Krakmolas

Gyvuosiuose organizmuose labiausiai paplitę polisacharidai yra krakmolas, glikogenas ir celiuliozė. Krakmolą sudaro išsišakojusios gliukozės molekulės. Krakmolas – svarbiausias augalų rezervinis angliavandenis. Sintetinasi iš gliukozės likučių ląstelių chloroplastuose ir amiloplastuose, kaupiasi grūdeliais, daugiausia sėklose, šaknyse, svogūnuose, bei gumbuose. Įvairių augalų krakmolo grūdelių dydis, forma ir sandara nevienoda. Grūdelių struktūra yra mikrokristalinė. Sausas krakmolas yra balti milteliai. Jis netirpsta vandenyje, etilo alkoholyje, eteryje. Jodas krakmolą nudažo mėlynai. Karštame vandenyje krakmolas kleisterizuojasi. Veikiamas rūgščių, krakmolas skyla iš pradžių iki dekstrinų, veliau iki gliukozės. Veikiamas fermentų, krakmolas skyla nevienodai. Pvz.: fosfonilazės skatina gliukozės fosfato susidarymą iš krakmolo, amilazės skaido jį į maltozę ir dekstrinus. Iš krakmolo gaminama gliukozė, etilo alkoholis, acetonas, pieno, citrinos, gliukono rūgštis, glicerinas, krakmolo sirupas. Krakmolas lengvai virškinamas, energetinė vertė 17 kJ/g.