Biosfera- tai aplinka kurioje egzistuoja gyvybė. Ekobendrija- tai visi organizmai sutinkami tam tikroje teritorijoje. Ekosistema- tai ekobendrija su gyvenamaja aplinka. Ekosistema sudaro biota ir abijota. Kiekviena rūšis areole yra paplitus populiacijomis. Populiacijos paplitusios tose vietose kurios yra tinkamos tai rūšiai egzistuoti. Populiacija- tai vienos rūšies individų grupė, daugiau ar mažiau izoliuota nuo kitų tos pačios rūšies individų. Abiota turi tiesioginę įtaką tiek biotos sudečiai, tiek populiacijos skaitlingumui. Ekosistemoke galioja ekologiniai veiksmai:1) biotoniai veiksniai- tai gyvų organizmų tarpusavio santykiai (mityba)2)abiotiniai veiksniai- negyvosios gamtos įtaka gyvajai gamtai 3)atrafogeniniai veiksmai- žmogaus įtaka, kardinalus ekosistemos pakeitimas.Biotopas- tai aplinkos sąlygos būtinos populiacijai egzistuoti. Kad populiacija egzistuotų turi būti patenkinti pagrindiniai populiacijos veiksniai:1)populiacijos skaitlingumas. Individų skaičius populiacijoje.2)populiacijos tankis. Individų skaičius ploto vienete.3)populiacinės bandos. Tai populiacijos skaitlingumo kitimas kas tam tikrą laiką.Kad poluliaciaj egzistuotų skaitlingumas negali nusileisti žemiau kritinio taško. Populiacija neauga be galo be krašto, nes tam priešinasi aplinka. Aplinkos pasipriešinimas- maisto trūkumas, atrofogeniniai veiksmai, aplinkos sąlygos įtaka, stiprėja konkurencija, gyvenamos vietos trūkumas. Staigus ir didelis populiacijos skaitlingumo padidėjimas vadinamas demografiniu sprogimu. Demografinius sprogimus dazniausiai sukelia žmogus netinkamai aklimatizuodamas naujas rūšis. Atskirų populiacijų individai ekostemoje dažbnai susieti mitybos ryšiais (vienas kitam tarnauja kaip maistas). Kievienoje ekosistemoje galioja energijos tvermės dėsnis. Vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Visi gyvi organizmai energiją gauna su maistu, skaidydami organones maisto medžiagas. Tačiau organinėm medžiagom pagaminti reikalinga energija. Augalai fotosintezės metu saulės šviesos energiją paverčia cheminių jungčiųū energija. Mitybos grandinę sudaro 4 mitybos lygmenys, nes pereinant iš vieno lygmens į kitą susidaro energijos nuostoliai. Mitybos grandinės sudaro mitybos tiklus. Kiekvienoje ekostemoje augalai sudaro didžiausią biomasę. Vartotojo biomasė visada turi būt mažesnė. Ekosistemų kaita vadinama suksecija. Yra pirminė ir antrine sukseciaj. Pirminė- tai naujos ekosistemos susiformavimas, antrinė- ekosistemos satsinauijinimas. Antrafogeniniai veiksniai gali sukelti tiek pirminę tiek antrinę sukseciją. Biotiniai veiksniai sukelia antrine sukseciją.. abiotiniai veiksniai negyvosios gamtos įtaka, gali suketi tiek pirminę tiek antrinę sukseciją. Žmogaus įtaka gyvajai gamtai dažniausiai susiję su pramone bei buitimi. Dirvos erozija- derlingo žemės sluoksnio sunaikinimas. Dirbos erozija gali būti nuo vėjo ir vandens. Kalvotuose vietose dirvos arimas tri būti skersinis o ne išilginis. Atvirose vietose kur dideli plotai turi būti suformuotos užuovėjos. Vandens tarša- nutekamieji vandenys-tai vandenys panaudoti pramonėje ir žmogaus buityje. Tarša gali būt organinė. Didindami bakterijų kieki susidaro bakterialoginė tarša, kuri sukelia vandens augalijos demografinius sprogimus. Neoragninė tarša- tai tarša neorganinias junginiais, taip pat sukelia demografinius sprogimus. Šiluminė tarša- gali pakeisti visą vandens ekosistemos biotą. Mūsų daromas aplinkai poveikis vadinamas „ekologiniu pėdsaku“. Dydis priklauso nuo to kiek oasiimama ir kiek sugražinama.
1)ekologinis pėdsakas yra yra žmogaus, šalies ar technologijos poveikio žemei įvertinimas.2)įvertinti ekologinius pėdsakus- tai apskaičiuoti kiek sunaudota išteklių, kiek sdusidarė atliekų ir kokio efektyvumo panaudota technologija.3)ekologiniai pėdsakai didėja drauge su populiacijos ir vieno asmens suvartojimo didėjimu.4)efektyvi technologija gali sumažinti ekologinio pėdsako mastą.5) atsinaujinančius išteklius galima naudoti amžinai, nes jie patys atsiranda.6)neatsinaujinančius išteklius naudoti tik vieną kartą, nes jie neatsikuria.7)žmogus ir kiti gyvūnai išskiria išmatas ir šlapimą, kurie turi azoto junginių.8)dėl populiacijų padidėjimo aplikoje gali per daug susidaryti azoto atliekų, taip užteršti.9)nutekamųjų vandenų valymo įrenginiuose naudojami biologiniai procesai dideliam oraginių atliekų kiekui suskaidyti.10)visos kuro rųšys degdamos išskiria rūštis sudarančias dujas.11) rūgštis sudarančių dujų taršos dydis priklauso nuo degalų rūšies, degimo temperatūros ir prieinamo deguonies kiekio.12)SO2 ir NOx –pačios pavojingiausios rūgštis sudarančios dujos.13)gūgštieji lietūs susidaro kai kai rūgštis sudarančios dujos ištirpsta krintančiuose lietaus vandens lašuose.14) rūgščiųjų lietų išvenksime jei rūpinsimės kad kuo mažiau išsiskirtųrūštis sudarančių dujų.15)rūgščių pažeisti ežerai veikiami kalkėmis.16)tam tikrų dujų, vadinamų šiltnamio dujomis, kiekiai atmosferoje turi poveikį per ją praeinančiom spinguliavimui.17)manoma, kad atmosferos sulaikytas spingulaivimas kelia žemės temperatūtą18)augalai ir guvūnai palaiko pastovią CO2 koncentraciją atmosferoje.19)iškastinio kuro deginimas per pastaruoius kelis šimtmečius suteikė CO2 pusiausvyrą atmosferoje. Kiekviena rūšis pagal mitybos būdą, objektą, paros aktyvumą, gyvenamaja vietą užima savo ekologinę nišą. Dvi rūšys vienoje ekologinėje nišoje nagali būti, jei taip atsitinka viena iš jų pasitraukia. Vidrūšiniai- santykiai taro vienos rūįies individų, jie paremti konkurencija. Tarprūšiniai santykiai vadinami simbiozėmis. Mutulizmas- santykiai tarp dviejų skirtingų rūšių individų, teikiantis abipusę nauda.komensalizmas- skirtingų rūšių santykiai, kurie vienam naudingi, o antram nei naudos nei žalos. Plėšrūnizmas- mitybos santykiai,kada vienas plėšrūnas gyvena kitos aukos sąskaita, naudodamas jį kaip maistą . parazitizmas- mitybos santykiai, kada vienas parazitas gyvena kito, tai yra šeimininko sąskaita. Naudoja jį kaip maisto abjektą ir gyvenamą vietą. Kiekvieną rūšį įtakoja tiek biotiniai tiek abiotiniai veiksniai.