Didysis baublys

Didysis baublys

Didysis baublys (lot. Botaurus stellaris, angl. Great Bittern, vok. Rohrdommel) – garninių (Ardeidae) šeimos paukštis. Lietuvoje įvairiose vietose dar vadinamas: rėkliu, buku, kaukučiu, bubliu, ūpu, dūku. Gelsvai rudas, išmargintas įvairiomis tamsiomis dėmėmis. Viršugalvis juodas. Nuo žiočių kampo eina tamsiai ruda juostelė. Nugaros ir pečių plunksnos išmargintos juosvais dryželiais ir dėmėmis. Nuo smakro iki pagurklio eina rusvai juosva juosta, o šios juostos šonais – 2 eilės mažiau ryškių juosvų dėmių. Ant krūtinės pailgos juosvos dėmės. Plasnojamosios plunksnos juosvos, išmargintos rudais skersiniais dryžiais. Snapas žaalsvai geltonas. Kojos gelsvai žalios. Jaunikliai šviesesni, dėmės ir juostos rausvesnės.
Lietuvoje retas, įrašytas į Liertuvos raudonąją knygą. Aptinkamas kovo – rugsėjo mėn.
NYKIMAS:
Nykimo priežastys nėra gausios. Labai kenksmingų priešų neturi. Didžiausias priešas – žmogus. Gana dažnai baubliai būna nušaunami, ypač per ančių medžiokles, nes šauti į šį didelį, lėtai lekiantį paukštį yra labai
lengva. Taip skrisdami naktį susižaloja į elektros ir telefono laidus. Kenkia baubliams ir nendrynų deginimas bei šienavimas.
BIOLOGIJA:
Aptinkamas vandens telkiniuose su gausia pakrantės viršvandenine augalija. Megsta nendrynus. Lizdų daugiausia ties ta vieta, kur nendrynas paamažu pereina į sausumą, ir vandens ne giliau kaip 30 cm. Beveik ištisus metus laikosi pavieniui, tačiau traukia kartais grupelėmis. Veisimosi periodu apie patino buvimo vietą galima spresti iš nuolat skambančio, jaučio baubimą primenančio balso, kuris kartais dar girdimas birželio pirmos dekados pa

abaigoje. Paukščiai kiekvienais metais įsikuria tame pačiame viršvandeninės augalijos ruože. Balsas dažniau girdėti vakare ir pirmoje nakties pusėje, o esant ramiam orui, ir visą dieną. Dieną beveik nepalieka nendryno. Pastebėjęs pavojų , ne visada sprunka : paprastai išsitiesia vertikaliai, iškelia snapą priglaudžia prie kūno punksnas ir todėl tampa labai laibas. Dėl tokios pozos ir maskuojančio plumksnų rašto paukšèčio kūno kontūrai tartum ištirpsta nendryno fone. Priešą seka akimis ir pamažu sukasi jo judėjimo kryptimi. Sugautas ir užkluptas netikėtai, atsuka plačiai pražiotą snapą, išskaleidžia sparnus ir uodegą, pašiaušia plunksnas, todėl pasidaro gerokai didesnis. Priėjusį per arti, visiems garniams būdingu judesiu, staiga ištiesia kaklą ir kerta snapu. Tankiu nendrynu geba keliauti, kojų pirštais sugniauždamas iškart po kelis nendrių stiebus. Iš lizdo pasitraukia nepastebimai, bet nuo užžperėtos dėties patelė gali pakilti į orą priešui priartėjus per 10-15 m. žmogui ilgiau užtrukus prie lizdo su jaunikliais, patelė kartais prisiartina ir sukiojasi netoli tyliai kvaksėdama.Patinas saugo didelią lizdo teritoriją; į ją neįsileidžia svetimų patinų. Lizdas aptinkamas netoli patino šaukimo vietos (paprastai už 50 m).Kartais patino saugomojoje teritorijoje gali įsikurti daugiau nei viena patelė. Kiaušiniai perėjimo pradžioje žalsvi, pabaigoje švino spalvos. Deda kas 2-3 dienos. Per vasarą išveda tik vieną jauniklių vadą. Peri 24-26 dienas.Perėti pradeda sudėję pirmą kiaušinį, todėl jaunikiai ritasi ne vienu metu ir
r lizde būna ne vienodo dydžio. Peri ir jauniklius prižiūri tik patelė.Jaunikliai savarankiški tampa tik po 2 mėnesių.Maitinasi žuvimis. Jas gaudo prietemoje arba dieną, braidydami arba tikodami sekliame vandenyje tarp viršvandeninės augalijos arba netoli jos.

Leave a Comment