Turinys 1. Įvadas …………………………………………………………….. …………………
2. Baltijos jūros ekosistemos (Lietuvos akvatorinės dalies)…………..
3. Kuršių nerija……………………………………………………….. ………………
4. Kuršių marios……………………………………………………….. …………….
5. Nerijos pajūrys………………………………………………………. …………….
6. Palangos pajūrys………………………………………………………. …………..
7. Nemuno delta………………………………………………………… ………………
8. Tyras…………………………………………………………. …………………………
9. Išvados……………………………………………………….. …………………………
10. Literatūra……………………………………………………. ………………………..
Anotacija
Darbe nagrinėjamos Kuršių nerijos, Kuršių marių, Nerijos pajūrio,Palangos pajūrio, Nemuno deltos, Tyro ekosistemos.PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: Baltijos jūra, Kuršių marios, Kuršių nerija, Nemunodelta, trofiniai ryšiai, ekosistema.
Įvadas Mūsų planeta – Žemė yra nepakartojamas gamtos tvarinys. Čia pakankavandens, gaubia apie 10 km atmosferos sluoksnis (tęsiasi iki 1000 km),kuriame yra anglies dioksido, azoto, deguonies. Šios medžiagos reikalingosgyviesiems organizmams ir patys jas gamina. Anglies dioksidas naudojamasfotosintezei, deguonis – kvėpavimui, o didesniame aukštyje iš jo gaminasiozonas, sauganti Žemės gyvybę nuo kenksmingos kosmoso radiacijos.Tarpusavyje sąveikaudami, organizmai išlaiko gyvybei tinkamą atmosferą,hidrosferą ir litosferą. Žemės ekosistemą sudaro gyvųjų organizmų bendrijosir juos supanti negyvoji gamta. Labai apibendrintai ekosistemą galimaapibrėžti kaip gyvųjų ir negyvųjų elementų sistemą, kurioje ją sudarančioskomponentės jungiasi tarpusavio ryšiais, užtikrinančiais gyvybei svarbiusmedžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesus. Tai gali būtisausumos ar vandens plotai, kuriuose gyvena įvairiausi mikroorganizmai,augalai, gyvūnai. Kartu su abiotine aplinka, t. y. šviesos, temperatūros,drėgmės, cheminių elementų visuma, jie sudaro vieningą medžiagų irenergijos apytakos sistemą. Tokia augalų, mikroorganizmų ir gyvūnų bendrijasu juos supančia negyvąja aplinka sudaro dinamišką kompleksą. Tarp gyvųorganizmų susidaro sudėtingi biotiniai veiksniai – vieni organizmai veikiakitus. Ekosistemos yra labai įvairios: natūralios ar dirbtinės, didelės irmažos, gėlo vandens ar jūrinės, ariamo lauko ar pelkės. Labai bendraekosistemos schema tokia:
[pic]
Dideles makroekosistemas sunku aprėpti ir tyrinėti. Didesnėjeekosistemoje tikslinga išskirti mažesnes ekosistemas. Kai vandens ar
sausumos plote tarp augmenijos, gyvūnijos ir mikroorganizmų, medžiagų irenergijos apykaitos procese, susiformuoja palyginti pastovūs tarpusaviosantykiai bei ryšiai, tai tokia visuma vadinama biocenoze. Ekosistemosbiotinės dalys yra skirstomos pagal tai, kaip jas sudarantys organizmaigauna maisto. Energija į ekosistemą patenka fotosintezės metu, o prarandamadaugiausia šilumos pavidale, kai organizmas ją naudoja gyvybei palaikyti.Principinis energijos ir medžiagų apytakos ratas toks:[pic]
Fotosintezės metu žali augalai, panaudodami saulės energiją, angliesdvideginio, vandens ir mineralinių elementų junginius pertvarko įorganinius junginius, kuriuose dalis saulės energijos kaupiasi cheminėsenergijos pavidalu. Organinės medžiagos tampa energijos šaltiniu pačiamžaliam augalui, o pastarasis – gyvam organizmui. Energija, esanti maiste,išsilaisvina kvėpuojant. Kvėpavimui reikalingas deguonis, o šio procesometu atsiranda anglies dvideginis, vanduo ir energija, panaudojama darbuibei virstanti šiluma.Fotosintezės schema:Energija + anglies dvideginis + vanduo = angliavandeniai + vanduo +deguonisEnergija + CO2 + 2H2O = CH2O + H2O + O2Kvėpavimo procesas:organinė medžiaga + deguonis = anglies dvideginis + vanduo + energijaC6H12O6 + 6O2 = energija + 6CO + 6H2O Prarasta energija turi būti nuolat papildoma saulės šviesos pavidalu.Vanduo ir mitybos elementai daro apytaką tokiu ratu:vandens telkinys ar gruntas – augalas – žolėdis – (arba) ir mėsėdis –bakterijos, grybai, vabzdžiai – vandens telkinys ar gruntas.Gyviems organizmams būtini šeši elementai: anglis, vandenilis, deguonis,azotas, fosforas ir siera. Žemės gyvybei yra svarbūs vandens, anglies, azoto, fosforo apytakosratai. Biosferoje vanduo keliaja ratu. Gėlas vanduo susidaro garuojantvandenynams ir iškrenta kaip lietus į sausumą ir vandens telkinius. Vanduoį orą taip pat patenka garuojant gėlo vandens telkiniams, iš sausumos iraugalų. Vandens apytakos ratas toks:
[pic]
Anglis dalyvauja augalų fotosintezės ir ląstelių aerobinio kvėpavimoprocese. Žalieji augalai gyvūnams yra ne tik maistas, bet ir deguonies
gamintojai. Anglies apytakos rate sausumos augalai pasisavina angliesdioksidą iš oro ir fotosintezės metu paverčia organinėmis medžiagomis irjas vartoja gamintojai ir vartotojai. Vandens ekosistemos anglies dioksidomainus su atmosfera atlieka netiesiogiai.Ore esantis anglies dioksidasreaguoja su vandeniu ir susidaro biokarbonatas. Jį panaudoja vandensdumbliai ir sintetina maisto medžiagas sau ir kitiems gyviems organizmams.Jiems kvėpuojant pašalinamas anglies dioksidas ir virsta bikarbonatu. Tarpvandenyje esančio bikarbonato ir ore esančio anglies dioksido susidaropusiausvyra. Be to anglies šaltiniu yra gyvi ir žuvę organizmai.Anglies apytakos ratas toks:[pic] Atmosferoje daugiausia yra azoto – 78 %. Jo trūkumas dirvoje ribojaaugalų augimą. Augalai ore esančio azoto negali tiesiogiai pasisavinti irpriklauso nuo bakterijų, kurios sugeba azotą įjungti į organines molekules– azoto fiksacijos procesas. Yra žemės augalų šaknų gumbeliuose bakterijų,kurios taip pat gali fiksuoti azotą. Bakterijų fiksuotą azotą augalaigauna iš dirvos. Azoto pavertimas nitratai vyksta dviem etapais. Vienosbakterijos amoniaką paverčia nitritu, o kitos nitritą – nitratu. Šisprocesas vadinamas nitrifikacija. Yra ir denitrifikuojančių bakterijų,kurios atlieka priešingą azoto fiksavimui procesą, t.y. nitratus verčiaazoto oksidais ir azoto dujomis. Žmonės, gamindami ir naudodami trąšas,labai pagreitina azoto fiksavimą, vandenis užteršia fosfatai ir pagreitinaeutrofikaciją.
Azoto apytakos ratas toks:
[pic]
Dūlėjant uolienoms fosfatai patenka į dirvą ir juos gali pasisavintiaugalai. Dalis fosfatų išplaunama į vandens ekosistemas. Nespėjusiusnusėsti dugne fosfatus pasisavina dumbliai, o nugrimzdę virsta geologinėmisnuosėdomis ir į žemės paviršių, divą, patenka geologinių procesų dėka arbažmonių pagalba. Žmonių veikla (kasyba, gyvulininkystė, trąšų bei skalbimopriemonių gamyba) labai padidina fosfatų kiekį ekosistemose, suintensyvinaeutrofikaciją. Fosforas į atmosferą nepatenka. Labai apibendrintosglobalinės medžiagų apykaitos schema atrodo taip; [pic]
Žali augalai vadinami producentais – jie patys pasigamina maistą, o
bakterijos, grybai ir kai kurie vabzdžiai bei kirmėlės, mintantysdvėseliena, vadinami reducentais – jie panaudoja žuvusių augalų maistingasmedžiagas ir skaido į paprastesnius organinius junginius. Ekosistema galėtųegzistuoti neapibrėžtai ilgai, jeigu ją sudarytų tik producentai irreducentai. Tačiau didelę energijos dalį, sukauptą producentuose, panaudojakonsumentai: žolėdžiai, visaėdžiai, parazitai bei mėsėdžiai, mintantysžolėdžiais. Globalinė energijos ir medžiagų apykaitos schema tokia:[pic]
Tiriant organizmų, kurie sudaro ekosistemą, mitybą, galima sudarytimitybos tinklą, kuris atspindi energijos ir maisto elementų srautus.Ekosistemoje susidarę mitybos lygiai vadinami trofiniais lygiais. Pirmąlygį sudaro augalai – producentai, antras – konsumentai (žolėdžiai),trečias – antriniai konsumentai (mėsėdžiai). Bakterijos, grybai, vabzdžiai– reducentai panaudoja žuvusių augalų maistingas medžiagas ir organiniusjunginius skaido į paprastesnius neorganinius junginius, kuriuos sugebaįsisavinti augalai. Principinė ekosistemos komponenčių schema tokia:
[pic] Ekosistemoje vienu metu egzistuoja keletas susijusių mitybos grandžių,dažniausiai 3 – 4. Bendras greitis, kokiu augalai įsisavina saulėsenergiją, vadinamas bendru pirminiu produktyvumu. Beveik pusę tosenergijos, sukauptos fotosintezės metu, sunaudoja patys augalai kvėpavimui.Likusi energijos dalis vadinama grynu pirminiu produktyvumu. Pereinant išvieno mitybos lygmens į kitą produkcija sumažėja 10 kartų. Produkcijoslygtis tokia: gryna produkcija = bendra produkcija – sąnaudos kvėpavimui. Procesas, kurio metu mažo produktyvumo ekosistema palaipsniui tampaproduktyvia, dėl pastovaus maistinių medžiagų pasipildymo, vadinamaseutrofikacija. Dėl žmogaus ūkinės veiklos procesas gali paspartėti irsukelti ekosistemos degradaciją. Vandens telkiniuose eutrofikacijapasireiškia: toksiškų dumblių žydėjimu, vandens skaidrumo sumažėjimu,deguonies deficitu, pokyčiais žuvų ištekliuose, biologinės įvairovėspokyčiais. Ekosistema yra dinamiškas darinys, todėl vienos organizmų rūšysišnyksta, o kitos atsiranda. Toks procesas, kai vieną ekosistemą pakeičiakita, vadinamas ekologine sukcesija, kitaip – kaita. Vieni pokyčiai būna
trumpalaikiai, o kiti ilgalaikiai, visiškai pakeičiantys ekosistemą. Štaikaršta 2002 metų vasara pažėrė daug netikėtumų. Po audros ant kranto rastarudadumblių pūslėtųjų guveinių, jūrinių andrių. Taip pat aptiktosmėlynžnyplės krevetės, sugauta durklažuvė, pasirodė nauja žuvų rūšis –juodadėmis grundalas. Dėl padidėjusio vandens druskingumo pagerėjo sąlygos jūriniams gyvūnams ir augalams, štai jie ir pasirodė.Baltijos jūros ekosistemos (Lietuvos akvatorinės dalies, pakrantės)
Baltijos jūros baseinas apima vienuolika regionų, kur yra dauggamtinių biotipų ir buveinių. Pakrančių ekosistemos nyksta dėl miestų,gamybos, žemės ūkio, turizmo plėtros, blogo atliekų tvarkymo. Baltijosjūros aplinkoj kai kurioms faunos ir floros rūšims gresia išnykimas, nesdėl žmonių veiklos prarandamos jų gyvenamos vietos. Pakrančių žemėekologoškai labai vertinga, čia daug biotipų. Lietuvos dalies Baltijosjūros aplinkoje turime unikalias ekosistemas – Baltijos jūros ekonominėzona, Kuršių nerija, Kuršių marios, Nerijos pajūrys, Palangos pajūrys,Nemuno delta, Tyras. Kuršių Nerija 2000 metais įtraukta UNESCO pasauliopaveldo sąrašą. Unikaliai Kuršių nerijos gamtai, kraštovaizdžiui netįprastas turizmas gali kelti pavojų. Turizmo infrostruktūra kaskart užimavis didesnę kraštovaizdžio dalį. Cheminių medžiagų, naftos transportavimasar net jos gavyba Baltijos jūroje gali negrįžtamai pažeisti Kuršių nerijos,Baltijos jūros ir jos priekrantės ekosistemą. Intensyvi ūkinė veiklaįtakoja gamtinius procesus visame Baltijos ir Kuršių marių baseine,greitina jų eutrofizaciją. Ekosistemos degradacijos pradžią dažniausiailemia gamtos ar žmonių (antropogeninės) sukeltos katastrofos. Baltijosjūros ekosistemai didelę įtaką daro Klaipėdos uostas, Būtingės naftosterminalas, Nemuno upyno nuotėkiai, numatomas Šventosios uostas.Susirūpinimą kelia galimi naftos gręžiniai Baltijos jūroje (Karaliaučiaus
teritorijos dalyje). Pastaruoju metu Nemuno upyno sistemoje įrengiaminuotėkų valymo įrenginiai ir Nemuno upės baseino neigiamas poveikis mažėja.Dabar gilinamas Klaipėdos sąsmaukos gylis iki 14 metrų. Kasmet uostoakvatorijoje iškasama 2-3 mln m3 įvairios sudėties grunto. Nugramzdintasgruntas keičia jūros dugno landšaftą ir jo biocenozes. Atliekamas sunkus irilgalaikis uosto akvatorijos tvarkymas kovojant su užnešimu. Žemyninėjepakrantėje nuo Būtingės iki Klaipėdos nuolat vyksta kranto išplovimas, perpaskutinius 30 metų jūron nugrimzdo 9 ha Būtingės pakrantės, todėlpakrančių apsauga išlieka aktuali. Didele problema lieka Klaipėdojesusikaupusio užteršto grunto nusausinimas, valymas, transportavimas irlaidojimas. Tokio grunto susikaupė Danėje, laivų remonto dokų duobėse. Patsdidžiausias užterštumas nustatytas Klaipėdos sąsiaurio-uosto pietrytinėjedalyje, ir šiai vietai būtinas rimtas dėmesys ir pastangos. Prognozuojama,kad ateityje Kuršių marių plotas mažės, bus išplaunami Kuršių nerijoskrantai nuo Rasytės iki Preilos. Tą įtakos keičiama Nemuno tekmės kryptispietų link, nes jau dabar Pilkopės gyvenvietėje kasmet nuardoma iki 1,7 mkranto. Ateityje Kuršių marios seks, o Kuršių nerija palaipsniui virskontinentinių kopų virtine. Tokį procesą lemia natūralūs, gamtos nulemti,veiksniai [3].Atviroje jūros ekvatorijoje veisiasi strimėlės, bretlingės ir menkės,o gėlesnėse priekrantėse – uotai, upinės plekšnės, gėlavandenės žuvys.Lietuvos ekonominė zona yra viena žuvingiausių. Lietuvos Baltijos jūrospakrantėje yra tarptautinės svarbos paukščių migracijos poilsiaviečių iržiemojimo bei veisimosi vietos. Tarptautinė paukščių apsaugos tarnyba(Internacional Council for Bird Preservation, ICBP) sukūrė specialiąpaukščių apsaugos programą, reglamentuojačią sparnuočių buveinių nustatymąir apsaugą. Kuršių nerija, Kuršių marios, Nerijos pajūris, Palangos
pajūris, Nemuno delta, Tyras yra vienos iš 57 paukščiams svarbiausiųLietuvos teritorijų | 6 |. Šios vietos svarbios populiacijoms ir rūšimsišsaugoti.Trumpame Baltijos jūros ruože ties Lietuvos krantais reguliariaiaptinkama keliasdešimt tūkstančių paukščių, daugiausia jūrinių ančių:nuodėgulių, juodųjų bei ledinių ančių, sibirinių gagų. Taip pat stebimirudakakliai narai, auksuotieji kragai, didieji dančiasnapiai, alkos [6].Kuršių nerija
Kuršių nerijos pusiasalis driekiasi 99 km tarp Baltijos jūros irKuršių marių. Plotis svyruoja nuo 0,4 iki 4 km. Lietuvos dalis – 52 kmilgio, Kaliningrado srities – 47 km. Bendras plotas – 9700 ha. Visa Kuršiųnerijos teritorija įtraukta į Paukščiams svarbių teritorijų sąvadą (kodas004). Teritorija susiformavo anstyvojo poledynmečio periodu.Susiformavusios kopos apaugusios įvairia augmenija, 70 procentų sausumos –miškai, 25 procentų – smėlynai. Miškų plotas – 6852 ha, daugiausia pušynai,o lapuočių – 20 procentų. Čia auga daugiau kaip 960 augalų rūšių, iš jų 190reti ir labai reti. Per 10 metų nerijos plotas sumažėjo 10 ha. Į Lietuvosraudonąją knygą įtraukta 40 nykstančių paukščių, 15 vabzdžių, viena šliužų, 4 žinduolių, 25 augalų, 3 kerpių, 1 dumlių, 8 grybų rūšys. Nerijojedidžiausią grėsmę gamtos vertybėms kelia cheminių medžiagų ir naftostransportavimas ar gavyba (Kaliningrado srityje), gaisrai, miško darbai,smėlio kopų apsodinimas sumedėjusia augalija, didėjantis turistų srautas.Ypač pastaroji grėsmė, didėjantis lankytojų skaičius – ardomas paklotas,baidomi perintys ir besiilsintys paukščiai, sukeliami gaisrai. Būtinaturistų srautus nukreipti specialiai paruoštais maršrutais. Reikiaišsaugoti brandaus miško plotus, kur peri ypač reti plėšrieji paukščiai, ojūriniams ereliams reikia kelti ir dirbtinius lizdus. Kormoranai Lietuvojevėl pradėjo kurtis prieš 14 metų. Geriausiai žinoma jų kolonija yra prieJuodkrantės. Tai pelikaninių paukščių šeimai priklausanti rūšis, jųkolonija Lietuvoje greitai išsiplėtė ir dabar palikta savireguliacijai. Yra
kilęs konfliktas tarp žvejų ir gamtosaugininkų, tačiau kormoranų daromosžalos dydis dar nežinomas. Yra rašoma, kad kormoranai daugiausia maitinasimenkavertėmis žuvimis. Europos valstybės jau išmoko apsaugoti savopramoninius vandens telkinius nuo kormoranų daromos žalos: šalina prievandens kyšančius stulpus, išdžiūvusius medžius, įrengia atbaidančiusįtaisus. Taip ekologonėmis priemonėmis randamas kompromisas. Visosekosistemos yra save reguliuojančios. Populiacijai viršijus tam tikrai dydįpradeda veikti dauginimąsi stabdantys veiksniai. Visi ekosistemųkomponentai vis labiau priklauso nuo žmogaus veiklos, keičiančiosnatūraliai susiklosčiusias sąlygas.Kuršių marios
Kuršių marių dalis, patenkanti į Kuršių nerijos nacionalinio parkoteritoriją ir Helsinkio komisijos išskirta kaip Baltijos jūros saugomavieta, bei įtraukta į paukščiams svarbių teritorijų sąvadą (kodas 003),užima apie 4000 ha plotą. Kuršių marios ir nuo jūros skirianti Kuršiųnerija pradėjo formuotis prieš 5 tūkstančius metų. Kuršių marių plotas –1584 km2, Lietuvos dalis – 413 km2. Marios seklios, vidutiniškai 2 m gylio,o Klaipėdos sąsiauryje pagilinta iki 15 m. Maksimalus nuotakinės srovėsties Klaipėdos sąsiauriu greitis 2,5 m/s, o centrinėje marių dalyjeneviršija 0,5 m/s. Pučiant stipresniems vakarų vėjams, srovė teka iš jūrosį marias. Vidutinis vandens lygis Kuršių mariose 12 cm aukštesnis neiBaltijos jūroje. Maksimalus bangų aukštis 2,2 m. Per metus vanduopasikeičia 4,4 karto. Kasmet į marias patenka apie 20 km3 gėlo vandens irapie 5 km3 jūros vandens. Aukščiausia vandens temperatūra +200C, kartaisužšąlusi būna iki 40 dienų per metus. Rytinė pakrantė apaugusi nendrėmis irkita augalija. Dugno nuosėdos – smėlis, dumblas su smėliu, dublas,riedulingas priemolis. Šiaurinė Kuršių marių dalis turtinga biotipų irfaunos įvairove. Šioje dalyje yra intensyvus gėlo ir sūraus vandens
maišymasis, didesnės srovės, sparčiai vystosi planktonas, daug biogeniniųmedžiagų. Dugno bendrijas sudaro sūrių, apysūrių ir gėlų vandenų atstovai.Gyvena daugiašerės ir mažašerės kirmėlės, uodų trūklių lervos,dvigeldžiai moliuskai, vėžiagyviai, mizidai, krevetės. Aptinkama apie 50žuvų rūšių. Per metus sužvejojama apie 32 kg/ha žuvų. Žemiau pateikiamaA.Raznikovo ir P.Zemlio patrengta Kuršių marių ekosistemos trofiniųorganizmų grupių parametrų lentelė [8].|Trofinės |Biomasė|P/B |Q/B |EE |Laimiki|Eksporta|Srauta||grupės |gC/m2 |metini|metini|metini|s |s ir |s į || | |s |s |s |gC/m2/ |akumu- |detrit|| | | | | |metus |liacija |ą || | | | | | |gC/m2/ |gC/m2/|| | | | | | |metus |metus ||Fitoplankto|1,26 |209,26|0 |0,11 |0 |0 |236,29||nas | | | | | | | ||Pelaginės |0,14 |160,00|564,78|0,79 |0 |0 |21,04 ||bakterijos | | | | | | | ||Zooplankton|0,37 |39,75 |188,05|0,63 |0 |0 |19,08 ||as | | | | | | | ||Planktofagi|0,10 |0,67 |17,28 |0,97 |0,05 |0 |0,36 ||nės žuvys | | | | | | | ||Bentoso |1,12 |8,77 |41,08 |0,81 |0 |0 |11,04 ||detritofaga| | | | | | | ||i | | | | | | | ||Bentofaginė|0,92 |0,47 |9,03 |0,88 |0,26 |0,01 |1,72 ||s žuvys | | | | | | | ||Plėšriosios|0,05 |0,58 |3,23 |0,84 |0,01 |0 |0,04 ||žuvys | | | | | | | ||Bentoso |0,78 |0,34 |3,54 |0,96 |0 |000,56 |0,04 ||filtratoria| | | | | | | ||i | | | | | | | ||Detritas |2,48 |- |- |0,50 |0 |145,17 |- |
Pateikta aukščiau lentelė charakterizuoja tik dalį ekosistemosorganinės medžiagos, t.y. tik pelaginę Kuršių marių dalį.
Kuršių marių pakrantėse auga nendrės, plūdės, lūgnės, švendrės,melsvieji meldai. Šios vietos svarbios migruojantiems ir žiemojantiemspaukščiams. Čia peri kormoranai, gulbė giesmininkė, mažoji gulbė,smailiauodegė antis, rudagalvė antis, klykuolė, mažasis dančiasnapis,didysis dančiasnapis, jūrinis erelis (globaliai nykstantis), mažasis kirasir kt.
Kuršių mariose aptiktos šešios žuvų rūšys, įrašytos į Lietuvosraudonąją knygą: jūrinė nėgė, atlantinė lašiša, šlakys, perpelė, sturys,sparis.
Lydekos paplitusios visose Kuršių marių vietose, gerai reguliuojamažesnės vertės žuvų gausumą, deja jų populiacija smarkiai sumažėjo.Lydekos racioną sudaro kuojos – 36%, karšis – plakis – karosas – 11-13%,pūgžlys – 16.7%. Pavasarį lydekos maitinasi beveik vien stintomis irpūgžliais. Migruojančią nerštui nėgę lydekos gaudo spalio mėnesį.
Stambesnės lydekos maitinasi ir savo jaunesniais atstovais. Pagrindiniskuojų gausos reguliatorius yra lydekos. Tačiau rentabiliausiais plėšriųjųžuvų atstovais yra starkis ir vėgėlė, jų maisto pagrindą sudaro menkavertėsžuvys.Kuršių marių ekosistemai didžiausią pavojų kelia vandens taršaorganinėmis medžiagomis, eutrofizacija, žvejyba tinklais (paukščiai žūstatinkluose), besiplečiantis turizmas.
Nerijos pajūrys
Tai 45 km ilgio Baltijos jūros pakrantės vandenys. Bendras plotas apie77000ha. Priekrantės vandenys, iki 3 km nuo kranto, priklauso Kuršiųnerijos nacionalinio parko teritorijai, užima apie 12000 ha ir įtraukta įpaukščiams svarbių teritorijų sąvadą (kodas 002). Priekrantė intensyviainaudojama gyventojų: žvejybai, laivininkystei ir gausiai lankoma turistų.Apie 90 procentų ploto padengta smėliu, aptinkama dumblo, žvirgždo,riedulių, morenos ruožų. Po smėliu yra ledynmečio sąnašos. Vėjas sukeliaiki 3 – 4 m aukščio bangas. Paplūdimio plotas nuo 25 iki 50 m. Daugiametėvidutinė vandens temperatūra +8,40C. Stipriausias vėjas – iki 40 m/s.Kuršių nerijos jūrinė priekrantė biologiškai produktyvi ir įvairi. Vyraujavėžiagyviai, dvigeldžiai moliuskai, planktonas, didelė biogeninių elementųkoncentracija. Prie dugno gyvena apysūrių ir sūrių vandenų atstovai. Šipriekranties zona labai svarbi paukščiams žiemoti ir ilsėtis migruojant.Šaltomis žiemomis registruota iki 900000 vandens paukščių. Čia aptinkamaatlantinė lašiša bei šlakys, kurie įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.Kartais pasirodo ilgasnukiai ruoniai. Kuršių nerijos pajūriui pavojų keliateršimas naftos ar chemijos produktais (avarijų atvejai), žvejų tinklai,kuriuose žūsta paukščiai, turizmo plėtra.
Palangos pajūrys
Tai seklūs Baltijos jūros priekrantės vandenys nuo Karklės ikiŠventosios 2-3 km nuo pakrantės ir gilūs iki 44 km nuo pakrantės. Bendrasplotas 113000 ha, tame tarpe pietinė dalis apie 3300 ha priklauso Pajūrioregioninio parko teritorijai, yra Baltijos jūros saugoma vieta bei įtraukta
į paukščiams svarbių teritorijų sąvadą (kodas 001). Priekrantė intensyviainaudojama: laivininkystė, žvejyba, turizmas. Šioje vandens teritorijojedidelis hidrobiontų produktyvumas ir biogeninių elementų koncentracija.Dugno bendrijas sudaro gėlavandenių, apysūrių ir sūrių vandenų atstovai.Palangos – Šventosios ruože gyvena 34 žuvų rūšys [11]. Yra midijų,dvigeldžių moliuskų, ūsakojų vėžiagyvių, šoniplaukų, smėlio krevečių,samangyvių, daugiašėrių kirmėlių. Organizmų siekia 33000 egz/m2, o biomasėiki 5 kg/m2. Šioje teritorijoje paukščiai žiemoja ir ilsisi migruojant:narai, sibirinės gagos, dančiasnapiai, mažieji kirai, juodakakliai narai.Aptinkama atlantinė lašiša ir šlakys. Dažnai apsilanko ruoniai:žieduotieji, paprastieji, ilgasnukiai.Pavojai analogiški kaip Nerijos pajūriui: naftos ar chemijosproduktai, žvejų tinklai, turizmo plėtra. Palangos pajūrys vienas išpavojingiausių paukščiams pajūrio ruožų, nes čia jų daug telkiasi, ožvejyba tinklais šioje vietoje yra intensyvi.
Nemuno delta
Deltos 26638 ha ploto regioninis parkas, įtrauktas į tarptautinėssvarbos pelkių ir seklių vandenų sąrašą (pagal Ramsaro konvencijosnuostatus) bei į paukščiams svarbių teritorijų sąvadą (kodas 006). Šiojeteritorijoje intensyvus vandens turizmas, mėgėjiška žūklė. Nemuno deltosžemumą intensyviai keičia Nemuno atšakos – Atmata, Skirvytė, o tai patMinijos, Šyšos, Tenenio ir kitų upių deltos. Nemuno deltoje kaupiasisąnašos ir delta didėja bei slenka Kuršių marių link. Pavasario potvyniųmetu vanduo pakyla 2-3 m ir vanduo užlieja iki 25000 ha plotą. Apie 25procentus teritorijos užima pelkės – Rupkalvių, Medžioklės, Berštų,Aukštumalos. Pastarojoje kasamos durpės. Deltoje yra didžausia LietuvojeRusnės sala, didžausias limaninės kilmės Krokų Lankos ežeras. Po nuosėdomisyra palaidotų durpių plotai. Nemuno delta išsiskiria didele biotopų irfaunos įvairove. Platūs plotai nendrynų, meldynų, švendrynų, melsvųjųmeldų. Yra pelkinių duonių, plačialapių plūdžių, paprastųjų lūgnynų,
viksvų, dryžutynų, snaputynų. Salose auga juodalksniai, karklai bei kitišlapių vietų medžiai. Dugne gausiasi dvigeldžiai moliuskai, daugiašerėskirmėlės, uodų trūklių lervos, mažašerės kirmėlės. Ši teritorija ypačsvarbi perintiems, migruojantiems ir žiemojantiems paukščiams. Čia aptikta40 paukščių, 12 žinduolių, 1 varliagyvių, 6 žuvų, 5 augalų rūšys, įtrauktosį Lietuvos raudonąją knygą. Nemuno deltai pavojų kelia: vandens tarša,eutrofizacija, sausinimo darbai, pavasarinis vandens pumpavimas, polderių,pievų bei salų užžėlimas, durpių gavyba, žvejų tinklai, didėjantistrikdymas.Tyras
Tai aukštapelkė, besidriekianti 5 km piečiau Klaipėdos iki Klišupėsupelio, 2540 ha ploto, atitinkanti Corine, Ramsaro konvencijos reikalavimusir įtraukta į paukščiams svarbių teritorijų sąvadą (kodas 005).Leidžiama ribota ūkinė veikla, medžioklė, turizmas. Dalyje draustinioįsikūręs Kairių karinis poligonas, dalyje šlapių pievų ganomi gyvuliai iršienaujama. Šioje teritorijoje yra didelė pelkių bendrijų įvairovė:nendrynai, švendrynai, melsvieji meldai, viksvynai, vingiorykštynai,vaistinės kraujalakės, dryžutynai, pelkiniai nendrynai, juodalksniai beikarklynai. Pakrantėse auga lapuočių medynai. Pelkę sausina Klaipėdoskanalas. Ši aukštapelkė svarbi perintiems paukščiams, čia peri keliosglobaliai nykstančios paukščių rūšies poros (jūrinių erelių), keliosgriciukų poros, apie 15 raudonkojų tulikų porų, didžiojo apuoko pora.Aptikta 11 paukščių , 14 augalų rūšių, po vieną varliagyvių ir vabzdžiųrūšį, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą. Grėsmę kelia pievas ir pelkesužželianti sumedėjusi augalija ir nendrės, sausėjimas, intensyvimiškininkystė, karinis poligonas, didėjantis lankytojų srautas.
Išvados
Lietuvos Baltijos jūros priekrantę sudaro natūralių ekosistemųkompleksai. Čia telkiasi didelė gyvybės formų įvairovė – vandens gyvūnų,paukščių, augmenijos. Ši teritorija saugotina ne tik Lietuvos, bet irtarptautiniais įsipareigojimais. Pajūrio ekosistemų kompleksams grėsmękelia pramonės tarša (Nemuno upyno blogai valyti vandenys), žmonių sukeltos
avarijos (laivyboje, naftos gavyboje), žvejyba tinklais, intensyvusturizmas, gaisrai, vandens telkinių eutrofizacija, sausinimo darbai,intensyvus ūkininkavimas (miško ruoša, durpių gavyba, gyvulininkystė),didėjantis trikdymas, pavasariniai vandens pumpavimai, polderių, šlapiųpievų ir salų užžėlimas. Unikalių natūralių Baltijos jūros ekosistemųišsaugojimui būtina veiksminga įstatyminė bazė, ekologinės kultūros ugdymas visose žmogaus amžiaus stadijose, visų gamtos apsaugos ir kontrolėsgrandžių darnus darbas. Būtini ilgalaikiai ir trumpalaikiai apsaugospriemonių planai.LITERATŪRA
1.Doc. dr.Vytautas Raškauskas. Ekologijos samprata ir sąvokos.Mokslas irgyvenimas, 1997 (8).
2.Prof. habil.dr. Juozas Virbickas. Lietuvos vandens ekosistemos ir jųapsauga.
3.Doc.dr. Olegas Pustelnikovas. Lietuvos pajūrio ekologinė būklė.
4.Lietuvos raudonoji knyga. ,Mokslas‘, Vilnius, 1984.
5.P.Kemp, K.Arms. Įvadas į biologiją (rus.).,,Mir“, 1988.
6.Liutauras Raudonikis, Petras Kurlavičius. Paukščiams svarbiausiosteritorijos Lietuvoje. ,,Lututė“, 2000.
7.Algirdas Stankevičius, Benediktas Tilickis. Hidrometeorologinis režimasBaltijos Pajūryje. Jūra ir aplinka, 1999, 2.
8.Artūras Razinkovas, Petras Zemlys. Organinės medžiagos balansas Kuršiųmarių ekosistemoje. Jūra ir aplinka, 2000, 1(3).
9.Ramūnas Žydelis. Paukščių apsaugos problemos ir galimi sprendimaiLietuvos pajūryje.
10.Stanislovas Sinkevičius. Epikontinentinės jūros ekologija. Vilniausuniversiteto leidykla, 2000.
11.Vytautas Gudelis. Lietuvos įjūris ir pajūris. ,,Lietuvos mokslas“, 1998.———————–Energijospraradimas
Gaunamaenergija(Saulės)
Neorganinės maisto medžiagos (vanduo, oras, iš dirvos)
Producentai Reducentai(žali augalai) (bakterijos, grybai, vabzdžiai)
Žolėdžiai Mėsėdžiai
Neorganinės medžiagos, vanduo
Augmenija
Gyvūnija
Atliekos
CO2
O2
Saulėsenerg.
Litosfera
Hidrosfera
Atmosfera
Kosmosas
Saulė
Biologinė aplinka Organiniai junginiai (biocenozė)
Fizikinė aplinkaNeorganiniai junginiai (biotopai)
Fotosintezė
Energijos naudojimas
Kvėpavimas Šiluma
Energijos Judėjimasgrąžinimas
debesys
debesys
miškai
laukai
upės, ežerai
VANDENYNAI
ledynai
krituliai
garai
krituliai
garai
nuotėkis
vėjas
atmosferos anglies dioksidas
pramonė
augmenija, gyvūnija
dirvožemis: negyvi organ., išmatos, puviniaikarbonizacija
rūgštusis karbonatas
VANDENYNAI
nuosėdos
difuzija
fotosintezėkvėpavimas
deginimodujos
puvimo dujos
nuotėkis
atmosferos azotas
azoto denitrifikuojančiosfiksacija bakterijos žuvę organizmai NO3- išmatos NO2+ nitrifikuojančiosskaidytojai NH4+ bakterijos (bakterijos)
augmenija
Žmogausveikla
nitrifikacija
nuotėkis
nuosėdos
azoto fiksacija
skaidytojai
denitrifikuojančios bakter.melsvabakterės NO3- NH4+ fitoplanktonas
denitrifikacija
azoto fiks.
iškasenos
nuosėdos
detritas
ištirpę fosfatai
bendrija
bendrija
augmenija
gyvūnai, išmatos,šlapimas
skaidytojai
fosfatai dirvoje
trąšos
nuotėkis
dūlėjimas
krituliai
Saulė
Panaudotaenergija
Augalai
Organinės medžiagos
Cheminė energ.
Deguonis
Panaudota energ.
Gyvūnai, bakterijos
Maisto medžiagos
Energija
Mineralinės medžiagos
Anglies dioksidas
augalai
Geologinis procesas