Cukrinis diabetas – tai sunki endokrininė liga. iuo metu pasaulyje ja serga apie 30 mln. monių. Kas 15 metų daugelyje pasaulio alių sergančių ia liga skaičius padvigubėja. Pagal mirtingumą cukrinis diabetas uima trečią vietą po irdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei vėio. Be to i liga sukelia sunkias komplikacijas: nusilpsta regėjimas, paeidiami inkstai, prasideda gangrena ir kt. Nors tiriama daug, tačiau ligos visos prieastys dar nenustatytos. Manoma, kad didelę įtaką daro rizikos faktoriai. Cukrinį diabetą sąlygoja, ne vienas kuris faktorius, o įvairūs jų deriniai. Todėl itin svarbu juos laiku nustatyti ir taip ukirsti kelią ligai. KLASIFIKACIJA Cukrinio diabeto yra du tipai: Priklausantis nuo insulino; Nepriklausantis nuo insulino (kai bent i pradių insulino injekcijų nereikia). Pirmojo tipo cukrinio diabeto prieastys. Pirmojo tipo cukrinis diabetas prasideda kai paeidiamos įvairios ląstelės. Taip pat įtakos turi virusai, virusinės infekcijos. Manyta, kad kiaulytės, raudoniukės virusai taip pat gali būti etiologinis veiksnys. Tačiau ligos prieastis yra ne tik virusinė infekcija, nes virusai paeidia tik jautrias ląsteles, o cukriniu diabetu susergama, kai paeidiamas tam tikras ląstelių skaičius. Vaikai, kurių abu tėvai serga ia liga, suserga 3 kartus daniau, negu tie, kurių tik vienas tėvų serga. Daug maesne tikimybe susirgti vaikams, kurių tėvai ia liga nesirgo. Vadinasi, paveldėjimas turi įtakos cukriniui diabetui. Tiesa, cukrinį diabetą lemia ir genetiniai faktoriai ir kai kurie paveldėti ligos patogeniniai veiksniai. Antrojo tipo cukrinio diabeto prieastys. Genetiniai tyrimai rodo, kad pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas yra skirtingos ligos. Antrojo tipo cukrinį diabetą sukelia genetiniai ir iorinės aplinkos veiksniai. Esminis rizikos faktorius yra ligonio amius. Reikmės turi ir nėtumas, ypač, kai paveldėtas polinkis sirgti ia liga. Mat placenta iskiria prolaktiną, kuris sustiprina insulino sekreciją. Nesubalansuota mityba, kai vartojama daug lengvai virkinamų angliavandenių, taip pat gali turėti įtakos ligai prasidėti. Nutukusiems asmenims sumaėja riebalinio audinio jautrumas insulinui. Sergančiųjų antrojo tipo cukriniu diabetu daniau, negu sveikų asmenų kūno masė padidėja, o nutukusiems daniau sutrinka angliavandenių apykaita. Didėjant kūno masei, kraujyje daugėja insulino. Daugelis nutukimo ir diabeto rizikos faktorių bendri: genetinis polinkis, gausi mityba, maas fizinis aktyvumas, infekcinės ligos ir kt. Jiems būdinga sutrikusi riebalų ir angliavandenių apykaita. Kaip minėta, cukriniam diabetui įtakos turi nutukimas. Susikaupę laisvų riebalų rūgtys iskiria daugiau insulino. Be to sergantieji cukriniu diabetu linkę tukti, nes jų apetitas padidėjęs. 1. Cukrinio diabeto tipai. Nuo insulino priklausantis (pirmasis tipas).
Nuo insulino nepriklausantis (antrasis tipas). Sergantys normalios kūno masės asmenys. Sergantys nutukę asmenys. Cukrinio diabeto tipai dėl kitų ligų ar paeidimų. Kasos. Endokrininių liaukų. Insulto receptorių. Vaistų ir cheminių mediagų sukelti pakitimai. Genetinių sindromų. Kitų prieasčių. SINDROMAI Rykų cukrinį diabetą nesunku diagnozuoti. Daniausi jo poymiai: sausa burna, trokulys, kūno masės maėjimas, mieguistumas, bendras silpnumas, pūlinės odos ligos, odos nieėjimas (ypač lytinių organų srityje), parodontozės reikiniai, sumaėjusi lytinė potencija (vyrams), frigidikumas ir sutrikęs menstruacijų ciklas (moterims), blogai gyjančios aizdos. Pirmajam cukrinio diabeto tipui būdinga greitai pasireikiantys simptomai. Serga ir jauni monės. Liga paūmėja po įvairių infekcijų, ypač virusinių, ligų. Į ligoninę ligoniai daniausiai patenka labai prastos būklės, ar jau itikti komos. Antrajam cukrinio diabeto tipui būdinga tai, kad simptomai atsiranda i lėto, per kelias savaites, ar mėnesius. Liga daniausiai nustatoma tikrinant profilaktikai, arba, kai ligonis į gydytoją kreipiasi dėl ligos nieėjimo, sutrikusio regėjimo, inkstų nefunkcionalumo, sutrikusios potencijos ir t.t. Jei klinikinių simptomų nėra, liga gali būti nediagnozuota daugelį metų, tačiau mediagų apykaitos sutrikimas visada sutrikdo įvairių organų funkcijas. ORGANŲ IR SISTEMŲ PAEIDIMAI. Oda Vaikams, jaunuoliams ir merginoms, ypač, jei jie sunkiai serga, parausta skruostai, kakta, virutiniai vokai, pasmakrė, nes isiplečia odos kapiliarai. Danai pagelsta padai ir delnai. Odos paeidimas nėra specifikas, bet oda pasidaro sausa, rauklėta, sumaėja jos tamprumas, blogai gyja aizdos. Kartais ragėja padų oda, sustorėja nagai, vaikai ir paaugliai auga lėčiau. irdies ir kraujagyslių sistem Daniausiai paeidiamos visos kraujagyslės. Labiausiai – inkstų, akių tinklainės, kojų srities, odos, placentos ir nervų kamienai, smulkios kraujagyslės. Diabetinis akių paeidimas Akių pakitimai labai įvairūs,tačiau daniausias ir sunkiausias – diabetinė retinopatija. Manoma, jog nuo jos apanka 10% sergančių cukriniu diabetu ir 20% – 45-74 metų ligonių. Diabetinės retinopatijos danis priklauso nuo cukrinio diabeto trukmės, ligonio amiaus. Pirmieji ligos poymiai pasireikia 13-15 ligos metais. Kvėpavimo organų sistema Sergant sukriniu diabetu organizmo atsparumas maėja, todėl danai atsiranda tuberkuliozė. Sergantieji cukriniu diabetu labai linkę sirgti plaučių abscesu arba gangrena. Dėl neigiamo vandens balanso diūsta virutinių kvėpavimo takų gleivinė, dėl to prasideda bronchitas ir kito ligos. Yra begalė virkinimo organų, lapimo ir lytinių organų, nervų sitemų paeidimų. VAIKŲ CUKRINIS DIABETAS Cukriniu diabetu serga vis daugiau vaikų (1 i 1000). Didesnė tikimybė susirgti 3-4, 6-8 ir 11-14 metų vaikams. Reikia pridurti, kad vaikai serga rečiau negu suaugusieji, nes lytikai nesubrendusios ląstelės atsparesnės paeidimams. Liga progresuoja labai sparčiai. Kartais nuo pirmųjų simptomų iki komos trunka tik 1-3 savaitės. Tačiau ankstyvieji poymiai atsiranda prie keletą mėnesių. Tai – dirglumas, nuovargis, pablogėjusi atmintis, sutrikęs miegas. Vaikas pradeda blogai mokytis, jam svaigsta ir skauda galvą, darosi silpna. Neretai ant akies ikyla mieis, nieti odą, progresuoja trumparegystė ir toliaregystė, skauda kojas. Netikėtai atsiranda pomėgis saldumynams. Sulėtėja lytinis brendimas, maėja kūno masė. Cukrinis diabetas skirstomas į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkų. GYDYMAS Gydant sergančiuosius cukriniu diabetu būtina: maksimaliai kompensuoti mediagų apykaitos sutrikimus. Pagrindiniai kompensacijos kriterijai – tai normalus cukraus kiekis kraujyje per parą. Gydimo principai: Grąinti ligoniui darbingumą, garantuoti ligoniui pilnavertį gyvenimą, garantuoti normalų sergančio vaiko fizinį brendimą. Normalizuoti sergančiųjų kūno masę, rekomenduoti jiems fizinius pratimus. Paalinti cukrinio diabeto simptomus ir normalizuoti sutrikusią mediagų apykaitą. Ukirsti kelią infekcijai ir neleisti jai progresuoti. Neleisti prasidėti ir plisti cukrinio diabeto komplikacijoms. Gydoma individualiai . Gydimo programą sudaro: dieta, medikamentai, fizinis aktyvumas. IVADOS Cukrinis diabetas kol kas dar neigydomas. Ligonio gyvenimo trukmė ir darbingumas priklauso nuo to, kada buvo nustatyta liga , nuo jos sunkumo, komplikacijų, gydymo, ligonio amiaus. Kuo anksčiau susergama cukriniu diabetu, tuo blogesnė prognozė. Todėl būtina kuo ankčiau diagnozuoti ią ligą ir imtis prie ją priemonių. O norintys ivengti ios ligos turi labiau rūpintis savo sveikata, vengti alingų įpročių ir propaguoti sveiką gyvenimo būdą.