Darbo tikslas. Nustatyti vieno medžio vieno požymio ( lapų dydžio ) reakcijos normą ir sudaryti lapų variacinę eilutę.
Hipotezė. Daugiausia turėtų būti vidutinio dydžio lapų, nes paprastai būna aplinkos sąlygos veiksniai sukuria sąlygų vidurkį, kuris turėtų nulemti vidutinių lapų gausą.
Darbo priemonės.
1. Liniuotė.2. Skaičiuotuvas.3. 100 vieno medžio lapų.
Darbo eiga. Nuskynėme 100 lapų nuo vieno liepos medžio. Lapai buvo renkami iš visų pusių, įvairiame aukštyje ir atsitiktinumo tvarka, kad gautume kuo tikslesnius rezultatus. Tuomet visus lapus išmatavome nuo lapo galiuko iki tos vietos, kur prasideda lapo kotas. Suskirstėme lapus į intervalus pagal ilgį.
Rezultatai: Suskirstyti lapai pagal ilgį:
INTERVALAI, cm 6 – 7 7 – 8 8 – 9 9 – 10 10 – 11 11 – 12 12 – 13 13 – 14 14 -15 15 – 16 6.9 7.2 8.9 9.2 10.0 11.0 12.1 13.4 14.1 15.1 7.8 8.9 9.4 10.5 11.5 12.3 13.9 14.8 7.5 8.6 9.0 10.7 11.4 12.8 13.1 14.6 7.6 8.7 9.9 10.6 11.3 12.8 13.0 14.2 7.0 8.8 9.3 10.8 11.0 12.2 13.3 7.4 8.9 9.8 10.5 11.6 12.6 13.4 7.6 8.2 9.6 10.3 11.0 12.0 13.4 7.5 8.0 9.7 10.2 11.6 12.0 7.4 8.1 9.9 10.2 11.6 8.8 9.7 10.0 11.7 9.9 10.9 11.7 9.5 10.8 11.7 9.1 10.7 11.1 9.7 10.2 11.0 9.1 10.6 11.7 9.6 10.5 11.5 9.9 10.7 9.7 10.3 9.1 10.8 9.3 9.0 9.0 9.0 9.1 9.7
Bražome diagramą:
Matome, kad grafikas yra varpo formos, tai rodo, kad didžiausia grupė yra vidutinio dydžio lapų, o mažų ir labai didelių lapų yra labai nedaug. Vidutinių lapų daugiausia yra todėl, kad esant įvairiems aplinkos veiksniams (saulės šviesa, drėgmė, temperatūra ir pan.) yra sukuriamas aplinkos sąlygų vidrukis, t.y. vieni palankūs veiksniai dalinai kompensuoja kitų veiksnių trūkumą ir taip susidaro sąlygų vidurkis, kuris ir lemia, kad daugiausia medis turės vidutinio dydžio lapų. Be abejo, susidaro ir labai mažų, bei labai didelių lapų, tačiau labai nedaug, nes tai netaip naudinga augalui, kaip vidutinio dydžio lapai.
Išvados. Hipotezė pasitvirtino, daugiausia gavome vidutinio dydžio lapų.