biologijos savokos

6144 0

ADP – adenozindifosforo rūgštis, sudaryta iš azoto bazės adenino, anglevandenilio ribozės arba monosacharido pentozės, fosforo rūgšties dviejų liekanų.

Aerobai – organizmai, galintys gyventi tik gaudami laisvo deguonies

Aktyvusis transportas – procesas, kai membraną baltymai gabena per membraną į ląstelę medžiagas, kurią koncentracija viduje gerokai didesnę negu išorėje. Proceso metu naudojama

energija.

Amino rūgštys – organinės rūgštys, turinčios vieną ar daugiau aminogrupių NH2. Bendra formulę H2N – CHR – COOH.

Anaerobai – organizmai galintys gyventi be laisvojo deguonies

Angliavandeniai – cukrūs, sacharidai, labiausiai paplitusi žemėje organinių junginių klasė. Susideda iš anglies, vandenilio ir deguonies. Daaugelio jų bendra formulė Cn H2n On.

Angliavandeniai yra pirminiai fotosintezės produktai, jungiamoji grandis tarp organinių ir neorganinių junginių. Angliavandeniai skirstomi į oligosacharidus,

monosacharidus ir polisacharidus.

Anatomija – mokslas apie organizmų formą ir sandarą.

Antigenai – medžiagos, kurias organizmas laiko svetimomis ir kurios sukelia imuninę reakciją. Makromolekulinės organizmų medžiagos veikia kaip antigenai

Antikūnai – leukocitų išskiriamos medžiagos, nukenksminančios antigenus.

Antocianai – augalų ląstelių pigmentai, kurie rugščioje terpėje raudoni, neutralioje – violetiniai, šarminėje – mėlyni; nudažo augalų žiedus ir vaisius.

ATP – adenozintrifosforo rūgštis – nukleotidas, sudarytas iš azoto bazės adenino, angliavandenio ribozės arrba monosacharido pentozės ir trijų fosforo rūgšties liekanų, kurių dvi jungiasi

makroenergetinėmis jungtimis. Reikalinga judėjimui, biosintezei, švytėjimui, šviesos išskyrimui.

Audiniai – ląstelių grupės, kurios yra vienodos kilmės, panašios sandaros, atlieka tą pačią funkciją

Azoto fiksacija – laisvo azoto surišimas į organinius junginius, vykdomas nitrifikuojančių bakterijų. Jo

oms žuvus azotas pakeičiamas amoniaku. Daugelis gerai tirpsta vandenyje sudaro

klampius koloidinius tirpalus.

Baltymai – stambiamolekuliniai azoto turintys junginiai, sudaryti iš C, H, O, N, S. Baltymai yra visuose gyvuose organizmuose, tik juose ir susidaro. Baltymai – visos gyvybės, visų

organizmo ląstelių struktūros pagrindas. Baltymuose yra beveik pastovus kiekis H, S. Kiekvieno organizmo baltymai yra specifiniai sintetinami iš amino rūgščių.

Bakterija – vienaląsčių mikroorganizmų grupės atstovė, gyvena ore, vandenyje, dirvožemyje, augaluose, gyvūnuose, mineralizuoja oro junginius, sukelia augalų, žmogaus ir gyvūnų

ligas.

Bakteriofagai – tai barteriniai virusai, dažniausiai turintys DNR chromosomų

Bakteriologija – mokslas apie bakterijas.

Biosfera – gyvybės paplitimo žemėje sritis apima viršutinę litosferos dalį, troposferą ir hidrosferą (pasaulio dalis, kur aptinkama gyvybė (iš – 20 m. virš žemės paviršiaus)).

Biosintezė – organinių medžiagų susidarymo procesas gyvuose organizmuose.

Blakstienėlės – trumpesni žiuželiai, kurių vienoje ląstelėje yrra daug.

Branduolėlis – ląstelės dalis, kurioje yra pastovių, visiškai būtinų branduolėliui struktūrų (branduolėlis organoidas) ir laikinų darinių. Branduolys reguliuoja branduolėlio medžiagų

apykaitą ir sintezę

Branduolys – ląstelės valdymo centras, jo dvisluoksnis išorinis dangalas (membrana) supa drebučius primenantį skystį – nukleoplazmą, kuriame yra vienas ar du branduolėliai ir genetių

medžiagų DNR.

Celiuliozė – polisacharidas (?6H10O5)n, kuris yra aukštesniėj augalų ląstelių sienelių atraminė medžiaga, ląsteliena

Centriolė – cilindrėlis, sudarytas iš mikrovamzdelių; ląstelės dalijimosi verpsčių susidarymo centras.

Centromeras – chromosomos dalis, jungianti dukterines dvigubos chromosomos chromatides.

Centrinė vakuolė – vienmembraninis augalinės ląstelės organoidas, kaupiantis ir iz

zoliuojantis įvairias medžiagas.

Chemotrofai – organizmai, kurie organines medžiagas sintetina iš CO2, o energiją gauna oksiduodami neorganines medžiagas.

Chitinas – netirpus polisacharidas, iš kurio sudaryta nariuotakojų gyvūnų griaučiai ir kutikul?.

Chloroplastai – augalų ląstelės organoidai – žaliosios (turi apie 10% chlorofilo) plastidės. Juose vyksta fotosintezė

Chromoplastai – augalų ląstelės plastidės, turinčios geltonų ir orandžinių pigmentų.

Chromosoma – atsigaminantis ląstelės branduolio struktūrinis elementas turintis DNR, kurioje yra genetinė (paveldima) informacija.

Chromatinas – pagrindinė augalinių, gyvūninių ir grybinių ląstelių branduolio medžiaga, į kurios sudėtį įeina DNR, RNR ir baltymai. Chromatinas yra atitinkama chromosomų forma

branduolyje interfazės metu.

Chromatidė – viena iš dviejų išilginių dalių, į kurias pasiskiria chromosoma, dalijantis ląstelei puschromosomą.

Citologija – mokslas apie ląsteles.

Citoplazma – gyvasis ląstelės turinys, išskyrus branduolį (nuo ląstelės membranos iki branduolio membranos).

Dalijimasis – prokariotų dauginimasis nelytiniu būdu (vienos motininės ląstelės skilimas į dvi vienodas dukterines ląsteles. Ląstelė subyra į tiek dalių, kiek pradinėje ląstelėje prieš

dalijimąsi buvo branduolių)

Denatūracija – natūralios baltymo, nukleino rūgšties ar kitokio biopolimero konformacijos (erdvinės sąrangos) suirimas kaitinant ar chemiškai veikiant.

Difuzija – medžiagų (dažniausiai dujų) judėjimas iš didesnės koncentracijos į mažesnę.

Diploidinis chromosomų rinkinys – dvigubas homologinių chromosomų rinkinys.

Disacharidai – angliavandeniai, kurių molekulės susideda iš dviejų monosacharidų likučių.

DNR – dezoksiribonukleino rūgštis, nukleino rūgštis esanti kiekvienoje gyvoje ląstelėje (dažniausiai jos branduolyje). Joje užkoduota genetinė informacija. Ji susieda iš C, H, O, N.

Monomerai nukleotidai. Saugo genetinę informaciją ir perduoda ateities kartoms.

Egzocitozė – procesas, kurio metu medžiagos pa

ašalinamos iš ląstelės.

Ekosistema – ekologinė sistema – abipusiais ryšiais susijusi, faktiškai stabilus gyvosios ir negyvosios gamtos komponentų, tarp kurių vyksta medžiagų ir energijos apykaita –

kompleksas.

Endospora – kai kurių bakrterijų baigiantis maistui, esant kitoms nepalankioms sąlygoms ir sutankėjusios citoplazmos ir nukleido sudaroma strūktūra – bakterijų ramybės stadija.

Patekusi į palankias sąlygas spora auga. Sprogus jos sienelei susidaro nauja ląstelė.

Endocitozė – medžiagų patekimas į ląstelę.

Eritrocitai – raudonieji kraujo kūneliai – raudono pigmento turinčios kraujo ląstelės.

ET lygusis – kanalėlių sistema citoplazmoje, kuri kaupia ir sintetina lipidus.

ET šiurkštusis – kanalėlių sistema citoplazmoje, kuri kaupia ir sisntetina baltymus.

Eukariotai – organizmai, kurių ląstelės turi tikrus branduolius (su dviguba membrana), chloroplastus (augalai), mitochondrijas ir kitokius membraninius organoidus.

Fagas – virusas, kitaip barteriofagas. Fagai tai – žmogaus ir kaikurių daugel?s?i? gyv-? ląst-?s, pvz., leukocitai, ląstelės gebančios pagriebti ir suvirškinti į organizmą patekusius

svetimkūnius, yrančių audinių liekanas

Fagocitozė – tai stambių organinių medžiagų molekulių patekimas į ląstelę.

Fermentai – biocheminę reakciją greitinantys baltymai.

Fibroinas – paprastasis baltymas, susidaro vorų, kai kurių drugių vikšrų liaukose, ore greitai kietėja, labai atsparus fermentams.

Fibrinas – kraujo plazmos baltymas, susidarantis kraujo krešėjimo metu iš fibrinogeno netirpių siūlų pavidalo, padeda susidaryti krešuliui.

Fimbrijos – tai bakterijų ataugos, kuriomis bakterijos prilimpa prie kitų ląstelių ar įvairiū daiktų.

Fiziologija – mokslas tiriantis organizmo funkcijas, pvz., augalų, žmogaus ir gyvulių.

Fototrofai – organizmas, šviesos energiją vartojantis organinių mediagų sintezei iš CO2 (augalai, kai kurios bakterijos). Daugiausia šv

viesą sugeria žaliasis pigmentas chlorofilas, o

bakterijų ir dumblių – ir kiti pigmentai.

Fotosintetinančios membranos – čia sukauptas kai kurių bakterijų (vykdančių fotosintezę) chlorofilas, jos susidaro plazminės membranos dėka.

Genas – DNR dalis, kuri yra chromosomoje. Organizmų paveldimumo vienetas, kuriame yra užkoduota genetinė informacija: DNR molekulės fragmentas, lemia organizmo pokyčius ir

savybes.

Gameta – lytinė ląstelė turinti viengubą (haploidinį) chromosomų rinkinį.

Generacija – organizmų karta – populiacijos individų grupė, su bendrais protėviais susijusi vienodu giminystės laipsniu, pvz., tėvai ir vaikai.

Glikolizė – angliavandenių fermentacinis suskaidymas gyvūnų organizme nedalyvaujant deguoniui, kai atsipalaiduoja energija ir susidaro organinės rūgštys.

Glikogenas – polisacharidų grupės angliavandenis (C6H10O5)n batiamorfiniai milteliai, gerai tirpsta vandenyje, gyvūlinis krakmolas.

Glikokaliksas – glikoproteidų sluoksnis, dengiąs iš išorės gyvūninės ląstelės membraną.

Glikoproteidai – baltymų iš oligasacharidų dariniai (vad. “antenos”). Jie dalyvauja signalų piėmime.

Gliukozė – dažniausias gamtoje angliavandenilis C6H2O6, bespalviai kristalai, gerai tirpsta vandenyje, svarbiausias visų organizmų energijos rezervas, vynuogių cukrus.

Globulinai – baltymai, kurių susiraizgiusios polipeptidinės grandinės sudaro gumulėlio pavidalo kūnelius – globules. Globuliniams baltymams priklauso bevei visi fermentai,

antikūnai, daugelis transportinių baltymų ir baltyminių hormonų.

Goldžio kompleksas – speciali lygiojio ET dalis, kuri surenka ir paskirsto ląstelėje gaminamas medžiagas (pvz.: baltymus ir cheminių reakcijų atliekas).

Haploidinis chromosomų rinkinys – būdingas lytinėm ląstelėm (gametom), kai iš kiekvienos homologinių chromosomų poros turime po vieną.

Hemoglobinas – raudonasis kraujo pigmentas turintis geležies, esantis eritrocituose.

Heterotrofai – organizmai, mintantys tik kitų organizmų pagamintomis organinėmis medžiagomis.

Hidrofilinis – gerai tirpstantis vandenyje

Hidrofobinis – blogai tirpstantis arba visai netirpstantis vandenyje.

Hidrolizė – cheminių junginių skaidymas vandeniu.

Histonai – paprastieji baltymai, esantys ląstelių branduoliuose. Susijungę su DNR sudaro chromuotiną.

Homologinės chromosomos – vienodos sandaros, mejozės metu konjuguojančios chromosomos, turinčios vienodus genus, bet ne visada vienodus alelius.

i RNR – informacinė ribonukleino rūgštis perduoda genetinę informaciją iš DNR į baltymus sintetinančią sistemą.

Intarpai – tai bakterijų atsarginės medžiagos, kurios vartojamos, kai aplinkoje nėra maisto.

Interfaz? – ląstelės gyvybinio ciklo stadija tarp dviejų mitozinių dalijimūsi.

Kapsidė – viruso baltyminis apvalkalas, sudarytas iš subvienetų kapsomerų.

Kapsulė – kai kurių bakterijų “apvalkalėlis”, sudarytas iš polisacharidų ir polipeptidų gleivių. Kapsulė tarnauja apsaugai ir kolonijų sudarymui.

Keratinas – fibrilinis baltymas, kurio yra stuburinių gyvūnų epidermio raginiame sluoksnyje, plaukuose, vilnose, plunksnose, ˛vynuose, naguose, raguose, kanopose.

Komplementarumas – struktūrų (molekulių, radikalų), kurios reaguoja, jungiasi, viena kitą papildo, erdvinis struktūrinis atitikimas.

Kolagenas – siūlinis baltymas, svarbiausias gyvūnų jungiamojo audinio (kaulų, sausgyslių, kremzlių, raiščių) komponentas. Žmogaus organizme sudaro ~1/4 visų baltymų.

Konjugacija – bakterijos priartėja viena prie kitos ir per vamzdelį keičiasi DNR, susilieja citoplazma ir tik dabar gali įvykti skilimas.

Krakmolas – smulkių grūdelių pavidalu augaluose susidarantis angliavandenilis (C6H10O5)n.

Ląstelė – elementari gyvoji sistema, gebanti savarankiškai egzistuoti, vystytis ir daugintis; organizmų struktūros, vystymosi ir gyvybinės veiklos pagrindas.

Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai.

Leukoplastai – autotrofinių augalų ląstelių organoidai – plastidės, neturinčios pigmentų.

Lipidai – organinių junginių grupė – riebalai ir į juos panašios medžiagos.

Lizosomos – apvalios formos kūneliai, esantys augalų ir gyvūnų ląstelėse (ląstelės organoidai); turi fermentų reikalingų virškinimui.

Makroelementai – mitybai reikalingi elementai (P, K, Ca, Na ir kt.)

Makrofagai – žmogaus ir gyvūnų jungiamojo audinio ląstelės, gebančios pagriebti ir suvirškinti į organizmą patekusius svetimkūnius, pvz., mikrobus, organizmo yrančių audinių daleles.

Membrana – struktūra, gaubianti ląstelę, ląstelės vidaus struktūras (organoidus), išskvarbanti citoplazmą, sudarydama sudėtingą vamzdelių sistemą (ET).

Metafazė – vidurinioji, trečioji, mitozės fazė, kurios metu chromosomos, sudarytos iš dviejų chromatidžių, išsidėsto ląstelės pusiaujyje ir sudaro plokštelę.

Mezosoma – plazminės bakterijų membranos įlinkimas vietomis į ląstelės vidų. Svarbi DNR replikacijai, bei ląstelės dalijimuisi, atlieka kvėpavimo funkciją.

Mikorizė – abipusiškai n

. . .

Join the Conversation

×
×