Ketosteroidų nustatymas šlapime

TURINYS

Kepenys..............................3
Kepenų cheminė sudėtis..............................4
Ketogenezė..............................4
Aldehidų ir ketonų cheminis oksidavimas..............................5
Ketonų neoksiduoja oro deguonis arba švelnūs oksidatoriai.....................7
Aldehidų ir ketonų biologinis oksidavimas..............................7
Analizatoriaus aprašymas..............................7
Literatūra..............................9KEPENYS
Suaugusio žmogaus kepenys sveria apie 1200 g. Tai yra pats svarbiausias žmogaus vidaus organas. Jų masė gali svyruoti tarp 20-60 g vienam kilogramui kūno masės. Apie 70-80 kepenų masės sudaro hepatocitai ir apie 20-30-Kupferio ir kitos ląstelės.
Didžiausias kiekis (apie 75) kraujo į kepenis patenka pro vartų veną (apie 1,5l/min.). Apie 30 vartų venos kraujo yra iš blužnies. Vartų venos kraujas sąveikauja su žarnyno absorbciniu paviršiumi, todėl maisto medžiagos, išskyrus diidžiąją dalį trigliceridų, rezorbuotos žarnyne, patenka į kepenis. Kepenys yra tarpinis organas tarp vartų venos ir bendrosios kraujo apytakos. Jos yra pirmasis iš virškinamojo kanalo patenkančių medžiagų reguliatorius ir skirstytojas.
Maisto medžiagų rezorbcija žarnyne vyksta nepastoviai, todėl vartų venos kraujyje tam tikrų medžiagų koncentracija yra kintanti ir skirtinga. Tačiau, nepaisant to, jų koncentracija bendroje kraujotakoje svyruoja nežymiai.
Ramybės metu pro kepenis teka apie 30-35 minutinio kraujo tūrio. Hepatocitų sąlytį su krauju didina gana lėta kraujo tėkmė pro kepenis. Daug deguonies turintis kraujas, patekęs pro keepenų arteriją (apie 25 bendro kiekio), pirmiausia plauna periferines jo dalis. Dviem keliasi į kepenis patekęs kraujas susimaišo kepenų sinusoiduose, kurie iškloti Kupferio ląstelėmis. Jose yra daug lizosomų.
Didžioji dalis krūtininio latako limfos susidaro kepenyse. Pro limfagysles pašalinami kenksmingumo netekę infekcijos sukėlėjai ir nu

uodingos medžiagos.
Kepenys yra labai svarbios, nes palaiko ir reguliuoja ląstelėse maisto medžiagų vidinės terpės homeostzę maitinimosi metu ir tarp jo.

4
Kepenys absorbuoja, transformuoja ir išskiria daugelį kraujo medžiagų. Dauguma medžiagų apykaitos keliu organizme tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su kepenų funkcija.

KEPENŲ CHEMINĖ SUDĖTIS

Apie 70 kepenų masės sudaro vanduo. Jo kiekis gali svyruoti nuo 80 (kepenų pabrinkimo atveju) iki 55 (kepenų riebėjimo atveju). Daugiau negu pusę kepenų audinio sauso likučio sudaro baltymai, iš jų daugiausia yra globulinų. Didelį kiekį kepenų baltymų sudaro fermentai.
Apie 5-6 kepenų masės sudaro lipidai (trigliceridai, fosfolipidai, cholesterolis). Jų kiekis kepenyse priklauso nuo mitybos, jos ritmo ir maisto sudėties. Vartojant riebų maistą, lipidų kiekis kepenyse gali padidėti. Nutukimų atvejais lipidų keikis pasiekia 20, o kepenų riebėjimo atveju-50 ir daugiau audinio svorio. Kepenų baltymų sudėtis priklauso nuuo dietos daug labiau negu kitų organų baltymų sudėtis.
Kepenyse tam tikros medžiagos yra kaupiamos. Jose yra daug vitaminų, hormonų ir kitų didelės masės organinių junginių negu kituose organuose.
Kepenų mineralinė sudėtis įvairi. Geležies, vario, mangano, nikelio ir kitų elementų irgi yra daugiau negu kituose organuose.
Kepenys atlieka daug funkcijų, iš jų svarbiausios yra metabolinė, išskiriamoji ir detoksinė. Metabolinę ir išskiriamąją kepenų funkcijas patogiausia nagrinėti kartu, nes tam tikri tarpiniai metabolitai gali būti išskiriami.

KETOGENEZĖ

Jeigu tarp angliavandenių apykaitos ir riebiųjų rūgščių oksidacijos yra pusiausvyra ir

r pakankamai oksalacetato, tai acetil-CoA, susidarantis riebalų rūgščių B-oksidacijos metu, metabolizuojamas trikarboksirūgščių cikle (Krebso cikle).
Jeigu organizme vyksta riebalų rūgščių B-oksidacija ir trūksta oksalacetato, susidariusio acetil-CoA, metabolizmas kinta. Taip atsitinka badaujant, sergant cukriniu diabetu, sunkiai fiziškai dirbant, kai trūksta angliavandenių maiste ir kt.
Dėl oksalacetato trūkumo acetil-CoA negali įsijungti į trikarboksirūgščių ciklą. Jo dvi molekulės jungiasi tarpusavyje ir sintetinamas acetoacetatas, iš kurio susidaro B-hidroksibutiratas ir acetonas. Trys medžiagos: acetoacetatas, B-hidroksibutiratas ir acetonas, vadinamos ketoniniais
5
kūnais. Jie sintetinai tik kepenyse, o skaidomi ekstrahepatiniuose audiniuose, kur verčiami aceril-CoA ir oksiduojami Krebso cikle. Ketoninių kūnų susidarymą katalizuojantys fermentai yra hepatocitų mitochondrijos.e. Pagrindinis ketogenezės junginys yra acetoacetatas, kuris gali susidaryti dviem būdais: tiesiogiai riebalų rūgščių B-oksidacijos metu arba veikiant tiolazei (acetil-CoA-acetiltransferazei), kuri katalizuoja grįžtamąją reaksiją iš dviejų acetil-CoA molekulių (1pav.).
Šis acetoacetato susidarymo būdas yra neveiksmingas, nes fermentas deacilazė kepenyse yra neaktyvus arba mažai atyvus.
Pagrindinis acetoacetato susidarymo būdas yra acetoacetil-CoA kondensacija su dar viena acetil-CoA molekule, katalizuojant B-hidroksi-B-metilglutaril-CoA sintezei. Reakcijos metu susidaro B-hidroksi-B-metilglutaril-CoA. Katalizuojant kitam mitochondrijose esančiam fermentui B-hidroksi-B-metilglutaril-CoA-liazei nuo B-hidroksi-B-metilglutaril-CoA atskeliamas acetil-CoA, ir susidaro laisvasis acetoacetatas.
Norint sintetinti ketoninius kūnus, reikia, kad abiejų fermentų būtų mitochondrijose. Biejų jų yra tik kepenų ląstelių ir atrajojančių galvijų skrandžio epitelio mitochondrijose.
Susidaręs acetoacetatas, katalizuojant mitochindrijų fermentui D(-)-B-hidroksibutirato dehidrogenazei (kofermentas NAD), redukuojamas iki D(
(-)-B-hidroksibutirato. Fermentas randamas daugelyje audinių, tarp jų ir kepenyse.Jis yra specifinis D-erdviniam izomerui. B-hidroksibutirato ir acetoacetato santykis priklauso nuo [NADH]/[NAD] santykio mitochondrijose.
D(-)-B-hidroksibutiratas ketozės metu yra vyraujantis ketoninis kūnas kraujyje ir šlapime. Intensyviosios ketogenezės, kuri būna badaujant ir sergant cukriniu diabetu metu, ima kauptis ketoniniai kūnai-prasideda ketozė. Ji yra ypač pavojinga, nes disocijuojant susidariusioms rūgštims acetoacetatui ir D(-)-B-hidroksibutiratui, išsiskiria H+, kurių padidėjęs kiekis gali sukelti ūminę acidozę.
Acetoacetatas savaime dekarboksilinamas, susidarant acetonui. Acetonas yra lakioji medžiaga. Sveikų žmonių kraujyje acetono yra labai mažai. Per parą su šlapimu jo išsiskiria apie 1 mg. Sergant cukriniu diabetu, ištirpęs kraujyje acetonas kaupiasi, nunešamas į plaučius ir šalinamas su iškvepiamuoju oru, todėl ligonių iškvepiamajame ore jaučiamas acetono kvapas.
Visų gyvūnų, išskyrus atrajojančius, kepenys yra vienintelis organas, sintetinantis ketoninius kūnus. Kituose organuose ir audiniuose jie naudojami kaip energetinė medžiaga. Kepenyse acetoacetato metabolizmas beveik nevyksta, nes kepenyse nėra specifinio fermento sukcinil-CoA:acetoacetil-CoA-transferazės, kuris aktyvina acetoacetatą, versdamas jį acetoacetil-CoA.
Ketogenezės reguliavimas. Galima išskirti 3 ketogenezės reguliavimo stadijas:

6
1.Ketozė neprasideda tol, kol nepadidėja laisvųjų riebalų rūgščių koncentracija kraujyje. Ji didėja, kai riebaliniame audinyje suaktyvėja trigliceridų hidrolizė.
Tiek badaujančių, tiek ir sočių gyvulių kepenyse gali pasisavinti 30 ir daugiau lasvųjų riebalų rūgščių iš tekančių pro jas kraujo.
2.Patekus į kepenis, laisvosios riebalų rūgštys yra aktyvinamos, susidarant acil-CoA. Yra du aktyvintų riebalų rūgščių na

audojimo būdai: jų esterinimas, susidarant trigliceroliams arba fosfolipidams ir jų oksidavimas B-oksidacijos būdu iki acetil-CoA.
3. Susidaręs acetil-CoA gali būti oksiduojamas trikarboksirūgščių cikle, arba įsijungia į ketogenezės procesą.
Vienas iš galimų antoketogeninių veiksnių yra laisvųjų riebalų rūgščių esterinimas, kuris
priklauso nuo nuo 3-fosfoglicerofosfato kiekio kepenyse. Dažniausiai 3-fosfoglicerofosfatas nėra esterinimą ribojantis veiksnys.
Eksperimentais buvo nustatyta, kad sočių gyvuliukų (žiurkių) kepenyse esterinama daugiau riebalų rūgščių negu badaujančių. Badaujančių gyvuliukų laisvosios riebalų rūgštys greičiau oksiduojamos Krebso cikle iki CO2 arba panaudojamos acetoninių kūnų sintezei. Tai paaiškinama tuo, kad ilgagrandžių riebalų rūgščių patekimą į mitochondrijas, kur vyksta B-oksidacija, reguliuoja jų membranoje esanti karnitinaciltransferazė I. Sočių gyvuliukų organizme šis fermentas nėra aktyvus, tačiau yra labai aktyvus badaujančių gyvuliukų organizme, kur labai aktyviai vyksta rieb.alų rūgščių B-oksidacija.Aldehidų ir ketonų biologinis oksidavimas
Analizatoriaus aprašymas
Nustatomi parametrai: gliukozė, urobilinogenas, ketonai, santykinis tankis, kraujas (eritrocitai), pH, baltymas, leukocitai, mikrobinis užterštumas, bilirubinas. Atliekamas automatinis šlapime esančių dažančių medžiagų eliminavimas, bei automatinis kalibravimas.
Urilux S juostelės rezultatų neįtakoja askorbo rūgštis ! Diagnostinės juostelės turinčios parametrą – askorbo rūgštis yra žemo technologinio lygio, kadangi šis parametras įvedamas tik tam, kad aptikus askorbo rūgštį
šlapime negalima vertinti kitų juostelėje esančių
8
parametrų ir juostelę reikia išmesti. Su tokiomis juostelėmis negalima tirti šlapimo turinčio savo sudėtyje askorbo rūgšties (kaip taisyklė kas penktame šlapimo mėginyje yra askorbo rūgšties). Combur 10 Test juostelės (su jomis dirba analizatorius) gaminamos pagal unikalią patentuotą technologiją nenaudojant klijų . Todėl jos turi papildomų, gerinančių tyrimo patikimumą, sluoksnių ko neturi kitų firmų juostelės.
Urilux S našumas – 50 tyrimų per valandą. Rezultatai spausdinami terminiu spausdintuvu, kuris yra sudėtinė analizatoriaus dalis. Diagnostinių juostelių galiojimo laikas 2 metai. Galima pajungti kompiuterį, brūkšninio kodo skaitiklį ar kompiuterio klaviatūrą paciento vardų įvedimui.
ISO 9001, EN 46001 ir CE pažymėjimai, aprobuotas ir įrašytas į matavimo priemonių registrą.

Leave a Comment