EKOLOGIJOS PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Ekologija – tai mokslas tiriantis organizmų, bendrijų ir ekosistemų sąveiką, tarpusavio sąveiką, bei sąveiką su negyvąja gamta. Mažiausias ekologinis vienetas yra populiacija. Tai grupė individų, gyvenančių tam tikroje teritorijoje ir izoliuotų nuo kitos tos pačios rūšies atstovų. Bendrija – tai vienoje vietoje gyvenančios ir tarpusavyje sąveikaujančios įvairių rūšių populiacijos. Ekosistema – t.y. bendrija su negyvąja gamta. Biosfera – t.y. ta žemės dalis, kurioje egzistuoja gyvybė. Populiacijos charakteristika: 1.populiacijos tankis – tai individų sk. ploto ar tūrio vnt.; 2.individų pasiskirstymas tam tikrame rajone: a)tolygus (pvz.: ereliai); b))atsitiktinis (pvz.: briedžiai); c)grupėmis (dažniausiai medžiai pvz.: kedrai); 3.populiacijos dydis – tai individų sk. populiacijoje; Populiacijų gausėjimo modeliai: 1.eksponentinis gausėjimas yra toks kai su kiekviena karta individų sk. kiek nors kartų padidėja. Eksponentinio gausėjimo kreivė yra J formos (pvz.: kolorado vabalai). Eksponentinio gausėjimo sąlygos:1. ideliomis sąlygomis, pakanka erdvės, maisto, nėra jokių trukdymų daugintis, nėra parazitų, ligų sukėlėjų. Vyksta trumpą laiką kol įvyksta pasipriešinimas. 2.logistinis gausėjimas. Grafiko forma S ir grafikas turi šias fazes: delsimo fazė, eksponentinio gausėjimo fazė, sulėtėjimo fazė, stabilios puusiausvyros fazė (pvz.: mielių gausėjimo fazė). Žmonija po kol kas yra eksponentiniame modelyje, bet galvojama, kad greitai pereis į logistinį gausėjimą. Biotinis potencialas tai didžiausias rūšies dauginimosi greitis įmanomas įvairiomis sąlygomis. Aplinkos talpa tai didžiausias kurios nors rūšies individų kiekis galintis sė

ėkmingai gyvuoti toje aplinkoje. Aplinkos pasipriešinimas tai dauginimuisi trukdančios sąlygos: maisto stygius, plėšrūnų poveikis. Gyvenimo strategijų įvairovė: 1.individai nedideli, gyvena trumpai, palikuonimis nesirūpinama. 2.individai stambūs, gyvena ilgai, palikuonių nedaug. Žmonių populiacijų gausėjimas: a)prieš 1000000 metų. Įrankiai, būstas ir ugnis. Stabilizacija atsirado, nes trūko maisto. b)prieš 10000 metų. Žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimas. Sulėtėjo dėl infekcinių ligų. c)prieš 200 metų. Dėl medicinos vystymosi tęsiasi iki šiol. Bendrijos. Buveinė – tai individo gyvenamoji aplinka. Tarprūšiniai santykiai – tai santykiai tarp skirtingų rūšių. Tarprūšinė konkurencija. Ji atsiranda tada kai rūšys naudojasi tais pačiais ištekliais. Tai būna organizmai priklausantys tam pačiam mitybos lygmeniui (pvz.: augalai varžosi dėl šviesos, mineralinių medž.) konkurencija sumažina organizmų populiacijoje. Konkuruojančios rūšys varžosi tarpusavyje dėl maisto ir teritorijos (žmogus konkuruoja su kopūstiniu baltuku ir korolado vabalais). Pllėšrūnas – auka. Tai tokie tarprūšiniai santykiai kai viena rūšis yra kitos grobis. Aukos ir plėšrūno populiacijos dydžiai priklauso vienas nuo kito – kuo daugiau aukų tuo daugiau plėšrūnų, bet ne atvirkščiai. Aukų populiacijos svyravimai slenka keliais metais į priekį, o plėšrūnų atsilieka. Pirmiausiai padidėja aukų populiacija o po to tik plėšrūnų. Gynimosi būdai: 1.slepiamoji spalva 2.įspėjamoji spalva 3.pamėgdžiojimas – mimikrija. Simbiozė – rūšių gyvenimas kartu: a)parazitizmas – tai tokie tarprūšiniai santykiai kai viena rūšis gyvena ir maitinasi kitoje rūšyje arba ant jos; b)mutualizmas – tai tokie taarprūšiniai santykiai, kurie naudingi abiem rūšims (bitės); c)komensalizmas – tai tokie santykiai kai vienai rūšiai naudingi, o kitai neutralūs. Vidrūšiai santykiai vyksta populiacijos viduje tarp vienos rūšies individų: 1)konkurencija – kai konkuruojama dėl maisto, teritorijos ir patelių.
Būna daug aštresnė nei tarprūšinė, nes organizmams reikia lygiai tokių pat sąlygų. Tarprūšinėje rūšys užima šiek tiek skirtingas nišas. 2)vidrūšinis bendradarbiavimas vyksta norint susirasti daugiau maisto, geriau apsiginti nuo priešų arba apginti jauniklius, pateles, teritoriją. Bendrijų kaita (subcesija). Bendrijos pagal brandumą gali būti stabilios, kurios metai iš metų nesikeičia.jos dar kitaip vadinamos brandžiomis arba klimaksinėmis. Ten augantys augalai, kurie sudaro tos bendrijos pagrindą – klimaksinės rūšys. Šiom rūšim būdinga viena ypatinga savybė: jauni medeliai pasižymi visomis ūksminių augalų savybėmis, o kai išauga tampa šviesamėgiais. Pionierinės rūšys – tai rūšys pirmosios nuo kurių prasideda antrinė kaita. Pirminė kaita vyksta ten kur nėra dirvožemio. Antrinė kaita ten kur dirvožemis yra, bet nėra augalijos. Dar vienas bendrijos kaitos tipas yra sezoninė bendrija, kuri tęsiasi ne ilgiau nei vienus metus. Miško sezoninė bendrija. Pirmiausia pražysta efinurai (žibutė), sužysta žoliniai augalai, pražysta medžiai, po to sulapoja medžiai, brandina vaisius, išplatina paukščiai ir gyvūnai.