujo plazmos kiekį per laiko vienetą (ml/min).Šlapaslo klirensas – 55-75% vadinasi, toks šlapalo kiekis iš kraujo nepašalinamas.
Kliniškai inkstų veikla vertinama diurezės mėginiu (renkamas tiriamojo šlapimas kas trys valandos visą parą, be
ei nustatomas dienos,bei nakties šlapimo kiekis, jo santykinis tankis.

Šlapimtakis

Yra porinis panašus į cilindrinį vamzdelį, jis jungia inksto geldelę su šlapimo pūsle. yra 30-35 cm ilgio, jo spindis yra 4-7 mm.
Šlapimtakio sienele sudaro gleivinė, pogleivinis sluoksnis, raumeninis dangalas ir purusis jungiamasis audinys. Gleivinė išklota pereinamuoju epiteliu ir yra išilgai raukšlėta.Raumeninis dangalas sudarytas iš vidinio išilginio ir išorinio žiedinio sluoksnių.
Prasidėjęs inksto geldelėje,šlapimtakis leidžiasi žemyn užpakaline pilvo siena, didžiojo bei mažojo dubens sienomis ir atsiveria pūslės dugne.Skiriamos trys šlapimtakio dalys: pilvinė, dubeninė ir sieninė.Pastaroji šlapimo pūslės siena perveria įstrižai, eidama iš viršaus ir lateralinės pusės žemyn ir medialiai.
Šlapimtakio sienos raumeninis dangalas,peristališkai susitraugdamas, stumia šlapima į šlapimo pūslę.

ŠLAPIMO PŪSLĖ

Iš šlapimtakių šlapimas patenka į šlapimo pūslę. Tai neporinis,tuščiaviduris organas, laikina šlapimo talpykla. Iš jos tam tikrais laikotarpiais susikaupęs šlapimas pašalinamas lauk. Jos forma priklauso nuo prisipildymo. Tuščia šlapimo pūslė guli už gaktikaulio, o prisipildžiusi gali iškilti aukštai virš gaktikaulių. Tuomet ją galima čiuopti.Priekinė viršutinė šlapimo pūslės, atkreipta I priekinę pilvo sieną.Apatinė masyvesnė dalis – pūslės dugnas,dugnas siaurėdamas pereina į pūslės kakla, o šis – į šlaplę.Šlapimo pūslės dugnas raiščiais tvirtinasi pria mažojo dubens sienų.
Šlapimo pūslės siena sudaro gleivinė, pogleivis ir raumeninis dangalas bei adventicija.Gleivinė išklota virpinamuoju epiteliu.Tuščios šlapimo pūslės gleivinė yra susiraukšlėjusi,o prisipildžiusi, be raukšlių.
Pūslės raumeninis dangalas sudarytas iš trijų lygiųjų raumenu sluoksnių: išorinio išilginio, vidurinio žiedinio bei vidinio įstrižinio. Ape pūslės kakla žiedinės raumeninės skaidulos sudaro nevalinga pūslės rauką.
Išorinis pūslės sienos dangalas yra nevienodas.Dali Šlapimo pūslės viršūnės ir užpakalini paviršiaus dengia pilvaplėvė, o priekinį paviršių – purusis jungiamasis audinys.
Užpakalinėje pūslės dugno sienoje yra trys angos,ribojančios trikampį laukelį,kurio gleivinė lygi, be raukšlių.Tai pūslės trikampis.Ties jo viršutiniais kampais yra šlapimtakių angos,o į priekį žemyn nukreiptame kampe – vidinė šlaplės anga.

Šlapimo pūslės talpa nevienoda, paprastai telpa apie 500-700 ml šlapimo. Tačiau noras šlapintis kyla, kai jo prisirenka apie 200 ml. Šlapimo pūslės viršutiniuose šoniniuose kampuose atsiveria 2 šlapimtakiai. Šioje vietoje gleivinėje susidaro raukšlės (veikiančios kaip vožtuvai), kurios neleidžia šlapimui tekėti atgaline kryptimi, t.y. atgal į šlapimtakius. Jei šios raukšlės nepakankamai uždaro angas ir šlapimas prateka į šlapimtakius, susidaro sąlygos infekcijai plisti šlapimo takais. Tokiu atveju dažnai sergama inksto geldelės uždegimais (pielonefritais). Šlapimo pūslės sienelę sudaro storas raumeninis sluoksnis. Raumenims susitraukiant šlapimas išstumiamas lauk. Ties šlapimo pūslės perėjimu į šlaplę, raumeninis sluoksnis sustorėja ir sudaro raumenų rauką (sfinkterį), kuris laiko užspaudęs šlapimo nutekėjimo angą. Jei raukas susilpnėja (pvz.: senstant ar moterims po gimdymo), atsiranda šlapimo nelaikymas, t.y. šlapimas nuolat teka ar laša.

Šlaplė

Tai raumeninis vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su išore. Vyrams šlaplė turi dar kitą funkciją – lytinio akto metu per ją išteka sperma. Todėl vyrų ir moterų šlaplė skiriasi: vyrų ji yra 15-20 cm ilgio, o moterų – 3-5 cm. ir 7 – 10mm skersmens. Vyrų šlaplė kerta priešinę liauką (prostatą), į ją atsiveria sėklinės pūslelės, šlaplė atsiveria varpos galvoje. Moterų šlaplė trumpa, ji prasideda nuo šlapimo pūslės, eina už gaktinės sąvaržos, pervere dubens dugna ir baigiasi makšties prieangyje, išorine šlaplės anga.Užpakalinė šlaplės siena yra suaugusi su priekine makšties siena.
Šlaplės siena sudaryta iš gleivinės, pogleivinio sluoksnio, raumeninio dangalo bei jungiamojo audinio. Gleivinė raukšlėta joje yra liaukučių. Pogleiviniame audinyje yra kraujegysliu rezginys.Raumenų dangala sudaro du lygiųjų raumenu sluoksniai: išorinis žiedinis bei vidinis išilginis.
Šlaplė turi valinga rauką.Jį sudaro tarpvietės skersaruožiai raumenys, veriant šlapliai urogenitalinę diafragma.
Kaip minėjome, moterų Šlaplė yra trumpa,tad joms didesnė rizika susirgti šlapimo takų infekcija (mikrobams trumpesnis kelias iš išorės patekti į šlapimo pūslę). Todėl svarbu taisyklingai praustis: vanduo turi tekėti nuo lytinių organų link išangės, o ne atvirkščiai.

Šlapimo gamyba

Organizme nuolat vykstant medžiagų apykaitai susidaro įvairių skilimo produktų, kurie gali būti žmogui. Skylant baltymams per eilę cheminių reakcijų pasigamina galutinis jų skilimo produktas šlapalas, kuris šalinamas pro inkstus. Pro inkstus taip pat išsiskiria vaistai ir kitos nuodingos medžiagos. Visos šios medžiagos su krauju atnešamos į inkstus. Inkstai taip pat svarbūs palaikant vandens ir mineralinių medžiagų pusiausvyrą organizme. Jei ši pusiausvyra stipriai sutrinka, išsiderina visų sistemų darbas ir organizmas žūva.
Šlapimo gamyba visą parą vyksta inksto nefrone. Nefrono kamuolėlį (glomerulą) sudaro kraujo kapiliarų rezginys. Pro šiuos kapiliarus filtruojasi vanduo, mineralinės medžiagos, taip pat mažesni organiniai junginiai (šlapalas, gliukozė). Taip susidaro vadinamasis pirminis šlapimas, kuriame būna ir naudingų organizmui medžiagų. Jei inkstų kamuolėliai sveiki, jie nepraleidžia stambių junginių (baltymų) ir kraujo ląstelių. Tam tikrų ligų atveju (sergant glomerulonefritu), inkstų kamuolėliai pažeidžiami, jų pralaidumas žymiai padidėja, todėl šlapime atsiranda baltymo ir net eritrocitų. Baltymų ar eritrocitų radimas šlapimo tyrime yra rimtas signalas gydytojui. Per parą pro inkstus prateka apie 1200-1800 l kraujo, iš jo išfiltruojama apie 120-180 l pirminio šlapimo. Šis tirpalas patenka į inkstų kanalėlius. Šiuose kanalėliuose vyksta pirminio šlapimo reabsorbcija – tai yra apie 99% jo grąžinama atgal į kraują. Galų gale pasigamina antrinis šlapimas, kurio per parą išsiskiria tik 1,2-1,8 litro. Inkstų kanalėliuose atgal įsiurbiamas vanduo, gliukozė, dalis mineralinių medžiagų, vitaminai, o nereikalingi produktai pašalinami. Antrinis šlapimas inkstų surenkamaisiais kanalėliais suteka į inksto geldelę ir šlapimtakiais nuolat teka į šlapimo pūslę. Beje, kai kurių medžiagų grąžinimo procesas turi savo ribas. Pavyzdžiui, jei kraujyje yra didelė gliukozės koncentracija (taip būna sergant cukriniu diabetu), daug gliukozės patenka ir į pirminį šlapimą. Inkstai nesugeba jos visos grąžinti atgal į kraują, todėl galutiniame šlapime randama gliukozės (šis požymis rodo, kad žmogus gali sirgti cukriniu diabetu). Kartu cukrinio diabeto atveju labai padidėja šlapimo kiekis, dažnai šlapinamasi, organizmui netenkant skysčių kankina troškulys. Taigi, šlapimo tyrimas padeda nustatyti inkstų ir viso organizmo ligas.
Inkstų veikla reguliuojama nervinės sistemos ir hormonų. Inkstai, atsižvelgiant į organizmo poreikius gali išskirti daugiau ar mažiau vandens bei mineralinių medžiagų. Todėl šlapimo sudėtis labai svyruoja: nuo itin koncentruoto iki labai praskiesto. Vandens išskyrimą su šlapimu reguliuoja specialus posmegeninės liaukos (hipofizės) hormonas – antidiurezinis hormonas. Jei organizmas netenka vandens (pvz., smarkiai prakaituojant), šio hormono padaugėja ir inkstuose yra sulaikomas vanduo, šlapimo būna mažiau, jis koncentruotas. Kartais organizme antidiurezinio hormono trūksta, tuomet išsiskiria labai daug šlapimo, dažnai šlapinamasi, kankina troškulys. Šie simptomai panašūs į cukrinio diabeto, tačiau jų priežastis visai kita, todėl ši liga vadinama necukriniu diabetu.
Išskiriamų mineralinių medžiagų kiekį reguliuoja hormonai mineralokortikoidai, gaminami antinksčiuose.

Šlapinimosi mechanizmas.

Iš šlapimo pūslės šlapimas šalinamas periodiškai, kai susirenka tam tikras jo kiekis (noras šlapintis kyla susirinkus apie 200 ml šlapimo). Tuomet šlapimo pūslės sienelės išsitempia, šie impulsai keliauja į nugaros smegenis, kur yra šlapinimosi reguliacijos centras. Iš čia nerviniai impulsai keliauja į šlapimo pūslę, jos raumenys susitraukia, tuo pačiu metu atsipalaiduoja raumeninis raukas ir šlapimas teka lauk. Nerviniai impulsai iš šlapimo pūslės pasiekia ir galvos smegenų centrus, kur šie impulsai yra suvokiami kaip noras šlapintis. Jei šlapintis sąlygų tuo metu nėra, raumeninis raukas dar gali kurį laiką sulaikyti šlapimą pūslėje. Toks sąmoningas šlapimo sulaikymas susiformuoja apie 2-3 metus. Tačiau dar ir vyresniame amžiuje gali būti naktinis šlapimo nelaikymas, kuris dažniausiai baigiasi iki lytinio brendimo pradžios. Jei išlieka ir vėliau, reikalingas gydymas.

NAUDOTA LITERATŪRA:

1)O.A.Anusiavičienė,P.Cibas,L.Lilienė ,,Žmogaus anatomija ir fiziologija”;
2)Janina Tutkuvienė ,,Anatomijos atlasas”;
3)S.Povilonis,E.burnetckis,V.Gavelis ir k.t ,,Žmogaus anatomija”.
4)Internetinė medžiaga

Leave a Comment