Genai

Tai pirmoji Saulės planeta, atrasta pro teleskopą. Jos atradėja – anglų astronomas Viljamas Heršelis. 1781 m. kovo 13-osios naktį Dvynių žvaigždyne jis pastebėjo spindint mažytį diskelį. Jau po kelių dienų buvo aišku, kad jis skrieja toliau už Saturną. Septintosios planetos krikštatėviu tapo vokiečių astronomas J.Bodė, pasiūlęs jai senovės graikų dievo – dangaus valdovo Urano vardą. 44 metų V. Heršelis už šį atradimą gavo Karališkojo astronomo titulą. Ir visą likusį gyvenimą atsidėjo teleskopų gamybai bei dangaus šviesulių stebėjimui.

Uranas skrieja vidutiniškai 19 kartų toliau nuo saulės negu Žemė. Žiiūrint iš Urano, Saulė atrodytų 19 kartų mažesnė už mums įprastą. Jos spinduliai iki Urano skrieja 2,6 valandos ir atneša jam 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos negu Žemei ar Mėnuliui. Afelyje Uranas būna 270 milijonų kilometrų toliau nuo Saulės negu perihelyje ir gauna dar 10 proc. Mažiau jos energijos. Tai niūrus ir labai šaltas pasaulis: Urano išorinių debesų temperatūra siekia vos -210 C°.

Mažiausias atstumas tarp Žemės ir Urano – 2582 milijonai kilometrų. Opozicijoje Urano spindesys siekia 5,5 ryškio. Vadinasi, gerai žinant jo buvimo vietą ir esant itin palankiam orrui, Uraną imanoma pamatyti plika akimi. Nenuostabu, kad iki atradimo 1781 m. Uranas, kaip silpnai spindinti žvaigždutė, buvo pažymėtas bent dvidešimtyje žvaigždėlapių ir katalogų. Pavyzdžiui, 1690 m. Džono Flemstydo sudarytame katalogeUranas buvo pažymėtas žvaigžde Tauro 34 Didžiausias regimasis Urano diskelio skersmuo 4°, jame ničnieko ne

eįmanoma įžiūrėti, tad tarp astronomų mėgėjų Uranas nėra populiarus.

Pagal dydį Uranas – trečioji Saulės planeta: jo skersmenyje eilute tilptų 4 Žemės dydžio planetos. Tačiau iš Urano medžiagos išeitų tik 14,5 Žemės masės rytulių. Jo vidutinis tankis 1,27 g/cm3 artimas Jupiterio tankiui. Taigi Urane taip pat vyrauja lengviausios vandenilio ir helio dujos, nors esama amoniako, metano ir kitokiu junginių. Žydrai melsvą atspalvį jam suteikia metanas, sugeriantis raudonuosius Saulės spindulius. Urano vidinė sandara panaši į Jupiterio ir Saturno: 11 000km. gylyje atmosfera pereina į vandens, metano ir amoniako okeaną. Jo gylis – 8000km. Dugne – maždaug Žemės dydžio silikatinis branduolys, kurio centre temperatūra siekia 11 000K.

Erdvėje lėkdamas 6,8 km/s greičiu, Uranas vieną kartą Saulę apskrieja per 84 mūsų Žemės metus. Jeigu šioje planetoje keistųsi metu laikai, kiekvienas sezonas truktų 21 metus. Tačiau Urane viskas kiitaip: tarp jo pusiaujo ir orbitos plokštumų – 98° kampas. Taigi Uranas nesisuka kaip žaislinis vilkutis, šildydamas prieš Saulę tai vieną tai kitą šoną, o rieda orbita tarytum sviedinys, kas 42 metai atsukdamas Saulei vieną iš savo ašigalių. Tokiu metu viename Urano pusrutulyje būna labai ilga diena, o kitame – naktis. Ilgiausia diena – ašigalyje, čia ju trunka 42 mūsų metus. 60° platumose diena trunka 28, o 30° platumose – jau tik 14 mūsų Žemės metų. Kai į Saulę atsigręžia Urano pusiaujo sritys, diena susilygina su naktimi ir trunka maždaug 8,5 valandos. Šiaurės aš
šigaliu susitarta vadinti tą, kuris yra virš orbitos plokštumos.

Kai 1986 m. sausio 24 d. Urano apylinkes po 8,5 metų kelionės pasiekė „Voyager 2“, į Saulę buvo atgręžtas planetos pietų pusrutulis. Stotis 20 km/s greičiu artėjo statmenai pusiaujo plokštumai, vadinasi, norint kuo daugiau sužinoti apie Uraną, įdėmiai buvo galima apžiūrėti tik jo artimiausius palydovus. Stebėjimai truko 6 valandas: gauta 4300 Urano, jo palydovų ir žiedų nuotraukų, daug kitos informacijos.

Žydrai žalsvame Urano diske, kuris, žiūrint iš „Voyager 2“, būtų užėmęs kone trečdalį dangaus, nebuvo matyti nei spalvingų dėmių kaip Jupiteryje, nei švelnių atspalvių juostų kaip Saturne. Virš Urano debesų kybojo tirštas metano smogas. Tik fotografuojant pro specialius filtrus, o paskui smarkiai didinant vaizdų kontrastą, pavyko įžiūrėti kelias dėmes. Didžiausia – ties pietų ašigaliu. Ji tamsi, apjuosta šviesaus oranžinio žiedo. Spėjama, kad čia iš gilesnių sluoksnių kylančios šiltos dujosišneša aerozolių , kurie geriau atspindi Saulės šviesą. Iš kelių dėmelių judėjimo vidutinėse platumose buvo nustatytas išorinių atmosferos sluoksnių sukimosi periodas (16,8 h) taip pat vėjo greitis (vidutiniškai 100m/s). Stoties infraraudonūjų spindulių imtuvais išmatuota, kad Uranas į aplinkinę erdvę išspinduliuoja 13% daugiau šilumos, negu gauna iš Saulės. Vadinasi, ir ši planeta turi vidinį energijos šaltinį.

„Voyager 2“ duomenimis, Uranas turi maždaug dvigubai stipresnį negu Žemė magnetinį lauką. Jo ašis su planetos sukimosi ašimi sudaro 58,6° kampą ir eina ne per geometrinį planetos ce
entrą, o 7700 km arčiau šiaurės ašigalio. Galimas dalykas, kad Urano magnetiniai poliai keičiasi vietomis. Planetai sukantis, lauko poliškumas kinta, – tai padėjo nustatyti vidinį planetos sukimosi periodą – 17 h 14 min. Taigi planetos branduolys atsilieka nuo sparčiau besisukančios atmosferos. Dėl spartaus sukimosi Uranas per ašigalius susiplojęs 1172 km.

„Voyager 2“ pralėkė 82 000 km. atstumu nuo Urano debesų. Jau palikdama planetos valdas, stotis tamsiame šiaurės pusrutulyje užfiksavo pašvaistės ovalą. „Voyager 2“ buvo pirmoji ir kolkas vienintelė Urano viešnia iš Žemės planetos. Be kita ko, ji atrado 10 iki tol nežinomų Urano palydovų. Uranas turi 17 žinomų gamtinių palydovų, dauguma jų atrasta tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Visi Urano palydovai pavadinti V. Šekspyro kūrinių veikėjų vardais, išskyrus Belindą ir Umbrielį, kuriems duoti A. Popo veikėjų vardai.Visi palydovai aprašyti atskirai. Tolstant nuo Urano jie skrieja tokia tvarka: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Desdemona, Džuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pukas, Miranda, Arijelis, Umbrielis, Titanija, Oberonas. Du nauji palydovai atrasti 1997.09. Pirmasis iš jų laikinai pavadintas 1997 U1, yra 80 km skersmens, antrasis – 1997 U2 yra 160 km skersmens. Abu skrieja priešinga kryptimi negu kiti Urano palydovai 6 ir 8 mln. km atstume nuo Urano.

Kordelija – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 49 770 km, orbitinis periodas 0.336 d., skersmuo 26 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Karalius Lyras Lyro dukters vardu.

Ofelija – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 53

3 800 km, orbitinis periodas 0.377 d., skersmuo 30 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Hamletas Hamleto nuotakos vardu.

Bianka – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 59 170 km, orbitinis periodas 0.435 d., skersmuo 42 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Užsispyrėlės sutramdymas veikėjos vardu.

Kresida – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 61 780 km, orbitinis periodas 0.465 d., skersmuo 62 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Troilas ir Kresida veikėjos vardu.

Desdemona – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 62 680 km, orbitinis periodas 0.476 d., skersmuo 54 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Otelas Otelo žmonos vardu.

Džuljeta – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 64 350 km, orbitinis periodas 0.494 d., skersmuo 84 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Romeo ir Džuljeta veikėjos vardu.

Portija – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 66 080 km, orbitinis periodas 0.515 d., skersmuo 108 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro tragedijos Julius Cezaris veikėjos vardu.

Rozalinda – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 69 940 km, orbitinis periodas 0.560 d., skersmuo 54 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Kaip jums patinka veikėjos vardu.

Belinda – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 75 260 km, orbitinis periodas 0.624 d., skersmuo 66 km. Atrastas 1986 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas A. Popo poemos Garbanos pagrobimas veikėjos vardu.

Pukas – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 86 000 km, apskriejimo periodas 0.764 paros, skersmuo 154 km. Atrastas 1985 tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Vasarvidžio nakties sapnas piktos dvasios vardu.

Miranda – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 129 400 km, orbitinis periodas 1.413 d., skersmuo 472 km, vid. tankis 1.3 g/cm3. 1948 atrado Dž. Koiperis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Daug triukšmo dėl nieko veikėjos vardu.

Arijelis – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 191 200 km, orbitinis periodas 2.52 d., skersmuo – 1158 km, vidutinis tankis 1.65 g/cm3, ryškis opozicijoje V=14.4. Paviršiuje daug kraterių ir plačių išsišakojusių slėnių. 1851 atrado V. Laselis.

Umbrielis – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 266 300 km, orbitinis periodas 4.144 d., skersmuo 1172 km, vid. tankis 1.44 g/cm3, paviršiaus geometrinis albedas 18%. Daug kraterių, didžiausias 100 km skersmens. 1851 atrado V. Laselis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Daug triukšmo dėl nieko piktosios dvasios vardu.

Titanija – didžiausias Urano palydovas. Orbitos spindulys 435 900 km, orbitinis periodas 8.706 d., skersmuo 1580 km, vid. tankis 1.6 g/cm3. Paviršiuje daug mažų kraterių ir keli dideli, vienas jų 200 km skersmens. Taip pat matyti ištisas sprūdžių tinklas, kai kurie jų yra iki 5 km gylio ir 1500 km ilgio. 1787 atrado F. V. Heršelis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Vasarvidžio nakties sapnas fėjų karalienės vardu.

Oberonas – vienas Urano palydovų. Orbitos spindulys 583 500 km, orbitinis periodas 13.46 d., skersmuo 1524 km, vid. tankis 1.5 g/cm3. Paviršiuje matyti keli dideli krateriai su šviesiais spinduliais ir tamsiais dugnais. Oberone taip pat yra dideli kalnai, iškylantys iki 6 km aukščio su stačiais šlaitais. 1787 atrado F. V. Heršelis. Pavadintas V. Šekspyro komedijos Vasarvidžio nakties sapnas fėjų karaliaus vardu.

Leave a Comment