saugomos teritorijos

Ką saugome
Ilgokai primiršto šio Lietuvos pakraščio regiono gamtos, istorijos, kultūros saugojimu bei puoselėjimu pradėta rūpintis tik atgavus Lietuvos nepriklausomybę.
Iš Šalčininkų miškų urėdijos administruojamų miškų, valstybiniams parkams ir draustiniams priskiriama 10020 hektarų. Be jų, saugomoms teritorijoms priskiriami gamtinio kraštovaizdžio objektai, buveinės bei gamtos išteklių sklypai, priešeroziniai ir apsauginiai miškai, iš viso saugomoms teritorijoms priskirtų miško plotas-16213 hektarų. Tai sudaro bemaž 30 proc. visų miškų ploto.
Šalčios krašte yra apie150 saugomų kraštovaizdžio objektų ir kultūros paveldo vertybių. Miškų urėdijos teritorijoje – 4 piliakalniai, apie 20 pilkapių ir senkapių, beeveik 50 kapinių Ir kapinaičių, gausybė gamtos paminklų, apie 50 dailės paminklų.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas
Parkas įsteigtas 1992 metais. Jis užima 8794 hektarus. Čia saugomi Dieveniškių apylinkių gamtos ir kultūros paminklai, senovės etnokultūros palikimas , tvarkomi ir puoselėjami vertingi kraštovaizdžio ir etnokultūros kompleksai, reguliuojamas rekreacinis bei ūkinis jų naudojimas. Svarbiausias Dieveniškių apylinkių bruožas – nuo senovės išlikęs gamtinis kraštovaizdis Iš kitų Lietuvos regionų Dieveniškės išsiskiria ir savita buitimi, archajiškais kalbos ypatumais, kultūros paminklais. Į urbanistinio paminklo – Dieveniškių miestelio keturkampę aikštę – sueina penki istoriniai keliai. Jie jungė miestelį su VVilniumi, Ašmena, Lyda ir Šalčininkais. Dieveniškių istoriniame regioniniame parke išskirta 10 draustinių.

Miškininkams ir botanikams svarbiausi Gaujos ir Stakų kraštovazdžio draustiniai. Juose 2001 metų vasarą buvo atlikti botaniniai tyrimai, kuriais siekta nustatyti miškų, natūralių pievų ir kitų žemių botaninę reikšmę. Stakų draustinyje ve

ertingiausi botaniniu požiūriu yra miškai, kuriuose rastos kelios augalų rūšys įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Itin vertingi Stakų miške išlikę brandūs žoliniai eglynai ir kiti mišrūs medynai, atitinkantys Europai svarbių buveinių direktyvų reikalavimus todėl šie medynai yra įrašyti į “Natura 2000” Lietuvos saugomų teritorijų tinklą.

Valstybiniai draustiniai
Tautiniu požiūriu bene labiausiai nukentėjusiame Šalčios krašte išliko ko gero daugiausia gamtos paminklų. Be Dieveniškių regioninio parko draustinių, Šalčininkų miškų urėdijos teritorijoje yra dar dešimt valstybinių draustinių arba jų dalių. Toli už Lietuvos ribų garsėja mūsų pajūrio kopos. Tačiau tik nedaugelis žino, jog panašių kopų esama ir kitose mūsų krašto vietose.

Zygmantiškių valstybiniame geomorfologiniame draustinyje saugomas raiškus Zygmantiškių kopagūbris, susidaręs traukiantis paskutiniajam apledėjimui. Šis kopagūbris panašus į pajūrio kopas. Žemyninės kopos žemėlesnės už pastarąsias ir labiau apžėlusios augalija, toodėl jų neardo vėjai, ar kaip pajūryje siautėjančios bangos. Turi kuo pradžiuginti ir kiti draustiniai.
Rūdninkų kraštovaizdžio draustinyje saugomas Dainavos smėlėtosios lygumos kraštovaizdis, natūralus Špigulės (Piguičiaus) upelio aukštupys su biologinės įvairovės požiūriu vertingais juodalksnynais, Visinčios kraštovaizdžio draustinyje nepakartojamas Visinčios upės slėnis su natūralių užliejamų pievų ir drėgnų miškų augalais, Kernavo telmologinis draustinis Rūdninkų girioje saugo labaivertingą bioįvairovės požiūriu Kernavo pelkinį kompleksą.
Ažubalės pedologinio draustinio Medininkų aukštumos priemolio dirvožemiai – nusmėlėję velėniniai jauriniai. Tai labai retas reiškinys. Šalčios ir Visinčios hidrografiniuose draustiniuose saugomos unikalios ši

ių upių atkarpos. Šilinės botaninime draustinyje Medininkų aukštumų miško augalų komplekse gausu retų rūšių augalų augaviečių. Merkio ichtiologinis draustinis – upėtakių ir kiršlių neršavietės. Papio ornitologinis draustinis apima Papio ežerą ir jo apylinkes. Taimigruojančių paukščių apsistojimo vieta ir didžiųjų baublių bei pievinių lingių perimvietės

Parkų paunksmėje
Jašiūnų parkas, dabar užimantis 22,6 ha, įveistas XVIII a., yra respublikinės reikšmės gamtos paminklas. Parke daugiausia vietinių rūšių medžių: mažalapių liepų, uosių ir kalninių guobų. Įspūdingai atrodo drūti karpuotieji beržai. Vieno jų skersmuo – 80 cm, aukštis – 30 m. Introdukuotų sumedėjusių augalų yra 24 rūšių ir formų. Rečiausia iš jų – paprastoji kompaktiškoji svyruoklinė eglė. Čia auga išlakios veimutinės pušys (aukštis – 20-30m., skersmuo –28-60 cm), europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, vaisius nokina pilkieji riešutmedžiai, yra pilkųjų, baltųjų, kanadinių ir plaukuotųjų uosių. Vilkiškių parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Jis užima 3,3 ha. Įspūdingiausi parko medžiai: japoniniai maumedžiai, (vieno jų skersmuo 90cm). Be to, čia auga beržai, eglės, aukštos kanadinės tuopos, drūtas šiaurinis ąžuolas, sidabrinis klevas.

Leave a Comment