Dažniausiai pasitaikančios moters lytinių organų infekcinės ligosDažniausiai pasitaikančios moters lytinių organų infekcinės ligosHeraldas Stankevičius,KMUK Akušerijos ir ginekologijos klinikaLytiniu keliu plintančios ligos yra viena iš didesnių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija nurodo, kad kasmet diagnozuojama 250 mln. naujų lytiniu keliu plintančių ligų atvejų. JAV kasmet diagnozuojama 12 mln. naujų atvejų, kas sveikatos apsaugos sistemai kainuoja apie 10 mlrd. dolerių (infekuotieji žmogaus imunodeficito virusu neįskaičiuoti, jiems išleidžiami dar 7 mlrd. dolerių). Chlamydia trachomatis infekcijos paplitimas pralenkia gonorėją ir sifilį, virusinės lytiniu keliu plintančios ligos: herpes, papillomavirus ir hepatito B virusu infekuotas didelis skaičius žmonių. Nemazai problemu moterims sukelia, pakankamai daznai pasitaiko ir nelytiniu keliu plintancios ligos- bakterine vaginoze ir makšties kandidomikozė.Normaliai per parą gimdos kaklelio liaukos ir makšties sienelės išskiria apie 1,5-2 ml sekreto, kuris, tai priklauso nuo menstruacijų ciklo fazės, – gali būti skaidrus arba balkšvos spalvos ir turi rūgštoką kvapą. Jame yra epitelio ląstelių, nedaug leukocitų ir mikroorganizmų, kurių 80-90 proc. sudaro laktobacilos. Pastarosios sintetina pieno r., H2O2, kurie parūgština makšties terpę, pH <4,5, o tai stabdo kitų mikroorganizmų vystymąsi. Normalią makšties ekologinę pusiausvyrą gali pakeisti antibiotikai, hormonai, kontraceptikai, sisteminės ligos ir lytinis partneris. Neigiamai gali veikti cheminiai dirgikliai, skalbimo priemonės, šampūnai, kvepiantys muilai, dezodorantai, kvepalai, įklotai, tamponai, servetėlės, baseinų vanduo ir ypač makšties plovimai. Prezervatyvai, diafragmos, gaubtuvėliai, vibratoriai, sintetinis apatinis trikotažas, labai aptempti rūbai gali sukelti mechaninį dirginimą ir nulemti moters lytinių organų infekcines ligas, kurias sukelia įvairus mikroorganizmai.Bakterinė vaginozė (BV) yra viena iš dažniausių priežasčių, susijusių su pagausėjusiomis ir pasikeitusiomis išskyromis iš lyties organų vaisingo amžiaus moterims. Anksti pradėtas lytinis gyvenimas, dažna partnerių kaita, rūkymas, intrauterininės spiralės, makšties plovimai didina bakterinės vaginozės riziką. Ši patologinė būklė paaiškinama tuo, kad vietoje normalios miklofloros – pieno lazdelių, makštyje atsiranda anaerobinių bakterijų ir mikoplazmų. Pagrindiniai BV sukėlėjai yra Gardnerella vaginalis, Mobiluncus, Bacteroides spp., Mycoplasma hominis. Nuo sukėlėjo priklauso klinika. Moteris skundžiasi pagausėjusiomis, skystomis, pilkomis arba gelsvomis, homogeniškomis, nemalonaus kvapo išskyromis iš lyties organų. Uždegimo reakcijos nebūna, bet kai kurios moterys skundžiasi apatinės pilvo dalies skausmais, kraujingomis išskyromis tarp menstruacijų, pernelyg dažnomis mėnesinėmis (polymenorrhea). Trys iš penkių diagnostinių kriterijų būtini BV diagnozuoti (1 lentelė). Sergant šia liga padidėja savaiminių persileidimų, priešlaikinių gimdymų, kiaušintakių pažeidimų ir su tuo susijusio nevaisingumo santykinė rizika. Įvairių klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad daugiau nei devynis kartus padidėja galimybė susirgti dubens uždegimine liga. Net 15 kartų padidėja endometrito santykinė rizika. Kai kurių tyrimų metu nustatytas ryšys tarp BV ir papilomos viruso bei gimdos kaklelio displazijos, kuri yra ikivėžinė liga. BV vaginozei gydyti rekomenduojam skirti metronidazolio 0,5 g du kartus per dieną, 5-7 dienas. Galima vartoti vienkartinę 2,0 g dozę. Vietiškai vartojamas 0,75 proc. metronidazolio vagininis gelis, po 5,0 g nakčiai, 5 dienas, arba 2 proc. klindamicinas, po 5,0 g intravaginaliai 7 dienas. Atitinkamomis dozėmis vartojamos vagininės metronidazolio ir klindamicino žvakutės bei tabletes.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių vulvovaginitų sukėlėjų yra Candida grupės grybeliai (80-90 proc. C. albicans, 5 proc. C. glabrata ir kitos). Makšties kandidamikozė (MK) liaudiškai yra vadinama „pienlige”. Sutrikus makšties ekosistemai pradeda sparčiau daugintis grybeliai, kurių nedidelis kiekis gali būti įprastinėmis sąlygomis. Normalios makšties florai įtaką turi gydymas plataus veikimo spektro antibiotikais, imuniteto nusilpimas vartojant imunosupresinius preparatus, AIDS, nėštumas, cukraligė, kombinuotų kontracepcinių tablečių ir pakaitinės hormonų terapijos vartojimas, aptemptų sintetinių, oro nepraleidžiančių apatinių kelnaičių dėvėjimas, įklotų nešiojimas. Nustatyta, kad beveik 75 proc. moterų per gyvenimą bent kartą serga šia liga. 45 proc. pacienčių liga epizodiškai kartojasi ir vėliau. Jeigu per metus MK sergama dažniau kaip tris kartus, reiškia, kad liga įgavo lėtinę, rekurentinę eigą. Makšties kandidozė – tai nelytiniu keliu perduodama liga kaip sifilis, gonorėja ar chlamidijozė, tačiau jei partneris serga organų kandidomikoze, moteriai susirgimo rizika padidėja. Pastebėta, kad dažna lytinių partnerių kaita padidina kandidamikozės riziką. Apie 20 proc. moterų lytinių organų kandidomikozės eiga lengva, moterys nejaučia jokio diskomforto. Kitoms liga pasireiškia intensyviu išorinių lytinių organų ir makšties, tarpvietės niežėjimu, “deginimu”, skausmingais lytiniais santykiais ir šlapinimusi. Vargina gausios, baltos, tirštos, lipnios, panašios į varškę, normalaus kvapo makšties išskyros, bet jos gali būti vandeningos ir kitokio pobūdžio. Tai priklauso nuo to, kuris Candida grupės grybelis sukėlė patologiją. Makšties ph <4,5. Tepinėlyje matomi grybelių hifai ir sporos, padidėjęs leukocitų skaičius. Rekomenduojamas vietinis arba sisteminis gydymas. Vietinis gydymas efektyvus 70-95 proc. moterų. Skiriama klotrimazolio žvakutėmis, 0,5 g vienkartinai arba 0,2 g vakare, tris dienas, arba 0,1 g vieną kartą vakare, šešias dienas, į makštį. Ekonazolio skiriama po 0,15 g žvakutėmis į makštį, tris dienas. Fentikonazolio vartojama po 0,2 g į makštį, 3 vakarus. Izokonazolio vartojama 0,3 g iš viso du kartus. Mikonazolio po 0,1 g kartą vakare, iš viso 14 dienų. Nistatinas, pats seniausias antibiotikų nuo grybelinės infekcijos grupės preparatas, po 100 000 VV 1-2 kartus, 14 dienų. Pastaruoju metu pasirodė naujų triazolių grupės plataus veikimo spektro vaistų sisteminiam MK gydymui. Jie labai efektyviai naikina ligos sukėlėjus – grybelius. Geriamosios kapsulės ištirpsta žarnyne ir rezorbuojasi į kraują. Šie preparatai kiek brangesni negu vietiškai į makštį vartojami vaistai, bet yra platesnio veikimo spektro ir efektyvesni, ypač gydant grįžtamąją kandidamikozės formą. Gydymo kursas priklauso nuo infekcijos išplitimo, pasikartojimo dažnio, infekcijos priežasčių. Jei nesurandama ir nepašalinama ligą predisponuojanti priežastis, jei dėl kokios kitos ligos yra nusilpusi organizmo imunokompetentinė sistema, makšties kandidozė gali atsinaujinti, tada gydymą tenka kartoti. Tai daryti būtina, nes labai nusilpus imunitetui (vėžys, AIDS), gali išsivystyti tokia rimta komplikacija kaip grybelinis kraujo užkrėtimas. Nėštumo metu dažniau atsiranda makšties grybelinė infekcija, tačiau vaistų saugumo tyrimų su nėščiomis moterimis neatliekama, todėl joms skiriamas tik vietinis gydymas, nebent infekcija keltų didesnį pavojų moteriai ar jos kūdikiui. Flukonazolio skiriama 0,1 g vienkartinai, itrakonazolio – 0,2 g vienkartinai, ketokonazolio 0,2 g x 2 per parą, iš viso penkias dienas. Gydant sisteminiais vaistais pirmą kartą susirgusias makšties kandidoze, pasveiksta daugiau nuo 95 proc. pacienčių. Jei kandidozė pasikartoja, reikia ilgesnių gydymo kursų, trunkančių net iki pusės metų, sisteminio poveikio vaistais nuo grybelio. Be to, šie vaistai sėkmingai vartojami Candida grybelio profilaktikai, kai ilgesnį laiką gydoma plataus spektro antibiotikais, imunosupresantais.Trichomonozė (T) priskiriama lytiniu keliu plintančių ligų grupei, todėl diagnozavus šią ligą visada turi būti gydomi abu partneriai. Sukėlėjas yra Trichomona vaginalis. 20-50 proc. infekuotų moterų nejaučia jokių simptomų. Likusioms klinika gali būti labai ryški. Pacientės skundžiasi išorinių lytinių organų perštėjimu, deginimu, pagausėjusiomis išskyromis iš lytinių organų, skausmingu šlapinimusi. Pasireiškia uždegimo simptomų, išoriniai lytiniai organai, makštis, gimdos kaklelis paraudę, išskyros gausios, žalsvos, putotos, nemalonaus kvapo. Makšties pH >4,5. Tepinėlyje 50-75 proc. atvejų būna pirmuonių grupės mikroorganizmų, trichomonų, gausu leukocitų. Veiksmingesnis gydymas metronidazoliu, 2,0 g per os vienkartinai, bet daugiau nei 10 proc. netoleruoja tokio gydymo būdo, pykina, vemia. Tada rekomenduojama vartoti metronidazolio, po 0,5 g du kartus per dieną, 7 dienas. Analogiškas gydymas būtinas partneriui. Vietinis gydymas mažai padeda.Atrofinis vaginitas (AV) yra susijęs su menopauze, gali būti asimptominis, bet paprastai pomenopauzės periodu moterys skundžiasi makšties sausumu, deginimu, niežuliu, skausmingais lytiniais santykiais ir šlapinimusi, retkarčiais tepliojančio pobūdžio kraujingomis išskyromis iš genitalijų. Pakitimai yra susiję su estrogenų deficitu, makšties ir šlapimo pūslės bei uretros epitelio atrofija. Būna paraudę išoriniai lytiniai organai, nustatoma makšties atrofija ir paraudimas, gali būti petechijų. Labai sumažėja laktobacilų skaičius, makšties sekreto pH padidėja iki 5-7, kalio šarmo testas neigiamas, tepinėlyje gausu leukocitų, bakterijų. Gydymas neįmanomas be vietinės ar sisteminės (nesant kontraindikacijų) pakaitinės hormonų terapijos. Skiriama vietiškai ir sistemiškai estradiolio, estriolio preparatų. Įprastinė gerti skiriama dozė yra 1-2 mg estradiolio Jei nepašalinta gimda, būtina endometriumo apsauga, tam skiriama gestagenų.