Dirbtinis apšvietimas Kad augalai normaliai augtų ir neštų didelį derlių, reikalingas atitinkamas apšvietimas. Kanapių auginimui apšvietimas turi ypatingai didelės reikšmės. Be abejonės, geriausias šviesos šaltinis (ir dar nemokamas!) yra Saulė. Deja, centrinės Europos geografinė padėtis neleidžia visapusiškai jo išnaudoti, ir ne tik dėl šviesos intensyvumo. Pavasarį ir vasarą apšviestumas visiškai pakankmas, net tokiam šviesą mėgstančiam augalui – jis viršija 100 000 liumenų. Bet kanapė pasižymi tuo, kad jos žydėjimą reguliuoja hormonai, o pastarieji gaminasi tik esant tam tikram fotoperiodui, tiksliau kai dienos trukmė lygi arba trumpesnė už nakties trukmę. Tokios apšvietimo sąlygos susidaro Spalio – Lapkričio mėnesiais, o tada jau būna per šalta. Taigi augintojui lieka kelios išeitys – auginti šiltnamiuose, ant palangės arba įsirengti auginimo kambarį su dirbtiniu apšvietimu. Būtent apie dirbtinio apšvietimo pasirinkimą ir įrengimą yra šis straipsnis. Kokia šviesa geriausia? Kaip jau minėjau, geriausia šviesa augalui yra Saulės šviesa, bet jos sandėliuke nepasikabinsi. Kas dar be jos tinka augalams auginti? Pasirodo yra iš ko rinktis, bet pradžiai šiek tiek teorijos. Šviesą augalai naudoja kaip vieną iš pagrindinių energijos šaltinių. Sugerdami šviesos energiją augalai fotosintetina – t.y. gamina organines medžiagas iš neorganinių. Visų svarbiausia gamtos cheminė formulė: CO2 + H2O → C6H12O6 + O2. Taip augalas maitinasi ir auga. O fotosintezei reikalingiausias dalykas yra chlorofilas (be šviesos žinoma!). Kanapėse randami du svarbiausieji chlorofilai – a ir b. Jie sugeria skirtingą spektrinę sudėtį turinčią šviesą. 1- chlorofilas a; 2 – chlorofilas b Tiksliai žinoma, kad chlorofilas a sugeria 420 nm ir 660 nm bangos ilgius, o chlorofilas b – 435 ir 643. Paveikslėlyje vaizduojamas šviesos spektras: nm pakeitus į spalvinę temperatūrą Kelvino laipsniais ir sudėjus abu paveikslėlius į vieną, matoma, kad chlorofilas aktyviausias esant 5500 ir 2500 K spalvinei temperatūrai, čia pat surašyti lempų pavadinimai. Belieka išsirinkti tinkamiausią. Žvelgiant į gamtos sutvarkymus: pavasarį ir vasarą dominuoja melsva šviesa, tada kai aktyviausias vegetatyvinis augimas. Rudenį – daugiau raudonų tonų, tuomet bręsta žiedai ir vaisiai. Vyrauja teorija, kad UV spinduliai aktyvina THC gamybą. Tai neįrodyta, o kad UV nepanaudojamas chlorofilų – faktas. Todėl UV lempą įrengti tikslinga (jei išvis) tik žydėjimo metu. Be to MH lempos skleidžia šiek tiek UV. Kiek reikia šviesos? Kaip išsiaškinome šviesos srauto vienetas – liumenas (lm). Užsienio augintojai naudojasi tokia formule – min 2000 (lm) / ft2, (2000 liumenų į kvadratinę pėdą). Pavertus viską SI vienetais gauname 21600 lm / m2. Patikėkit, kvadratinis metras yra daug. Dabar pažiūrėkime kokios lempos kiek liumenų skleidžia. Gyvsidabrio lempa čia įrašyta tam, kad visi matytų kokia ji beviltiška – net liuminisencinės jas lenkia. Kita vertus gyvsidabrinės lempos spektras visai tinkamas auginimui. Minėtas skaičius 21600 lm yra MINIMALUS šviesos kiekis. Rimtuose šiltnamiuose Olandijoje ir Kanadoje dažnai buna 50000 lm/m2 ir daugiau. Greičiausiai čia tinka paprasta taisyklė: kuo daugiau, tuo geriau. Renkamės lempas Dabar kanapių augintojai dažniausiai renkasi iš trijų variantų, arba naudoja visas tris lempų rūšis skirtingais augalo augimo periodais. a) liuminisencinės (fluoroscentinės) arba dienos šviesos lempos; b) MH – metalų halidinės; c) HPS – (High Pressure Sodium) arba lietuviškai: didžiaslėgės dujošvytės natrio lempos (čia ne aš taip sugalvojau). Iš 3 pav. galime spręsti, kad labiausiai tinkamos lempos: MH arba HPS, bet augintojai naudoja ir liuminisencines. Taigi panagrinėkime kiekvienos jų pliusus ir minusus. Liuminisencinės dažnai dar vadinamos fluoro Santykinai pigios ir patogios lempos, maža to: jos ir efektyvios. Šviesa jose sukuriama švytinčių dujų, vamzdelio viduje. Tai jau vienas šių lempų pliusas: švyti visas vamzdelis, taigi jos nėra taškinis šviesos šaltinis o tolygiai paskirstoma viso vamzdelio paviršiui. Kitas labai svarbus pliusas – šios lempos skleidžia labai mažai šilumos, dėl to gali būti laikomos arti augalo ir tai gali būti lemiamas veiksnys renkantis lempas. Trečias pliusas – jos pigios. Minusai: šviesos srautas net nepanašus į tą kurį teikia MH ir HPS. Pvz.: 18 w liuminisencinė skleidžia ~ 1150 lm, arba 400 w – 25000 lm, tuo metu MH – 36000 lm, o HPS – 46000 lm. Kitas minusas – šviesos spektras taip pat nėra tinkamiausias, ypač žydėjimui. Dar viena problema su kuria susiduria liuminisencinių lempų savininkai – jų aukščio reguliavimas, kadangi jų šviesos srautas nėra didelis, laikyti reikia kuo arčiau augalo, o augalui augant lempų aukštį reikia nuolat reguliuoti. Paskutinis nepatogumas – liuminisencines lempas reikia gana dažnai keisti. Būtent!!! Nors jos šviečia labai ilgai (praktiškai amžinai), bet su laiku jos tampa vis blyškesnės ir blyškesnės. Ir vis dėlto visiškai pamiršti šių lempų nederėtų: dėl savo vėsumo jas galima naudoti uždarose patalpose su silpnu ventiliavimu. Taip pat jos sėkmingai naudojamos ankstyvose augalo augimo stadijose, bei klonavimui. Liumisencinės lempos, iš kitų kanapių auginimui naudojamų lempų išsiskiria tuo, kad galima pasirinkti norimą šviesos spektrinę sudėtį. Plačiai naudojamos klonavimui ir ankstyvose vegetacijos stadijose yra vadinamos „Cool White“, jų spalvinė temperatūra – 4500 K. Parduotuvėse dar galima rasti „Warm White“ ir „Daylight“, jų spalvinės temperatūros atitinkamai: 3000 K ir 3500 K. Pastarosios labiau tiktų žydėjimo periodui. Šioms lempoms būtinas kokybiškas reflektorius.
HID (High Intensity Discharge) arba Didelio Intensyvumo Iškrovos lempos Tai dažniausiai naudojamos (ir labiausiai tinkamos) kanapių augintojų lempos. Šios lempos turi keletą nenuginčijamų privalumų lyginant su liuminisencinėm: a) tinkamesnės šviesos spektrinė sudėtis; b) daugiau liumenų iš vieno vato; c) žymiai didesnis šviesos intensyvumas, del ko padidėja šviesos skvarba ir apšviečiamos apatinės augalo dalys. Taip pat vieną nenuginčijamą minusą: jos kaista, del to reikalingas efektyvesnis aušinimas. Rinkoje labiausiai paplitusios MH (Metalų halidinės) ir HPS (Didžiaslėgės dujošvytės natrio ) HID lempos. HPS lempos veikia panašiai, tik vietoj kvarcinio vamzdelio naudojamas keraminis (atlaiko didesnę temperatūrą) ir jis užpildytas natrio garais. MH Metalų halidinės lempos skleidžia šiek tiek melsvą šviesą. Jų spalvinė temperatūra – 4300 K. Tokiomis lempomis apšviečiami stadionai ir kartais – gatvės. Gaminamos nuo 100 iki 1000 W MH lempos, skleidžiančios nuo 8000 iki 125000 lm. Dėl savo melsvumo šios lempos labiau tinkamos vegetatyviniam auginimui. MH veikimo principas pagristuos tuo, kad didelės įtampos elektros srovė teka viduje esančio kvarcinio vamzdelio paviršiumi, o kvarcinis vamzdelis būna pripildytas metalų halidais (pvz. natrio jodidu). Iškrova matoma kaip šviesa plius UV spinduliai. HPS HPS lempos veikia panašiai, tik vietoj kvarcinio vamzdelio naudojamas keraminis (atlaiko didesnę temperatūrą) ir jis užpildytas natrio garais, o visa lempa – ksenono dujomis. Šios lempos neskleidžia UV spindulių. HPS būna nuo 70 iki 1000 W ir gali skleisti iki 145000 lm. Del savo spalvinės temperatūros (2200 K), jos labiausiai tinkamos žydėjimo periodu. Jei nėra galimybės naudoti dvi skirtingas lempas (MH ir HPS) vegetacijos ir žydėjimo metu, pasirenkama viena – HPS. Ir dar geriau tinka HPS Son Agro, kurių spektras „pagerintas“ t.y. papildomai „pridėta“ mėlynųjų spindulių. Auginant po MH lempomis augalas bus su trumpesniais tarpubambliais, vešlesnis. HPS padės sukrauti didesnius žiedus. Yra vertikalios ir horizontalios HID lempos. Pastarosios yra žymiai populiaresnės augintojų tarpe, nes skleidžia daugiau šviesos. Reflektoriai ir ventiliatoriai Kadangi lempos šviečia į visas puses, o augalai dažniausiai auga tik iš vienos (iš apačios į viršų), tikslinga įtaisyti reflektorių, kuris atspindėtų šviesą ir nukreiptų ją į apačią. Dar gerai būtų auginimo kambarį padengti kokia nors gerai šviesą atspindinčia medžiaga: pvz., baltais matiniais dažais, aliuminio folija arba nusipirkite vaistinėje pirmosios pagalbos antklodę – tkrai veikia. Jei auginimo kambarys įrengtas su HID lempamis, iš karto verta pasirūpinti lempų ir droselių aušinimu: specifikacijose nurodoma, kad HPS lempos gali įkaisti iki 300 Co! Kompiuterių parduotuvėje pardavinėjami 80 mm arba 120 ventiliatoriai nuo 10 lt. Naudinga tokį ne vieną sumontuoti savo auginimo kambaryje. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai – atvėsinsinamos lempas ir pagerinama oro cirkuliacij kambaryje. Saugumo priemonės Kadangi žmogaus gyvybei pavojinga įtampa virš 36 V, augintojai stengiasi išvengti lemtingų klaidų montuodami savo sistemą. Nepalieka neįzoliuotų laidų, nežtrumpina jų. Dėl didelių temperatūrų lempas nepaliekamos arti lengvai užsidegančių daiktų. Visas balastas laikomas pakeltas nuo grindų. HID lempos neliečiamos pirštais, niekas nelaisto savo augalų kol įjungtos HPS ar MH lempos – menkiausias lašelis gali sukelti sprogimą.Sėklos Vienas iš svarbiausių augalo kokybę įtakojančių faktorių – paveldėjimas, kurį sąlygoja sėklų kokybė. Net esant geriausioms auginimo sąlygoms, iš prastų sėklų išauga blogas derlius. Tačiau gauti gerų sėklų šiais laikais nėra sudėtinga – jos parduodamos internete. Daugybė tinklapių siūlo daugybę sėklų rūšių. Paprastai, daiginant sėklas, sudygsta maždaug vienodas vyriškų ir moteriškų augalų kiekis. Tačiau didesnis azoto kiekis, daugiau šilumos, bei ilgesnės šviesos fazės skatina moteriškų augalų vystymąsi, todėl į visus šiuos veiksnius verta atkreipti dėmesį vos pradėjus auginti. Įvairiose sėklų parduotuvėse galima nusipirkti ir taip vadinamų „feminised“ sėklų. Pasėjus “feminised” – nuo žodžio female (angl. moteris), – sėklų, visi išdygę augaliukai bus moteriškos giminės. Sėklų daiginimas nėra sudėtingas procesas. Yra keletas daiginimo būdų, ir visi jie pakankamai efektyvūs:
1. Daiginimas dirvoje. Atliekant viską teisingai, pastoviai palaikant dirvos drėgnumą bei šilumą, gaunami tikrai neblogi rezultatai. Vidutinė kambario temperatūra puikiai tinka daiginimui; šiuo atveju svarbiausia parinkti tinkamą dirvą. Vienas iš galimų pasirinkimų – durpių substratas, kuris gerai sugeria drėgmę ir ją išlaiko tol, kol pats išlieka drėgnas. Kitas galimas pasirinkimas – ta pati dirva, kurioje vėliau ir augs augalėlis. Pasėjus sėklą, jokiais būdais negalima kasinėti žemės norint patikrinti, ar sėklos sudygo, nes taip galima jas lengvai pažeisti. 2. Daiginimas vandenyje. Šiuo atveju sėklos patalpinamos į geros kokybės, filtruotą vandenį, kuris kasdien keičiamas. Daiginant tokiu būdu, sėklos sudygsta tikrai greitai; pirmosios sudygusios ir vėliau, augdamos, išsiskiria iš savo broliukų ir sesučių tarpo aukštingumu, o užaugus ir nuėmus derlių, geresniu skrydžiu. 3. Daiginimas marlėje ar vatoje. Trečiasis daiginimo būdas – tai papildytas antrasis. Sėklos daiginamos tarp dviejų sudrėkintų marlės ar vatos sluoksnių. Svarbu nuolatos palaikyti medžiagos drėgmę, neduodant jai išdžiūti. Patartina, kaip ir antruoju atveju, pastoviai keisti vandenį, nes vandeniui užsistovėjus (o tai atsitinka gan greitai), jame atsiranda dumblas bei bakterijos, kurios sugeria visą deguonį, o kas atsitinka su sėklomis be deguonies žino tik Jah. Sėklos paprastai dygsta nuo 2 iki 14 dienų. Pasirodžius 2-3 mm šakniai, sėklos labai atsargiai perkeliamos į tolimesnę auginimo terpę. Perkėlimas atliekamas taip: žemėje, kurioje toliau augs augalėlis, padaroma nedidelė, maždaug 1 cm gylio duobutė, į kurią įdedama sėkla, užpilama trupučiu dirvos, ir palaistoma. Geras sėklas galima saugoti iki trejų metų, o tinkamiausia vieta saugojimui – šaldytuvas, daržovių skyrius. Geros sėklos būna pakankamai tvirtos, stambios, rudos, pilkos, ar juodos spalvos. Suskilusios, mažos, žalios ar blankios spalvos sėklos paprastai nėra geros.Dirva Gera dirva labai svarbi auginant gerą žolę. Ar žinojote, kad marihuanos šaknų sistema yra gana stipriai išvystyta. Mineralines medžiagas bei drėgmę ji įsisąvina labai greitai. Šaknų ilgis siekia net pusę jos dydžio, o tai yra ištiesų nemažai. Kad šaknys gerai atliktų savo pareigas, joms reikia tam tikrų sąlygų. O būtent, jos turi gerai kvėpuoti ir dirvos PH turi būti neutralus. Tai dvi pagrindinės sąlygos ruošiant dirvą greitam ir derlingam auginimui. Taigi kokia vis dėl to turi būti dirva? Atsakymas – poringa. Paprastas juodžemis netinka – jis ilgam užlaiko vandenį, o išdžiūvęs, pasidaro labai kietas. Parduodamas durpių substratas taip pat yra netinkamas kanapės auginimui, netgi maišytas su žeme. Išdžiūvęs jis pasidaro toks kietas, kad paskui beveik nesugeria drėgmės – visas vanduo tiesiog prabėga kiaurai. Jei dirva bus ne poringa, marihuana tikrai lėtai augs ir netgi gali žūti, taip yra todėl, kad jos šaknys būtinai turi kvepuoti. Reikia tokios dirvos, kurį būtų poringa tiek sušlapinta, tiek ir išdžiūvusi. Tokią dirvą galima nusipirkti parduotuvėje. Man labai patiko kaktusų auginimui skirta dirva. Penki litrai tokios dirvos nesiekia penkių litų, o rezultatas būna iš tiesų neblogas. Labai lengva patikrinti, ar tokia dirva yra pakankamai poringa. Tiesiog sudrėkinkite ją ir suspauskite kumštyje. Rutulys turi lengvai Liečiant rutulį, jis turi lengvai byrėti. Dirvos tankį lengvai galima keisti pridedant smėlio arba kitų medžiagų. Bet vargu ar to prireiks – parduodama dirva dažniausiai būna pilnai paruošta, svarbu gerai išsirinkti pakuotę. Ir dar – tokia dirva jau turi visas reikalingas mineralines medžiagas, todėl netręškite vos tik pradėjus auginti. Dabar apie tai, kas yra PH ir kaip jis matuojamas. PH yra matuojamas nuo 0 iki 14. Jeigu PH lygus 7, reiškia žemė yra neutrali. Dirvos PH visada turi būti neutralus. Jei PH yra mažiau už 7, reiškia dirva yra rūgšti. Rūgšti dirva pasitaiko daug dažniau negu šarminga. Dirvų mišinių bei durpių substrato PH yra nuo 4 iki 6, todėl dirvos PH gerai būtų padidinti. Rūgščioje dirvoje marihuanos šaknys labai sunkiai įsisavina mineralines medžiagas ir drėgmę, dėl to lapai pradės gelsti, ir džiūti jų galiukai. Augalo augimas pasidarys lėtas ir THC kiekis bus mažesnis, tai labai primena Azoto trūkį dirvoje, todėl labai svarbu iš pradžių subalansuoti PH, o ne tręšti iš karto pastebėjus bėdą. Padidinti PH yra gana paprasta, tiesiog į rūgščią dirvą yra dedamos kalkės, kurios parduodamos sodo reikmenų parduotuvėse. Kalkėmis dažnai dažomi medžių kamienai. PH galima patikrinti lakmuso popierėliu. Jeigu dirva rūgšti, popierėlis pasidarys geltonas, o jei dirva šarminga, tai jo spalva bus mėlyna. Jei jūs negalite atskirti ar popierius yra mėlynas ar geltonas, tai greičiausiai dirvos PH yra neutralus. Į dirvos PH retai atkreipiamas dėmėsys, retai kas pagalvoja, kad marihuana tam tikromis sąlygomis sunkiai pasisavina maistingas medžiagas. Būkite gudresni, pasimokykite iš kitų klaidų.
Trąšos Augalai augimo metu įsisavina maistingas medžiagas. Laikas nuo laiko šių medžiagų pasidaro vis mažiau ir mažiau, kol galų gale augalams jų nepakanka. Svarbiausi elementai yra trys: tai azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K). Šių elementų kiekis ir yra tie trys skaičiai, kurie yra užrašomi ant paketų su trąšomis: pvz. 5-10-5. Kalcis, magnis, siera ir geležis naudojami mažesniuose kiekiuose, be to, yra daug kitų elementų, pavadintų mikroelementais. Kiekvienas elementas reikalingas skirtingu vystymosi metu ir visi jie reikalingi normaliam augimui. Azotas skatina augalų augimą bei vešlius lapus. Pačioje augimo pradžioje azoto reikia labai daug, be to, didelis jo kiekis skatina moteriškų augalų vystymąsi. Fosforas reikalingas šaknų sistemai bei žydėjimo metu, tada jo reikia maždaug dvigubai daugiau nei įprastai. Kalis reguliuoja augalų maitinimą, didina pasipriešinimą ligoms ir reikalingas teisingam metabolizmui. Marihuanai reikia daug kalio per visą augimo laikotarpį. Kalcis neutralizuoja rūgštis, toksinus, išskiriamus augalų, padeda maistingų medžiagų įsisavinimui. Kai vienos iš šių medžiagų trūksta, reikia būtinai atstatyti tą trūkumą naudojant trąšas, turinčias būtent to elemento. Niekados nenaudokite kietųjų trąšų, tokių kaip mėšlas, nes jis yra netinkamas marihuanos auginimui. O jei žemė buvo patrešta tokiomis trąšomis, būtinai turite ją išlaikyti apie mėnesį, nes kitaip mėšlas skatins pelėsių augimą. Daug kur parduodamos kompleksinės trąšos. Jų sudėtyje yra beveik visi elementai ir mikroelementai. Tokias trąšas reikia būtinai skiesti vandenyje. Turbūt vienos populiariausių trąšų Lietuvoje – lenkiškos trąšos “Biopon”. Geriausiai tinka lapiniams augalams, o ypatingai Orhidėjų auginimui skirtos trąšos. Tik nepamirškite – marihuanai reikia dvigubai mažiau trąšų, negu kitiems lapiniams augalams. Turėkite omeny, kad geriau marihuanos laikinai netręšti, negu duoti jai per daugi trąšų. Pvz. jei bus per daug azoto, tai augalas negalės gauti vandens, nepaisant to, kad dirva bus drėgna, dėl to jis išdžius. Žinokite, kad jeigu pas jus auga puikus krūmas, tai netręškite jo tol, kol nepastebėsite, kad jam trūksta mineraliniu medžiagų. Žemiau yra aprašyti mineralinių medžiagų trūkumo požymiai: Azotas: Blanki augalų spalva. Lapų gelsvumas, augimo sulėtėjimas. (Gelsvi lapai gali atsirasti pas 1 – 1,5 metro augalus dėl šviesos trūkumo fotosintezei.) Fosforas: Lapai nenormalios, tamsiai žalios spalvos. Lėtas augimas, silpna šaknų sistema. Kalis: Lapai nenormalios, tamsiai žalios spalvos, susukti iš šonų žemyn. Laikui bėgant geltonuoja, pasidengia pilkais ir rudais taškeliais, tampa minkšti ir silpnėja.
Žydėjimas Žydėjimas – tai turbūt ir yra tas pagrindinis tikslas auginant marihuaną, būtent pradėjus žydėti, ji įgauna tą stiprumą ir skonį, nuo kurio negalima atsispirti, o žydėjimo pabaigoje tiesiog stipria jos jau nebepavadinsi, ji greičiau bus atominė, tik neišskirianti jokios radiacijos, po poros dūmų tokios žolytės jau nebeskiri kur žemė, o kur dangus, tiksliau tau buna dangus ir ten, ir ten. Žydėjimas turi labai didelę įtaką marihuanos stiprumui, bet negalima pamiršti, kad rūšis yra pirmoje vietoje, o skirtingos rūšys kartais reikalauja truputį skirtingos apšvietimo trukmės žydėjimo metu. Apšvietimo trukmė, arba kitaip sakant dienos ilgis – tai ir yra svarbiausias žydėjimo kriterijus. Trumpėjant dienos ilgiui, ilgėja tamsusis paros metas, o būtent tamsiu paros metu, marihuana išskiria tam tikrus hormonus, kurių kiekis vis didėja, kol nepasiekiama kritinė riba, dėl ko augalas pradeda žydėti. Svarbu užtikrinti, kad tamsiu paros metu, augalas nebutų trikdomas jokios šviesos. Kadangi šie hormonai sunyksta dienos metu, netgi kelios minutės šviesos galį labai neigiamai paveikti augalą. Žydėjimas – greičiau priverstinis procesas, dabar yra kalbama apie marihuanos auginim1 po dirbtiniu apšvietimu, todėl ruduo, kaip žydėjimo metas, jai būna tada, kai jūs to panorite. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai tik sumažinti apšvietimo trukmę iki maždaug 12 valandų. Kaip jau minėjau, reikia atsižvelgti į rūšies reikalavimus. Turbūt vienai papuliariausių pasaulio rūšių „White Widow“ būtent paskutinių dviejų savaičių žydėjimo laikotarpiu, šviesa, netgi dienos metu, yra nepalanki. Ji tokia jautri šviesai, kad išskiria baltus kristalus apsisaugojimui nuo šviesos spindulių, toks krūmas labiau primena dar žalią, apsnigtą augalą ir tai nenuostabu, THC kiekis joje yra vienas didžiausių – beveik 19% !!!
Įdomu, kada būtent yra geriausia priversti krūmą žydėti? Auginant namuose, nemanau, kad jums reikalingas žydintis trijų metrų krūmas, be to, dauguma marihuanos rūšių užaga iki 1,5 metro aukščio namuose, todėl, mano manymu, po poros mėnesių jau galima sumažinti apšvietimą. Po 1-2 savaičių, būtent ten, kur lapai jungiasi su stiebu, pasirodo pirmieji nesubrendę žiedai. Vyriški – šviesiai žali, apverstos kuokelės tipo, 1-2 mm pasvirę skersai. Moteriški – sodriai žali, truputėlį plaukuoti, su iš viršūnės kyšančiais vienu arba dviem storais baltais plaukeliais. Geros selektinės marihuanos žydėjimas tesiasi nuo 7 iki 9 savaičių. Reikia paminėti – stiprausia žolytė yra „sensemillia“, Ispaniškai – „be sėklų“, o kadangi augalams pradėjus žydėti iš karto pastebimas skirtumas tarp moteriškų ir vyriškų augalų, patariu nedelsiant, dar žiedams neprasivėrus, atskirti viriškus krūmus nuo moteriškų, o dar geriau visiškai pašalinti juos. Tikslas yra išauginti moteriškus augalus be sėklų, tai yra tik su netikrais sėklų indeliais. Būtent žydėjimo metu ir atsiranda tos taip girdėtos galvos, kurias, kaip ne keista, ir reikia rinkti. Nukirpus vieną, jos vietą užima kita, taip pastoviai renkamas derlius tuo pat metu laisvinama vieta kitų augimui. Dar paminėsiu, kad žydėjimo metu, augalui reikia daugiau fosforo, o azoto kiekis turi būti mažesnis už įprastą. Nemanau, kad šiuo atveju tiks kompleksinės trąšos, nes padidindamas fosforo kiekis – rizika pertręšti augalus azotu. Žydėjimas – pats atsakingiausias auginimo metas, būtent nuo augintojo priklauso galutinis rezultatas, todėl reikia pasistengti rimčiau į tai atsižvelgti. Nemanau, kad nebus įvertintos jūsų pastangos, o atvirkščiai – jūsų pastangos bus atlygintos su kaupu.Kanapių auginimas Lietuvoje
( informacijos šaltinis: @tsipūsk – puikus lietuviškas puslapis puoselėjantis kanapes )
Arba
Viskas, ką norėjote sužinoti apie marichuaną, bet buvote perdaug stoned, kad paklaustumėt
Įžanginis žodis
Šiuo metu Lietuvoje laikyti ir auginti kanapes yra uždrausta įstatymu. LR Baudžiamasis kodeksas numato, jog augindamas indiškas, pietų mandžiūrijos, pietų čiujaus, pietų archonos ir pietų krasnodaro kanapes užsidirbsi kaliūzės iki 5 metų. Ir čia tik pirmą kartą. Antrą kartą pakliuvęs gali gauti iki 8 metų. Augindamas bet kokias kitas kanapes, gali gauti iki 3 metų kaliūzės arba iki 2 metų pataisos darbų, jeigu su tuo įkliuvai jau antrą kartą, o prieš tai tau buvo paskirta bauda nuo 25 iki 50 Lt. Maža to, jeigu prie tavo lango, ar durų, ar garažo auga kanapės ir tu jų nesunaikini kaip didžiausio visuomenės blogio – gauni 50 Lt. baudą.
Net jei nesi dileris ar pušeris, turėdamas su savim marichuanos, rizikuoji savo 3 metų laisve.
Autorius pripažindamas šio draudimų absurdiškumą ir neteisingumą, vis dėlto neskatina jūsų imtis nelegalios veiklos. Šio straipsnio informacija skirta pažintiniams tikslams.
Šaltiniai
Šis straipsnis nėra originalus. Jis buvo surinktas iš daugybės šaltinių, daugiausia iš Interneto, ir adaptuotas Lietuvos situacijai. Padėka visiems geros valios žmonėms, kurie suteikė įvarių duomenų.
Galit šį straipsnį visaip platinti ir pan., bet neapsimeskit , kad patys jį parašėt ir nesistenkit iš to užkalt babkių.
Įvadas
Kanapė yra metinis augalas – išauga, sužydi, išaugina sėklas ir miršta per vienerius metus. Vyriškieji ir moteriškieji žiedai auga ant skirtingų augalų, tačiau taip pat įmanoma išauginti hermafroditus.
Yra dvi pagrindinės kanapių rūšys – Cannabis sativa ir Cannabis indica. Sativa pasižymi dideliu augalo aukščiu, siaurais į pirštus panašiais lapais, mažesniu žiedų palyginti su lapais skaičiumi ir gana ilgu žydėjimo laikotarpiu. Indica gi yra vešlesnė, lapai platesni, daugiau žiedų, labiau nuspėjamas žydėjimo laikotarpis. Rūkoma sativa sukelia aiškumo ir džiaugsmingo pakylėjimo jausmą, tuo tarpu po indicos jautiesi visiškai stoned – ji kerta per fizinius pojučius. Per paskutinius dešimtmečius buvo išvesta nemažai sativos-inidicos hibridų, su geriausiomis jų savybėmis.
Oras Lietuvoje nėra pats tinkamiausias šiems augalams, kurie yra iš esmės tropiniai. Šiuo straipsniu norim parodyt, kaip rūpestingai kontroliuojama aplinka ir tinkamai parinkti augalai leidžia išauginti geriausios kokybės marichuaną.
Augalai auginti organiniu būdu kvepia geriau ir yra skanesni, nei auginti ant mineralinių trašų. Šiame straipsnyje yra išsamiai aprašytas auginimas, naudojant organines trašas (šūdą), tačiau mineralinių trašų šalininkai galės surasti ir pukiai veikiančių mineralinio auginimo principų.
Kur auginti
Lauke
Auginimo sezonas Lietuvoj yra gana trumpas. Kanapės pradeda žydėti, kai dienos ilgumas sutrumpėja iki 13 valandų per parą. Tai atsitinka kažkur rugsėjo mėn., todėl augalai turi tik 6-10 savaičių žydėjimui iki pirmųjų šalnų. Rugsėjis ir spalis taip pat gali būti šalti bei drėgni, todėl dar padidėja visokių ligų, žudančių augalą tikimybė.
Yra rūšių, skirtų auginti būtent šiaurinėje Europos dalyje, tačiau šie augalai yra blogesnės kokybės, nei auginti namuose ar šiltnamiuose – žaliuosiuose nameliuose.
Šiltnamiuose
Šiltnamiuose galima sukurti aplinką daug šiltesnę ir sausesnę nei lauke. Tai labai naudinga, kadangi augalai gali būti pasėjami anksčiau ir gali žydėti ilgiau, o ir šaltis jiems nepakenks. Augalai sužydi tuo pačiu metu kaip ir lauke. Yra daug rūšių, kurias galima auginti tiek namuose, tiek šiltnamiuose.
Patikėkite, jeigu įsirengiate šiltnamį specialiai kanapių auginimui, tai jums kainuos daug pigiau nei pirkti marichuaną juodojoje rinkoje, kur vienas gramas geros kokybės stuffo kainuoja apie 50 Lt. Už tiek galima nusipirkti skaidrios plėvelės reikalingos visam šiltnamiui uždengti. Taip kad išleisti pinigai greičiau yra investicija, o ne pramoga.
Namie
Auginimas namie sodininkui leidžia visiškai kontroliuoti auginimo aplinką – dienos ilgumą, apšvietimo lygį, drėgmę, temperatūrą, žemės derlingumą. Geriausia kokybė būtent ir yra pasiekiama auginat namuose (uždarose patalpose).
Patalpos auginimui namie paruošimas
Planavimas
Vidutinės spintos dydžio ploto užtenka išauginti augalų asmeninėms reikmėms ir dar draugams pavaišinti. Rimti “pūtikai” galbūt norės didesnio ploto, tačiau žemiau aprašytas būdas tinka ir jam.
Suplanuokit patalpą atidžiai prieš pradėdami “sodininkauti”
Atsakykit į šiuos klausimus.
Ar yra priėjimas prie keleto rozečių ?
Ar į kambarį lengvai galima atnešti vandens ?
Ar kas nors pašalinis galės pastebėti apšvietimo įrenginius ?
Ar kas nors pašalinis galės išgirsti ventiliatoriaus garsus ?
Ar kas nors pašalinis galės užuosti kvapą (ne veltui juk vadinama skunku ) ?
Ką darysiu, jei norėsiu išvažiuoti atostogų ?
Geriau siai niekam nepasakokit apie savo sodininkystės pomėgius. Savo priemones pirkdami mokėkite grynais ir tikėjams neišduokit savo rekvizitų. Yra buvę atvejų, kai tiekėjų užrašų knygelės buvo panaudotos, rengiant policijos reidus.
Auginimo vieta
Susiraskit tinkamo dydžio vazoną, dėžę, ar kažką panašaus. Galit tai sukonstruoti ir patys, dėžės dugną uždengdami politelenu. Jeigu esate kūrybingas, dėžę galėsit pritaikyt taip, kad tai atrodys kaip natūrali jūsų apartamentų interjero dalis.
Kambario, kuriame auginsite, grindys turėtų būti kažkaip izoliuotos, kad neapsemtumėte žemiau gyvenančių kaimynų. Vazonų dugnas turėtų būti pakankamai stiprus, kad išlaikytų augalų svorį, vandens prisigėrusią žemę ir trąšas.
Kambarys turėtų būti periodiškai valomas nuo dulkių , purvo ir trąšų.
Vėdinimas
Vėdinimas yra labai svarbus. Augalams reikia CO2 fotosintezei, o temperatūra ir drėgnumas turi būti tinkamo lygio. Angų dėžėje (jeigu ji uždara) turėtų pakakti, bet geriau įrengti dirbtinį vėdinimą. Elektro markete galima nusipirkti tinkamų ventiliatorių už … … Lt. Ventiliatoriai arba fenai turėtų veikti 24 val. per parą nepriklausomai nuo dienos (apšvietimo) ilgio. Ventiliatoriai taip pat gelbsti sumažinant augalų skleidžiamą kvapą.
Šildymas
Sveikam augalui reikia 15-30 C laipsnių temperatūros. Kanapės gali pakelti žemiausią ir aukščiausią temperatūrą, atitinkamai 5 ir 40 C, tačiau tai nėra idealiausios auginimo sąlygos. Jeigu jūs auginate nešildomoje patalpoje (rūsyje ar garaže) jums reikėtų pasirūpinti eletriniu šildymu, kontroliuojamu centrinio apšildymo termostato.
Apšvietimas
Apšvietimo tipas priklauso nuo patalpos dydžio ir auginimo būdo. Auginant namie idealu būtų 9kl/kv.m.
Paprastos lemputės – neefektyvios, jos daugiau šildo nei šviečia. Geriausia būtų dienos apšvietimo lempos, kurios iš esmės tinka visoms auginimo stadijoms – tiek žydėjimui, tiek laikotarpiui iki žydėjimo (augimui).
Lempos turėtų būti įjungiamos tokiam laikotarpiui, kad augalai gautų šviesos 18 valandų per parą augimo laikotarpiu ir 12 valandų – žydėjimo metu.
Įsirenkit lempas taip, kad nepadegtumėt tėvų buto dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Jungiklis geriau tebūna, kur nors atokiau, kad galėtumėte bet kada išjungti šviesą, esant nepageidaujamų asmenų vizitui.
Sėklų daiginimas
Dažniausiai visi augalai auginami iš sėklų. Galima pasirinkti iš daugelio rūšių pagal tai, kokiose sąlygose suplanavote auginti savo stuffą.
Geros sėklos turi būti švelnios ir nesubliukšti jas suspaudus pirštais. Venkite mažų sėklų ir tų, kurių spalva yra blyškoka.
Kai kas pataria prieš sodinant sėklas, patalpinti jas tarp šlapių sugeriamojo popieriaus lapų ir perkelti į auginimo terpę, kai jos sudygsta. Tai nėra būtina. Paprasčiausiai pasodinkite sėklas į 1 cm gylį mažuose indeliuose su derlinga žeme (parduoda visokias durpes, jei ką). Žemę reikia palaistyti tiek, kad jinai sudrėktų – jokių būdu nepermirktų. Indelius laikykite šiltoje (15- 25 C), šviesioje vietoje. Venkite atviros saules šviesos ir karts nuo karto palaistykite, kad žemė neišdžiūtų. Pirmieji kanapių lapeliai turėtų pasirodyti po trijų savaičių. Dabar galite sodinukus perkelti į individualius konteinerius. Stenkitės, kad ant jų šaknų liktų kuo daugiau originalios žemės. Perkeldami sodinukus, laikykite už lapelių, o ne už stiebo. Taip pat stenkitės nepažeisti šaknų. Jeigu naudojote mažus indelius daiginimui, tai galite sodinukus perkelti į didesnius konteinerius su visa žeme. Kai kurie augintojai, persodina augalus vis į didesnius konteinerius keletą kartų, bet tai nėra būtina.
Prieš daigindami brangias gerų augalų sėklas, galite pasipraktikuoti ant paprastos šalūchos, jei su daiginimu susiduriate pirmą kartą.
Augimo ir brendimo laikotarpis
Dauguma rūšių subręsta žydėjimui per 40 dienų. Žinoma, galima auginti jas ilgiau, kad augalai būtų didesni, bet tai nėra labai patogu. Mažesnius augalus lengviau paslėpti ir pan. Keturių metrų pabaisa matosi labiau nei akivaizdžiai pomidorų lysvėse.
Lauke
Augimo laikotarpiu augalai turi gauti kiek įmanoma daugiau šviesos. Kad lauke auginamo derliaus sulauktumėte rugsėjį, sodinukus perkelti į lauką reikėtų gegužės pabaigoj.
Auginimo vieta turėtų būti atvira iš pietų, t.y., kad kuo ilgiau augalams niekas neužstotų saulės. Jeigu bijote kaimynų dėmesio, pasodinkite kanapes tarp kitų aukštų augalų – vijoklinių pupelių ar pomidorų.
Keletą savaičių prieš sodindami, pasirinktą vietą sukaskite ir patręškite. Jeigu žemė molinga, reikėtų ją sumaišyti su juodžemiu, kad vėliau nestovėtų vanduo.
Sodinukams, sudaigintiems namuose, reikia “grūdinimosi” laikotarpio, prieš sodinant juos lauke. Todėl per keletą savaičių juos reikėtų aklimatizuoti lauko sąlygose, palaikant lauke dieną ir parnešant namo naktį. Pamažu reikia didinti jų buvimo lauke laiką, kol jie galės išbūti lauke 24 h. Be “grūdinimosi” laikotarpio, sodinukų augimas dėl patirto šoko gali sulėtėti.
Sodinukus sodinkite metro intervalais vieną nuo kito. Gerai palaistykite. Daugiau tręšti, kol augalai pasiekia metro aukštį, nereikia.
Kai kurios kanapių rūšys gali išaugti iki 4 m aukščio. Jas aišku galima sumažinti, jei aukštis kelia problemų. Nugnybkite augalo stiebelį, kai jis išaugina 4 lapelių “aukštus” – tada jis pradės augti dviem pagrindiniais stiebais. Laiks nuo laiko nugnybiant stiebelius, galima padidinti augalo šakotumą. Tačiau nepersistenkit – taip galima sustabdyti augalų vystymąsi, ar netgi paskatinti augalo hermafrodiškumą.Viršutines augalo šakas reikia atsargiai palenkti horizantaliai ir pririšti virvele prie šalia įsmeigtų lazdelių. Tai padidina augalo lapingumą ir sumažina jo aukštį.
Vasarą augalus reikia laistyti retkarčiais. Palaistę leiskite žemei išdžiūti. Jeigu ruošdami žemę pakankamai jos nepatręšėte, galite dabar augalams duoti kokių nors gėlių trašų (laikykitės pakelio instrukcijų). Geriau trąšų mažiau, negu kad jų perdozuoti. Jeigu augimas jus tenkina, trašų geriau nenaudoti.
Šiltnamiuose
Auginimas šiltnamiuose turi žymių pranašumų prieš auginimą lauke. Augalai greičiau auga bei nenukenčia nuo vėjo bei lietaus. Kadangi augalas apsaugomas nuo temperatūros svyravimų, jo žydėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas.
Nesodinkite augalų per anksti, nes rugsėjo vidury, kanapės gali jau remtis į šiltnamio stogą (nebent jūs pasirinkote žemaūgę rūšį). Normalaus dydžio kanapė gali būti išauginta, jei pasėsite ją birželio mėn.
Šiltnamiuose galima naudoti ir paprastą žemę, bet ji gali būti užkrėsta kokiomis nors ligomis ar pesticidais, todėl geriausia nusipirkti komposto ir pridėti apie 30 proc. žvyringo smėlio. Smėlis padarys sunkesnius jūsų kontenerius, taipa apsidrausite, kad jie išvirs ir sulaužys augalus. 35-40 cm gylio konteineriai turėtų tikti visiems augalams, tačiau jei turite vietos galite naudoti ir didesnius.
Dideli augalai reikalauja dauga vandens, kai oras šiltas ir saulėtas, todėl reguliariai laistykite. Nepadauginkite vandens. Tegul apie 10-15 cm komposto išdžiuva iki kito laistymo. Geriausia laistyti lietaus vandeniu, nes kai kur vanduo iš vandentiekio labai kietas turi daug kalcio karbonatų, kurie gali sunaikinti maistingąsias medžiagas. Šiltnamį karštomis dienomis išvėdinkite, kad nukristų temperatūra ir sumažėtų drėgmė. Didelė drėgmė gali sukelti grybelines ligas.
Komposte yra pakankamai maistingųjų medžiagų kelioms savaitės augimo. Bet vėliau jūs turėsite pasirūpinti, kad augalams jų netruktų. Jų galima nusipirkti daugumoje ūkinių prekių parduotuvių. Daug kas rekomenduoja Miracle Gro medžiagas, tačiau galima tręšti ir įvariausiomis organinėmis maisto atliekomis. Prisiminkite, geriau nepersistengti.
Kadangi šiltnamyje stiebai būna silpnesni nei lauke pririškite juos prie į žemę įsmeigtų stiebų, kad nenulužtų.
Namuose
Auginant namuose būtina reguliuoti augalų gaunamą šviesą. Kai kas laiko lempas įjungtas 24 h, bet tinkamiausia ir sveikiausia augalams būtų, jeigu augalai gautų šviesos 18 h per parą. Būtina užtikrinti, kad augalo “nakties” metu iš tiesų būtų tamsu. Netgi kelios minutės šviesos augalo “nakties” metu gali paskatinti hermafrodizmą.
Galite naudoti paprastus gėlių vazonus augalams auginti. Jeigu naudojate indus nuo maisto ar kažką panašaus, įsitikinkite, kad jie dugnuose turi vandens nutekėjimo skyles ir yra nepermatomi.
Komposto, laistymo ir trąšų klausimai sprendžiami taip pat kaip ir šiltnamio atveju.
Pagrindiniai stiebeliai gali augti tarsi verpste. Pririškit juos laisvai prie lazdelių, kad nenusivirtų. Apatiniai stiebeliai gali būti silpni ,nes negaus pakankamai šviesos. Jei jie perdaug susisukę, nugnybkite juos.
Auginkite augalus tol, kol jie pasieks 2/3 planuojamo aukščio ir tada galima leisti augalams žydėti.
Žydėjimas
Kai diena sutrumpėja iki 12-13 h, augalai sužydi. Lauke ir šiltnamiuose tai būna kažkur apie rugsėjo vidurį, naujosios rūšys gali sužydėti ir anksčiau. Auginant namie galima žydėjimą sukelti priklausomai, kaip reguliuojamas apšvietimas.
Augalai sužydi, kai tam tikrų hormonų kiekis pasiekia kritinę ribą. Šiuos hormonus augalas gamina tamsiu paros metu ir sunyksta dienos metu. Svarbu užtikrinti kad tamsus metas, nebutų trikdomas jokios šviesos, nes netgi kelios minutės šviesos gali viską gadinti.
Po 1-2 sav. trumpųjų dienų (12-13 val), ten kur lapai jungiasi su stiebu pasirodo pirmieji nesubrendę žiedai. Vyriški žiedai – šviesiai žali, apverstos kuokelės tipo, 1-2 mm pasvirę skersai. Moteriški – sodriai žali, truputėlį plaukuoti, su iš viršūnės kyšančiais vienu arba dviem storais baltais plaukeliais.
Pašalinkite vyriškus žiedus, kol žiedai neprasivėrė ir neapdulkino moteriškųjų. Jūsų tikslas yra išauginti moteriškus augalus be sėklų, tik su netikrais sėklų indeliais, iš kurių sunkiasi derva, turinti savyje THC. Tokie augalai vadinami “sinsemillia”, t.y. “be sėklų”.
Jeigu naudojate trašas, šiuo laikotarpiu naudokite tas, kurios turi mažai azoto ir daug fosforo.
Žiedai, tikėdamiesi gauti žiedadulkių, augs dar 4-8 savaites, ir sendami, pagamins daugiau THC dervų. Kai augalai subręsta, galima nuimti derlių.
Derliaus nuėmimas ir džiovinimas
Sodininkai dažnai ginčijasi, koks laikas yra pats geriausias derliaus nuėmimui, tačiau dauguma sutaria, kad tai priklauso nuo skonio.
Kai augalai aktyviai žydi, dervos turi daugiau THC, nei augimo laikotarpiu. Vėlesnėmis žydėjimo stadijomis, THC mažėja ir daugėja kitos cheminės medžiagos – CBD. Parūkius, būtent THC sukelia tą linksmąjį, “get high” jausmą, o CBD sukelia – stoned pojūtį, letargiją ir pan. Jeigu norite “get high”, derlių nuimkite,kai apie 35 proc. žiedo piestelių (maži balti plaukeliai) paraudonuoja ar paruduoja. Jeigu norite “get stoned” palaukite kol spalvą pakeis 65 proc. piestelių.
Nukirpkite žydinčių augalų stiebus ir pakabinkite viršūne žemyn vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje, kol pagrindinis stiebas lenkiamas treškės. Tai gali užtrukti vieną ar dvi savaites. Išdžiovintus augalus nespausdami sudėkite į iš viršaus užsegama krepšį ir laikykite sausoje tamsioje vietoje (šaldytuve). Netrinkite ir nespauskite augalų, nes plaukeliai, ant kurių yra dervų lašeliai, sutrupės ir taip anksčiau laiko prapuls visas THC. Nelaikykite augalų šaldytuvo kameroje – tai irgi kenkia. Laikant augalus pagal šią instrukciją, jie išlieka švieži ilgą laiką. 6tai pauikus kaljanos pavizdys: