kaip sumažinti automobilių oro taršą

Automobilis yra pats didžiausias atmosferos teršėjas. Pagal populiariosios enciklopedijos ,,Pažinimo džiaugsmas” duomenis net 51 % atmosferos teršulių (dujų ir kitokių nuodingų medžiagų) susidaro iš transporto priemonių. Benzine, kuris naudojamas daugelyje šalių, yra švino junginių; labai daug jų patenka į orą su automobilio išmetamosiomis dujomis. Miestų ore nuodingųjų anglies monoksido – dujų, kurias išskiria degantis angliavandenilinis kuras, ir švino junginių koncentracijos kai kada padidėja tiek, kad oras tampa ypač pavojingas žmogaus sveikatai.

Automobiliai išmeta į orą ir kitų teršulių, tarp jų – asbesto pluoštą iš stabdžių trinkelių. Patekęs į plaučius asbestas nuolat juos dirgina; tai gali sukelti vėžį.

Automobilis, kuris pravažiavo 20 000 kilometrų į aplinką išmėtė 0,775 kilogramus švino, 40,75 kilogramus azoto oksidų, 234 kilogramus angliavandenilių ir net 765 kilogramus anglies monoksido.

Šiandien pasaulio keliais rieda daugiau kaip 400 milijonų transporto priemonių, Japonijoje iš 1000 ligų 127 sukelia automobilių išmetamosios dujos. Intensyvus transportas miestuose netgi sąlygoja smogo atsiradimą. Pavyzdžiui Londone 1952 metais nuo smogo mirė 4000 žmonių. Šis reiškinys yra dažnas ir Japonijoje, JAV, Vokietijoje. Šiltame klimate smogas kyla kai azoto oksidų ir angliavandenilių dujose, išmetamose iš automobilių, dėl saulės spindulių poveikio vyksta cheminės reakcijos. Fotocheminis smogas nuodingas, nuo jo neretai miršta plaučių ligomis sergantys žmonės.

Tokie didžiuliai transporto žalos mastai verčia mąstyti apie tos žalos neutralizavimą. Pirmiausiai tyrimai vyksta nekenksmingo kuro atradimų link. Išrastas bešvinis benzinas, ieškomi kiti energijos šaltiniai. Japonijoje, kuri labiausiai kenčia nuo transporto kamščių ir taršos jau yra didelių elektra varomų automobilių gamybos pasiekimų. Pastarieji yra tokie, kaip iš popieriaus pagamintas, lengvas, elektra varomas automobilis vadinamas ,,jonvabaliu” arba 200 km/h išvystantis šešių metrų limuzinas, kurio energijos šaltinis yra saulės baterijos ir įkraunamos baterijos.

Filtrų reikia ne tik cigaretėms ir fabrikų kaminams. Automobiliuose naudojami neutralizatoriai, t.y. ant išmetamojo vamzdžio uždedamas dar vienas vamzdis, pripildytas paladžiu padengtų granulių. Paladis yra puikus katalizatorius. Dalis pro šį vamzdį praėjusių nuodingųjų medžiagų virsta anglies dioksidu, vandens garais azotu. Taip išmetamos dujos apvalomos iki standartais leidžiamų normų. Toks katalizatorius yra praktiškai visose nuo 1991 metų pagamintose lengvosiose mašinose.

Taip pat automobilių daromą taršą galima sumažinti valstybine kontrole. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse yra griežta techninių apžiūrų sistema, kurių metu tikrinamas automobilio išmetamo anglies monoksido ir anglies dioksido kiekis. Kitose šalyse vyksta griežta senų automobilių kontrolė, nes jos naudoja daugiau kuro ir joms reikalingas kuras, kuris nėra ekologiškas, jose nėra katalizatorių.

Stengiamasi uždrausti automobiliams įvažiuoti į tirštai apgyvendintus miestų rajonus, žaliuosius masyvus, netoli stambių gyvenamųjų rajonų ir kurortų esančias poilsio zonas. Vystant ir tobulinant viešąjį transportą žmonės mieliau naudojasi juo, o ne savo automobiliu (tai ypatingai pasiteisino Didžiojoje Britanijoje). Svarbu racionaliau išdėstyti eismą. Taip pat yra apmokestinamas įvažiavimas ir parkavimas tose vietose, kur eismas ypatingai intensyvus, pavyzdžiui miesto centre.

Dar kitas būdas mažinti automobilių taršą yra paversti automobilį prabanga; jau dabar įvairiose šalyse taikomas mokestis orą teršiančioms įmonėms, iš kurių gaunamos lėšos panaudojamos aplinkosaugos skyriams.

Dabar nėra jokio pagrindo ginčytis, automobilis yra prabanga ar būtinybė. Efektyvesnių transporto priemonių neturime. Todėl tiesiog reikia neutralizuoti žalą arba stengtis jos nedaryti.

Literatūra:

1. Lugauskas A., ,,Žeme, ar nepavargsi?” /Mokslas, Vilnius, 1979;2. Aplinkos apsauga Kaune/ Europos gamtos apsaugos metai, 1995;3. ,,Žemė ir jos gėrybės” – Pažinimo džiaugsmas (populiarioji enciklopedija) /Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius 1994.