Dendrologijos kursinis

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

MIŠKININKYSTĖS IR GAMTOS APSAUGOS
KATEDRA

INDIVIDUALIOS SODYBOS DEKORATYVINIO
APŽELDINIMO KURSINIS PROJEKTAS

TURINYS

Įvadas..............................1
1.Bendroji dalis

1.1. Trumpa literatūros apžvalga...............2

1.2. Objekto bendra charakteristika...............3

1.3. Demografiniai rodikliai.................3

1.4. Esamų želdinių inventorizavimas.............3

2.Specialioji dalis

2.1. Objekto funkcinis zonavimas................4

2.2. Kelių ir takų tinklo suprojektavimas............4

2.3. Statiniai ir mažoji architektūra...............5

2.4. Teritorijos paruošimas želdinimui

2.4.1. Dirvos pagerinimas ir paviršiaus išlyginimas....5

2.4.2. Takų įrengimas................5

2.4.3. Vejos įveisimas.................6

2.4.4. Gėlynų įrengimas...............6

2.5. Eksplikacija......................8

2.6. Kalendorinis darbų organizavimo grafikas.........9

2.7. Želdinimo teritorijos balansas...............9

2.8. Išlaidų suvestinė sąmata.................10

3.Literatūros sąrašas.....................10
Priedas : Apželdinimo planas.

ĮVADAS

Dekoratyvinis apželdinimas- dekoratyvių augalų įveisimas tam tikroje teritorijoje.
Kiekvienas žmogus pamatęs gražiai apželdintą sodybą aiktelėjęs ištars:
– Kaip norėčiau gyventi čia.
Apie gražiai apželdintą sodybą svajoja visi, tačiau tai įgyvendinti nėra lengva:
I. reikia turėti:1.dendrologijos

2.dirvotyros

3. geodezijos

4. kraštovaizdžio architektūros žinių, kuurių daugelis neturi, nes jų įgyjama tik studijuojant. Norint gražiai apželdinti sodybą kiekvieno augalo fiziologines savybes. Vieni augalai mėgsta šviesą, kiti nepakenčia tiesioginių saulės spindulių; vieni reiklūs dirvožemiui (pvz.: uosis), o kiti ne. Kad mūsų pasodinti augalai augtų ir vešėtų reikia žinoti, visus šiuos veiksnius.
II. reikia turėti:1.didelį norą

2.laiko

3. kantrybės , nes apželdinus sodyba, rezultatai matomi tik po kelių metų, be to reikia nuolatos ją prižiūrėti, neužteks į metus atvažiuoti vieną kartą ir nupjauti veją.
III. reikia turėti: 1.nemažą kiekį pinigų

2.arba daug pažystamų kurie tau doovanotų augalus ir t.t.

1. Bendroji dalis

1.1. TRUMPA LITERATŪRAS APŽVALGA

Rengdama šį kursinį darbą aš naudojausi šiomis knygomis:
1. A. ir M. Navasaičiai „Lietuvos medžiai“ 1979m., Vilnius.
Šioje knygoje aš susipažinau su želdinimo projektui naudojamų medžių fiziologinėmis ir ekologinėmis savybėmis.
2. M. Navasaičio „Patarimai dekoratyvinio apželdinimo kursiniam projektui rengti“ 2002m.,
Akademija.
Šioje kn

nygoje radau planą, kaip rengti kursinį projektą.
3. A.Puipa „Sodininko žinynas“ 1988m.,Vilnius.

Šioje knygoje perskaičiau patarimus , kaip prižiūrėti sodą, daržą, gėlyną, kaip auginti obelis ir kriaušes.
4. D.Juchnevičiūtė „Gėlynai ir aplinka“ 1983m., Vilnius.

Šioje knygoje radau pavaizduotus gėlynų tipus, dekoratyvinių gėlių derinimo įvairoves.
5. D.Dainauskaitė, J.Vaidelys „ Ankstyvosios daugiametės gėlės“ 1988m., Vilnius.

Šioje knygoje yra daug nuotraukų ,kuriose pavaizduoti gėlynai.

6. P.Snarskis, V.Galinis „ Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“

1974m., Vilnius.

Šioje knygoje radau daug Lietuvos dekoratyvinių medžių ir krūmų nuotraukų ir aprašymų ,

kurių dėka išsirinkau medžius ir krūmus , kurie augs mano sodyboje.

1.2. Objekto bendra charakteristika

Savo dekoratyviniam apželdinimo projektui aš pasirinkau individualios sodybos apželdinimą.

Tai miestelio sodyba, esanti gyvenvietėje. Iš trijų pusių namą supa kitos sodybos. Iš Rytų eina vienas iš pagrindinių miestelio kelių.

šią sodybą sudaro: 1. gyvenamasis namas

2. du garažai

3. suomiška pirtis

4. malkinė

5. šiltnamis

6. daržas

7. vaikų žaidimų aikštelė

8. šulinys

9. fontanas.

10. poilsio aikšte

11. aviliai

12. sodas

1.3. Demografiniai rodikliai

Šioje sodyboje gyvena viena šeima : vyras , žmona ir keturi vaikai. Kieme judėjimas didelis , nes maži vaikai kasdien būna gryname ore, tačiau daugiausiai laiko jie praleidžia žaidimo aikštelėje , kurią sudaro: smėlio dėžė

supynės

krepšinio aikštelė

Šeima verčiasi daržininkyste ir sodininkyste, todėl ūkiniame pastate nelaikomi gyvuliai , o įrengta suomiška sauna. Darbo dienomis aktyvus judėjimas vyksta link daržo, šiltnamio ir sodo. Vasarą dažnai pietaujama poilsio aikštelėje, nes gryname ore padidėja apetitas ir pagerėja nuotaika.

Ši šeima yra labai užimta, todėl pas juos retai lankosi svečiai, dažniausiai &#

#8211; giminaičiai ,vasaros laikotarpiu, nes netoli šios gyvenvietės teka Dubysa , kurioje malonu pasimaudyti. Baseino šioje sodyboje nėra ,nes yra mažų vaikų ,kurie gali ten įkristi dar nespėjus jų pasigesti.

1.4. Esamų želdinių inventorizavimas

Šią sodybą šeimininkas nusipirko neapželdintą , už palyginti žemą kainą. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šiltnamis ir išlietas asfaltas, tačiau apie sutvarkytą aplinką nebuvo nė kalbos. Visame sodybos sklype stūksojo nusausinto durpių substrato kalnai, kuriuos buvęs šeimininkas parsivežė iš Rekyvos. Dėl statybos darbų ,sodyboje nebuvo nė vieno medžio ar krūmo.

2. Specialioji dalis

2.1.Objekto funkcinis zonavimas

Šioje sodyboje yra šios zonos:
reprezentacinė
ramaus poilsio
ūkinė
sodo
daržo
apsauginė
aktyvaus poilsio

Reprezentacinė zona yra rytinėje sodybos pusėje. Ten auga dekoratyviniai krūmai, bei įrengtas nuostabus pėdos formos gėlynas, iš kurios kulno trykšta fontanas, tai simbolizuoja „Achilo kulną“. Gėlynas išgrįstas akmenimis. Prie kelio iš liepos mažalapės yra įveista karpoma žalioji siena, kuri sulaiko gatvės triukšmą ir dulkes, todėl priklauso apsauginei zonai. Šiai zonai priklauso ir spygliuočių gyvatvorė, kuri skiria šią sodybą, nuo kaimyninių sklypų. Ūkinei zonai priklauso: garažai, sauna, malkinė ir asfaltuotas kelias. Prie liepų pastatyti 3 aviliai, nes ten yra daug nektaro, iš kurio bitės gali pagaminti daug medaus, kad jos neskristų į poilsio zoną pietinėje sodybos pusėje yra atitverta spygliuočių gyvatvore. Pietinėje sklypo pusėje yra ramaus poilsio zona. Čia yra pastatyta pavėsinė, kurioje vasarą susirenka vi

isa šeima papietauti. Šalia pavėsinės pasodintas žagrenis rūgštusis, jo labai gražūs lapai, kurie rudenį paraudonuoja. Daržo zona yra už ūkinio pastato . jai priklauso daržas ir nemažas stiklinis šiltnamis. Šiaurinėje sodybos pusėje yra aktyvioji poilsio zona, kuriai priklauso krepšinio aikštelė, supynės ir smėlio dėžė. Sodo zona sutekta keliose vietose:

1. Šalia daržo pasodinta keletas kriaušių ir vyšnių.

2.Šiaurinėje sodybos pusėje yra serbentynas, kuriame auga ir obelys.

3. Slyvos pasodintos pietinėje sklypo pusėje.

2.2. Kelių ir takų tinklo suprojektavimas

Sodyboje yra tik vienas pagrindinis kelias, kuris yra nutiestas nuo gatvės link ūkinių pastatų. Iš abiejų pusių įvažiavimą gaubia nekarpoma bilijardo lanksvų gyvatvorė. Aplink namą yra takelis išklotas betono plytelėmis, kurios sugeria drėgmę, todėl esant lietingam orui rūsyje nesikaupia vanduo. Taip pat iš plytelių yra padarytas takelis nuo verandos iki serbentyno. Betoninėmis plytelėmis yra išklotas ir įvažiavimas į antrąjį garažą , nes šeimininkas norėjo, kad kieme būtu taip pat žalumos, o išliejus visą kiemą asfaltu , jos tikrai nebūtų. Betoninėmis plytelėmis išklotas ir takelis tarp garažo ir vaikų žaidimo aikštelės, nes čia vyksta intensyvus judėjimas.

2.3.Statiniai ir mažoji architektūra

Šioje sodyboje yra du pagrindiniai pastatai: 1. gyvenamasis namas

2. ūkinis pastatas.
Gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, penkių kambarių, su rusiu , mūrinis. Ūkinis pastatas yra taip pat mūrinis, kurį sudaro: 1.Du garažai

2.Sauna

3.Malkinė.
Sodyboje yra du trikampio formos gėlynai, kuriuose auga žvynuotieji ka

adagiai ir įrengti mėlynieji gėlynai, be to yra gėlynas pėdos formos iš kurio kulno trykšta fontanas.
Mažajai architektūrai priklauso ir paties šeimininko išskaptuotos sūpuoklės, bei šulinys, kuris yra suprojektuotas labai įdomiai.
Šulinys atrodo taip: po skardiniu stogeliu iš ąžuolo yra išdrožta ragana su laistytuvu. Patraukus už jos virvinės kasos įsijungia raganos raudonos akys, o iš laistytuvo pradeda bėgti vanduo. Šį šulinį išskaptavo pats šeimininkas.

Poilsio zonoje yra pastatyta pavėsinė, kuri yra puslankio formos su skardiniu stogeliu nuo lietaus. Pavėsinėje yra iš ąžuolo padarytas staliukas ir du suoliukai, juos padarė irgi šeimininkas.

2.4.1.Dirvos pagerinimas ir paviršiaus išlyginimas

Sodyboje užvežta durpių substrato- tai subalansuoto rūgštingumo gruntas, kuriame nėra ligų užuomazgų ir kenkėjų, pagamintas pagal specialią technologiją ir receptūrą iš sijotų aukštapelkių durpių.
Durpių substrato privalumas: gerai sugerią vandenį, sulaiko drėgmę yra poringas. Sodyboje esantis dirvožemis pagal naująją dirvožemio klasifikaciją yra miesto trąšažemis. Dirvožemio pH yra apie 6. Šio dirvožemio gerinti nereikia tik reikėtų išlyginti paviršių.

2.4.2.Takų įrengimas

Sodyboje reikėjo įrengti iš betoninių plytelių : takelį aplink namą

takelį nuo verandos iki serbentyno

takelį įvažiuoti į antrąjį garažą

takelį tarp ūkinio pastato ir žaidimo aikštelės
Takeliams įrengti prireikė 102,45m2 betoninių plytelių , kurių kvadratas kainavo po 15Lt. Cemento skiedinys nekainavo, nes buvo likę nuo statybų. Plyteles išklojo pats šeimininkas.
Takų įrengimas kainavo 1536,75Lt.

2.4.3.Vejos įveisimas

Kas nesvajoje apie sodą su išpuoselėta, tankia, sodriai žalia veja? Nors ir mažu ploteliu, kur būtų galima pailsėti po dienos darbų.
Veja – tai graži, iš vienos ar kelių , dažniausiai varpinių rūšių žolių pievelė.
Žalioji veja turi ne tik estetinę, bet ir sanitarinę- higieninę, ūkinę reikšmę. Pastaruoju metu veja sodybose užima apie 30-70% jų ploto.
Vejos patvarumas , atsparumas, ilgaamžiškumas, dekoratyvumas priklauso daugiausiai nuo žolių biologinių savybių, agrotechnikos ir priežiūros.

Sodyboje pasėta SPORTMASTER dekoratyvinių žolių mišinys.

2.4.4.Gėlyno įrengimas

Kiekvienas žmogus turi pamėgtas spalvas ar jų derinius. Sodybos šeimininkei labiausiai patinka mėlyni atspalviai, todėl ji užsimanė mėlynųjų gėlynų.
Labiausiai šildantis, atkreipiantis dėmesį sodyboje – gėlynas. Gėlynas turi būti aiškiai matomas iš namo arba poilsio aikštelės, nuo pagrindinio įėjimo. Svarbu, kad jis derėtų prie aplinkos. Gėlyno kontūrai – griežti, kampuoti ar švelnūs plastiški- priklauso nuo teritorijos formų.
Nors mėlyni tonai dažniausiai šalti, tačiau paslaptingi, sukuriantys svajingą nuotaiką.
Yra daugybė gėlių, turinčių mėlynus žiedus. Tai visiems pažįstamos neužmirštuolės, įvairios našlaitės, pentiniai, kurpelės, katinėliai ir net rožės. Tinkamai parinkus augalus, gėlynas mėlynuos nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Patogiausiai gėlyne sodinti daugiametes gėles, nes daugelis iš jų vienoje vietoje auga 4-5 ir daugiau metų, be to, ir prižiūrėti jas nesudėtinga.

Eil.Nr. Lietuviškas augalo pavadinimas Lotyniškas augalo pavadinimas Reiklumas švie-
sai Aukš-
tis (cm) Žiedų spalva Žydėjimo laikas (mėnuo, dekada) Žydėjimo trukmė (dienų)
1. Žydrasis česnakas Alium caeruleum švies. 20-40 žydra VII-I 30
2. Kalninis astras Aster amellus švies. 40-60 Šviesiai mėlyna VII-I 50-60
3. Krūminis astras Aster dumosus švies. 10-30 Melsvai žydra IX-II 40-50
4. Virininis astras Aster novi-belgii“Erfurt blut“ švies. 100-120 mėlyna XI-I 50-60
5. Plačialapis katilėlis Campanula latifolia švies. 40-60 tamsiai mėlyna VI-II 20-30
6. Didžialapis katilėlis Campanula persicifolia švies. 80-100 mėlyna VIi-I 40-50
7. Kalninė bajorė Centaurea montana švies. 60-80 Mėlynai violetinė VI-I 40-60
8. Didžioji sniegžydrė Chionodoxa gigantea švies. 10 Žydra su balta dėme viduje IV-II 30
9. Puošnusis krokas Crocus speciosus švies. 10-15 Mėlynai violetinė su purp. gysl. IX-I 30-40
10. Hibridinis pentinius Delphinium cultorum švies. 120-170 Mėlyna, žydra VI-III 20-25
11. Puošnioji šiušelė Erigeron speciosus švies. 50-60 Šviesiai mėlyna VI-I 50-60
12. Melsvasis gencijonas Gentiana cruciata švies. 30-40 ryški mėlyna VI-II 40-50
13. Septynšakis gencijonas Gentiana septemfida švies. 15-20 tamsiai mėlyna VII-I 45-50
14. Hibridinis vilkdalgis Iris hybrida “Dorothea“ švies. 50-60 Mesvai violetinė V-III 8-12
15. Mažasis vilkdalgis Iris pumila “Cyanea“ švies. 20-30 tamsiai mėlyna V-II 8-10
16. Tubergeno žydrė Muscari tubergianum švies. 10 Mėlyna su balt. Vainikl. galais IV-III 20-25
17. Mažoji žiemė Vinca minor švies. 15 mėlyna V-I 25-30
18. Tiesiaragė našlaitė Viola cornuta švies. 10-15 mėlyna V-I 100-120

Sodybos gėlynuose vyrauja daugiametės gėlės, kurios išdėstytos pagal aukštį, tolstant nuo krašto didėja gėlių aukštis. Šiame gėlyne gėlių žiedų bus iki vėlyvo rudenio. Gėlyno įrengimas šeimininkei beveik nekainavo, nes didesnę dalį augalų ji gavo iš savo sesers, kuri užsiiminėja gėlininkyste. Pirkti reikėjo tik 12 geltonųjų parko rožių, kurios pasodintos prieš lanksvų gyvatvorę. Už kiekvieną iš jų mokėta po 7Lt , nes pirkta urmu ir iš pažystamų. Taigi gėlyno įrengimas kainavo 84 Lt.

2.5.EKSPLIKACIJA

Eil. Nr. Lietuviškas augalo pavadinimas Lotyniškas augalo pavadinimas Kaina be PVM Kaina 1-eto Reikiamas kiekis Bendra suma(Lt)
1. Liepa mažalapė Tilia cordata 11 12,98 12 155,76
2. Lanksva bilijardo Spiraea billardil 3 3,54 22 77,88
3. Alyva vengrinė Syringa josikaea 2,5 2,95 3 8,85
4. Ligustras geltonlapis Ligustrum aereum 5 5,90 24 141,6
5. Ligustras paprastasis Ligustrum vulgaris 2 2,36 56 132,16
6. Slyva kultūrinė Prunus 8 9,44 5 47,2
7. Pūkenis europinis Cotinus coggygria 4 4,76 3 14,28
8. Tuja vakarinė Thuja occidentalis 6 7,08 7 49,56
9. Buksmedis paprastasis Buxsus sempervirens 3,5 4,13 15 61,95
10. Juodieji serbentai Ojebyn 6,9 14 96,6
11. Obelis Malus 10 6 60
12. Žagrenis rūgštusis Rhus typhina 13 15,34 1 15,34
13. Veigelė gražiažiedė Welgela florida 12 14,16 5 70,8
14. Kadagys žvynuotasis Juniperus squamata ‚Meyeri‘ 23 27,14 4 108,56
15. Vyšnia veltininė Cerasus tomentosa 5 5,9 5 29,5
16. Kriaušė kultūrinė Pyrus 8 9,44 3 28,32
17. Tuja vakarinė Thuja occidentalis 6 7,08 185 1309,8

Išviso: sodmenims reikės 2408,16 Lt.

Sutartiniai ženklai:

-Spygliuočiai slyva –

– Obelis vyšnia-

– kriaušė serbentai –

– nekarpoma gyvatvorė karpoma gyvatvorė-

2.6.Kalendorinis darbų organizavimo grafikas

Eil. nr. Darbų pavadinimas Mato vienetas Darbų paskirstymas metams

Mėnesiai, dekados

IV V VI VII VIII IX X

1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3 1 2 3
1. Teritorijos nužymėjimas *
2. Teritorijos valymas nuo šiukšlių * *
3. Projekto nužymėjimas natūroje *
4. Takų ir aikštelių įrengimas * * * * * * *
5. Mažosios architektūros statinių įrengimas * * *
6. Gazonų įrengimas * *
7. Gėlynų įrengimas * *
8. Medžių ir krūmų sodinimas * * * *

2.7.Želdymo teritorijos balansas

Komponento pavadinimas plotas

arai %
Pastatai ir įrenginiai 2,87 12
Keliai ir takai 2,95 12,32
Vandens telkiniai 0,06 0,37
Daržas 1,99 8,31
Iš viso: 7,87 33
Želdiniai:
Medžiai ir krūmai 6,52 27,23
Gėlynai 0,25 1,04
Veja 9,3 38,73
Iš viso: 16,07 67
Iš viso: 23,94 100

2.8.Išlaidų suvestinė sąmata

Eil.Nr. Darbų, medžiagų pavadinimas Vieneto kaina Apimtis Suma (Lt.)
1. Betoninės plytelės 15Lt/m2 102,45m2 1536,75
2. Vejos įrengimas 21,54Lt/kg 1.86kg 40,06
3. Želdiniai 2408,16
4. Rožės 7Lt 12 84
5. Šulinio iškasimas ir me 600+400 1 1000
6. Žaidimo aikštelės 300 1 300
7. Pavėsinė 300 1 300
8. Dirvos išlyginimas – – 130

Iš viso išlaidų: 5798,97 Lt.

3.LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. A. ir M. Navasaičiai „Lietuvos medžiai“ 1979m., Vilnius;
2. M. Navasaitis „Patarimai dekoratyvinio apželdinimo kursiniam projektui rengti“ 2002m.,Akademija;
3. A.Puipa „Sodininko žinynas“ 1988m.,Vilnius;
4. D.Juchnevičiūtė „Gėlynai ir aplinka“ 1983m., Vilnius;
5. D.Dainauskaitė, J.Vaidelys „ Ankstyvosios daugiametės gėlės“ 1988m., Vilnius;

6. P.Snarskis, V.Galinis „ Vadovas Lietuvos dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti“

1974m., Vilnius.

Leave a Comment