Geografinės aplinkos užteršimo ūkinės ekonominės pasėkmės

Gamtinės sąlygos turi įtakos žmogaus ūkinei veiklai. Jos gali padėti arba trukdyti pramonės ir žemės ūkio gamybai. Mokslo ir technikos revoliucijos laikotarpiu gamtinių sąlygų kokybė kinta labai greitai, ir dėl to daugelyje geografinių regionų tenka pertvarkyti ūkinę ekonominę veiklą. Per pastaruosius dešimtmečius pasidarė ypač svarbu išsaugoti tokias gamtinių sąlygų savybes, kurios dar visai neseniai atrodė nekintančios. Pavyzdžiui, dėl gėlo vandens užteršimo vandens išteklių trūksta ne tik sausringuose rajonuose, bet ir tose teritorijose, kur anksčiau vandens užtekdavo intensyviai pramonės ir žemės ūkkio plėtotei. Dabar žmonijai tenka imtis vis sudėtingesnių ir brangiau kainuojančių priemonių, kad būtų išsaugotas švarus vanduo, pertvarkytas vandens tinklas.
Vis labiau kintanti atmosferos oro sudėtis sukelia ne tik ekologinių, bet ir ūkinių ekonominių padarinių. Dar visai neseniai atmosferos kokybė neturėjo didelės įtakos pramonės ir žemės ūkio gamybai. Dabar, kovojant su užterštumu, šimtuose miestų, stambiuose pramonės centruose tenka pertvarkyti technologinius procesus, statyti brangiai kainuojančius valymo įrenginius.
Nuotėkų valymo sistemų renovacijos galimybės

Buityje naudojama vis įvairesnė buitinė chemija, dėl to didėja pavojus išleidžiamomis nuuotėkomis užteršti aplinkų bei pakenkti savo ir aplinkinių sveikatai. Šiai žmogaus daromai įtakai sušvelninti būtinos atitinkamos kompensacinės priemonės – nuotėkų valymo įrenginiai. Buityje naudojama buitinė technika ir chemija iš esmės pakeitė ir buityje susidarančių nuotėkų savybes. Naudojamos indaplovės, automatinės skalbiamosios mašinos, va

andens minkštinimo įrenginiai, dezinfekcinės medžiagos, riebalų šalintojai, konservantai ir pan. pakeičia ne tik nuotėkų užterštumą ir teršalų sudėtį, bet ir nuotėkų fizines savybes. Jos tampa skvarbesnės, lengviau patenka į požeminio vandens horizontus ir migruoja. Kartu su nuotėkomis keliauja ne tik teršalai, bet ir mikroorganizmai. Dabar atsirado reikalavimai ir priemonės nuotėkoms tvarkyti. Prie statomų naujų namų atsiranda modernūs valymo įrenginiai, kaimyninės sodybos jungiasi į bendras sistemas ir sprendžia šią problemą bendromis jėgomis, atsiradę modernūs, ekonomiški nuotėkų siurbliai leidžia be didelių sąnaudų transportuoti jas dideliais atstumais ir jungtis prie centralizuotų nuotėkų tvarkymo sistemų. Didžiausia problema tampa prieš 10-20m. statytos sodybos. Jų šeimininkai daro remontus, modernizuoja įrangą, tačiau atnaujinti nuotėkoms tvarkymo įrangą dažnai pamirštama. Senose sodybose, prie kurių nebuvo privesti kanalizacijos tinklai, nuotėkoms tvarkyti dažniausiai buuvo tokie sprendimai, kuriuos būtina modernizuoti:
1. Iš gelžbetoninių žiedų įrengiamos nuotėkų kaupimo talpyklos, iš kurių jos turi būti nuolat išvežamos. Po kiek laiko tokių talpyklų dugnai dažnai būdavo sulaužomi (arba iš viso neįrengiami), kad nuotėkos tekėtų į gruntą. Tai labai pavojinga, ypač tose vietose, kur namai pastatyti tankiai ir kur geriamasis vanduo patenka iš šachtinių šulinių.
2. Nuotėkų sistema sujungiama su greta esančia drenažo linija. Tačiau dėl gruntinio vandens teršimo ilgainiui sugenda ir pati drenažo sistema.
3. Nuotėkos patenka į šalia esančius vandens telkinius ir jie pamažu ta
ampa ligų ir dvoko šaltiniu.
4. Valyti naudojami septikai (talpykla, kur nuotėkos būna mažiausiai 3 paras ir jose besidauginančių mikroorganizmų pagalba apsivalo), o paskui nuotėkos nukreipiamos į paviršinius vandens telkinius arba specialiomis sistemomis infiltruojama į gruntą. Tinkamoje vietoje ir kokybiškai įrengta tokia sistema gali būti naudojama ir šiandien, tačiau šios sistemos dažniausiai būdavo įrengiamos nekokybiškai, ilgainiui jos sugenda (sutrūkinėja gelžbetoninės talpyklos, užsineša košimo sistemos ir pan.), todėl jas būtina rekonstruoti.
5. Nuotėkos buvo tvarkomos kitais būdais, tačiau daug rečiau nei anksčiau minėtais metodais, todėl šiame straipsnyje apie juos nekalbėsime.

Kaip pasirinkti tinkamą sistemą

Galimybių yra nemažai, tačiau kiekviena iš jų turi privalumų ir trūkumų, tai priklauso nuo vietos sąlygų, todėl vieno recepto nėra. Norint pasirinkti optimaliausia, senos nuotėkų tvarkymo sistemos atnaujinimo būdą, geriausiai kreiptis į šioje srityje dirbančius specialistus, išmanančius ir nuotėkų valymo technologijas, ir valstybės nustatytus nuotėkoms tvarkymo reikalavimus.
Parenkant optimaliųjų technologijų dažniausiai svarbu turėti šią informaciją:

– kokia įranga yra sumontuota (talpyklos, matmenys, medžiagos, būklė ir pan.);

– nuotėkų kiekybinius ir kokybinius rodiklius (nuotėkų kiekiai, gyventojų skaičius, buitinė technika, vandens gerinimo įrenginiai, baseinai ir pan.);

– geriamojo vandens šaltinio aprašymą (visa informacija, leidžianti spręsti apie tiek nagrinėjamo, tiek kaimyninių sklypų geriamojo vandens šaltinių užteršimo pavojų);

– geologines-hidrogeologines sąlygas;

– kokia teritorija gali būti skirta rekonstruotiems valymo įrenginiams (ar svarbu įrenginių užimamas plotas);

– išvalytų nuotėkų išleidimo sąlygas;

– kiek turės tarnauti planuojama sistema (j

jeigu numatoma ateityje prisijungti prie centralizuotų tinklų).

Pateikus šią informaciją, specialistai gali pasiūlyti keletą variantų, iš kurių dažniausiai renkamasi atsižvelgiant į šiuos aspektus:

– pradinių investicijų poreikis;

– eksploatacinės išlaidos (valomų nuotėkų savikaina);

– priežiūros poreikis, sudėtingumas ir patogumas;

– estetinis vaizdas;

– susidariusio dumblo kiekiai ir utilizavimo metodai;

– užimamas plotas ir pan.

Siūlomos technologijos

Atsižvelgiant į anksčiau išvardytus veiksnius, gali būti pasiūlytos šios technologijos arba sprendimai:

– įvairaus lipo septikai, anaerobiniai biofiltrai su galutiniu nuotėkų išvalymu gruntiniuose biofiltruose;

– aeraciniai biologinio valymo įrenginiai su laisvu aktyviuoju dumblu;

– įvairaus tipo aerobiniai biofiltrai.

Efektyviausiai valo mikroorganizmai

Įvertinus ilgalaikę individualiųjų gyvenamųjų namų nuotėkų valymo įrenginių eksploatacinę patirtį aptikta, kad vienas iš labiausiai paplitusių ir efektyviausių įrenginių yra aeraciniai biologinio valymo įrenginiai su laisvu aktyviuoju dumblu. Juose nuotėkos valomos mikroorganizmais. Minėtuosc įrenginiuose vyksta tik aerobiniai procesai, todėl juose neatsiranda nemalonaus kvapo.

Aeraciniai biologinio valymo įrenginiai su laisvu aktyviuoju dumblu pasižymi tokiomis savybėmis:

– aukštas išvalymo laipsnis (pašalina daugiau kaip 95% taršos);

– nereikia papildomų nuotėkų valymo įrenginių (išvalytas vanduo skaidrus, bekvapis, nuotėkas galima išleisti tiesiogiai į vandens telkinius);

– įrengiami labai mažame plote;

– reikalauja labai mažai priežiūros.

Aeracinių biologinio valymo įrenginių su laisvu aktyviuoju dumblu parinkimą konkrečiam objektui tikslingiausia parinkti pasitarus su specialistais. Taip sutaupoma ne tik laiko, bet ir pinigų.
UAB “Traidenis”: naujausi pasiekimai gaminant gamtosauginę produkciją

Tik darbšti ranka ir žmogaus protas gali sustabdyti žemės niokojimą. Šią nominaciją įkūrė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, In

nžinerinės ekologijos asociacija, Aplinkos vadybos ir audito institutas. Iki šio apdovanojimo UAB “Traidenis” “ėjo” aštuonerius metus. Kiekvieni metai nuo įsikūrimo suteikdavo kolektyvui įvairių džiaugsmų, nes UAB “Traidenis” gaminama produkcija – buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginiai, naftos produktų gaudyklės iki tol Lietuvoje nebuvo gaminami. Keli entuziastai pradėjo gaminti lengvus stiklo plastiko įrenginius. Šiandien “Traidenis” turi 50 darbuotojų kolektyvą. Buitinių nuotėkų įrenginiai nuo vienos šeimos namo iki nedidelių miestelių ar gyvenamųjų namų kvartalų nuotėkas išvalo iki normatyvinių reikalavimų, todėl pašalina daugiau kaip 95 proc. teršalų. Vanduo tampa skaidrus, bekvapis, jį galima išleisti ir į nedidelius upelius ar melioracijos griovius. Gal todėl UAB “Traidenis” pagaminti valymo įrenginiai plačiai paplito ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje. Beje, įmonės produkcija sertifikuota Statybos produkcijos sertifikavimo centre – turi kokybės atitikties sertifikatus. UAB “Traidenis” yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Inžinerinės ekologijos asociacijos narė, pastoviai bendradarbiauja su mokslininkais.

UAB “Traidenis” gamina ir biotualetus. Tai labai geras dalykas pagyvenusiems žmonėms, gyvenantiems namuose, soduose be kanalizacijos tinklų. Biotualetas gali būti tiesiog verandos kamputyje. Beje, šiais metais bendrovė ėmė gaminti cheminį tualetą su būdele. Ši tualetą galima pajungti ir prie kanalizacijos tinklų arba naudoti autonomiškai. Vaikų džiaugsmui gaminami vandens baseinai, nusileidimo kalneliai. Dažnai nuotėkas arba išvalytą vandenį reikia persiurbti toliau nuo namų. UAB “Traidenis” gamina įvairiu matmenų ir tūrio kompaktiškas siurblines. Šioje įmonėje priimami užsakymai ir pavieniams gaminiams pagal užsakovo pageidavimus.
Palankiausius aplinkai įrenginius šalyje gamina UAB „Traidenis”

Išsimokėtinė nuotėkų valymo įrenginių prekyba UAB „Traidenis” gamina įvairaus pajėgumo buitinių nuotėkų valymo įrenginius, skirtus individualių namų, miestelių, miestų kvartalų gyventojams. Tai lengvi stiklo plastiko konstrukcijos įrenginiai, pašalinantys daugiau kaip 95 procentus teršalų. Išvalytas nutekamais vanduo būna skaidrus ir bekvapis. „Traidenis” per aštuonerius savo veiklos metus pagamino ir sumontavo ne vieną tūkstantį nuotėkų valymo įrenginių, kurie sėkmingai parduodami ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Latvijos rinkose. Ši bendrovė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Inžinerinės ekologijos asociacijos narė. Visi įmonės gaminiai atitinka aplinkosaugos keliamus reikalavimus, turi Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotus kokybės sertifikatus bei Valstybinio sveikatos centro išduotą ne maisto prekių higienos pažymėjimą. „Traidenis” bendradarbiauja su Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigomis, serviso įmonėmis, projektavimo bei statybos bendrovėmis ir t.t. Bendrovė, anot „Traidenio” generalinio direktoriaus Sigito Leonavičiaus, atsirado ne privatizavus kokią nors buvusią įmonę, o įsikūrė nauja. Per savo gyvavimo metus bendrovė ne kartą nuskynė įvairius laurus, bet reikšmingiausi – 1999-ųjų, 2000-ųjų, 2001-ųjų

Pramonininkų konfederacijos organizuojami „Metų gaminio” konkursai, kuriuose keletas nuotėkų šalinimo įrenginių ir kitų gamybos produktų buvo pripažinti ir įvertinti aukso medaliais bei diplomais. Nuotėkų valymo įrenginių prekyba tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms išsimokėtinė. Jie Lietuvoje yra sumontuoti apie dviejuose tūkstančiuose įvairių objektų. Nuotėkų valymo įrenginių kaina nuo 800 iki 6 tūkstančių litų. Turint nacionalinę nominaciją, atsiveria Europos Sąjungos konkursai Neseniai „Traidenį” vėl aplankė sėkmė. Bendrovė dalyvavo nacionaliniame konkurse „Pasiekimai aplinkosaugoje”. Jame, be dar aštuonių nominuotų įmonių, tokių, kaip AB „Achema”, AB „Utenos trikotažas”, AB „Vilniaus vingis”, AB „Bega”, AB „Vienybė”, AB „Šiaulių stumbras”, Viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos”, UAB „Putokšnis”, nominacijoje „Palankiausias aplinkai produktas” tarp mažųjų įmonių „Traidenio” buitinių nuotėkų valymo įrenginiai buvo įvertinti diplomu ir prizu. „Šie įrenginiai patikimi ir paklausūs. O ypatingi tuo, kad sumažina visų aplinkos vandenų taršą”, – teigė S.Leonavičius. Jis tvirtino, esą bendrovė dirba ir stengiasi negalvodama apie apdovanojimus: „Bet, kad mus įvertino, labai smagu. Be to, turint nacionalinę nominaciją, įmonei atsiveria durys dalyvauti įvairiuose Europos Sąjungos lygiu rengiamuose konkursuose. Mūsų įrenginių įvertinimas rodo, jog įmonė yra teisingame kelyje, todėl belieka judėti į priekį.” „Traidenis” turi daug planų ateičiai. Pirmiausia bus plečiama gamybos bazė, rekonstruojamas administracijos pastatas. Taip pat kartu su mokslininkais rengiamasi sukurti nuotėkų valymo įrenginius, kurie bus naudojami mėsos, pieno, žuvies perdirbimo pramonėje. „Traidenyje” dirba 50 darbuotojų. „Labai norėčiau šios įmonės j įvertinimo proga padėkoti visam kolektyvui. Bendrovėje triūsia jauna, smalsi ir darbšti komanda, su kuria galima daug nuveikti”, – pasidžiaugė S.Leonavičius. Šių metų pradžioje bendrovėje pradėta diegti aplinkosaugos ir valdymo sistema, kuri atitiktų tarptautinį ISO 14000 standartą, įmonės sertifikavimas minėtam standartui gauti turėtų būti baigtas kitų metų pradžioje. Generalinis direktorius tikisi, kad įmonėje pavyks įdiegti ir produkcijos kokybės bei valdymo tarptautinį ISO 9000 standartą. „Mums tų standartų sertifikatu reikia ne dėl popieriaus, o dėl darbo, nes norime būti lygiaverčiai su užsienio partneriais”, -tęsė S.Leonavičius. Jo teigimu, „Traidenis” prieš pusantrų metų kartu su miesto savivaldybe vykdė bendrą projektą „Negyvoji gamta – vanduo”. Šio projekto tikslas – Alytaus mokyklų moksleivius supažindinti su aplinkosauqos problemomis. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti pernai rugsėjį, baigtas – šiemet gegužę. Moksleiviai, dalyvaujantys projekte, sodino medelius, rinko šiukšles, tyrė Nemuno, Dailidės ir kitų telkinių vandenį. „Moksleiviai parengė vos ne mokslinius darbus ir pateikė daug įvairių pasiūlymų”, – džiaugėsi S.Leonavičius. Tie, kurie tapo projekto nugalėtojais, o tokiais pripažinta per 20 moksleivių, kartu su organizatoriais važiavo į vandens atrakcionų parką Lenkijoje.
Taupiems – vandenvalos verslo pinklės
Norint sutaupyti perkant vandens valymo įrenginį, gali tekti papildomai sumokėti už jo pakeitimą. Nusprendę pasistatyti vandens valymo įrenginį už mažesnę kainą įmonių ar sodybų savininkai rizikuoja, kad užsakytas įrenginys bus pritaikytas kitokiems valymo mastams arba išvis negalės valyti Prieš dvejus metus LŽ jau rašė apie kelias vandens valymo įrangą tiekiančias bendroves, kurių montuojama pigia įranga susigundė nemažai Lietuvos bendrovių. Dažniausiai bendradarbiavimas baigdavosi tuo, kad įranga neveikdavo ir šeimininkams tekdavo kreiptis pagalbos į tikrus specialistus. Nukentėjusių firmų sąraše tuomet atsidūrė bendrovės “Pajūrio egzotika”, “Lietuvos kuras”, “Linų audiniai”, valstybinė įmonė “Vidaus vandens kelių direkcija”, kurioms įrangą tiekė bendrovės “Ruvolą” ir “Kreontas”.
Pasak Inžinerinės ekologijos asociacijos (IEA) prezidento Rimanto Budrio, prieš dvejus metus tokių firmų avantiūra buvo tik prasidėjusi. “Per tą laiką padėtis nepagerėjo. Atvirkščiai, jos klesti, naudodamosi gana palankiomis Aplinkos ministerijos suteiktomis sąlygomis, – tvirtino Budrys. – Lietuvoje šiuo metu vyksta gudrus žaidimas. Kai kurie vandens valymo įrangos tiekėjai siūlo: “Nori valymo įrenginių? Kainuos 30 tūkstančių litų. Neturi? Prašau už 20 tūkstančių”.
Užsakovui sutikus, pasak Budrio, parduodamas įrenginys, kurio vienintelė paskirtis – pūsti orą, užmirštama įdėti pagrindines detales arba užsakovui pasiūloma įrenginį susimontuoti pačiam. “Tada prasideda kita gudraus žaidimo dalis. Blogų įrenginių statymas jau yra gamtos teršimas, ir šeimininkas juos turi slėpti, kad negautų baudos. Todėl kalbėti apie tai išdrįsta tik keletas jau sugautų ir nubaustų”, – sakė Budrys tvirtindamas, kad šiuo metu žino apie 40 Lietuvoje naujai pastatytų ir neveikiančių objektų.

Konkurentai

Vilnietis Vytautas LŽ pasakojo, kaip prieš keletą mėnesių įsirengdamas vandens valymo įrangą susigundė pigiomis bendrovės “Ruvolą” paslaugomis. “Iš to nebuvo jokios naudos – įrenginys tik užėmė vietą kieme”, – tvirtino Vytautas. Jo teigimu, “Ruvolos” darbuotojams nekreipiant dėmesio į prašymus pašalinti trūkumus, tai padarė kita vandens valymo įrangos tiekėja – “Traidenis”. Šių bendrovių keliai susikirto ne pirmąkart. “Traidenio” generalinis direktorius Sigitas Leonavičius pasakojo, kad “Ruvolą” dažnai prisistatydavo kaip dukterinė “Traidenio” įmonė, siūlydavo jai teikti ir už neveikiančius įrenginius skirtas pretenzijas. Padavus “Ruvolą” į teismą, “Traideniui” 2000 metų gegužės 11 dieną buvo priteista per 30 tūkstančių litų. Tačiau paaiškėjo, kad išieškoti skolos iš “Ruvolos” neįmanoma, nes bendrovė beveik neturi turto. “Tai, žinoma, netrukdo jiems reklamuotis spaudoje, internete ir siūlyti žinomų Europos firmų gaminius”, – teigė Leonavičius. “Konkurentai rinkos sąlygomis daro ir teigiamą poveikį – privalai dirbti labai gerai. Bet kai dedasi tokie dalykai, nebežinai, ką galvoti. Kaip išaiškėjo, galima konkuruoti ir parazitiškai”, – sakė “Traidenio” generalinis direktorius.

Nesudėtinga

“Aišku, yra daugybė vienadienių firmų, kurios pačios nežino, ką tiekia, reklamuojasi, kad jų įrenginiai tinka bet kam, įrengia jų kelias dešimtis. Užsakovai, supratę esą apgauti, jiems iškelia daugybę bylų, o firmos dingsta kaip į vandenį”, – pripažino Aplinkos ministerijos Vandenų skyriaus viršininkas Raimondas Sakalauskas. Pasak jo, norinčioms prekiauti tekalų valymo įranga bendrovėms didelių kliūčių nesudaroma. “Jos registruojamos pasižiūrėjus, kad žadama diegti technologija yra tinkama ir tam tikromis sąlygomis tas įrenginys veiks. Nėra net reikalavimų, jog firma turėtų tam tikrą kvalifikaciją siūlomam įrenginiui pastatyti į vietą”, – teigė Sakalauskas. Tokie įrenginiai nėra įtraukti į statybos dokumentus kaip potencialiai pavojingi arba ypatingos svarbos objektai. Todėl, Sakalausko teigimu, jie net neturi būti sertifikuoti. Vienintelis reikalavimas – kad tas įrenginys nesupūtų po kelerių metų, toje vietoje neįgriūtų gatvė. Nemoka Pasak Sakalausko, parazituojančios firmos sudaro tik nedidelę dalį vandenvalos srities problemų. “Čia ne vien tiekėjų problema, įrenginys gali neveikti dėl statybos klaidų, projektavimo klaidos, parinkimo ir derinimo darbų klaidos, eksploatavimo klaidos. Pastarosios sudaro 80-90 procentų tų atvejų, kai įrenginiai neveikia. Jie paprasčiausiai valo ne tai, ką turėtų valyti”, – tvirtino specialistas. Pasak jo, nors firma ir duoda knygelę su naudojimo instrukcija, būna taip, kaip nusipirkus televizorių instrukcijos numetamos į šoną. “Atrodo, įjungei į kištukinį lizdą ir turėtų veikti. Taip ir valymo įrenginiai – įsirengei, užkasei ir atsiminei tik tada, kai pradeda smirdėti, tualete kyla vanduo ir panašiai”, – pasakojo Sakalauskas. Jo teigimu, šią problemą Aplinkos ministerija žada išspręsti parengdama naują tvarką, panašią į dujų katilų įsigijimo (dabar norint nusipirkti dujų katilą, reikia baigti kursus, kad sužinotum, kas yra dujų katilas ir kaip su juo elgtis). Tačiau kitoms minėtoms problemoms spręsti, pasak Sakalausko, ministerija dar neranda priemonių.

Patarimai

“Reikia pripažinti, jog ir Aplinkos ministerija, ir kitos valstybinės institucijos šiais klausimais piliečiams teikia per mažai informacijos”, – sakė Sakalauskas. Norintiesiems “nenudegti”, perkant vandens valymo įrenginį, jis patarė prieš sudarant sutartį gerai apgalvoti jos punktus – kad firma ne tik detalių krūvą atvežtų, bet ir pastatytų bei prižiūrėtų įrenginį, žodžiu, darytų viską, ką žada reklaminiuose lankstinukuose. Budrio teigimu, reikėtų sužinoti, ar firma turi konstrukcijų sertifikatus, kadangi įrenginio konstrukcijai sulūžus ar surūdijus nebus kam atsakyti. Taip pat būtina reikalauti, jog firma duotų 10 metų konstrukcijos garantiją, išsiderėti, kad vykdytojas apmokėtų užsakovui aplinkosaugininkų skirtas baudas, kurias pastarajam kada nors ateityje gali “užtraukti” netinkamas įrenginys.

Leave a Comment