Selekcija Lietuvoje

AUGALŲ SELEKCIJOS RAIDA IR PASIEKIMAI LIETUVOJE

Augalų selekcija Lietuvoje pradėta 1922 metais, Dotnuvos selekcijos stotyje. Stoties įkūrėjas ir pirmasis jos vadovas buvo prof. D.Rudzinskas, savo selekcinę veiklą pradėjęs 1902 m. Maskvoje. Genetinė bazė naujų veislių kūrimui buvo surinktos vietinės augalų veislės bei selekcinė medžiaga, kurią prof. D.Rudzinskas sukūrė ankstesnėje savo darbovietėje Maskvos selekcinėje stotyje. Prof. D.Rudzinskas Dotnuvoje sukūrė 39 augalų veisles.
Pirmaisiais stoties veiklos metais pagrindinis metodas buvo analitinė selekcija, kai veislės buvo atrenkamos iš populiacijų ar pirminių veislių. Vėliau buvo plačiau taikoma tada vaadinta sintetinė selekcija, kai pradinė selekcinė medžiaga buvo gaunama kryžminant jau esamas veisles.

1922- 2002 metų laikotarpyje buvo naudojamos kelios selekcijos schemos. Jos keitėsi priklausomai nuo turimos selekcinės technikos ir reikalavimų naujoms veislėms. Pastaruoju metu pasikeitė veislių išlyginimo ir grynumo reikalavimai. Dėl to linijų selekcija pradėta vykdyti ne F2, bet F6 kartoje. Šiuo tikslu į selekcijos schemas įjungiami ir biotechnologiniai metodai.

1922- 2002 m. laikotarpyje Dotnuvos selekcijos stotyje ir Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurta 254 augalų veislės.
Nacionaliniame augalų veislių sąraše Lietuvos žemdirbystės instituto sukurtos veislės sudaro nuo 15,3 iki 1000 %. Sėklinių pasėlių tarpe šio instituto veislės užima 18,6- 100 %.

Leave a Comment