Kerpes

Turinys

Įvadas..............................1

Kerpės..............................2

Kerpiu sandara..............................3

Kerpiu gamtinė ir praktinė reikšmė.............................4

Įvadas

Kerpė (Lichen, angl. Lichen, vok. Flechte) – simbiotinis organizmas, sudarytas iš grybo hifų ir žaliadumblių arba melsvabakterių ląstelių. Kerpes sudarantys grybai dažniausiai yra aukšliagrybiai (95%), kiti – papėdgrybiai.
Dumblių ląstelės turi chlorofilo, o tai leidžia jiems gyventi visiškai mineralinėje aplinkoje, organines medžiagas gaminantis fotosintezės būdu. Grybas saugo dumblius nuo išdžiūvimo ir, kai kuriais atvejais, aprūpina dumblius mineralinėmis medžiagomis, gaunamomis iš substrato. Melsvabakterės taip pat gali įsisavinti atmosferos azotą, taip prisidėdamos prie dumblių vykdomos fotosintezės.

Sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina)

Kerpės

Kerpės dažnai auga laabai ekstremaliomis sąlygomis, tose vietose, kur niekas neauga.
Jų gniužulai gali augti beveik ant visų paviršių: uolų, granito riedulių, bevandenėse dykumuose, ant vėžlio nugaros ar gyvūno kaukolės,Antarkties vandenyse, ore. Augdamos ant plikų uolų ar smėlio, sukuria ploną organikos sluoksnelį, kuriame jau gali įsikurti samanos bei aukštesnieji augalai. Antra vertus, kerpės turi inhibitorinių medžiagų, kurios dažnai stabdo kitų augalų augimą, tuo garantuodamos sau laisvę ekologinėje nišoje. Kerpės pačios yra tam tikra ekologinė niša visai grupei gyvūnų – sraigėms, smulkiems vabzdžiams bei voragyviams, kuriems joos yra saugi priedanga, iš dalies maistas.

Kerpės auga labai lėtai: daugelis žiauberiškųjų kerpių gniužulų – retai daugiau kaip 1mm per metus.Todėl manoma, kad didelį žiauberiškųjų kerpių gniužulai yra labai seni ir kai kurioms Arkties rūšims gali būti daugiau kaip 4000 metų. Ke

erpių ilgaamžiškumas leidžia lichenometriniu metodu nustatyti uolienų paviršiaus, didelių akmeninių statinių amžių.

Kerpės jautriai reaguoja į oro pakitimus, todėl gali būti ilgalaikių matavimų objektai. Ypač stipriai kerpės, išskyrus atsparias užterštumui,reaguoja i oro užterštumą SO2. Reakcijos intensyvumas priklauso nuo substrato, ant kurio auga kerpės, pH, tai yra ta pati rūšis, kuri auga ant kalkingo substrato, kur kas atsparesnė negu auganti ant rūgštaus substrato.

Pagal kerpių paplitimą sudaromos zonos. Didmiesčiuose kerpių zondavimas jau seniai žinomas, pagrįstas įvairių kerpių grupių ir rūšių atsparumo kenksmingoms medžiagoms laipsniu. Dauguma lichenologų skiria keturias zonas, o kai kurie – penkias ir daugiau. Vokiečių lichenologai kerpių zonų riboms apibūdinti pasiūlė tokius požymius: 1-kerpių gyvybinės formos; 2-padengimo laipsnis; 3-rūšių skaičius; 4-atskirų rūšių dažnumas. Be to, siūloma atsižvelgti į kerpių bendrijų išsiplėtojimo laipsnį, kuuris, einant iš normalios zonos į miesto centrą, mažėja.

Kerpių sandara
Žinomi tokie kerpių struktūros tipai:

1. Žiauberiškosios kerpės labai prikibę prie paviršiaus, ant kurio auga, jų negalima atskirti nepažeidžiant, pavyzdžiui:

2. Lapiškosios kerpės turi į lapus panašų gniužulą, dažniausiai augantį horizontaliai substrato paviršiui. Gniužulo kraštus galima atkelti, viršutinė pusė skiriasi nuo apatinės:

3. Krūmiškosios kerpės. Jų gniužulas krūmelio, barzdos ar siūlų pavidalo. Auga vertikaliai substrato paviršiui.
Krūmiškosios kerpės neretai turi dvejopą gniužulą. Pirminis gniužulas yra panašus kaip lapiškųjų kerpių ir auga pirmiausia. Vėliau iš jo auga antrinis gn

niužulas. Pavyzdžiui, Šiurė (Cladonia) neretai atrodo taip:

Kerpių gamtinė ir praktinė reikšmė

Kerpės – geri indikatoriniai augalai oro užterštumui nustatyti, bent kiek užterštame ore jos neišgyvena. Iš Lietuvoje augančių šiek tiek atsparesnė yra tik Sieninė geltonkerpė (Xantoria parietina). Jei nebeauga nė ji – visai blogai.

Iš kai kurių kerpių rūšių yra gaminamas Lakmusas.

Kai kurios kerpės (pav. Briedragė) naudojamos kvepalų gamyboje.

Kerpėse aptinkama įvairių Antibiotikų, todėl kai kurios rūšys (pav. Kedenė nuo seno buvo naudojamos žaizdoms gydyti).

Kerpės yra kai kurių gyvūnų maisto šaltinis (pvz., elninė šiurė – šiaurės elnių maistas).

Literatūra

1.Internetiniai puslapiai: www.sveikata.su.lt, www.google.lt, http://lt.wikipedia.org

Leave a Comment