Augalai ne tik maistas, bet ir vaistas

Ajeras .
Gerina apetitą. Vartojama esant virškinimo negalavimams, skarandžio sulčių rūgštingumui mažinti, esant nenormaliam širdies darbui, širdies skausmui, kaulų skausmui, prie inkstų ir tulžies ligų.
Apinys paprastasis
Labiausiai žinomas, kaip alaus prieskonis, bet tuo pačiu, kaip ir vaistas, keliantis apetitą, raminanti priemonė. Jauni ūgliai kaip ir šparagai pavasarį vartojami maistui.
Alijošius Auginamas vazonėliuose.Gydo naujas ir senas žaizdas, taip pat gilias, pūvančias žaizdas. Juo gydomos pūliuojančios žaizdos. Naudojamas nuo vidaus ligų.
Asiūklis dirvinis ATSARGIAI – dirvinio asiūklio preparatų negalima vartoti sergantiems inkstų ligomis (nefritu, neefroze, nes jie dirgina inkstus!)
Naudojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, širdies negalavimams gydyti, sergant inkstų akmenlige, nuo prostatos uždegimo, kraujingam viduriavimui, skrandžio bei kepenų augliams, sergant hemorojumi, reumatu, žaizdoms gydyti.
Avietė paprastoji Skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, todėl tinka persišaldžius, kosint, karščiuojant.
Ąžuolas .
Stiprina silpną širdį, sulaiko žarnų kraujavimą, kraujingą kosulį ir vėmimą krauju. Gera priemonė esant viduriavimui, šlapimo pūslės uždegimui, gausioms mėnesinėms. Tinka esant kojų prakaitavimui ir nuospaudoms.
Baltažiedė notrelė -baltoji dilgėlė ATSARGIAI – augalo nepatartina vartoti, jei sumažėjęs kraujo spaudimas.
Plačiai vartojama kaip krraują stabdanti priemonė, ypač kraujuojant iš plaučių ar gimdos. Ramina nervų sistemą, gerina širdies veiklą, ramina skrandžio bei galvos skausmus, mažina temperatūrą, stiprina ir tonizuoja organizmą.

Beržas
Pagreitina inkstų veikimą ir valo juos nuo akmenų. Vartojama esant kosuliui, vandenligei, dedervinėms, ni

iežams.
Bruknės Gerina apetitą, vartojamos esant kraujuotam viduriavimui, šlapimo pūslės uždegimui, reumatui, stipriam kosuliui. Valo virškinimo organus.
Citrina Šalina iš organizmo susikaupusią šlapimo rūgštį, t.y. gydo reumatą, šalina tulžies ir inkstų akmenis. Gydo baltąsias išskyras.
Česnakas Profilaktinė priemonė nuo infekcinių ligų. Varo įvairius žarnyno kirminus.Gerina apetitą. Valo kraujagysles nuo kalkėjimo, reguliuoja kraujo spaudimą. Slopina kosulį
Didysis debisylas NEPAMIRŠKITE – debesylo šaknis prieš virimą ar užplikinimą reikia labai gerai susmulkinti. Nuovirus, arbatas reikia sunaudoti per vieną dieną!
Vartojamas sergant bronchine astma, peršalimo ligomis, gerina apetitą, skatina medžiagų apykaitą, ypač sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, gerina virškinimą, skatina šlapimo, prakaito išsiskyrimą, mažina viduriavimą. Tinka sergant cukriniu diabetu, širdies ligomis, hipertonija, išsekimu, ginekologinėmis ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei, bronchitui gydyti. Išoriškai – sergant odos išbėrimais bei eggzema.

Dobilas raudonasis Vartojama kaip atsikosėjimą lengvinantis vaistas. Tinka gydyti mažakraujystę, cukraligę, bronchinę astmą. Žiedų nuovirai slopina uždegimus, gydo kvėpavimo takų, inkstų ligas, anemiją, aterosklerozę, urologinius negalavimus. Patariama gerti išsekus organizmui. Išoriškai- dedami ant žaizdų, vočių, nudegimų.
Didžioji dilgėlė ATSARGIAI – netinka vartoti jei yra padidėjęs kraujo krešėjimas arba dilgėlei alergišliems žmonėms!
Ji valo kraują, gydo žaizdas , kraujavimui stabdyti, nuo plaukų slinkimo. Gydo širdies nepakankamumą. Taip pat tai gera vitamininė priemonė organizmui stiprinti.

Durnaropė paprastoji
ATSARGIAI – augalas labai nuodingas, todėl žaliavos namų sąlygomis rinkti ir

r vartoti nereikėtų. Be gydytojo leidimo durnaropės nevartoti.
Išoriškai gydomas hemorojus. Padeda sergant radikulitu, reumatu. Gydomos ilgai negyjančios žaizdos, rožė.
Gyslotis ATSARGIAI – ligoniams, turintiems skrandžio opą ir sergantiems gastritu su padidėjusiu skrandžio sulčių rūgštingumu, gysločio preparatų naudoti negalima!
Gera priemonė kraujo ir plaučių valymui. Tinka esant nuolatiniams katarams, pilvo skausmams, išbėrimams, skauduliams. Silpniems ir sunykusiems vaikams. Vartojama nuo kosulio, kepenų ligų, geltos ir rėmens ėdimo, gydo virškinamojo trakto ligas, gastritą, skrandžio opas, slopina dantų skausmą. Gydo žaizdas, gyvatės įkandimą ir bitės įgėlimą.
Jonažolė ATSARGIAI-nereikia vartoti, jeigu aukštas kraujo spaudimas, dirbantiems radiologinėse laboratorijose bei ultravioletinių spindulių aplinkoje. Nepatartina vartoti būnant ilgą laiką saulėje. Jonažolėje esantis hipericinas didina organizmo jautrumą ultravioletiniams spinduliams.
Tinka įvairioms žaizdoms gydyti- labai populiarus jonažolų aliejus.Valo plaučius, kepenis ir šlapimo pūslę. Slopina viduriavimą, gydo naktinį šlapinmąsi, ramina nervus, slopina sutinimus, uždegimus. Gelbsti nusideginus. Taip pat nuo venų uždegimo, stomatito, kepenų tulžies pūslės akmenligės, inkstų uždegimų.
Kadagys Valo kraują, plaučius. Gerina apetitą, šalina nemalonų burnos kvapą, rėmens ėdimą.
Kaštonas Juo gydomi kojų audinių pabrinkimai, uždegimai, varikozinis venų išsiplėtimas. Spriritine ištrauka įtrinama oda. Vandeniniai užpilai geriau gydo, kai naudojami vonioms. Iš kaštono žievės daromas nuoviras.

Krapas
Gera priemonė esant kosuliui, bronchitui. Veikia švelniai raminančiai. Prieskonis.

Kraujažolė ATSARGIAI – nepatartina vartoti, kai padidėjęs kraujo krešėjimas.
Valo vidaus organus: plaučius, ke

epenis, inkstus.Gydo persišaldymo ligas, kosulį.Patartina Tinka vartoti nuo reumato, bei uždegimams gydyti, pučiant pilvą. Gydo pūliuojančias žaizdas, pilvo skausmus ir pilvo pūtimą, nervų ligas. Tinka maistui.
Krienas valgomasis ATSARGIAI – sergant ūminiais ir chroniškais gastritais, kepenų bei inkstų ligomis krienų vartoti negalima.
Vartojamas sumažėjus rūgštingumui, gydo peršalimo ligas, kosulį, žadina apetitą, mažina kraujo spaudimą, galvos skausmą. Dedami kompresai sergant sąnarių, raumenų uždegimais. Balina veido odą.
Liepa Naudojama kosmetikoje nuo raukšlių bei odos valymui. Gydomos įvairios plaučių ligos, vandenligė, epilepsija. Puiki priemonė nuo persišaldymo, slogos, chroniško, ilgo, sunkaus kosulio. Gydo mažakraujystę.
Linas Sergant lėtiniu vidurių užkietėjimu, chronišku skrandžio ir kvėpavimo takų uždegimu, inkstų akmenlige, hemorojumi, dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus rūgštingumui. Kompresai – ant pragulų, pūlinių, nudegimų, išbertų kūno vietų. Daromos veido kaukės. Naudojamas maistui.
Melisa Puiki priemonė nervų nuraminimui ir stiprinimui. Gerina atmintį, apsaugo nuo košmariškų sapnų. Patartina vartoti esant, galvos svaigimui, alpimui ir vėmimui.
Mėlynės Vartojama nuo vėmimo, mėšlungio, kosuliui, cukraligei. Stiprina regėjimą.
Morkos Vaistas nuo rachito, tinka gydyti mažakraujystei, rėmens ėdimui, , votims. Augalo lapai vartojami kaip špinatai, be to, jie daug maistingesni.
Našlaitė trispalvė Gydo odos ligas, per didelį prakaitavimą, kosulį, bronchitą.

Papartis
Puiki priemonė gydant mėšlungius, sąnarių skausmus, reumatą, galvos skausmą. Vartojant vidun, varo kirmėles. Gydo nuo persišaldymo atsiradusį klausos susilpnėjimą.

br />Pelynas ATSARGIAI – ilgiau naudojant augalo preparatus galima apsinuodyti.
Žadina apetitą, gerina virškinimą, gydo pilvo skausmus, akmenligę, geltą, mėšlungišką kosulį. Valo kraują.Nuoviru skalaujama burna esant blogam kvapui, dantenų uždegimui.Galima plauti labai prakaituojančias kojas.
Pelkinė puriena ATSARGIAI – pelkinė puriena yra nuodinga!
Naudojama tik išoriškai. NEGALIMA dėti ant atvirų žaizdų! Lapai dedami ant nudegusių vietų. Ši vaistinė žaliava slopina uždegimą bei malšina skausmą. Vartojama ir odos ligoms gydyti.
Pušis paprastoji Naudojama tik išoriškai. Daromos vonelės esant sąnarių skausmams, jų uždegimui. Kvėpuojama garais sergant peršalimų ligomis.
Putinas paprastasis Vartojama avitaminozeii, taip pat peršalimo ligoms gydyti, nuo stipraus kosulio.
Raktažolė pavasarinė ATSARGIAI – augalo nepatartina vartoti alergiškiems žmonėms.
Vartojama sergant peršalimo ligomis, migrena.
Ramunėlė Varo prakaitą, šildo, ramina vidurių skusmą, tinka nuo reumatiškų skausmų, skrandžio ir žarnyno uždegimams gydyti. Taip pat sergant kepenų bei tulžies latakų ligomis. Tinka esant išbėrimams galvoje, nuo odos ligų, dedervinių, sunkiai gyjančioms votims gydyti, stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. Dedami kompresai pūliuojant akims. Ramunėlių žiedų maišeliai padeda esant dantų skausmui ir rožei. Gydo sutrūkinėjusią rankų odą.

Raugeriškis
Iš uogų pagaminta arbata tinka blužnies, kepenų, inkstų ligoms, mėšlungiui gydyti.
Rugiagėlė ATSARGIAI -rugiagėlės preparatų nepatartina vartoti ligoniams, kurių sausas kosulys .
Vartojamas plauti akims nuo įvairių uždegimų, inkstų ligų. Taip pat gydomas vaikų peršalimas, plaučių uždegimas, aštrus bronchitas. Skalaujama burna nuo gleivinės uždegimo, valoma spoguota ir inkštiruota veido oda. Ji naikina pleiskanas ir stiprina plaukų šaknis.
Rūgštynė valgomoji ATSARGIAI -negalima vartoti sergantiems inkstų uždegimu, akmenlige, nefritu, nefroze.
Vartojama plaučių.Skatina tulžies išsiskyrimą. Gydo tuberkuliozę ir įvairias odos ligas. Rekomenduojama gerti lapų vandeninę ištrauką tuomet, kai organizmui trūksta vitamino C.
Samanos Dedamos ant karštos uždegiminės vietos.
Smidras vaistinis ATSARGIAI – kai kuriems žmonėms jis gali sukelti alergines odos reakcijas bei niežėjimą.
Vartojamas nuo reumato, epilepsijos, padažnejus širdies plakimui. Naudojamas maistui.
Svogūnas Vartojamas nuo kosulio, dusulio ir krūtinės skausmų, ausų skausmo, užkimimo, pleurito, kosulio krauju, džiovos. Kompresai su keptais arba žaliais svogūnais dedami esant kaklo skausmams, kaklo vočių, sustingusių sąnarių ir ant tų vietų, kurias reikia suminkštinti.
Šalpusnis Gera priemonė nuo kosulio, užkimimo, dusulio ir nuo džiovos, bronchinės astmos. Lapai dedami ant skaudulių karščio ištraukimui, vočių. Taip pat juo gydoma inkstų uždegimas, kepenų ir tulžies akmenligė, odos ligos, pleiskanojimas ir plaukų slinkimas, bendras organizmo nusilpimas.
Šaltalankis dygliuotasis ATSARGIAI- uogų nepatartina vartoti sergant cholecistitu, esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui.
Plačiai naudojamas kosmetikoje. jo uogų nuoviras stiprina plaukus, o košelė maitina ir jaunina odą. Labiausiai vertinamas šaltalankių aliejus. Juo gydomi nudegimai, įvairios sunkiai gyjančios žaizdos.
Šaltmėtė Stiprina nervus, gydo mėšlungius.
Šalavija Vartojama nuo didelio prakaitavimo, persišaldžius, džiovos, dantenų uždegimo, dantų skausmo, šalina blogą burnos kvapą. Dedami kompresai ant pūliuojančių žaizdų, kad jos greičiau užgytų.
Šilagėlė pievinė ATSARGIAI – augalas nuodingas. Jį reikia naudoti atsargiai.
Gydomi skrandžio negalavimai. Tinka nuo sąnarių skausmų.
Širdažolė Puiki priemonė nuo rėmens ėdimo, kraujo, kepenų ligų, geltos. Gydo odos ligas.
Ugniažolė didžioji ATSARGIAI- augalas nuodingas! Negalima kramtyti, čiulpti šaknų, stiebų ar lapų, laižyti sulčių. Augalas gali sukelti kvėpavimo centro paralyžių bei vėmimą.
Kaip išorinis vaistas vartojama ugniažolės sultys ar žolės užpilas. Jų gerti negalima, nes augalo alkaloidai nuodingi. Vartojant išoriškai, gydomos karpos, niežai, nudegimai ir nuospaudos. Vonelės.
Valerijonas Vartojama esant nervinei įtampai, nerviškų vidurių skausmų, galvos svaigimo ir alpimo, širdies, gerklės, mėšlungio, epilepsijos gydymui. Gydo migreną, slopina dusulį.
Varnalėša didžioji Naudojama nuo reumato, cukraligės, inkstų akmenligės. Gydomos odos ligos, egzema, seborėja, šunvotės, spuogai, naikina pleiskanas ir stiprina plaukus. Šviežios lapų sultys, sumaišytos su aliejumi, gydo žaizdas. Daromi lapų kompresai.
Vaistinė taukė- kaulažolė ATSARGIAI – prieš vartojant vaistinės taukės preparatus, būtina pasitarti su gydytoju.
Gydomi įvairūs sumušimai, patempimai, kaulų lūžiai, nudegimai. Šviežių šaknų košele gydomi spuogai. Naudojama sergant tuberkulioze, džiova.
Žemuogės Vartojamos mažakraujystei, inkstų akmenligei, kepenų ir blužnies ligoms gydyti. Taip pat įvairių išbėrimų gydymui. Valo kraują, kosulį.
Žliūgė Gera priemonė plaučių valymui. Tinka nuo vėmimo krauju, kraujingo kosulio, hemorojaus. Taip pat esant dedervinei, žaizdoms,išbėrimams.

Melisa

Aprašymas. Melisa – medingas ir vaistinis, daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Būdingas citrinos kvapas. Stiebas keturbriaunis, status, šakotas, padengtas plaukeliais. Lapai kotuoti, priešiniai, apvaliai rombiški arba kiaušiniški, negausiai plaukuoti. Žiedai po 3-12 sukrauti viršūninių lapų pažastyse, balti ar rausvi. Žydi liepos-rūgpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis.

Paplitimas. Lietuvoje savaime neauga. Soduose, daržuose auginama tik 1 melisos rūšis. Mėgsta nuo vėjų apsaugotas, saulėtas vietas, trąšią ir drėgną dirvą. Žiemą per didelius šalčius gali iššalti, todėl reikėtų mulčiuoti durpėmis.

Vaistinė žaliava. Renkama melisos žolė arba lapai . Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.

Panaudojimas. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą. Skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.
Melisos preparatai vartojami nuo nemigos, padidintam dirglumui gydyti, šalina stiprų galvos skausmą. Jais taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis. Kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.
Gali būti panaudojama kulinarijoje kaip prieskoninis, citrinos kvapą suteikiantis augalas.

Melisa

Aprašymas. Melisa – medingas ir vaistinis, daugiametis, 30-80 cm aukščio žolinis augalas. Būdingas citrinos kvapas. Stiebas keturbriaunis, status, šakotas, padengtas plaukeliais. Lapai kotuoti, priešiniai, apvaliai rombiški arba kiaušiniški, negausiai plaukuoti. Žiedai po 3-12 sukrauti viršūninių lapų pažastyse, balti ar rausvi. Žydi liepos-rūgpjūčio mėn. Vaisius – riešutėlis.

Paplitimas. Lietuvoje savaime neauga. Soduose, daržuose auginama tik 1 melisos rūšis. Mėgsta nuo vėjų apsaugotas, saulėtas vietas, trąšią ir drėgną dirvą. Žiemą per didelius šalčius gali iššalti, todėl reikėtų mulčiuoti durpėmis.

Vaistinė žaliava. Renkama melisos žolė arba lapai . Antžeminė augalo dalis pjaunama prieš pat žydėjimą. Rugsėjo pradžioje gali būti pjaunamas atolas. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje ne aukštesnėje 40 °C temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė – 15-30 cm ilgio stiebų viršūnės su lapais ir stiebais, žalios spalvos, kartoko, bet malonaus skonio, citrinų kvapo.

Panaudojimas. Melisa pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu, silpnu antibakteriniu, kraujagysles plečiančiu ir kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Gerina apetitą. Skatina tulžies išsiskyrimą, slopina pykinimą ir vėmimą.
Melisos preparatai vartojami nuo nemigos, padidintam dirglumui gydyti, šalina stiprų galvos skausmą. Jais taip pat gerinamas širdies darbas ir gydomi širdies veiklos sutrikimai. Užpilais ir nuovirais skalaujama burnos ertmė esant dantenų uždegimui ar skaudant dantis. Kompresai dedami esant neuralginiams ir reumatiniams skausmams, gydomos sunkiai gyjančios žaizdos.
Gali būti panaudojama kulinarijoje kaip prieskoninis, citrinos kvapą suteikiantis augalas.

Nuodingieji augalai
Nors dauguma augalų yra vaistiniai , bet iš jų dauguma labai nuodingi. Padidinus jų kiekį arba juos vartojant nepasitarus su gyditoju galima net numirti.
Štai labai nuodingi augalai.

Augalo pavadinimas

Adonis, pavasarinis

Aguona, daržinė

Atgiris, statusis

Baltašaknė, vaistinė

Bitkrėslė, paprastoji

Čemerys, Lobelio

Drignė, juodoji

Durnaropė, paprastoji

Gailis, pelkinis

Karklavijas

Lūgnė, paprastoji

Pakalnutė, paprastoji

Papartis, miškinis

Pipirlapė, europinė

Puriena, pelkinė

Rusmenė paprastoji

Tvertikas, pilkasis

Vėlyvis, rudeninis

Vaistingieji augalai

Daugiau kaip 60 % procentų vaistų sukurti iš augalų.

Augaliniu maistu maitinasi kone visa žmonija, o kai kurių rajonų gyventojai minta beveik vien tik augalais. Iš tinkamai parinktų įvairiomis proporcijomis augalų, žmogaus organizmas gali gauti pagrindinių maisto medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, teikiančių energiją, bei atstatančių pagrindines medžiagų apykaitos metu suoksidintas medžiagas.Daugelis patikimų stebėjimų rodo, kad ten, kur daugiausia maitinamasi įvairiu augaliniu maistu, žmonės serga rečiau ir ilgiau gyvena.
Kad maistiniai augalai turi gydomųjų savybių, žinoma seniai.

Mokslui darant pažangą, stebėjimus pakeitė tikslūs moksliniai

augalų tyrimo metodai. ištyrus maistinių augalų cheminę

sudėtį,

galima geriau juos panaudoti sveikatai saugoti ir stiprinti.

Tyrinėtojai ieško stebuklingų galių augalų. Jų rankose net

pats nuodingiausias augalas gali virsti naudingu, jei jis

tinkamai vartojamas.

Vaistingieji augalai mūsų sveikatai

Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva.
Gamta – neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairiomis ligomis, vartoti vaistinius augalus yra naudinga. Vis dažniau ne tik ligoniai, bet ir gydytojai pirmenybę teikia vaistiniams augalams. Jie kaip vaistai pranašesni už daugelį sintetinių preparatų, nes dauguma jų nenuodingi, retai sukelia šalutinių nepageidaujamų reiškinių, ir daugelis iš jų turi biologiškai aktyvių gamtinių medžiagų kompleksą. Apie 40% visų vaistų, kuriuos leista vartoti medicinos praktikoje, gaminama iš augalinės žaliavos, o vaistų, vartojamų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, pagrindą (iki 80%) sudaro augalinės kilmės medžiagos.
Gamta apdovanojo žmogaus organizmą įgimta didžiule ištverme. Kai mes valgome tai, kas kenkia mums arba nesuderiname su mūsų organizmo poreikiais, mes kenčiame.
Griežti vegetarai, kurie nevalgo grūdinių ir krakmolų, bet geria daug šviežių sulčių, yra sveikesni, gyvena žymiai ilgiau, neserga, palyginti su žmonėmis, kurie daugiausiai maitinasi virtu maistu, mažai arba visiškai neserga.

Leave a Comment