Krokodilas

KROKODILAI

Krokodilas. Rūšys – 23. Šeima – tikrieji krokodilai. Būrys – Crocodilia. Klasė – Ropliai ( Reptilia ). Tipas – Chordafa. Karalystė – Gyvūnai.
Krokodilas – priešistorinių laikų reliktas. Tai didžiausias roplys, atsiradęs anksčiau už žinduolius bei paukščius ir visiškai nepasikeitęs nuo tada, kai išnyko jo giminaitis dinozauras. Žinomiausi: Bukasnukiai krokodilai, Krokodiliniai kaimanai, Misisipės aligatoriai, Nilo krokodilai, Gango gavialai, Orinoko krokodilai, briaunagalviai ir pelkiniai krokodilai, bei Siamo krokodilai. Krokodilo akys turi vadinamąjį trečią voką, patikimai apsaugantį jas nuo vandens. Dantys aštrūs, kūgiški, prisitaikę grobiui čiupti, bet ne kąsti. Raumeninga raukšlė skiria ryklę irr kvėpavimo takus nuo burnos ertmės. Panėrus šnervės ir ausys užsiveria.
Gyvenamoji vieta. Krokodilai paplitę Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Amerikoje. Krokodilai gyvena upių ir ežerų pakrantėse. Naktį jie praleidžia vandenyje, o tekant saulei išlipa į krantą.
Judėjimas. Krokodilai – stiprūs ir greiti plaukikai. Jie iriasi mojuodami į šalis stipria, iš šonų suplota uodega. Plaukdami krokodilai retai kada judina kojas ir laiko jas priglaudę prie aptakaus kūno. Krokodilai juda ir sausumoje, tačiau įvairiai – gavialas retai kada nueina toli nuo vandens. Pelkinis krokodilas, išdžiūvus upei, kurioje gyvena, nuukeliauja ne vieną kilometrą. Sausumoje krokodilai čiuožia ant pilvo, stumdamiesi kojomis. Eidami toli, jie pakelia kūną virš žemės ir velka uodegą iš paskos. Mažesnių rūšių ir jauni krokodilai gali “šuoliuoti” iki 17km/h greičiu.
Maitinimasis. Krokodilų snukis skiriasi pagal jų mitybą. Gavialo ir

r Orinoko krokodilo snukis ilgas ir laibas; mostelėdami juo į vieną ar kitą šoną ir staiga susičiaupdami, jie pagauna žuvis. Aligatorių ir kaimanų snukis trumpas ir platus, pritaikytas gaudyti didelį grobį, tarp jų žinduolius. Kai krokodilai sučiaupia nasrus, matyti ketvirtasis apatinio žandikaulio dantis – tuo jie skiriasi nuo aligatorių ir kaimanų. Jauni krokodilai ėda krabus, vabzdžius ir varles. Didesni minta žuvimi, negyvais gyvūnais ar prie vandens ilgai tyko grobio – žinduolių ir vandens paukščių, atėjusių atsigerti. Auką pastveria stipriais žandikauliais bei aštriais dantimis, ir įsitraukę po vandeniu ją nuskandina. Krokodilai negali kramtyti, todėl grobį sudrasko jį purtydami ir plėšydami dantimis. Iš karto grobio nepraryja, o paslepia jį brūzgynuose ir palieka irti. Krokodilas visuomet suėda visą grobį, nepalikdamas jokių atliekų. Jo skrandžio sienelės išskiria sppecifines skrandžio sultis, kurios suskaido net ir sunkiai virškinamas gyvūnų dalis.
Kvėpavimas. Krokodilo šnervės ir akys yra galvos viršuje, todėl gulėdamas vandenyje, jis gali matyti ir kvėpuoti. Pusiau paniręs, jis kvėpuoja uždaręs gerklės odos raukšlę, kad į plaučius nepatektų vandens. Būnant po vandeniu, šnervės ir ausys užsiveria, o ant akių užeina jas saugantis trečiasis permatomas vokas.
Kraujotakos sistema. Prieširdžiai vienas nuo kito visiškai atskirti pertvaromis. Skilvelis perskirtas nevisiškai. Vis dėlto veninis dešiniosios širdies pusės kraujas beveik nesimaišo su kairiosios pusės arteriniu krauju. Į dešinįjį pr
rieširdį atsiveria stambios tuščiosios venos, į kairįjį – plaučių venos. Iš skilvelio atskirai išeina plaučių arterija ir du aortos lankai. Padarę vingį, pastarieji susijungia į nugarinę aortą.
Virškinimo organai. Krokodilų kaklu tęsiasi stemplė. Tarp skrandžio ir plonosios žarnos yra skrandį uždarantis prievartis. Ties žarnos pradžia atsiveria kepenų ir kasos ištekamieji kanalai. Žarna baigiasi kloaka.
Nervų sistema. Priekinių smegenų ląstelės išsidėsčiusios sluoksniais. Iš jų susiformavę pirmieji naujosios smegenų žievės dariniai. Smegenėlės yra menkos, regėjimo centras – regėjimo skiltys – yra gerai išsivystęs. Kaukolės skliautas nusileidęs, tarpinės smegenys sumažėjusios. Viršugalvyje, po skaidriu epidermiu, yra rudimentinės akys. Burnos gleivinėje, ant liežuvio ir gomurio yra daugybė skonio liežuvėlių. Vidinės ausies pusratiniai kanalai funkcionuoja ir kaip pusiausvyros organas, nes ausies labirinte išsivystė naujas akustinio organo darinys – lagena ( pailga atauga ) .
Jutimas. Ant užpakalinių kojų krokodilai turi keturis plėve sujungtus pirštus. Gresiant pavojui, krokodilas gali greitai nugrimzti atbulomis, stumdamas žemyn užpakalines kojas su plačiai išskėstais plėvėtais pirštais.
Dauginimasis. Norėdami prisivilioti porą ir nuginti šalin varžovus, patinai mauroja. Nilo krokodilų patinai prieš pateles po vandeniu pučia burbulus. Susidomėjusi patelė pakelia galvą, išsižioja ir išriečia nugarą. Patinas trina savo žandikaulį į jos nugarą ir uždeda kojas ant jos kūno, po to nugrimzta į upę poruotis. Maždaug po 30 dienų patelė iškasa pakrantės smėlyje duobę ir ten padeda 30 – 70 baltų kiaušinių. Juos ak
kylai saugo apie 90 dienų, kol jaunikliai kiaušinių viduje ima skleisti garsus. Motina atsargiai dantimis sutraiško lukštą, o paskui nuneša juos į augalų apsuptą nedidelį vandens telkinį, kurį nusižiūri iš anksto, kad augalai apsaugotų nuo varanų, hienų, marabu. Kiek paaugusius jauniklius lengvai sumedžioja kiti krokodilai, ereliai arba didelės žuvys.
Krokodilų prisibijo ir žmonės, ir gyvūnai, tačiau šie plėšrūnai nyksta, nes yra naikinami dėl gražios odos, kuri naudojama drabužių, batų ir rankinių gamybai.

Leave a Comment