Keisti gyvūnai

Kinu drakonas

Kinijos Hiubejaus provincija, 1995 geguže

1995 metais Kinijos Mokslu akademija nusiuntė nemaža ekspedicija i nuosalu kalnu rajoną Hiubejaus provincijoje ieškoti . drakono. Iki tol net kinu mokslininkai mane, kad drakonai būna tik žmonių vaizduotėje, bet Hiubejaus drakonas, pramintas siui gei (vandens slibinu) pasirodydavo taip dažnai, kad mokslininkams teko rimtai paziureti i pranešimus.
Pirmąkart jis buvo paminėtas trečiojo amžiaus dokumentuose, bet šiais laikais niekas i juos nekreipė dėmesio. Paskui, 1962 metais, žvejai imete sprogmenų i sraunia upe, tekančia Hiubejaus kalnu tarpekliu. Jie norėjo apsvaiginti žuvis, kad buutu lengva jas sugauti tinklais, bet sutrikdė visai ne jas. Žvejai pasibaisėjo ir apstulbo, kai iš vandens išniro slykstus padaras. Jis buvo ne žuvis, ne kiek neapsvaigęs ir ne linksmas – toli gražu. Pasak liudytoju padaras buvęs neregėto bjaurumo. Jo galva buvusi plokscia, o issikisusios akys kaip žibintai. Ant pečiu styrojęs raudonu plauku ar kailio kuokštas. Vienas iš žveju susuko “Cen!Cen!” – kinu kalba sis žodis reiškia rupuze. Mat tas padaras išties siek tiek buvo panašus i nepaprastai slykscia milziniska rupuze. Nusipurtęs nuuo kupros vandeni, jis nudramblojo zveju link. Vyrai nesijudino puse minutes, o paskui pasipustė padus. Tačiau ituzusi nuo sprogmenų Didžioji Cen pasileido jiems is paskos. Ji vijosi zvejus iki pat Senongzijos nacionalinio misko – cia jiems galu gale pavyko pasprukti.

Bet viskas tu

uo nesibaigė. Padaras, kuriam sutrikde ramybe, ne nemane grizti i savo povandenine buveine. Miško darbininkai ir kiti žmones, tureje toje vietoje reikalu, vis dažniau pranesdavo mate kazkokia labai keista pabaisa, kuri kartais juos vydavosi. Nors vietos zvejai ir toliau vadino būtybe Cen, netrukus paaiskejo, kad gyvulys – ne milziniska ar dar kokia nors rupuze. Vis dazniau pabaisa matydave zmones apibudindavo ja kaip padara su plevetomis rankomis ir figura, labai panasia i zmogaus, tik gerokai storesne. Apie jos dydi galima spresti is to, kad plevetos kojos su ilgais nagais buvo sulig voniomis. Taciau valdzios apstovai nusprende, kad pabaisa galinti buti drakonas, kai liudytojai prasneko apie daugiau kaip metro plocio nasrus is kuriu virsta baltu garu kamuoliai. Drakonai minimi daugelyje senu mitu is leegendu. Dazniausiai isivaizduojami kaip zvynuoti ropliai, bet apibudinimai skiriasi. Paprastai sakoma kad jie iskvepia dumus, bet siejami su vandeniu. Pranesimus tyre mokslininkai priejo isvada, kad sio vandens padaro iskvepti garai gali buti lengvai palaikyti dumais ir spelioti, ar mitai apie drakonus, nebus pagristi susidurimais su tokiais gyvunais. Profesorius Lui Minzuangas is Sanchajaus Rytu Kinijos universiteto pareiske manas, kad pabaisa islikusi nuo akmens amziaus kai Hiubejaus apylinkes dar buvo po vandeniu.
•Vadinamasis Komodo salos drakonas, o is tikruju – didziausias pasaulyje driezas – gali uz
zaugti iki 3 metru ilgio ir mazdaug 150 kg svorio. Sie “drakonai” gyvena Indonezijoje ir minta tokiais gyvunais kaip stirnos ir sernai, vis delto yra pranesimu, kad sie driezai yra surije ir viena kita vietini gyventoja ar turista.
•Nesiliauja gandai kad dinozaurai yra islike iki siu dienu ir dauginasi. Garsus gamtininkas Piteris Skotas mano, jog Loch Neso pabaisa – pleziozauras.

Keisti gyvunai – FAKTAI

1898 metais zoologas daktaras Peteris Olsonas atkreipe demesi i kelis laikrasciu straipsnius apie keista padara Svedijos Jamtlando kraste. Per kelerius metus jis surinko 22 pranesimus is patikimu liudytoju. Gyvuna mate iki siu dienu, dazniausiai 1965. Pasak liudininku, pabaisa turi dvieju ar pustrecio metro ilgio kakla, stryranti is keturiu keturiu metru ilgio kuno. Ji pilka, gauruota, su arkliska galva. Tikriausiai gyvena Storsjo ezere.
Britu Kolumbijos susvopu gentis nuo neatmenamu laiku pasakoja apie padara, vardu Naitaka, gyvenanti Okanago ezere. Pabaisa vaizduoja trys senoviniai piesiniai, israizyti akmenyse prie ezero. Sie pasakojimai panasus i indenu mitus, skirtumas tik tas, kad nuo europieciu pasirodymo siame kraste 18 a. pradzioje, gyvunas buvo matytas daugiau nei 200 kartu. 1934 metais kapitonas Hausas is Kanados zukles inspekcijos ji apibudino kaip telegrafo stulpa su avies galva. Vankuverio gyventoja ponia Kembel mate padara 1952, bet galva jai pasirode panasi I karves ar arklio. 1967 metais Darentu seima is Vait Roko stebejo ji

i pro ziuronus. Darentams atroge kad gyvunas vaikosi zuvu guota.
1852 mate sausio 13 diena kapitonas Syberis is banginiu medziokles laivo “Monongahela” pasiunte trimis valtimis vyrus apziureti tai, ka palaike iskilusiu I pavirsiu banginiu. Jis liepe sauti i gyvuna harpunu, ir tik tada pamate apsirikes. Is vandens isniro milziniska galva, padaras metesi prie valciu ir dvi apverte. Pasak medziotoju, ji buvusi 36 metru – ilgesne uz laiva – ir 3 metru skersmens. Pabaisa neturejo nei peleku, nei koju, tik gumbuota uodega.
1977 metu balandi prie Naujosios Zelandijos krantu zvejybinio laivo “Zuijo Maru” igula pagavo didziuli neregeta padara, kuris, tikriausiai nugaiso, pakliuves I tiklus. Vyrai iskele dvesena is vandens padare spalvotas nuotraukas. Tada kapitonas liepe ismesti keistaja butybe is laivo, kad neuzterstu zuvies. Apziurejes nuotraukas profesorius Tokio Sikmama is Jokahamos nacionalinio universiteto pareiske, kad gaisena ne zuvis ir ne joks zinomas zinduolis.
Tyrinetojas ir krokodilu zinovas Dzeimsas Pauelas mano, kad drakonai yra seniai isnykusiu dinozauru palikuonys. Sia isvada jis padare istyres gandus apie padara, panasu i dinozaura, kuri mate Afrikos dziungliu gilumoje gyvenancios gentys. Atvykes i Gabona, buvusia Prancuzijos kolonija Vakaru Afrikoje, jis keliavo Ogoues upe. Aplankes pagyvenusi ciabuviu ziniuoni, parode jam diplodoko – vieno is geriausiai zinomu dinozauru – piesini. Vyriskis jam pasake, kad tas padaras tose apylinkese gerai zinomas – vietiniai ji va
adina “Njamala”. Negaledamas patiketi savo ausimis, Pauelas parode piesini keliu siu genciu gyventojams. Visi atpazino padara. Jie teige jog dinozauras yra didelis slapukas – gyvena nuosaliose pelkese ir upese, minta “dziungliu sokoladu” – augalu, auganciu prie vandens.
Dar vienas paslaptingas Afrikos gyventojas – “Mokele – mbembe”. Kameruno gyventojai kalba apie milziniska keturkoji gyvi, Vakaru mokslininkams itartinai panasu i brontozaura. Pirmuosius pranesimus apie ji 1913 metais gavo kapitonas Fraiheras fon Stain cu Lausnicas. Ciabuviai jam papasakojo apie didesni uz drambli gyvuna su lygia oda ir lanksciu kaklu ir uodega. Jis uzaugas iki 10 m ilgio ir gyvenas povandeninese olose. Vienos ekspedicijos nariai is vietines gnties suzinojo, kad ciabuviai pries keleta metu upeje rado nustipusi “Mokele – mbembe”. Ciabuviai ji supjauste I gabalus ir suvalge, bet paskui keli apsirg ir net mire. Gyvuno likucius jie sumete I upe, kad nuramintu vele. Nors nei “mokele – mbembe”, nei “Njamala” nebuvo nufotografuoti, ju pedsakai istikruju aptikti.

Per I pasaulini kara ponas ir ponia Skraberiai su draugais vaziavo nakti per Vakaru Virdzinijos valstija ir isvydo du raudonus apskritimus svieciancius automobilio zibintu sviesoje. Prisiartine abstulbo: tie rutuliai pasirode besa I zmogu panasios butybes. Padaras buvo 2 metru ugio, plikas, su didziuliais nukarusiais sparnais. Ta pabaisa buvo matyta daugelyje JAV vietu. Pranesimuose dazniausiai vadinama “Zmogumi – naktiniu drugiu”.

Leave a Comment