koralai

Kietieji koralai
Kietieji koralai – tai gyvūnai, o ne augalai ar akmenys. Koraliniai polipai yra jūriniai duobagyviai, gebantys pasiimti vandens kalcį ir iš kalcio karbonato statyti ištisas kolonijas. Kolonijų sankaupos – arba koraliniai rifai – per milijonus metų gali pasiekti įspūdingus matmenis. Didysis Australijos barjerinis rifas, besidriekiantis rytinėje Australijos pakrantėje, yra 2000 kilometrų ilgio ir vietomis – 100 kilometrų pločio. Koraliniai polipai negali gyventi be savo nuolatinių simbiontų – mikroskopinių dumblių zooksantelių. Kaip ir dera augalams, zooksantelės vykdo fotosintezę ir aprūpina koralinius polipus maisto medžiagomis. Akvariume kietiesiems koralams suudaromos kuo palankesnės sąlygos – specialaus spektro stiprus apšvietimas, nuolatinis vandens judėjimas, idealus skaidrumas. Čia gyvenantys kietieji koralai dirbtinai aprūpinami kalciu, reikalingu jų skeleto statybai bei mikroelementais. Kartu su koralais gyvena dvigeldžiai moliuskai – tridaknos. Kaip ir kietuosius koralus, tridaknas maisto medžiagomis aprūpina zooksantelės
Kietieji koralai dar savo ruožtu skirstomi į:
1. Smulkių polipų kietieji koralai (angliškai SPS);
2. Didelių polipų kietieji koralai (angliškai LPS).

Minkštieji koralai
Tai – tropinėse jūrose paplitę koraliniai polipai, neturintys išorinio skeleto, todėl vandenyno srovės juos lanksto tarsi vėjas medžius. Jie mažiau jautrūs už kietuosius kooralus. Minkštieji koralai minta zooplanktonu bei vandenyje ištirpusiomis organinėmis medžiagomis, tačiau ir jie neišgyventų be simbiontų – zooksantelių. Minkštieji koralai sudaro povandeninius „miškus“, nes dauguma rūšių yra šakotos ir primena krūmus ar medžius

Aktinijos
Pavieniai polipai, gebantys lėtai judėti jūros dugnu, vadinami aktinijomis. Jo

os gali užaugti iki vieno metro skersmens. Jų audiniuose gyvena vienaląsčiai dumbliai zooksantelės. Nors aktinijos plėšrios ir savo dilgiais čiuptuvais pagauna net nemažas žuvis, tačiau, praradusios simbiontinius dumblius, jos žūtų. Aktinijoms būdinga dar viena simbiozės forma – gyvenimas su žuvelėmis klounais. Šios spalvingos koralinių rifų žuvelės paprastai pasirenka šeimininkę ir gina ją nuo kitų gentainių ar net labai didelių žuvų. Tokiu būdu aktinijos išgyvena sudėtingame rifo pasaulyje. Klounas tarp pavojingų dilgiųjų aktinijos čiuptuvų jaučiasi toks saugus, kad čia ir neršia.

Koralai
Koralas – tai gyvas „viešbutis“ kurį sudaro daugybė gyventojų – polipų. Polipas savo fiziologija labai panašus į miniatiūrinę aktiniją ar medūzą, tai bestuburiai gyvūnai. Per tukstančius metų šie gyvūnai prisitaikė gyventi kolonijomis, tokiu budu užimdami reikiamą nišą savo ekosistemoje. Polipų kolonija gyvenanti kartu turi tarpusavio naaudą – jei vienas polipas pagauna planktono, maistinėmis medžiagomis dalijasi su visa kolonija. Tam tikra prasme, koralas tai kaip skruzdėlynas – viena skruzdėlė negalėtų išgyventi, tačiau visa kolonija kartu sugeba išlikti ir daugintis.
Nežiūrint to, kad dauguma koralų yra plėšrūnai mintantys planktonu, labai svarbu žinoti, kad nemaža dalis koralų savyje turi zooksanteles (zooxanthellae). Akvariumininkui svarbu žinoti ir suprasti zooksantelių ir koralų simbiotinius santykius.
Kas tai yra – zooksantelės? Zooksantelės, tai mikroskopiniai vienalasčiai dumbliai (dinoflagellate) kurie gyvena pačiame korale. Koralai ir zooksantelės vieni be kitų negalėtų iš

šgyventi. Zooksantelės koralus aprūpina vykstančios fotosintezės produktais, o koralai jas apsaugo ir išlaiko šviesoje, be ko būtų neįmanoma zooksantelių fotosintezė. Toks gyvūnų abipusis „bendradarbiavimas“ yra vadinamas simbiozė. Beje, mes dar ne kartą sugryšime prie tokių gyvūnų ir žuvų santykių, nes koralų rife dėl didžiulės tarpusavio konkurencijos nemaža dalis gyvūnų „kooperuojasi“ tam, kad galėtų išgyventi. Tai svarbu žinoti – simbiozės santykiai vyksta ir akvariume.
Ne visi koralai savyje turi zooksantelių. Zooksantelėmis apsirūpinę „hermatypic“ kietieji koralai, kurie gyvena nedideliame gylyje, kur patenka daug saulės šviesos. Kai kurie minkštieji koralai taip pat turi zooksanteles, tačiau nemaža dalis minkštų koralų ir kai kurios kietų koralų rūšys neturi zooksantelių – paprastai šie koralai gyvena kur kas gilesnėse rifo zonose

Koralų rifai
Koralų rifas tai didžiulė vientisa struktūra, kurią stato gyvi organizmai – koralai. Tai viena sudėtingiausių ir įdomiausių povandeninių ekosistemų, kuri gyvūnų įvairove tapatinama su Amazonės tropiniais miškais. Koralų rifuose gyvenančios žuvų ir gyvūnų rūšys sudaro apie 25% visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Vien žuvų, gyvenančių koralų rifuose, šiai dienai žinoma daugiau nei 4000 rūšių, taip pat apie 700 koralų rūšių ir nesuskaičiuojama daugybė smulkesnių bestuburių bei dumblių, iš kurių nemažai mokslui yra nežinomi. Didžiausia žinoma gyva struktūra šioje planetoje tai gerai visiems žinomas Australijos didysis barjerinis rifas. Jeigu koralų rifą būtų galima pa

alyginti su miestais, tai būtų tarsi povandeninis Tokijo ar Niujorkas, kur kiekvienas miesto gyventojas turi savų rupesčių ir kiekvieną dieną užsiema savais reikalais. Koralų rifai aptinkami visose tropinėse jūrose, kur vandens temperatūra +21-29C. Žemesnėje ar aukštesnėje temperatūrose koralai beveik negali augti. Jų pavieniui aptinkama ir šaltose jūrose, tačiau tokie koralai auga nepalyginamai lėčiau, nei tropinių jūrų koralai. Vis dėlto visai neseniai, 2003 metais Norvegijoje, Trondheim fiorde, maždaug 60-70 metrų gylyje visai atsitiktinai buvo aptiktas tikrų tikriausias koralų rifas.

Syringopora retifomis, fosilija, vietovė nežinoma. Halysites catenularia, fosilija. Kentukis, JAV.

Archeologinės iškasenos patvirtina, kad pirmieji koralai mūsų planetoje atsirado prieš maždaug 650-570 milijonų metų, ankstyvajame Kambro periode. Suprantama, per tokį ilgą laiko tarpą žemę sudrebino galybė geologinių kataklizmų, todėl anuomet egzistavusios koralų rūšys šiandien žinomos tik iš randamų fosilijų. Šių dienų mokslui žinoma apie 7000 koralų rūšių, iš kurių apie 5000 yra išnykę. Prieš 400 milijonų metų, kai beribis vandenynas skalavo vienintelio žemyno Pangėjos krantus, koralams susidarė ypač palankios sąlygos augti ir daugintis. Pirmiausiai, vandens temperatūra buvo pakankamai aukšta, nuo maždaug +10 iki +20C, be to, nebuvo jokių sausumos barjerų koralams plisti. Tuo metu labiausiai buvo paplitę

Prieš 25 milijonus metų, prasidėjus didžiuliems žemės tektoniniams procesams, Pangėjos žemynas skilo į Euraziją ir Afriką. Žemynų judėjimas per milijonus metų atskyrė kartu egzistavusias koralų rūšis, todėl gy

yvūnai dėl genetinės izoliacijos evoliucijonavo skirtingomis kryptimis. Todėl šiai dienai mes turime skirtingas ir nepanašias vienas į kitą Indonezijos regiono ir Atlanto regiono koralų rūšis. Reiktų paminėti ir visiems puikiai žinomą Australijos barjerinį rifą, kurio koralų rifai suklestėjo prieš maždaug 2 milijonu metų. Tuo metu indonezijos regione esant palankioms sąlygoms evoliucijonavo koralų rūšys, kurios “statė” pačius koralų rifus (reef builders). Tuo tarpu Atlanto vandenyno regione nemažai koralų rūšių išnyko dėl mažiau palankių gamtos sąlygų. Prieš maždaug 7000 metų žemėje vyko dideli geologiniai pakitimai, todėl šie veiksniai taip pat darė didelę įtaką koralų ekosistemoms. Sunku patikėti, tačiau manoma, kad koralai tokie kokius turime šiandien susiformavo vos per paskutinius 5000 metų (Stoddart, 1973). Tai neįtikėtinai trumpas laikotarpis geologine ir evoliucijos prasmėmis, tačiau tai tik dar kartą įrodo, kaip šie gyvūnai sugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų, kita vertus, yra labai trapūs ir jautrūs sutvėrimai.
Koralų rifai dažnai lyginami su tropiniais lietaus miškais (Rain forest) dėl nesuskaičiuojamos gyvūnų įvairovės gyvenančios rife. Beje, ar žinote, kad 1/4 visų žinomų vandenyno žuvų rūšių gyvena koralų rifų zonoje? Vis dėlto, gyvūnų įvairovė smarkiai susijusi ir priklausoma nuo rifo morfoligijos. Susiformavę skirtingų rifų tipai sukuria skirtingus biotopus su įvairiomis aplinkos sąlygomis – bangos, vandens srovės, gylis, šviesa, maisto šaltiniai ir t.t. Prie šių sąlygų prisitaiko tam tikros gyvūnų rūšys. Akvariumininkui būtų pravartu žinoti apie rifų tipus, kokie jie yra ir kuo skiriasi.
Pirmiausiai, visi rifai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas:
1. Kontinentiniai rifai (shelf reefs). Tai rifai augantys žemynų pakrantėse.
2. Jūrų rifai (oceanic reefs). Koralų rifai augantys prie salų esančių toliau nuo pagrindinių žemynų.
Rifai skirstomi į penkis pagrindinius tipus:
1. Fringing reef (Kraštinis rifas)
2. Platform reef (Platforminis rifas). Kartais vadinamas “patch reef”.
3. Barrier reef (Barjerinis rifas)
4. Bank reef (Povandeninis rifas)
5. Atoll (Atolas)

Leave a Comment