Fascioliozė, paramfistomozė
Fascioliozė
Pagrindiniai šeimininkai avys ir galvijai (dažniausiai). Tarpiniai šeimininkai moliuskai. Helmintai parazituoja tulžies latakuose, o nesubrendę migruoja kepenų parenchimoje. Prieš patekdami į kepenis būna 1-2 cm ilgio lapo formos. Subrendę helmintai būna 3,5 cm ilgio ir 1 cm pločio.VystymasisKiaušinėliai su išmatomis patenka į aplinką. Optimalioje temperatūroje per 10 dienų išsineria miracidija. Susiranda moliuską, jame išsivysto sporocista, joje formuojasi redijos, o iš redijų cerkarijos. Cerkarijos migruoja iš moliusko ir patenka į pagrindinio šeimininko virškinamąjį traktą arba prisitvirtina prie augalų ir incistuojasi, tampa metacerkarijomis. Vystymasis aplinkoje trunka 6-7 savaites. Patenka į mažuosius tulžies latakus, po to į stambesnius ir pasiekia tulžies pūslę. Inkubacinis laikotarpis 10-12 savaičių.Epizootiniai duomenys Labai priklauso nuo moliuskų dauginimosi vietų. Optimalios sąlygos moliuskams – rūgšti terpė ir judantis vanduo. Pradeda daugintis esant 10C temperatūrai, o intensyviausiai iki 15C. Ši temperatūra optimaliausia ir fascioloms. Drėgmė svarbi kiaušinėlio vystymuisi.Patogenezė ir klinikiniai požymiaiMigruojančios fasciolos pažeidžia parenchimą, sukelia hemoragijas, o subrendusių fasciolų padidėja hematofaginis aktyvumas, tegumento dygliukais pažeidžia tulžies latako gleivinę.
Avių fascioliozė Gali pasireikšti ūmi, poūmė ir lėtinė eiga. Po užsikrėtimo praėjus 6-7 savaitėms pasireiškia ūmi fascioliozė. Migruojant fascioloms pažeidžiami kraujo indai, kepenyse atsiranda hemoragijos, kepenų paviršius pasidengia fibrinu. Plyšus hemoragijos pilvo ertmėje atsiranda skysčio su krauju. Avys būna nusilpusios, gleivinės išblyškę, padidėjas pilvo skausmingumas, gali gaišti. Gali komplikuotis klostridioze.Poūmė eiga pasireiškia kaip metacerkarijos patenka per ilgesnį lako tarpą. Tuo metu vienos migruoja, o kitos būna tulžies latakuose. Sukelia cholangitą. Migruodamos sukelia tokius pat požymius kaip ir ūmios fascioliozės atveju. Padidėja kepenys, jų paviršiuje randama daug nekrotinių židinių, gali atsirasti hemoragijų. Pasireiškia vėlai rudenį arba žiemą. Gali išsivystyti anemija ir hipoalbuminemija. Negydant gali gaišti. Dėl hipoalbuminemijos gali atsirasti edemos.
Lėtinė fascioliozė gali pasireikšti žiemos pabaigoje. Būdinga hipoalbuminemija ir anemija. Skrodžiant randamos pašviesėjusios kepenys, kepenų fibrozė, cholangitas. Gyvulys silpsta, netenka svorio, gleivinės anemiškos. Poūmės ir lėtinės fascioliozės metu išmatose galima rasti kiaušinėlių.Galvijų fascioliozėGali pasireikšti ūmi ir poūmė, bet dažniausiai pasitaiko lėtinė eiga. Pasireiškia žiemos pabaigoje. Patogenezė panaši į avių. Gali padidėti tulžies pūslė, sukalkėti tulžies latakai. Fasciolos gali migruoti organizme ir randamos plaučiuose. Galima hipoalbuminemija, anemija, pažandinė edema. Silpnai užsikrėtusiems sumažėja produktyvumas ir požymiai gali nepasireikšti.
DiagnozavimasRemiamasi klinikiniais požymiais, epizootiniais duomenimis, ligos istorija, klimatinėmis, ganymo sąlygomis. Išmatos tiriamos nuoseklaus praplovimo (sedimentacijos) metodu. Randami dideli kiaušinėliai su dangteliu viename gale.GydymasŪmi fascioliozė avims gydoma trichlabendazolu. Veikia jaunas fasciolas, vienintelis tinka ūmios eigos atveju. Dažniausiai pakanka vieno gydymo. Avis reikia pervaryti į sausas, fasciolų lervomis neužkrėstas ganyklas. Kitais atvejais galima naudoti rafoksanidą, niklosamido. Gydymą kartoti kas 2-3 savaites pervarius į neužterštą ganyklą. Jei avys nepervaromos, tai gydymą kartoti kas 3 savaites, kol avys nustos gaišti. Poūmės eigos atveju gydymą kartoti po 4-8 savaičių. Lėtinę fascioliozę galima išgydyti bet kuriuo fasciolidu.Galvijų fascioliozei naudojamas trichlorbendazidas, poūmės ir lėtinės eigos atvejais – nitrosanidas, chlorsulonas, niklofulanas. Albendazolas, padidinus jo dozę 2-3 kartus, taip pat efektyvus nuo subrendusių fasciolų. Laktuojančioms karvėms galima naudoti oksichlozamidą.ProfilaktikaAtliekama mažinant moliuskų populiaciją ir dehelmintizuojant gyvulius. Moliuskams naikinti naudojamas vario sulfatas pavasarį. Gyvuliai dehelmintizuojami pavasarį siekiant sumažinti ganyklų užterštumą arba tvartiniu laikotarpiu tam, kad pašalinti fasciolas ir sumažinti ekonominius nuostolius. Balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje naudojamas trichlozamidas. Tai apsaugo nuo kiaušinėlių padaugėjimo ėringų avių išmatose. Spalio mėnesį dehelmintizuojamos avys nuo suaugusių fasciolų. Sausio mėnesį dehelmintizuojama bet kuriuo fasciolidu. Galvijų fasciolidai ne efektyvūs nuo migruojančių fasciolų, todėl jie dehelmintizuojami gruodžio – sausio mėnesiais.
Paramfistomozė
Paramphistomum cervi. Trematodas. Rumen ir reticulum randami subrendę, o dvylikapirštėje žarnoje nesubrendę helmintai. Užsikrečia naminiai ir laukiniai atrajotojai. Tarpiniai šeimininkai vandens moliuskai. Suaugę helmintai rausvi, konuso formos, apie 1 cm ilgio. Vystymasis pas tarpinius šeimininkus trunka apie 4 savaites, panašus į fasciolų. Pagrindiniai šeimininkai užsikrečia su žole suėdę metacerkarijas. Nesubrendę helmintai išsineria, prisitvirtina prie dvylikapirštės žarnos gleivinės ir parazituoja 1,5 mėn. Vėliau migruoja į prieskrandžius. Inkubacinis laikotarpis 7-10 savaičių.PatogenezėDidžiausią poveikį sukelia nesubrendę helmintai žarnose. Sukelia enteritą, erozijas, žarnų sienelės edemą, hemoragijas ir išopėjimus. Rumen ir reticulum gleivinėje galima rasti šimtus ar tūkstančius šių helmintų, bet jie nesukelia pastebimo patologinio poveikio.Klinikiniai požymiaiIntensyviai užsikrėtusiems nesubrendę helmintai žarnose gali sukelti diarėja, kurios metu išsivysto anoreksija ir troškulys. Galimas kraujavimas iš tiesiosios žarnos.Epizootiniai duomenysDažniausiai užsikrečia ten, kur gyvuliai laikomi šalia pastovių vandens telkinių. Nors galvijams išsivysto imunitetas, jie lieka nešiotojais, todėl ligos protrūkiai pasireiškia jauniems. Avys ir ožkos jautrios visą gyvenimą.DiagnozavimasSvarbūs klinikiniai požymiai, kurie dažniausiai pasireiškia jauniems. Dažniausiai išmatose kiaušinėlių dar nebūna. Išmatos tiriamos nuoseklaus praplovimo metodu. Reikia diferencijuoti nuo fasciolų.Gydymas ir profilaktikaGalima naudoti oksiklozamido preparatus, kurie aktyvūs nuo subrendusių ir nesubrendusių avių ir galvijų paramfistomų. Heksachlorofinas galvijams. Efektyvi profilaktikos priemonė – įrengti girdyklas ir neleisti gyvulių prie vandens telkinių.